7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Jaunatviška festivalio kulminacija

Baltijos šalių orkestrų festivalyje – Anna ir Lukas Geniušai

Živilė Ramoškaitė
Nr. 10 (1247), 2018-03-09
Muzika
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.

Kovo 2-ąją Kongresų rūmuose įvyko trečiasis ir paskutinis Baltijos šalių orkestrų festivalio koncertas. Jį vainikavo pianistai Lukas Geniušas su žmona Anna ir Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas Valstybinis simfoninis orkestras. Nuolatiniai festivalio klausytojai tikriausiai pasigedo šį kartą nedalyvavusių svečių iš Estijos. Kodėl jų nėra, galėjo pasakyti tik festivalio rengėjas G. Rinkevičius. Estai buvo kviečiami ir norėjo dalyvauti, tačiau sukliudė koncertų grafikas. Estija beveik tuo pačiu metu kaip ir mes šventė savo valstybės šimtmetį, tad svarbus estų kultūros ambasadorius Nacionalinis simfoninis orkestras ruošėsi gastrolėms. Estų vietoje atsirado originalus projektas „100 stygų“, kuriame įspūdingas jungtinis lietuvių ir latvių styginių orkestras, sudarytas iš Valstybinio simfoninio, Latvijos nacionalinio ir Liepojos simfoninio orkestro (pastarajam vadovauja G. Rinkevičius) muzikantų atliko įdomią ir patrauklią programą. Apie šį, kaip ir patį pirmąjį, Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro koncertą, savaitraštyje jau buvo rašyta.

 

Baigiamasis festivalio koncertas sutraukė pilnutėlę salę. Mat Lukas Geniušas Vilniuje pasirodo gana retai, tad gausūs jo gerbėjai gaudo kiekvieną progą jį išgirsti. Pianistas nekartoja savo programų ir kaskart Vilniuje pagroja ką nors, ko negrojo anksčiau. Po nepamirštamo rečitalio „Vaidilos“ teatre ir Arvo Pärto „Lamentate“ „Gaidos“ festivalyje šįsyk pianistas pasirinko Wolfgango Amadeus Mozarto ir Sergejaus Prokofjevo kūrinius. Kitas, sakyčiau ypatingas šio koncerto smagumas, kad Lukas pirmąsyk koncertavo Vilniuje su savo žavinga žmona Anna, užtikrintai kopiančia meistriškumo laiptais.

 

Kadangi apie Luko pergales reikšmingiausiuose pasaulio konkursuose skaitytojai tikrai žino, stabtelėsiu prie svarbiausių Annos biografijos momentų. Pianistė studijavo Maskvos F. Chopino valstybiniame muzikos atlikėjų koledže, o bakalauro laipsnį 2015 m. įgijo P. Čaikovskio konservatorijoje, profesorės Jelenos Kuznecovos klasėje. Jau pusantrų metų Anna yra Londono karališkosios muzikos akademijos magistrantė. Jos studijų vadovas – įžymus profesorius Christopheris Eltonas, daugiau kaip du dešimtmečius vadovavęs šios akademijos fortepijono katedrai, dažnas garsiausių konkursų žiuri narys. 2017 m. pianistė sėkmingai dalyvavo keliuose tarptautiniuose konkursuose Italijoje ir laimėjo prizines vietas: antrąją – Mauro Monopoli konkurse Barletoje ir trečiąją bei papildomus prizus Feruccio Busoni konkurse Bolcane. Pianistė koncertuoja nuo vaikystės, o neseniai debiutavo prestižinėje Londono salėje „Wigmor Hall“.

 

Pirmoje koncerto dalyje skambėjo Mozartas. Programą atvėrė Anna Geniušienė, paskambinusi Mozarto Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 25 C-dur, K 503. Kompozitoriaus operų stiliui artima koncerto muzika, kai kurių tyrinėtojų nuomone, rodo naujų išraiškos priemonių įtvirtinimą: Mozarto gebėjimą muzikos audinį plėtoti panaudojant vieną motyvą ir atnaujintą fortepijono techniką. Tai gana retai atliekamas Mozarto koncertas, o atlikimo Vilniuje apskritai neprisimenu, gal kadaise ir buvo, o gal ir ne. Klausydamas šios muzikos šviežia ausimi iš naujo stebiesi Mozarto genialumu, jo neišsenkančia fantazija žaisti melodijomis, nuotaikomis, valdyti muzikos pavidalus. Kas nors pasakys, kad banalu tai kartoti. O ką bedaryti, kai viešumoje vis dar pasigirsta „auksinių“ minčių (keisčiausia, net iš profesionalų), kad Mozartas paseno, kad jo muzika – tai „popsas“ ir panašiai.

 

Kokia sudėtinga atlikėjui ši iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga klasikinėje tonacijoje parašyta muzika, žino ją atliekantys pianistai. A. Geniušienė skambino pasigėrėtinai natūraliai ir tiksliai, kartu su Mozarto muzika kvėpuodama, kartu su ja liūdėdama ir džiūgaudama. Kiekvienas motyvas iki smulkiausios natelės suskambėjo meniškai ir logiškai, ką ir kalbėti apie gerą skonį ir stiliaus jausmą. Orkestras, palyginti didelis, gerokai praplėstas gausiais pūtikais ir timpanais, pritarė dėmesingai, lanksčiai reaguodamas į pianistės skambinimą.

 

Po šio kūrinio scenoje buvo pastatytas antras fortepijonas, prie kurio persėdo Anna, palikdama pirmąjį Lukui. Jie atliko Mozarto jaunystėje sukurtą žavų Koncertą dviem fortepijonams F-dur, K 242. Linksma ir žaisminga muzika su ramybės salele vidurinėje dalyje leido abiem pianistams su neslepiamu pasitenkinimu pasikalbėti pasitelkus klaviatūrą. Abu ją valdė meistriškai, vienas kitą taip gerai suprasdami, kad net ir po pauzelių pasigirstančios dviejų fortepijonų figūracijos buvo atliktos idealiai kartu. Šį darnų muzikavimą ir kartu džiaugsmingą nuotykį pianistams teko pratęsti ir bisui keturiomis rankomis (prie pirmojo fortepijono) atlikti du Johanneso Brahmso valsus.

 

Sergejaus Prokofjevo Trečiasis koncertas Vilniuje skamba neretai, atliekamas savų ir užsienio pianistų, bet L. Geniušas jį pristatė pirmąsyk. Labai rimtai, vaizdingai, su jaunatvišku polėkiu. Palyginti klasikinė trijų dalių koncerto forma, pripildyta Prokofjevui būdingų kontrastingų nuotaikų ir nepaprasto veržlumo muzikos, įtraukė pianistą į uždegantį kūrybos procesą. Sužavėjo mąslus L. Geniušo požiūris į lyriškus puslapius, pakilias kulminacijas ir vitališkos energijos pliūpsnius, kuriems jis pasitelkė maksimaliai ištobulintas skambinimo priemones. Visos trys kūrinio dalys buvo atliktos labai pagaviai, nenuklystant nuo harmoningų formos kontūrų. G. Rinkevičius su orkestru reikšmingai prisidėjo prie sėkmingos interpretacijos. Pagirtinai grojo visos orkestro grupės, įskaitant didįjį būgną (!) ir ypač švelniai antroje dalyje suskambėjusią valtorną.

 

Pakilūs paskutiniai koncerto akordai ilgai nepaleido solisto nuo scenos. Publika niekaip nenorėjo skirstytis. Pianistas vakarą užbaigė Modesto Musorgskio–Sergejaus Rachmaninovo „Gopaku“.

Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Anna ir Lukas Geniušai. LVSO archyvo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. A. Požarskio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. A. Požarskio nuotr.