Įspūdžiai iš devintojo Šiaulių bigbendų festivalio
Rugsėjo 7–8 d. Šiauliuose įvyko devintasis bigbendų festivalis. Sulaukęs gausaus vietos gyventojų palaikymo, klausytojų antplūdžio, dalies jis liko mažai pastebėtas, tarsi pasislėpęs tarp kitų Šiaulių miesto gimtadienio renginių. Kitais metais šis reiškinys švęs dešimties metų jubiliejų, kaip ir koncertinė įstaiga „Saulė“, po jos sparnu festivalis 2009 m. buvo pradėtas. Vienas festivalio bendraautorių – Šiaulių bigbendas – gimė dar anksčiau, 2002 metais. Džiazo orkestrų ištakos Šiauliuose siekia 6-ąjį dešimtmetį. Džiazo orkestrų festivaliai nevyksta dažnai, ir jų dalyviai veikiau yra džiazo istorijos rekonstruotojai, nei gyvybingi ir kuriantys organizmai. O kur lėšos, reikalingos suburti keliolika tokių orkestrų? Atidžiau pažvelkime į šį jau beveik dešimtmetį vykstantį festivalį, kuris tyliai ir kantriai vyksta Šiauliuose.
Per devynerius metus Šiauliuose pasirodė 57 orkestrai, iš jų 26 – svečiai iš užsienio. Tarp jų muzikantai ir solistai iš Lietuvos, Latvijos, JAV, Estijos, Vokietijos, Olandijos, Brazilijos, Mozambiko, Švedijos, Belgijos, Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos, Airijos, Vengrijos, Belgijos, Slovėnijos, Austrijos ir Italijos. Festivalio istorijoje išsiskiria JAV oro pajėgų Europoje diksilendas „Wings of Dixie“, NATO džiazo orkestras, „European Saxophone Ensemble“, Jelgavos bigbendas, Heseno valstybinis jaunimo džiazo orkestras „Kicks & Sticks“, džiazo orkestras „Mirage“, „Big Al & The Jokers“, Latvijos radijo bigbendas, Varšuvos akademinis bigbendas, Prahos Jaroslavo Ježeko konservatorijos džiazo orkestras.
Šiemet per dvi dienas Šiauliuose pristatyti dar šeši džiazo orkestrų pasirodymai. Pirmąją festivalio dieną pradėjo scenos senbuvis Kauno bigbendas ir Neda Malūnavičiūtė. Jų bendradarbiavimas tęsiasi jau kelis dešimtmečius ir turi savitą improvizacijų žodyną. Kauniečiai – nuolatiniai festivalio svečiai. 2014 m. čia skambėjo dabartinio vyriausiojo dirigento Jievaro Jasinskio kūrinių programa, 2015 m. – programa su kita bendražyge nuo ištakų Arina, o pastaruosius kelerius metus Kauno bigbendas koncertavo su jaunosiomis žvaigždėmis Vilija Matačiūnaite ir Sofia Rubina.
Jelgavos bigbendas įkurtas tais pačiais 1991-aisiais, kaip ir bigbendas Kaune. Laisvė groti džiazą ir burtis į kolektyvus, rengti festivalius, kurių nekontroliuotų komjaunimas, pasireiškė mūsų regione panašiu metu. Jelgavos bigbendas į Šiaulius pasikvietė austrą Raphaelį Wressnigą, grojantį Hamondo vargonais, retu ir išskirtiniu instrumentu. R. Wressnigas, septyniolikos albumų autorius iš Graco, 2015 m. pelnė „Down Beat“ „Metų vargonininko“ nominaciją.
Pirmąją festivalio dieną baigė estų bigbendas „Dream Big Band“ su Lietuvos publikai puikiai pažįstama vokaliste Sofia Rubina. „Dream Big Band“ – daugiausiai keliavęs šių metų svečias. Aplankyti Pekino ir Šanchajaus džiazo festivaliai, o Saremos operos festivalyje džiazo stiliumi atlikta Georges’o Bizet opera „Karmen“. S. Rubina ne kartą koncertavo Lietuvoje, ji ne tik žavinga vokalistė, bet ir prestižinio Berklio muzikos koledžo absolventė.
Antrą dieną pradėjo festivalio šeimininkai Šiaulių bigbendas. Jis vertas platesnio pasakojimo. Lietuvoje veikia du municipaliniai bigbendai – Kaune ir Šiauliuose. Šiauliečiams prireikė pusaštuntų metų, kol bigbendas pripažintas profesionaliu kolektyvu ir muzikantų entuziazmas virto darbo vietomis. Todėl kolektyvas švenčia du gimtadienius. Pirmasis – 2002 m. žymi senjorų bigbendo pradžią, tuomet jį subūrė trimitininkas Romualdas Sabaliauskas, pirmuosius ketverius metus dirigavo Romualdas Jankus. 2006 m. šias pareigas perėmė Jaroslavas Cechanovičius, antruoju dirigentu buvo Remigijus Rančys, vėliau įkūręs Vilniaus džiazo orkestrą. Galiausiai vadovauti bigbendui pakviestas latvis Raitis Ašmanis. Kitas bigbendo gimtadienis – 2009-aisiais. Atsiradusios darbo vietos atviliojo nemažai muzikantų: buvusį šiaulietį Povilą Jaraminą, beveik visus saksofonų grupės atlikėjus, tarp kurių – Juozas Kuraitis, Danielius Praspaliauskis, Dovydas Stalmokas; trombonininką Skirmantą Sasnauską. Šie atlikėjai sustiprino ir praturtino bigbendą. Tačiau muzikantų migracija šalies viduje iliustruoja atlikėjų rengimo ir vidaus regionų problematiką.
Būtų drąsu teigti, kad dabartinis bigbendas yra 1954 m. Šiauliuose veikusių bigbendų tąsa, tačiau miesto estrados metraštininkai liudija apie tikrai aktyvų muzikinį gyvenimą. Džiazo ir estrados persipynimai ir jų atspindžiai Lietuvos kontekste gana išsamiai aprašyti keliolikoje straipsnių, todėl labiau į šią istoriją nesigilinsiu.
Antrosios dienos klausytojus taip pat viliojo žinomas televizijos veidas Monika Marija Paulauskaitė, pagarsėjusi projekte „Lietuvos balsas“, ir daugiausiai ekrane matomas Vilniaus bigbendas, pastarasis pasirinko akompanuoti mūsų popscenos įžymybėms. Tačiau jis dar kartą įrodo, kokia gyvybinga yra dabartinė muzikos rinka, priklausanti tik nuo paklausos, leidžiančios suburti ir visos sudėties bigbendą, ir kitokią muzikantų rinktinę, pavyzdžiui, „Sinfonietą“, kelių koncertų ciklui.
Finaliniai festivalio akordai skambėjo su „Jazz Punt Big Band“, vokalistais Tanja Srednik ir Blažu Vrbičiumi bei programa „A Tribute to The Beatles“. Svečiai iš Slovėnijos išsiskyrė muzikavimo kultūra, įdomiomis žymiausių „The Beatles“ kūrinių aranžuotėmis, įsiminė bigbendo dirigento ir trombonininko solavimas.
Viena vertus, festivalyje pasigedau įdomesnių meninių provokacijų ir džiazo orkestro galimybių atskleidimo. Per pastaruosius metus radosi naujų, gyvybingų projektų, pavyzdžiui, Jievaro Jasinskio suburtas „Lithuanian Jazz Ensemble“, Šiaulių bigbendo nario, klaipėdiečio Kęstučio Sovos įkurtas Klaipėdos džiazo orkestras. Kita vertus, koncertai Talšos ežero pakrantėje tapo gyvos muzikos salele ir kuria naujas, aktualias tradicijas: mat į sales klausytojus sekasi privilioti sunkiau, o po atviru dangumi jie eina noriai. Taip pat tikiu, kad festivalis dar įsitvirtins visos šalies mastu, o šiauliečiams jis svarbus ir reikalingas. Kaip ir Šiaulių bigbendas, retokai girdimas ir matomas kitur, tačiau savam mieste esantis tarsi stuburas.