7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Rima Povilionienė

Rima Povilionienė

Orumas ir tradicijos

Muzikiniai dvidešimtojo Thomo Manno festivalio apmąstymai

Po to, kai 1997 m. Nidoje įvyko pirmasis Thomo Manno festivalis, o jo muzikinėje programoje jos sudarytoja Ona Narbutienė kvietė pasiklausyti vokiečių rašytojo pamėgtų kompozitorių ir kūrinių, festivalis išaugo į kasmetinį renginį, kuris šiandien jungia įvairias meno sritis – muziką, žodį, dailę, kiną, taip pat nuosekliai tęsia šiame festivalyje inicijuotus sumanymus, pavyzdžiui, vieną iš koncertų paskirti lietuviškai muzikai, pristatyti festivalio užsakytą lietuvių kompozitoriaus premjerą (šie sumanymai įgyvendinami nuo trečiojo festivalio, 1999 m., per tą laiką jau nuskambėjo Mindaugo Urbaičio, Broniaus Kutavičiaus, Vytauto Germanavičiaus, Jurgio Juozapaičio, Algirdo Martinaičio, Vytauto Barkausko, Ramūno Motiekaičio, Felikso Bajoro, Vytauto Laurušo, Justės Janulytės, Ryčio Mažulio, Mariaus Baranausko, Osvaldo Balakausko, Šarūno Nako, Vidmanto Bartulio, Ričardo Kabelio, Ugnės Giedraitytės, Onutės Narbutaitės premjeros). Kasmetinis Th. Manno bendraminčių sambūris aplink save subūrė ne tik nuolatos čia grįžtančius muzikuoti (choras „Aidija“, Kauno styginių kvartetas, trio „Kaskados“, pianistas Daumantas Kirilauskas), bet ir festivalio koncertinėje scenoje – Evangelikų liuteronų bažnyčioje – debiutuojančius atlikėjus. Gana greit šis renginys įtvirtino dar vieną, itin reikšmingą tradiciją – be galo intensyvų vienos savaitės tvarkaraštį modeliuoti pagal pasirinktą vienijančią temą ar originaliai pakreipti link literatūrinių sąsajų pasitelkiant Czesławo Miłoszo tekstų pavadinimus; 2014 m. buvo inicijuotas į penkerius metus išsidriekiantis temų ciklas, skirtas Pirmojo pasaulinio karo 100-mečiui.

Choras „Aidija“ šių metų festivalyje
Choras „Aidija“ šių metų festivalyje
Rima Povilionienė

Oskaro Koršunovas muzikos ir teatro spektaklis

 

Jau šį trečiadienį, lapkričio 6 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centro Didžiojoje salėje įvyks naujo muzikos ir teatro projekto premjera – Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Prarastas laikas“. Jį įkvėpė legendinio prancūzų rašytojo Marcelio Prousto romanų ciklo „Prarasto laiko beieškant” temos. Solines partijas spektaklyje atliks jaunosios kartos atlikėjai Asmik Grigorian, Alina Orlova ir Viktoras Gerasimovas. Tai paskutinis festivalio „Gaida“ renginys, kurį daugelis jau spėjo įvardyti kaip desertą gausiai teatrinei ir muzikinei publikai.

 

Asmik Grigorian
Asmik Grigorian
Rima Povilionienė

Prokofjevo portreto ir gotikinės garsų katedros versijos

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas

 

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Gintaro Rinkevičiaus, pradėjo jubiliejinį, jau 25-ą koncertų sezoną ir rugsėjo 26-osios vakaro programą atvėrė kartu su šiuolaikinės pianistinės mokyklos romantiniu herojumi vadinamu Nikolajumi Luganskiu, apie kurį autoritetingasis „The Daily Telegraph“ rašė: „Nepaprastai jautrus pianistas, į pirmą vietą jis kelia ne save, bet muziką…“, o pianistas ir pedagogas Levas Vlasenka pasibaigus tarptautiniam Piotro Čaikovskio konkursui 1994 m. minėjo, kad sidabro medalio nugalėtojo N. Luganskio skambinimas jam priminė legendinį Sviatoslavą Richterį.
 

Koncerte pianistas atliko Sergejaus Prokofjevo Trečiąjį fortepijoninį koncertą, kurį vos prieš kelis mėnesius įrašė kartu su Vokietijos simfoniniu orekstru ir batutos meistru Kentu Nagano (įrašų kompanija „Naïve“). Tai kūrinys, kuriame apstu ir tokatiško motoriškumo, vietomis kampuoto ar groteskiško (pirmoje dalyje), vietomis tarsi prognozuojančio nūdienos minimalistų sumanymus (pavyzdžiui, trečios dalies kodoje), ir gilaus lyrizmo, nemažai dėmesio skiriama orkestro instrumentų solinėms partijoms. Lietuvių orkestre ypač meistriškai skambėjo medinių pučiamųjų solo pasirodymai, masyvūs tutti epizodai (šitai LVSO atlieka išties įtikinamai), tačiau styginių griežimui, pavyzdžiui, skambant mąsliai pirmos dalies įžangai ar panašiose vietose, kur styginių grupės iškyla į pirmą planą, trūko vientisumo ir lengvumo, plevenančios S. Prokofjevo melodijos virto sunkiasvorėmis garsų lavinomis. Jų klausydamasi prisiminiau, kad orkestras puikiai geba išgauti, atrodytų, sunkiai apčiuopiamo, tarsi ore pakibusio ir jautriai virpančio garso kokybę, ir tai ne kartą įrodė atlikdamas, pavyzdžiui, Richardo Wagnerio „Lohengrino“ Preliudą. Taip pat prisiminiau, kad Trečiasis koncertas neretai vadinamas S. Prokofjevo muzikiniu portretu. Mstislavas Rostropovičius yra pasakęs: ...

 

Nikolajus Luganskis ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. T. Bauro nuotr.
Nikolajus Luganskis ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. T. Bauro nuotr.
Rima Povilionienė

Tėvynės ieškojimas, arba iš ko susideda Nidos DNR?

Thomo Manno festivaliui pasibaigus

Liepos 13–20 d. Nidoje jau septynioliktą kartą įvyko tarptautinis Thomo Manno festivalis. Kaip ir įprasta, šiųmetis festivalis sujungė muzikos, žodžio, dailės ir kino sferas – buvo pristatytos 7 literatūrinės ir 4 dailės bei fotografijos parodų popietės, surengti 8 koncertų vakarai ir 5 kino naktys. Bene pirmą kartą festivalis sulaukė tokio ypatingo tuo metu mūsų šalyje viešėjusio Vokietijos Prezidento Joachimo Gaucko ir Lietuvos prezidentų Dalios Grybauskaitės ir Valdo Adamkaus – festivalio globėjo – vizito. Turbūt neatsitiktinai paskutine Joachimo Gaucko viešnagės Lietuvoje stotele tapo Nida, apsilankymas T. Manno namelyje ir autentiška dovana muziejui – T. Manno romano „Juozapas ir jo broliai“ antikvarinis tritomis, nuoširdi kalba festivalio svečiams evangelikų liuteronų bažnyčioje (daug metų J. Gauckas dirbo pastoriumi Šiaurės Vokietijoje) apie politinę tėvynę, skaudžios emigracinės patirties bendrystę lietuvių ir vokiečių istorijoje, dalyvavimas festivalio pradžios koncerte.

Kauno kvartetas. G. Beržinsko nuotr.
Kauno kvartetas. G. Beržinsko nuotr.
Mindaugas Zimkus. G. Beržinsko nuotr.
Mindaugas Zimkus. G. Beržinsko nuotr.
Pabaigos koncertas, vargonininkė Karolina Juodelytė. G. Beržinsko nuotr.
Pabaigos koncertas, vargonininkė Karolina Juodelytė. G. Beržinsko nuotr.
Gabrielius Alekna. G. Beržinsko nuotr.
Gabrielius Alekna. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Pabaigos koncertas. G. Beržinsko nuotr.
Pabaigos koncertas. G. Beržinsko nuotr.
Pabaigos koncertas. G. Beržinsko nuotr.
Pabaigos koncertas. G. Beržinsko nuotr.