Lietuva pasaulyje skamba

Gerbiamoji direktore, prieš kurį laiką Lietuvos nacionalinės filharmonijos simfoninis orkestras grįžo iš labai sėkmingų gastrolių Varšuvoje ir Berlyne. Gal išgirstume keletą žodžių apie šių koncertų idėjos gimimą, jos įgyvendinimo kelius ir organizavimo subtilybes?

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertai Varšuvos filharmonijoje ir Berlyno Koncertų salėje – tai bene pagrindiniai LNSO koncertai užsienyje, skirti Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui paminėti. Programą ir laiką su salėmis derinome ilgiau nei dvejus metus. Norint, kad koncertai patektų į šių salių programas, teko siūlyti įdomią programą ir atlikėjus. Tad galų gale, be jokios abejonės, šiuo metu įdomiausios ir ryškiausios lietuvių dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos vardas ir jos pasiūlyta programa įtikino Varšuvos ir Berlyno koncertų organizatorius. Varšuvoje mūsų koncertas buvo įtrauktas į prestižinį ciklą „Didieji pasaulio orkestrai“, o Berlyne – į intensyvų ir įdomų festivalį „Baltikum“, pristatantį žymiausius trijų Baltijos valstybių atlikėjus ir kompozitorius. Koncertų bukletuose LNSO koncertas įtrauktas būtent į šių koncertų ciklą. Koncertai įvyko bendromis partnerių, organizatorių, rėmėjų, ambasadų, kultūros ministerijos darbuotojų pastangomis. Kaip minėjau, pradėjome organizuoti labai seniai, buvo kreiptasi į Kultūros ministerijos administruojamą Šimtmečio renginių programą, ir gautas finansavimas visai orkestro kelionei, salėms, reklamai. Prie dirigentės, solistų finansavimo Berlyne prisijungė „Konzerthaus“ administracija. Kviečiant svečius, informacijos sklaidoje ir t.t. ženkliai prisidėjo Lietuvos ambasados Varšuvoje ir Berlyne. Jų svečiams buvo skirta apie pusė salės vietų. Galima paminėti, kad Varšuvos filharmonijos Didžiojoje salėje yra 1200 vietų, o Berlyno „Konzerthaus“ telpa 1600 klausytojų. Abi salės buvo pilnos, neatėjo tik tie svečiai, kurie išsigando žvarbaus arktinio vėjo, nes buvo tikrai labai šalta. Bukletuose nurodyta ir daug komercinių rėmėjų: „Kauno tiltai“, „Maxima“, „PZU“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Amber grid“ , „Lotos“, „Litgrid“, „Trakcija, „LitPalink“ visos bendros Lietuvos ir Lenkijos įmonės, ir tos, kurios palaiko glaudžius Lietuvos ir Lenkijos partnerystės ryšius. Neprastai palankiai sutikti koncertai, kuriuose stovėdama publika ovacijomis kelis kartus kvietė atlikėjus ir orkestrą į sceną, atskleidė vieną svarbiausių dalykų – jei mes tokiame aukštame lygyje strateguojame savo prisistatymus užsienyje ir gebame taip iš anksto sutelkti jėgas, vadinasi, galime pasiekti pasaulinio lygio rezultatų. Prieš koncertą Berlyne Europos kultūros televizija ARTE  drauge su vokiečių CDF ir LRT rodė filmą apie Mirgą Gražinytę-Tylą. Prie mūsų koncerto prisijungė Mirgos jaunesnioji sesuo Onutė – puiki pianistė, studijuojanti Hanoveryje, atvyko slovakų altininkas Milanas Radičius. Osvaldo Balakausko penkias dainas lietuvių kalba puikiai parengė Katovicų choro grupė, vadovaujama Anos Šostak. Ji ne tik vadovauja chorui, bet yra kompetentinga šiuolaikinės muzikos žinovė. Ne kartą teko matyti A. Šostak apie naujus kūrinius kalbantis su šiuolaikinės lenkų muzikos grandu, dideliu Lietuvos bičiuliu maestro Krzysztofu Pendereckiu. Labai gaila, dėl ligos kompozitorius negalėjo atvykti į koncertą, tačiau žmona Elżbieta Penderecka ne kartą, kvietusi mus į savo organizuojamą Ludwiko van Beethoveno „Velykų festivalį“ Varšuvoje, klausėsi mūsų pasirodymo, ir iš čia pat, po koncerto, parašė susižavėjimo kupiną laišką, ypač išskirdama Balakausko ir Igorio Stravinskio kūrinių interpretacijas. Labai džiaugiamės, nes atsiliepimai atskleidžia, jog klausytojai buvo įkvėpti puikios muzikos ir jos atlikimo.

Mūsų kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė – tarsi užkulisių genijus. Ji įdėjo neapsakomai daug asmeninio darbo, pasitelkė asmeninius ryšius, atliko vertimus. Būtent ji išvertė Balakausko kūrinį chorui. Tuoj po koncerto Varšuvoje pasirodė recenzija. Anot R. Rimickaitės, kritikė, pateikusi itin palankų mūsų koncerto įvertinimą, yra labai griežta, ne sykį „su žemėmis sumaišiusi“ žinomus atlikėjus. Tačiau Mirgą Gražinytę-Tylą publicistė išgyrė kaip „Coliukę, kuri scenoje tampa liūte“, o po koncerto priėjusi pabendrauti su dirigente, negalėjo jos atpažinti – kokia Mirga smulki, jaunatviška, ir nedidukė...

Kiek žinome, tai nėra paskutiniai LNSO pasirodymai, reprezentuosiantys Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Įdomu, kokie laukia kiti šio tautai įsimintino jubiliejaus renginiai?

Gegužės pabaigoje laukia du labai svarbūs festivaliai Vidurio Europoje. Tai mus jau seniai pakvietęs Leošo Janáčeko festivalis Ostravoje, Čekijoje. Jame, drauge su maestro Modestu Pitrėnu bei puikiais čekų pianistais Ivo Kaháneku ir Janu Simonu, orkestras atliks čekiškos ir rusiškos muzikos, kuri skambės pageidaujant festivalio organizatoriams. Keliaudami link namų, aplankysime mūsų bičiulius Torunėje – tarptautinį festivalį „Probaltika“ bei jo organizatorių Henriką Gizą, tikrai nuoširdžiai mylintį ir gerbiantį mūsų orkestrą, jo garbės dirigentą maestro Juozą Domarką ir dabartinį meno vadovą Modestą Pitrėną. Torunėje prisijungs puiki mūsų smuikininkė Dalia Kuznecovaitė. Programoje prie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ derinsime lenkų smuiko genijaus Henryko Wieniawskio Antrąjį koncertą smuikui ir orkestrui d-moll. Komponuodami programas numatome tarsi tiltus, jungiančius mus su partneriais. Šį pavasarį D. Kuznecovaitė šį koncertą gros su žymiu Lenkijos orkestru „Sinfonia Varsovia“, o Bohuslavo Martinů koncertą dviem fortepijonams Vilniuje atliks LNSO, dirigentas iš Taivano Tung-Chieh Chuangas, Indrė Baikštytė ir Gintaras Januševičius. Matome, kad šie įdomūs kūriniai bus pakartoti ne vieną kartą.

Labai įdomu aplankyti naujas koncertines erdves. Torunėje ne sykį koncertavome miesto rotušėje, planavome, kad ir šįsyk pasirodysime toje pačioje salėje, kur telpa mažesnis orkestras. Atsivertę festivalio bukletą supratome, jog ir Torunėje išaugo nauja, katalonų architekto Fernando Meni projektuota erdvi koncertų ir kongresų salė „Jordanki“, išsiskirianti originalia architektūra, puikia akustika. Bus tikrai įdomu išgirsti ir pamatyti ten mūsų LNSO.

Rugpjūčio trisdešimtąją laukia labai svarbus pasirodymas Stokholmo „Baltijos jūros“ festivalyje, kuriame žymūs muzikai – suomių kilmės kompozitorius ir dirigentas Esa-Pekka Salonenas ir maestro iš Rusijos Valerijus Gergijevas – prieš porą dešimtmečių suvienijo jėgas, siekdami pagyvinti Baltijos jūros regiono muzikinį gyvenimą ir supažindinti publiką su minėto regiono atlikėjais bei simfoninės muzikos šedevrais. Šiandien jau žinome šio koncerto dieną ir programą, tačiau, deja, teks keisti numatytą dirigentą – Mirgą Gražinytę-Tylą. Jos laukia gražūs motinystės rūpesčiai, na o mes laukiame Stokholmo pritarimo mūsų naujoms kandidatūroms. Tai bus nepaprastai įdomus bendradarbiavimo projektas. Ramintos Šerkšnytės oratoriją „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ (prieš aštuonerius metus pagal specialų užsakymą atliktą Vilniaus festivalyje), Stokholme atliks Švedijos radijo kamerinis choras – vienas žymiausių Europos kamerinių chorų – bei LNSO ir puikūs Lietuvos solistai Lina Dambrauskaitė, Justina Gringytė, Edgaras Montvydas ir Raimundas Juzuitis.

Noriu pasidžiaugti, kad tiek daug Lietuvos kolektyvų reprezentuoja mūsų Valstybingumo jubiliejų užsienio šalyse. Ką tik kalbėjome su baleto trupės vadove Rūta Butviliene. Kolektyvas grįžo iš absoliučiai triumfališkų Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ pristatymų Pekine. Nacionalinis scenos menų centras (jame koncertavo ir Lietuvos kamerinis orkestras) buvo tiesiog pilnutėlis. Pasirodymai sulaukė didžiulio publikos, organizatorių ir žurnalistų dėmesio. Lietuva pasaulyje skamba.

Kovo pradžioje su maestro Robertu Šerveniku, Mūza Rubackyte ir Lietuvos kameriniu orkestru keliavome į Paryžių. Pasirodėme puikios akustikos istorinėje „Gaveau“ salėje, esančioje pačiame Prancūzijos sostinės centre, kurioje koncertuoja iškilūs pianistai, kameriniai, baroko orkestrai, ansambliai. Žinojome apie šį koncertą prieš metus – profesorei Mūzai Rubackytei šioje salėje suteikiama kasmetinė pozicija kovo mėnesį, o tai puikiai dera su mūsų jubiliejinėmis datomis. Programos pirmojoje dalyje skambėjo Arvydo Malcio „Paukščių takas“, Wolfgango Amadeus Mozarto Koncertas Nr. 23 fortepijonui ir orkestrui. Antroje pasirodymo dalyje – Lietuvos bičiulio kompozitoriaus Pierre Thilloy siuita „Eglės sapnas“, sukomponuota pagal Lietuvių pasaką „Eglė žalčių karalienė“ ir Fryderyko Chopino Pirmasis koncertas fortepijonui su orkestru. Jubiliejiniai Lietuvos šimtmečio renginiai tęsiasi.

Dėkoju už įdomų ir turiningą pokalbį.                             

Kalbino ir parengė Remigijus Vitkauskas