Autorius: Šviesė Čepliauskaitė
Šviesė Čepliauskaitė
Begalinis Oginskio polonezas
Koncertas ir konferencija Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms
Ilgesingą Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodiją šiemet girdime ypač dažnai, nes minime 250-ąsias jo autoriaus gimimo metines, o 2015-ieji Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos prašymu yra UNESCO paskelbti M.K. Oginskio – įtakingo Abiejų Tautų Respublikos politiko ir diplomato, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko, – metais.
Šiai daugialypiais talentais pasižymėjusiai XVIII–XIX a. sandūros asmenybei skirti koncertai šiemet vyksta visoje Lietuvoje bei Lietuvos ambasadose užsienyje. Juos puikiai papildė du renginiai, rugsėjo viduryje vykę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose.
Rugsėjo 18 d. Lietuvos istorijos institutas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Rietavo Oginskių kultūros muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Mykolas Kleopas Oginskis. Asmenybė ir epocha“. Jos tikslas, pasak organizacinio komiteto pirmininkės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, „sutelkti M.K. Oginskio ir Oginskių giminės tyrinėtojus į bendrą diskusiją apie jo asmenybę ir gyvenamą epochą“. Tai liudija ir trijų konferencijos posėdžių temos: „Nuo Kozelsko iki Rietavo: kunigaikščių Oginskių istorija“, „Muzikinis M.K. Oginskio paveldas“ ir „M.K. Oginskio veikla“.
Šviesė Čepliauskaitė
Nusipelnęs ne tik muzikai
Juozo Domarko vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui 50-mečio koncertas
Šviesė Čepliauskaitė
Kalbėti pasitelkus muziką
Pianistę Guodą Gedvilaitę kalbina Šviesė Čepliauskaitė
Šviesė Čepliauskaitė
Tarp muzikavimo ir mąstymo apie muzikos prasmę
Donatas Katkus, Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos, Vilnius, Tyto alba, 2013 (naujas leidimas), 612 p.
Donato Katkaus knygos „Muzikos atlikimas“ neperskaitysite vienu prisėdimu kaip kokio įdomaus romano, nors prielaidų tam lyg ir būtų. Pirmoji – gan kontroversiška autoriaus, dažnai aštriu ir kartais keistoku humoro jausmu dangstančio savo jautrumą, gilią erudiciją ir begalinę meilę muzikai, asmenybė. Antroji – knygos pratarmėje pabrėžiamas faktas, kad vien interpretacijos teorijos kurso pavadinimas dar ir dabar gąsdina studentus. Ar gali būti labiau intriguojanti romano pradžia? Trečioji – įdomiai ir patraukliai apibūdindamas kiekvienos epochos dvasią, Donatas Katkus, kaip ir Viktoras Gerulaitis istorinėje apybraižoje „Muzikos stilių raida“ (Muzikos švietimo centras, Vilnius, 1994), prikelia skaitytojo vaizduotei šimtmečiais nutolusius kolegas muzikus ir jų gyvenimo bei kūrybos aplinką. Tuo panašumas su romanu ir baigiasi. Ir gerai. Nes ši knyga turėtų atrasti garbingą vietą kiekvieno besidominčio muzika, o ypač atlikėjų ir pedagogų, asmeninėje bibliotekoje kaip informacijos ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis.
