7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

„Žalvarinis“ eina tolyn

Pokalbis su ansamblio „Žalvarinis“ lyderiu, dainų autoriumi ir gitaristu Robertu Semeniuku

Algirdas Klova
Nr. 12 (1249), 2018-03-23
Muzika
„Žalvarinis“ Šanchajaus muzikos festivalyje. „15 min.“ nuotr.
„Žalvarinis“ Šanchajaus muzikos festivalyje. „15 min.“ nuotr.

Kadangi grupės „Žalvarinis“ veikla paprastai visada tapatinama su tavimi, turėdamas galimybę kalbėtis apie naują jūsų albumą „Einam tolyn“ norėčiau paklausti, kokia gi buvo šios grupės pradžia ir kuo „Žalvarinis“ tada skiriasi nuo „Žalvarinio“ dabar?

Viskas prasidėjo tuo metu, kai grojau su metalo muzikos grupe „Ugnėlakis“, kuri jau tada turėjo tam tikrų polinkių į pagonišką muzikinę kultūrą. Tarp mūsų draugų buvo nemažai merginų iš folkloro sąjūdžio, todėl įvairūs susitikimai ir pasisėdėjimai po koncertų negalėjo nesibaigti liaudies dainomis ar net sutartinėmis. Liaudies dainą aš pažinau per žmones, kurie myli folklorą, emociškai jį išgyvena, juo mėgaujasi. Ir mane tai palietė, ėmiau folklorą jungti su metaliniu skambesiu. Aišku, ne aš išradau tą žanrą, jis jau buvo visame pasaulyje, bet tai daryti ėmiau ir aš. Per vieną tokių pasibuvimų Sereikiškių parke paėmiau į rankas gitarą ir sugalvojau, kaip savaip suaranžuoti liaudies dainą „Alaus, alaus“. Ji ir tapo „Žalvarinio“ pradžia.

 

Negaliu nepaminėti grupės „Atalyja“, kurios pirmasis albumas tapo mano didžiuoju mokytoju, mokiausi ir iš latvių „Ilgi“, baltarusių „Gods Tower“, taip pat Peterio Gabrielio, „Deep Forest“ ir kitų kolektyvų. Norėtųsi, kad ir dabar Lietuvoje atsirastų daugiau tokių grupių, kurios šiame žanre darytų kažką aiškaus, apčiuopiamo. Kol kas to pasigendu.

 

„Žalvarinį“ dažniau vadinu projektu nei grupe, nes per visą gyvavimo laiką jo narių, muzikantų, dainininkų buvo apie penkiasdešimt. Tačiau kūrėjas, idėjos autorius, interpretuotojas visais laikais buvau aš. Pamažu išsikristalizavo tam tikra pastovesnė sudėtis, bet vis tiek neišvengėme to, kad atsiranda darbai, šeimos, vaikai, žmonės kažkur migruoja, todėl keičiasi ir grupės sudėtis. Įrašams, skambesiui paįvairinti dažnai kviečiu įvairius profesionalius muzikantus.

 

Matyt, dėl šių permainų ilgainiui „Žalvarinis“ lyg ir pritilo. Atsirado tarsi akustinė grupės versija, kažkokia kitokia. Ar pačioje muzikoje kažkas pasikeitė?

Labai teisingai pastebėjai – tas pritilimas ar nubyrėjimas, kaip čia pavadinus, atsitiko apie 2011-uosius, iki atsirandant albumui „Gyvas“. Mus paliko puikus būgnininkas Ilja Molodcovas, jis susižavėjo kitokia muzika, ėmė koncertuoti užsienio šalyse, ir mes persiformavome į akustinį ansamblį. Atsirado kahonas ir kiti perkusiniai instrumentai. Susikristalizavo pagrindinė sudėtis – Laurita Peleniūtė, Ineta Meduneckytė, dar pakviečiau smuikininką Tadą Dešuką, o jis išlaisvino mūsų muziką improvizacijomis. Dauguma dainų liko mūsų anksčiau dainuotos, grotos, bet pakito skambesys. Mane labai žavi world music ir mes pradėjome sukti į tą pusę. Taip ir gimė kompaktinė plokštelė „Gyvas“. Liaudies melodija leidžiasi keičiama stilistiškai, ritmiškai ir galima daug ką su ja daryti. Reikia tik surasti dar ką nors jai „į kompaniją“. Kotrynos bažnyčia – puiki vieta mūsų muzikai. Čia koncertuojant mūsų kūrybą papildė fortepijonas, bansuri fleita, kiti instrumentai. Ir tuomet „Žalvarinis“ atgimė iš naujo.

 

Galbūt ankstyvojo „Žalvarinio“ muzika buvo tarytum tiesioginė folkroko arba etnoroko išraiška, kai liaudies melodija tiesiog apvelkama roko drabužiais. Dabar man atrodo, kad folkloras čia yra gretinamas su kita muzika, autoriniais kūriniais.

Darau tai sąmoningai, lyg norėdamas išreikšti save per muziką. Albume „Teka“ atsirado autorinių tekstų, naujų autorinių melodijų (jau ne liaudies), pasikeitė dainų struktūra ir apskritai požiūris į „Žalvarinio“ stilistiką. Man patinka didelės scenos, mėgstu keliones ir noriu jose pateikti save kaip kūrėją, muzikantą. Atsiranda lyg tam tikra forma: a) folkloro motyvas, b) mano autorinė muzika. Ji yra tarsi liaudies dainos apibendrinimas, tarsi jos teksto vertimas į šiuolaikinę kalbą. Puikiu to pavyzdžiu galėtų būti mūsų dainos „Oi, ta ta“, „Kadujo“ ir kt. Net ir pati liaudies dainos idėja šiandien yra pakitusi. Jaunas žmogus gali jos ir nesuprasti. Man labai svarbu visa tai aktualizuoti. Man svarbu išsaugoti folklorą, todėl galvoju, kaip jį išreikšti, padaryti patrauklų dabartiniam klausytojui. Stebiuosi, bet tai, ką mes darome, patinka daug kam, ir ne tik Lietuvoje. Gerbėjų jau turime visame pasaulyje, mūsų klausosi kinai, japonai, amerikiečiai, brazilai, čiliečiai, visa Europa.

 

Matyt, tai prasidėjo nuo albumo „Gyvas“, kai jūs savo pasirodymams ir įrašams ėmėte kviesti daug įvairiausių muzikantų, dainininkų, tarytum stilistiškai spalvindami savo muziką.

Taip, tame albume aš solo negrojau, tai daro kiti puikūs muzikantai – Saulius Petreikis, Tadas Dešukas, Aleksandras Tenas, Mindaugas Balčiūnas ir kiti.

 

O kas dabar yra tie žmonės, kuriuos galima būtų įvardinti kaip „Žalvarinį“?

Be manęs, tai tie, kurie įneša savo idėjų, savo minčių: Ineta Meduneckytė, Sigita Būdienė, Domas Žostautas, Jonas Lengvinas, Tadas Dešukas. Mes profesionalai, todėl ir „Žalvarinio“ muzika skamba profesionaliai ir kokybiškai.

 

Pasikalbėkime ir apie naują albumą, kuris vadinasi „Einam tolyn“.

Prie šio albumo dirbau daugiau nei metus ir labai džiaugiuosi, kad įrašams prisijungė maždaug penkiasdešimt žmonių – dvidešimt choro „Ave Vita“ narių, daug instrumentininkų, dainininkų, ne tik iš Lietuvos. Tai Veronika Povilionienė, Petras Vyšniauskas, Marijus Mikutavičius, Nerijus Bakula, Ernestas Epifanovas, Aleksandras Belkinas, Gediminas Mačiulskis (grupės „Afrikos būgnai“ lyderis), folkloro grupė „Ugniavijas“, ansamblis „Marmot Band“ iš Mongolijos, tabla atlikėjas Heiko Dijkeris iš Olandijos ir kiti.

 

Albumas labai brangus ir prabangus, skirtas Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui. Jo tematika patriotinė – Lietuvos partizanams atminti. Albumo dailininkas – Audrius Gražys, panaudotos Aurelijos Šlapikaitės-Jurkonės fotografijos. Žiūrėdamas laisvės kovoms skirtas laidas pagalvojau, kad neturiu parašęs tam skirtos dainos, ir taip gimė daina „Broliams“. Kartu su Ineta parašėme tekstą, muziką pritaikėme pagal liaudies dermiją. Žvarbų sausio mėnesį ant Kernavės piliakalnių gimė vaizdo klipas ir tada jau supratau, koks bus mūsų naujasis albumas, kuris išėjo stilistiškai gana margas. Čia rasite ir metalo, ir roko, ir country, ir bliuzo. Visa tai puikiai dera tarpusavyje ir su liaudies muzika. Čia atsispindi viskas, kuo gyvenu pastaruosius kelerius metus – muzika, kelionės, pažintys. Pavadinimas „Einam tolyn“ skatina nestovėti vietoje, eiti į priekį su viltimi, pozityviai žvelgiant į save ir kaimynus. Gerbkime vieni kitus, kurkime gražią ateitį savo valstybėje.

 

Dar norėčiau pasakyti, kad šis albumas yra išleistas ir dvigubos vinilo plokštelės formatu. Plokštelėse yra viena kompozicija daugiau ir dainos išdėstytos kitaip nei CD.

 

Ačiū už pokalbį. Belieka palinkėti „Žalvariniui“ dar ilgos kelionės tolyn.

 

Kalbino ir parengė Algirdas Klova

„Žalvarinis“ Šanchajaus muzikos festivalyje. „15 min.“ nuotr.
„Žalvarinis“ Šanchajaus muzikos festivalyje. „15 min.“ nuotr.
„Žalvarinis“. A. Šlapikaitės-Jurkonės nuotr.
„Žalvarinis“. A. Šlapikaitės-Jurkonės nuotr.
„Žalvarinis“. A. Šlapikaitės-Jurkonės nuotr.
„Žalvarinis“. A. Šlapikaitės-Jurkonės nuotr.