7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Įprasminę Johanno Sebastiano Bacho muziką

Mintys po David Geringo ir Iano Fountaino koncerto

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 10 (1247), 2018-03-09
Muzika
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.

Atsistojusi filharmonijos publika pagerbė kovo 3-iosios rytą Amžinybėn išėjusį vieną didžiųjų Lietuvos menininkų – Virgilijų Noreiką. Apibrėžtoje sovietmečio erdvėje uždarytas pasaulinio lygio tenoras žavėjo ypatingu muzikalumu ir protingu dainavimu, darbštumu, saviugda, užsispyrimu, sukūrė įtikinančius vaidmenis. Jis niekada nebus pamirštas. Koncerto atlikėjai violončelininkas David Geringas ir pianistas Ianas Fountainas iš Didžiosios Britanijos V. Noreikos atminimui dedikavo Johanno Sebastiano Bacho Ariją iš siuitos D-dur.

 

Komercinis koncerto pavadinimas „Neprilygstamas duetas“ atrodė nereikalingas. Publika gausiai susirinko, ko gero, ir be reklamos – pasiklausyti Geringo ir Bacho. O pianistas I. Fountainas, nors jau griežęs Vilniaus festivalyje 2011-aisiais, ne vienam tapo maloniu atradimu.

 

Atlikėjai pasiūlė ypač įdomią koncerto programą. Joje ne tik skirtingą muzikos stilistiką reprezentuojančios sonatos violončelei ir fortepijonui – Bacho Sonata Nr. 1. G-dur bei Johanneso Brahmso Sonata e-moll, op. 38, bet ir D. Geringo sudaryta siuita „Naujosios Goldbergo variacijos“. Joje – originalūs Bacho bei Feruccio Busoni ir XX a. kompozitorių Johno Corigliano, Richardo Danielpouro, Peterio Liebersono, Christopherio Rouse’o, Kennetho Frazelle, Peterio Schickele kūriniai, sujungti Bacho muzikos idėjų arba temų.

 

Reiktų priminti Goldbergo variacijų atsiradimo istoriją. 1689 ir 1695 m. buvo atspausdinti du pjesių rinkiniai (po septynias partitas), kuriuos Bachas pavadino „Pratimais klavyrui“. Aišku, tai nebuvo pratimai, o preliudai, senoviniai šokiai (alemanda, kuranta, žiga, menuetas ir kt.), pjesės, „skirtos mėgėjų pramogai“. Vėlesnė, ketvirtoji dalis vadinama Goldbergo variacijomis. Buvęs Bacho ir vyresniojo jo sūnaus Wilhelmo Friedemanno mokinys, žinomas klavesinininkas virtuozas, vargonininkas, kompozitorius Johannas Gottliebas Goldbergas tapo Karaliaučiaus universiteto absolvento, buvusio Rusijos mokslų ir menų akademijos prezidento, pasiuntinio Dresdeno dvare, barono Hermano Carlo von Kayserlingo kelionių palydovu. Kartą Kayserlingas susipažino su Šv. Tomo bažnyčios kantoriumi Bachu ir netgi norėjo jam suteikti „Karališkojo Lenkijos ir Saksonijos kunigaikščio dvarų kompozitoriaus“ titulą. Baronas negalavo, kentėjo nemigą ir Goldbergui tekdavo naktimis gretimame kambaryje šeimininkui skambinti klavesinu. Kayserlingas paprašė Bacho sukurti naujų, „švelnaus ir kiek gyvesnio pobūdžio“ pjesių jo muzikantui. Naktimis klavesinininko prašydavo: „O dabar paskambink vieną iš mano variacijų...“. Tačiau siuitai prigijo atlikėjo pavardė – Goldbergo variacijos.

 

Albertas Schweitzeris rašė, kad fortepijonas – netinkamas Bacho muzikai instrumentas, nes jo garsas ne toks skaidrus kaip klavikordo ir nėra tinkamas detalėms atlikti. Tačiau I. Fountainas, puikiai valdydamas fortepijono garsyną, perteikė tarsi peršviečiamų kristalų vėrinius – tematinių linijų, frazuočių plastiką ir subtilų melizmatikos grožį, stilistiškai reikšmingas boso slinktis (basso continuo priminimai). Įdomu, kad atlikdamas kitų autorių kūrinius, kuriuose skambėjo Bacho muzikos fragmentai, pianistas seniai baroką „pamiršusioje“ stilistikoje siekė juos pateikti primindamas originalo atgarsius. Kaip ir D. Geringas, ekspresyviai puldamas į XX a. išmones, bet nepamiršdamas baroko. Bacho Sonatoje buvo galima žavėtis tikslių artikuliacijų nuspalvintais abiejų instrumentų dialogais. Jų ritmika raiškiai rėmėsi prasminiais frazavimo akcentais. Todėl Bacho Arija iš Goldbergo variacijų fortepijonui solo įgavo savitos improvizacijos žaismės. Duetuose išryškėjo ir dar vienas Bacho muzikos stilistinis elementas: vokalizuojančių linijų deklamaciniai pamatai.  

 

Programos interpretacija perteikė estetines visos „įvairiakalbės“ siuitos idėjos asociacijas. Todėl ypač vertintini šio vakaro atlikėjai, kurie savo menu inspiravo emocinio ir intelektinio garso turinio sukeliamas klausytojų reakcijas.

 

Retai būna, kad įvairiaspalvėje siuitoje taip akivaizdžiai galėtume išgirsti vieną idėją įkūnijantį muzikinio mąstymo grožį. Pirmoje koncerto dalyje, po Bacho Sonatos Nr. 1 G-dur, atlikėjai mus perkėlė į visu šimtmečiu vėlesnę epochą. Johanneso Brahmso Sonata e-moll, op. 38 violončelei ir fortepijonui atliepė jau savo laikotarpį: bravūra, emocijų pliūpsniai, sodraus garso, plačios dinaminės skalės erdvėje raiška. Kiekvienas tonas buvo pripildytas įvairiausių pojūčių, kurie, besipindami muzikiniame judėjime, įgavo tam tikrą išraišką. Girdėjosi, kaip šią išraišką sąlygoja vidinė potekstė, nuostata. Nuolat besikeičiant charakteriui, dinaminėje, tempo-ritmo terpėje pateikiami garsai kūrė visumos įspūdį, kurioje glūdėjo žodžiais nenusakoma prasmė.

 

Intuityviai paklusdami psichologinės sintezės dėsniams, girdimą muziką klausytojai vertina ne kaip skambėjusių elementų sumą, bet kaip ypatingą vienį. Praktikuojančiam muzikui įdomu, kaip pianistas išgauna klavesino charakterio skambesį aukštame registre, kaip meistriškai geba pasinaudoti pedalizacija ir įvertinti jos reikšmę kurdamas stilistinius muzikos ypatumus. Kaip koncentruojasi įtampa gerai intonuojamuose flažoletuose, o smulkios violončelės melodinės frazės įgauna ne tik kantilenos pavidalą, bet, jungiamos į didelį audinį, išauga iki cantabile espressivo. Kaip virpa garsas, sukurdamas barokinio instrumento iliuziją arba išugdomas iki galingo vibrato, liudijančio romantinį išsisakymą. Pakako ir skoningos žaismės. Įsitikinome, kad tik giliai pajausta ir prasmingai atlikėjo perteikta psichoenergetinio proceso vienybė gali suteikti klausytojui malonumą.

 

Klausydama pagalvojau, kad groja muzikai, turintys daug ką pasakyti apie poetiką, emocingi, gebantys patirti vienijantį kvėpavimą (nors jo man pristigo Bacho Sonatos Nr. 1 G-dur pirmuose perioduose). Muzika baigėsi klausytojų išlaikyta tylos pauze, išreiškusia didžią pagarbą Bacho genijui ir atlikėjams. Šį kartą tiko ir impulsyvus publikos atsistojimas. Ilgai prašomi atlikėjai atsisveikino Leonardo Bernsteino „Meditacija“.

David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. D. Matvejevo nuotr.