Muzika

Brigita Bublytė

Rasa Murauskaitė

Koncertas Valstybės dieną

Todėl Valdovų rūmų atidarymo iškilmėms buvo taikliai pasirinktas

Laimutė Ligeikaitė

Pirmosios tautinės operos „Birutė“ atlikimas Palangoje

Laimutė Ligeikaitė

Pokalbis su Teisučiu Makačinu ir Laimiu Vilkončiumi knygyne „Keista“
Pabaiga. Pradžia nr. 27

Laimis Vilkončius: Sulaukę Teisučio Makačino pasiūlymo aranžuoti jo dainas ir įrašyti disko muzikos plokštelę, supratome, kad esame „pliki“– turime tik pianiną... Teko skolintis instrumentus iš tų, kurie juos turėjo. Taigi paskambinau vienam klavišininkui – Voldemarui Gliožeriui. Jis grojo restoranuose, o tais laikais ten grojo profesionalūs muzikantai, didesni ar mažesni ansambliai ir, žinoma, gyvai. Voldemaras grojo „Lietuvos“ viešbutyje (dabar „Radisson Blu Lietuva“), kur dainavo Stasys Povilaitis, ką tik buvo atėjusi visiškai jaunutė Rosita Čivilytė, Česlovas Gabalis – mes jį vadinome lietuvišku Rodu Stiuartu. Būgnais grojo Linas Būda, dar studentai ten pradėjo groti saksofonininkas Petras Vyšniauskas, trombonininkas Skirmantas Sasnauskas. Taigi, ten grodamas ir gaudamas neblogus pinigus, Voldemaras nusipirko net du sintezatorius. Vienas buvo YAMAHA – dviejų generatorių, kurie sugeneruodavo vieną garsą (du generatoriai tam, kad tą vieną garsą papuoštų kokiais nors tembrais). Spaudžiant klavišą, jokiais akordais jis neskambėjo. O jei spaudei akordą, tai skambėjo tik viršutinis garsas. Tada gelbėdavo tik daugiakanaliai magnetofonai. Plokštelių studijoje stovėjo angliškas magnetofonas, kurio magnetinė juosta buvo įspūdingo storio ir jis turėjo net 8 takus. Tai jau kokybė! Radijuje turėjome vengrišką magnetofoną, kuris buvo 16 takų, bet juo niekas nenorėjo įrašinėti, nes kai panaudoji daugiau takų, iš karto girdisi šnypštimas, kažkokie triukšmai. Radijuje daugelį metų įrašinėjome į paprastą magnetofoną, bet į kokybišką „Basf“ juostą.

Laimutė Ligeikaitė

Pokalbis su Teisučiu Makačinu ir Laimiu Vilkončiumi

Vieną birželio vakarą knygyne „Keista“, esančiame senamiestyje, būrelis gražaus jaunimo, suburto knygyno darbuotojos Gerdos, keletas vyresniųjų, kompozitorius Teisutis Makačinas, kompozitorius ir aranžuotojas Laimis Vilkončius susėdo pasikalbėti apie nutolusio 9-ojo dešimtmečio laiką, sovietmečio kultūrinio gyvenimo ypatumus, cenzūrą ir kūrybinius siekius, muzikinės technikos stebuklus ir dabarties muzikines aktualijas. Susitikimo priežastis gana keista. Pasirodo, moksleiviško ir studentiško amžiaus jaunuoliai dabar itin susidomėję unikalia T. Makačino plokštele, išleista 1982 m., kuri vadinasi „Teisutis Makačinas. Disko muzika“. Tai ne šiaip šokti skirtos dainos, o saviti, gana sudėtingi kūriniai su giliais žymių poetų tekstais ir, kaip sakė autoriai, „visiškas neformatas“. Dainas aranžavo L. Vilkončius, įdainavo Vilkončiaus kvartetas. Netgi daugeliui vyresniosios kartos atstovų ši plokštelė nėra žinoma, tad dar įdomiau ir prasmingiau ji suskambėjo autorių lūpomis pasakojant išgyventos epochos su visais jos paradoksais akimirkas.

Laima Slepkovaitė

Michelio Camilo trio Vilniaus festivalyje

Ir publika smalsiai įsmeigė savo ausis į atsivėrusią kompoziciją „Yes“, kurioje iš karto atsiskleidė kelios patrauklios atlikėjų ypatybės. Labiausiai krito į ausį

Živilė Ramoškaitė

„Maskvos solistai“, Jurijus Bašmetas ir Darko Brlekas Vilniaus festivalyje

Sausio mėnesį fenomenalusis altininkas Jurijus Bašmetas atšventė šešiasdešimtmetį, o jo vadovaujamas kamerinis orkestras „Maskvos solistai“ šiemet mini savo kūrybinės veiklos dvidešimtmetį. Šios sukakties proga orkestras surengė pasaulinį turą, kurio metu koncertavo penkių žemynų klausytojams. Koncertuojantiems muzikantams akivaizdu: tokios intensyvios gastrolės teikia ne vien džiaugsmą, joms tenka atiduoti visas fizines ir dvasines jėgas. Jei kas tuo netiki, siūlau pasišnekėti kad ir su orkestro „Kremerata Baltica“ nariais. Šio kolektyvo dvidešimtmetis bus minimas po kelerių metų, tačiau sudėtis jau pasikeitė ženkliai. Ne kiekvienas muzikantas atlaiko milžinišką ilgų gastrolių įtampą... O vadovas? Pervargusio Gidono Kremerio scenoje nesame matę. Pamenu, kai orkestras į Vilnių skrido iš labai tolimų gastrolių ir dėl persėdimo (beje, Maskvoje) smarkiai vėlavo muzikantų lagaminai su koncertiniais drabužiais, G. Kremeris į sceną išėjo kaip paprastai susikaupęs ir nuostabiai grojo, nors teko paskubomis apsivilkti skolintą fraką.

Šviesė Čepliauskaitė

Donatas Katkus, Muzikos atlikimas. Istorija. Teorijos. Stiliai. Interpretacijos, Vilnius, Tyto alba, 2013 (naujas leidimas), 612 p.

Donato Katkaus knygos „Muzikos atlikimas“ neperskaitysite vienu prisėdimu kaip kokio įdomaus romano, nors prielaidų tam lyg ir būtų. Pirmoji – gan kontroversiška autoriaus, dažnai aštriu ir kartais keistoku humoro jausmu dangstančio savo jautrumą, gilią erudiciją ir begalinę meilę muzikai, asmenybė. Antroji – knygos pratarmėje pabrėžiamas faktas, kad vien interpretacijos teorijos kurso pavadinimas dar ir dabar gąsdina studentus. Ar gali būti labiau intriguojanti romano pradžia? Trečioji – įdomiai ir patraukliai apibūdindamas kiekvienos epochos dvasią, Donatas Katkus, kaip ir Viktoras Gerulaitis istorinėje apybraižoje „Muzikos stilių raida“ (Muzikos švietimo centras, Vilnius, 1994), prikelia skaitytojo vaizduotei šimtmečiais nutolusius kolegas muzikus ir jų gyvenimo bei kūrybos aplinką. Tuo panašumas su romanu ir baigiasi. Ir gerai. Nes ši knyga turėtų atrasti garbingą vietą kiekvieno besidominčio muzika, o ypač atlikėjų ir pedagogų, asmeninėje bibliotekoje kaip informacijos ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis.

Živilė Ramoškaitė

Vilniaus festivalyje – Krzysztofo Pendereckio „Lenkiškasis Requiem“

„Lenkiškasis Requiem“ (1984, 1993) buvo kuriamas ilgai, atskiromis dalimis, skirtomis tragiškiems XX a. lenkų istorijos įvykiams ir iškilioms asmenybėms. Tai dramatiškas veikalas apie savo likimą išgyvenantį žmogų, kurį drasko prieštaringi jausmai – įtampa, nerimas, abejonė, protestas ir lygia greta karštas maldavimas pasigailėti. Kūrinys laikomas labiausiai idėjiškai angažuotu lenkų muzikoje.

Algirdas Klova

Bobby McFerrinas Vilniaus festivalyje

Bobby McFerriną, tiesa, su soline programa, buvau girdėjęs prieš kelerius metus festivalyje „Kaunas Jazz“. Tada koncertas vyko žymiojoje Kauno sporto halėje. Žinoma, sunku įsivaizduoti tokį muziką viduryje aikštės, kurioje paprastai žaidžiamas krepšinis.