Autorius: Rima Povilionienė

Rima Povilionienė

Naujas vargonininko Balio Vaitkaus įrašytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Vargonų laivė. Didieji Césaro Francko kūriniai vargonams“ (Nacionalinė vargonininkų asociacija, 2022)

2022 metų pabaigoje pasirodė vargonininko Balio Vaitkaus įrašytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Vargonų laivė“ (garso režisierius Petras Kričena, VšĮ „Muzikija“). Tai muzikinė dedikacija vieno iškiliausių vargonų kompozitorių Césaro Francko gimimo 200-osioms metinėms. Kartu tai – pirmą kartą Lietuvoje įrašytos visos dvylika didžiųjų Césaro Francko vargoninių kompozicijų. Naujosios kompaktinės plokštelės pristatymas įvyko 2022 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, kurios vargonais šis albumas ir buvo įgrotas.

Rima Povilionienė

Muzikinių tradicijų refleksijos Thomo Manno festivalyje

Štai prasidėjo ruduo, kuris, regis, tuoj įsuks į naujų renginių, koncertinių sezonų verpetą. Tačiau mintimis vis norisi sugrįžti į liepos 11–18 d. Nidoje vykusio 24-ojo Thomo Manno festivalio aplinką ir dar kartą reflektuoti muzikinius šių metų festivalio vakarus, kaip ir kaskart, tapusius kiekvienos dienos pagrindine kulminacija, šiemet savaip įrėminusius renginio temą „Orų ženklai“.

Rima Povilionienė

Mūzos Rubackytės rečitalis „Vilniaus festivalio mozaikoje“

Kai vasario pabaigoje buvo paviešinta šių metų Vilniaus festivalio programa, priešpaskutinis koncertas pasėjo intrigą – tai fokusas į Fryderyko Chopino ir Leopoldo Godowskio kūrybą Mūzos Rubackytės rečitalio programoje. Pirmiausia galima buvo numanyti skambėsiant Godowskio virtuozines aranžuotes. Tačiau greitai tapo aišku, kad festivalio organizatorių prašymu pianistė ėmėsi sudėtingo uždavinio greta Chopino atlikti monumentalų muzikinį epą – Godowskio penkiadalę Sonatą e-moll.

Rima Povilionienė

Muzikiniai dvidešimtojo Thomo Manno festivalio apmąstymai

Po to, kai 1997 m. Nidoje įvyko pirmasis Thomo Manno festivalis, o jo muzikinėje programoje jos sudarytoja Ona Narbutienė kvietė pasiklausyti vokiečių rašytojo pamėgtų kompozitorių ir kūrinių, festivalis išaugo į kasmetinį renginį, kuris šiandien jungia įvairias meno sritis – muziką, žodį, dailę, kiną, taip pat nuosekliai tęsia šiame festivalyje inicijuotus sumanymus, pavyzdžiui, vieną iš koncertų paskirti lietuviškai muzikai, pristatyti festivalio užsakytą lietuvių kompozitoriaus premjerą (šie sumanymai įgyvendinami nuo trečiojo festivalio, 1999 m., per tą laiką jau nuskambėjo Mindaugo Urbaičio, Broniaus Kutavičiaus, Vytauto Germanavičiaus, Jurgio Juozapaičio, Algirdo Martinaičio, Vytauto Barkausko, Ramūno Motiekaičio, Felikso Bajoro, Vytauto Laurušo, Justės Janulytės, Ryčio Mažulio, Mariaus Baranausko, Osvaldo Balakausko, Šarūno Nako, Vidmanto Bartulio, Ričardo Kabelio, Ugnės Giedraitytės, Onutės Narbutaitės premjeros). Kasmetinis Th. Manno bendraminčių sambūris aplink save subūrė ne tik nuolatos čia grįžtančius muzikuoti (choras „Aidija“, Kauno styginių kvartetas, trio „Kaskados“, pianistas Daumantas Kirilauskas), bet ir festivalio koncertinėje scenoje – Evangelikų liuteronų bažnyčioje – debiutuojančius atlikėjus. Gana greit šis renginys įtvirtino dar vieną, itin reikšmingą tradiciją – be galo intensyvų vienos savaitės tvarkaraštį modeliuoti pagal pasirinktą vienijančią temą ar originaliai pakreipti link literatūrinių sąsajų pasitelkiant Czesławo Miłoszo tekstų pavadinimus; 2014 m. buvo inicijuotas į penkerius metus išsidriekiantis temų ciklas, skirtas Pirmojo pasaulinio karo 100-mečiui.

Rima Povilionienė

Rima Povilionienė

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas

 

Koncerte pianistas atliko Sergejaus Prokofjevo Trečiąjį fortepijoninį koncertą, kurį vos prieš kelis mėnesius įrašė kartu su Vokietijos simfoniniu orekstru ir batutos meistru Kentu Nagano (įrašų kompanija „Naïve“). Tai kūrinys, kuriame apstu ir tokatiško motoriškumo, vietomis kampuoto ar groteskiško (pirmoje dalyje), vietomis tarsi prognozuojančio nūdienos minimalistų sumanymus (pavyzdžiui, trečios dalies kodoje), ir gilaus lyrizmo, nemažai dėmesio skiriama orkestro instrumentų solinėms partijoms. Lietuvių orkestre ypač meistriškai skambėjo medinių pučiamųjų solo pasirodymai, masyvūs tutti epizodai (šitai LVSO atlieka išties įtikinamai), tačiau styginių griežimui, pavyzdžiui, skambant mąsliai pirmos dalies įžangai ar panašiose vietose, kur styginių grupės iškyla į pirmą planą, trūko vientisumo ir lengvumo, plevenančios S. Prokofjevo melodijos virto sunkiasvorėmis garsų lavinomis. Jų klausydamasi prisiminiau, kad orkestras puikiai geba išgauti, atrodytų, sunkiai apčiuopiamo, tarsi ore pakibusio ir jautriai virpančio garso kokybę, ir tai ne kartą įrodė atlikdamas, pavyzdžiui, Richardo Wagnerio „Lohengrino“ Preliudą. Taip pat prisiminiau, kad Trečiasis koncertas neretai vadinamas S. Prokofjevo muzikiniu portretu. Mstislavas Rostropovičius yra pasakęs: ...

Rima Povilionienė

Thomo Manno festivaliui pasibaigus

Liepos 13–20 d. Nidoje jau septynioliktą kartą įvyko tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip ir įprasta, šiųmetis festivalis sujungė muzikos, žodžio, dailės ir kino sferas – buvo pristatytos 7 literatūrinės ir 4 dailės bei fotografijos parodų popietės, surengti 8 koncertų vakarai ir 5 kino naktys. Bene pirmą kartą festivalis sulaukė tokio ypatingo tuo metu mūsų šalyje viešėjusio Vokietijos Prezidento Joachimo Gaucko ir Lietuvos prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus – festivalio globėjo – vizito. Turbūt neatsitiktinai paskutine Joachimo Gaucko viešnagės Lietuvoje stotele tapo Nida, apsilankymas T. Manno namelyje ir autentiška dovana muziejui – T. Manno romano „Juozapas ir jo broliai“ antikvarinis tritomis, nuoširdi kalba festivalio svečiams evangelikų liuteronų bažnyčioje (daug metų J. Gauckas dirbo pastoriumi Šiaurės Vokietijoje) apie politinę tėvynę, skaudžios emigracinės patirties bendrystę lietuvių ir vokiečių istorijoje, dalyvavimas festivalio pradžios koncerte.