Muzika

Jūratė Katinaitė

Mintys po operos „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ premjeros Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre

Naująjį sezoną teatras pradėjo Bélos Bartóko diptiku – vienaveiksmiu baletu „Stebuklingas mandarinas“ ir vienaveiksme opera „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“. Sprendimas pasiteisino – vienas kitą papildantys veikalai pateikia solidų šio kompozitoriaus kūrybos pristatymą, mat tiek Lietuvos koncertų salėse, tiek muzikinio teatro scenose Bartókas vis dar ne itin svetingai laukiamas, nors jo muzika seniai kanonizuota kaip XX a. klasika.

Paulina Nalivaikaitė

Pokalbis su „Liepaičių“ choro vadove Jolita Vaitkevičiene

Spalio 6 d. Liepkalnio vandens saugykla pusdieniui virs inovatyvių audiovizualinių meninių vyksmų erdve, kur atėję žiūrovai taps aktyviais proceso dalyviais ir turės galimybę įvairiomis juslėmis (klausa, rega, judėjimu) ją ištyrinėti, o erdvę apjuosiančios choristės panardins klausytojus į muzikos garsais atspindimą vandens skambesių pasaulį. Choro muzikos scenoje neįprastam, novatoriškam projektui ryžosi chorinio dainavimo mokyklos merginų choras „Liepaitės“. Apie naują patirtį dalyvaujant „Vandenyse“, taip pat – dabarties choro muzikos sceną, darbą su merginų choru kalbiname ilgametę „Liepaičių“ choro vadovę Jolitą Vaitkevičienę.

Dalia Sverdiolienė

Susitikimas su Asmik Grigorian Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje

Asmik Grigorian triumfą Zalcburgo vasaros festivalyje galėjo pamatyti visas pasaulis. Tuoj po Richardo Strausso operos „Salomėja“ premjeros liepos 28-ąją internete pasklido spektaklio vaizdo įrašas, leidęs kiekvienam operos gerbėjui pasijusti tarsi pačiam ten buvus ir viską savo akimis mačius ir tapti naujos operos žvaigždės gimimo liudininku.

Rita Nomicaitė

Čiurlionio kvarteto 50-mečio koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Čiurliono kvartetas – Jonas Tankevičius (smuikas), Darius Dikšaitis (smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Glebas Pyšniakas (violončelė) – mini kūrybinį 50-mečio jubiliejų. Kvarteto kelią tiesti pradėjo Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas, Saulius Lipčius. Per tą laiką pasikeitė visi ansamblio artistai, jų likimai buvo negailestingi, ir tik Saulius Lipčius scenoje atlaikė tą laimės (ir netekčių) 50-metį. Jau nuo pavasario kvartetas turi kitą violončelininką, minėtąjį G. Pyšniaką, o ilgiausiai dabartiniame kvartete griežia primarijus Jonas Tankevičius, ansamblin pakviestas Rimanto Šiugždinio laikais.

Tad Čiurlionio kvarteto jubiliejinis vakaras filharmonijos Didžiojoje salėje simbolizavo nesustojančią tėkmę. Koncerto pirmoje dalyje skambėjo styginių kvintetas – kūrinys su dviem violončelėmis, kuriomis, sėdėdami šalia, griežė S. Lipčius ir G. Pyšniakas. Taip, perduodamas savo pultą jaunajam kolegai, S. Lipčius beveik atsisveikino su sceniniu gyvenimu. Kulminacinei būsenai perteikti ansamblis pasirinko menininko gyvenimo istoriją apibendrinantį, dieviškai gražų ir taip pat sudėtingą Franzo Schuberto Kvintetą C-dur, D. 956, parašytą 1828 metais. Kontrastinės ir tolydinės dramaturgijos lydinys, kai emocijos tai netikėtai besikeisdamos „šokinėja“, tai nuosekliai liejasi iki kulminacinės akimirkos; audinys su melodijos variantais keliose partijose vienu metu ir atliepiančiais motyvėliais kitose partijose; intensyvi širdį iki kraujo praplėšianti harmonija; Adagio dalis, kurios skelbiama susitaikymo išmintis tiktų klausytis ir baigiant žemišką kelionę; desperatiško šokio ir filosofiškos lyrikos su nuostabia melodija finalas Più allegro – visa tai net ne tarsi simfonija penkiems styginiams, o beveik kamerinė instrumentinė penkių veikėjų opera. Joje paryškintus vaidmenis atlieka violončelės – tą vakarą ansambliečių rūpesčiu jos buvo pabrėžtos itin atidžiai.

Viktoras Gerulaitis

Mintys po Fausto Latėno autorinio koncerto Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje

Rugsėjo 20-osios vakaras. Ketvirtadienis. 22.30 val. Pro Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos paradines duris, nešinas milžinišku glėbiu gėlių, faustiškai šypsodamasis išeina kompozitorius Faustas Latėnas. Lauke jo laukia gal kelių šimtų gerbėjų būrys ir sukelia ovacijas. Tokio nutikimo neatsimenu nė vienam lietuvių kompozitoriui, ne tik užsieny, bet ir Tėvynėje. Akimirką pasirodė, jog dabar kokie 1818-ieji, ir publika gatvėje priešais, tarkime, „San Karlo“ teatro fasadą kelia ovacijas Rossini’ui...

Kamilė Rupeikaitė

Mintys po Giedriaus Kuprevičiaus kamerinės simfonijos „Dovydo žvaigždė“ premjeros

Kasmet rugsėjį Lietuva prisimena Lietuvos žydų genocido aukas, kai dėl nacių okupuotoje Lietuvoje vykdyto Holokausto netekome 95 proc. savo bendrapiliečių. Šiemet rugsėjo 23-iąją paminėta Vilniaus geto likvidavimo 75 metų sukaktis. Ši diena sutapo su popiežiaus Pranciškaus vizitu Lietuvoje, tad susitelkimo atmosfera buvo ypatinga.

Živilė Ramoškaitė

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 30-ojo sezono pradžios įspūdžiai

Prieš kelias savaites sumaniai Bernardinų sode pristatydamas jubiliejinį 30-ąjį sezoną Valstybinio simfoninio orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius gausiai susirinkusius miestelėnus itin nuoširdžiai kvietė lankyti orkestro koncertus, klausytis muzikos ir palaikyti kolektyvą, nes viskas, ką jis daro ir kuria, skirta jiems. Per tris dešimtmečius orkestras ne tik subūrė didelį ištikimų klausytojų būrį, bet ir užaugino naują publikos kartą, pamilusią simfoninę muziką, suvokiančią jos įvairovę, atlikimo niuansus, laukiančią pamėgtų savų ir iš toliau atvykstančių solistų. Turtingoje orkestro biografijoje puikuojasi daug atlikimo meno pasaulinių įžymybių, kurių vardai į koncertų afišas buvo įrašyti ne vieną ir ne du kartus. Seniai pastebėjau, jei Kongresų rūmų publika kurį nors solistą pamilsta, tai laukia naujų susitikimų su juo ir myli jį karštai, nepaisydama nieko, o ypač – kurio nors profesionalo kritikos ar vėsokos reakcijos.

Įžymus smuikininkas Vadimas Repinas – vienas tokių numylėtinių, Kongresų rūmų salėje šįsyk sutiktas ypač šiltai. Nenuostabu, juk tai stulbinamą karjerą dar ankstyvoje jaunystėje pradėjęs virtuozas, pakerėjęs pasaulį tobula technika ir nepaprastu muzikalumu. V. Repinas koncertuoja su įžymiausiais pasaulio menininkais ir orkestrais. Jo grojimą daugybė muzikos gerbėjų pažįsta ne tik iš puikių koncertų, bet ir iš gausių įrašų. Galima pasidžiaugti, kad smuikininkas noriai bendradarbiauja su maestro G. Rinkevičiumi, su kuriuo, kaip sakė po koncerto, jam labai malonu kartu muzikuoti. Tad Vilniuje jie muzikavo jau nesyk, bet susitinka ir užsienio koncertų salėse, kuriose interpretavo įvairių kompozitorių veikalus.

Rita Nomicaitė

Lietuvos kamerinio orkestro sezono pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Imitavimo žaismė – regis, taip būtų galima apibendrinti Lietuvos kamerinio orkestro (meno vadovas, solistas ir dirigentas – Sergej Krylov) koncertą rugsėjo 22 d., įžiebusį naująjį orkestro veiklos sezoną. Humoru nuspalvinta vakaro programa turėjo patikti – ir patiko – tiek pirminėms muzikinėms emocijoms atsiduodančiai publikai, tiek ir tai, kuri atskiria epochinės stilistikos originalą ir atkūrimo meistrystę.

Julijus Grickevičius

Įspūdžiai iš devintojo Šiaulių bigbendų festivalio

Rugsėjo 7–8 d. Šiauliuose įvyko devintasis bigbendų festivalis. Sulaukęs gausaus vietos gyventojų palaikymo, klausytojų antplūdžio, dalies jis liko mažai pastebėtas, tarsi pasislėpęs tarp kitų Šiaulių miesto gimtadienio renginių. Kitais metais šis reiškinys švęs dešimties metų jubiliejų, kaip ir koncertinė įstaiga „Saulė“, po jos sparnu festivalis 2009 m. buvo pradėtas. Vienas festivalio bendraautorių – Šiaulių bigbendas – gimė dar anksčiau, 2002 metais. Džiazo orkestrų ištakos Šiauliuose siekia 6-ąjį dešimtmetį. Džiazo orkestrų festivaliai nevyksta dažnai, ir jų dalyviai veikiau yra džiazo istorijos rekonstruotojai, nei gyvybingi ir kuriantys organizmai. O kur lėšos, reikalingos suburti keliolika tokių orkestrų? Atidžiau pažvelkime į šį jau beveik dešimtmetį vykstantį festivalį, kuris tyliai ir kantriai vyksta Šiauliuose.

Per devynerius metus Šiauliuose pasirodė 57 orkestrai, iš jų 26 – svečiai iš užsienio. Tarp jų muzikantai ir solistai iš Lietuvos, Latvijos, JAV, Estijos, Vokietijos, Olandijos, Brazilijos, Mozambiko, Švedijos, Belgijos, Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos, Airijos, Vengrijos, Belgijos, Slovėnijos, Austrijos ir Italijos. Festivalio istorijoje išsiskiria JAV oro pajėgų Europoje diksilendas „Wings of Dixie“, NATO džiazo orkestras, „European Saxophone Ensemble“, Jelgavos bigbendas, Heseno valstybinis jaunimo džiazo orkestras „Kicks & Sticks“, džiazo orkestras „Mirage“, „Big Al & The Jokers“, Latvijos radijo bigbendas, Varšuvos akademinis bigbendas, Prahos Jaroslavo Ježeko konservatorijos džiazo orkestras.

Laimutė Ligeikaitė

Pirmojo sezono koncerto Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras rudens sezoną pradeda pakiliai. Neseniai, rugpjūčio 30 d., prestižiniame Baltijos jūros festivalyje Švedijoje kolektyvas itin sėkmingu koncertu paminėjo Valstybės atkūrimo 100-metį.