7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Eksperimentų vandenyse

Pokalbis su „Liepaičių“ choro vadove Jolita Vaitkevičiene

Paulina Nalivaikaitė
Nr. 31 (1268), 2018-10-05
Muzika
Jolita Vaitkevičienė. M. Morkevičiaus nuotr.
Jolita Vaitkevičienė. M. Morkevičiaus nuotr.

Spalio 6 d. Liepkalnio vandens saugykla pusdieniui virs inovatyvių audiovizualinių meninių vyksmų erdve, kur atėję žiūrovai taps aktyviais proceso dalyviais ir turės galimybę įvairiomis juslėmis (klausa, rega, judėjimu) ją ištyrinėti, o erdvę apjuosiančios choristės panardins klausytojus į muzikos garsais atspindimą vandens skambesių pasaulį. Choro muzikos scenoje neįprastam, novatoriškam projektui ryžosi chorinio dainavimo mokyklos merginų choras „Liepaitės“. Apie naują patirtį dalyvaujant „Vandenyse“, taip pat – dabarties choro muzikos sceną, darbą su merginų choru kalbiname ilgametę „Liepaičių“ choro vadovę Jolitą Vaitkevičienę.

Su „Liepaitėmis“ dirbate jau ne vieną dešimtį metų. Tikiu, kad šitiek daug kartu praleisto laiko nebūtų be abipusės simpatijos. Kas Jus skatina taip ilgai būti su šiuo kolektyvu?

Su „Liepaitėmis“ esu 33 metus. Su jomis mokiausi darbo, sėmiausi gyvenimo patirties, patyriau ryškiausius profesinio džiaugsmo ir nesėkmių išgyvenimus. Mokykla – tai nuolat atsinaujinanti erdvė; pasaulis, kuriame niekada netrūksta iššūkių, įkvėpimo, meninių emocijų, nuolat brėžiama perspektyva ateičiai, keliami klausimai, verčiantys mąstyti, tobulėti ir džiaugtis atradimais. Todėl ir įtraukia tas pasaulis, jaučiuosi jo dalimi ir vis atrandu, ką jame veikti!

 

Kas per darbo metus su „Liepaitėmis“ Jums įsiminė labiausiai – ar tai būtų įvykiai, ar žmonės, ar emocijos, kas nors kita? 

Kaip dabar trumpai išvardinti visus „labiausius“?.. 33 metus padauginti iš 15–20 abiturienčių,  kasmet baigusių „Liepaičių“ mokyklą, ar paminėti nuostabius laiškus, skrynelėje branginamus; mylinčius savo darbą kolegas, ar  draugę režisierę Eglę Storpirštienę, su kuria tiek ieškota, kaip pratęsti garso ir minties gyvastį erdvėje? Ar orkestrų dirigentus, nuvedusius „Liepaičių“ merginas į didesnius muzikos „žemynus“? Ar tiesiog pabandyti apsakyti, koks yra stiprus pojūtis, kai visos susitelkiame bendram rezultatui, kai, nepaisant visų praleistų pamokų ar nuovargio po tūkstančių kelionės kilometrų, užsidegame kūrybine ugnimi, kai didis gerumas grandine paliečia kiekvieną, kai klausytojus pasiekia mūsų pasiųsta mintis?

 

Už ką Jūsų auklėtinės dažniausiai dėkoja? O kuo skundžiasi?

Dažniausiai dėkoju aš, o jos nesiskundžia (šypsosi). Jei rimčiau – dažniausiai girdime iš baigiančių: ačiū už muzikos šeimą, už drauges, už gražų vaikystės kelią.

 

 „Liepaitės“ choro meno mėgėjams – kokybės ženklas. Kur slypi šio kolektyvo sėkmės paslaptis?

Ačiū už malonų komplimentą. „Liepaičių“ mokykla – tai nuoseklaus vaikų muzikinio ugdymo mokykla, pasižyminti savo tradicija. Pati institucija savo atmosfera suponuoja kokybės siekiamybę, nuo ankstyvojo muzikinio ugdymo iki merginų choro.

 

Kaip manote, ar pakankama Lietuvos scenoje yra choro muzikos formų įvairovė? Ar choras nesijaučia įkalintas konvencionalumo rėmuose, o gal kaip tik – įvairovėje sunku atsirinkti tai, kas verta?

Rėmai, kaip žanro požymis, aišku, egzistuoja. Choras visų pirma susijęs su daininkų skaičiumi – iš to kyla tam tikros erdvės poreikis, skambėjimui reikalingos akustinės sąlygos. Bet koks sceninis judesys, improvizacija turi būti atidirbta, surepetuota ir reikalauja daug laiko sąnaudų. Jei pritaikytume rinkos sąvokas, galėtume sakyti, kad tai – brangus produktas, o rinka ir poreikis nėra dideli, tai tikrai ne masinė produkcija. Choro muzikos įvairovei rastis reikia talentingų, stiprių asmenybių, kūrybingų komandų (kompozitorius, režisierius, vadovas, vadybininkas). Bet juk yra Lietuvoje gražių projektų, yra kas stumia šį laivą į priekį. Nesiimsiu vardinti kolektyvų, reikėtų atsakingiau tam pasiruošti.

 

Spalio 6 d. „Liepaičių“ choras dalyvaus inovatyviame projekte – Liepkalnio vandens saugykloje atliks audiovizualinę-erdvinę kompoziciją „Vandenys“. Ką kolektyvui reiškia dalyvauti tokiame unikaliame projekte? Kokios emocijos apėmusios kolektyvą? Kokie iššūkiai kyla?

Atsiplėšti nuo tradicinės harmonijos, melodinio pamato mokinėms yra kebli užduotis. Choro mokyklos mokinių  patirtis gana vienpusiška: paklusti dirigento emocijai, būti „vedamoms“. O  „Vandenys“ plėtojasi kiekvienos choristės asmenine iniciatyva, reikalauja individualios atsakomybės, profesionalumo – „Liepaitėms“ tai kol kas didžiausias iššūkis. Aš nepaprastai dėkinga kompozitorei Jutai Pranulytei už šitą fantastišką kūrinį, visą idėją, už drąsą atiduoti jį į mūsų rankas, už kantrybę kartu ieškant sumanyto garsų vyksmo. Juta – mūsų „Liepaičių“ mokyklos pasididžiavimas, pirmoji absolventė, pasukusi muzikos kūrybos keliu. Mano girdėti jos darbai – įspūdingi, įtraukiantys, jau peržengiantys eksperimento ribas. Nuostabu, kad ši jauna kūrėja turi dar ir puikius organizacinius gebėjimus ir nenusakomą žinojimą, kur eina, o eis toli! Plačių erdvių Tau, Juta!

 

Ar „Liepaitės“ turi patirties dalyvauti panašiuose inovatyvų požiūrį į choro muziką siūlančiuose šiuolaikinio meno projektuose?

Kalbant apie muziką – ne. Tačiau režisūrinių sprendimų prasme turėjome įsimintiną patirtį Gintaro Varno režiuotame Antonio Vivaldi oratorijos „Juditos triumfas“ pastatyme.

 

Ką pati manote apie tokius projektus, kuriuose į chorą pažiūrima netradiciškai, siekiama ieškoti novatoriškų sprendimų ir choro muzikos formų?

Manu, jog gerą perspektyvą turės chorai, kuriuos „vairuos“ dirigentai-kompozitoriai. Turint muzikinių idėjų ir bazę atlikimui, eksperimentai greičiau pasieks klausytoją, lanksčiau gludinsis. Daug tikiuosi iš naujosios kartos chorvedžių, užaugusių atviro pasaulio, informacijos aplinkoje. Man pačiai visuomet norėjosi ištrūkti iš įprastos rutinos. Novatoriška savęs nepavadinčiau, bet „ieškančiųjų komandos“ sirgalė tikrai esu.

 

Dėkoju Jums už pokalbį ir linkiu sėkmės ieškojimuose bei dar daug gražaus laiko kartu su „Liepaitėmis“.

***

Audiovizualinis kūrinys „Vandenys“ merginų chorui ir interaktyvioms vizualizacijoms – spalio 6 d. 15.30, 17 val. ir 19 val. Liepkalnio vandens saugykloje (Liepkalnio g. 20, Vilnius). Kompozitorė Juta Pranulytė, interaktyvių vizualizacijų kūrėjas Lukas Vytautas Dagilis, šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas. Kūrinį atlieka chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras (vad. Jolita Vaitkevčienė).

 

Jolita Vaitkevičienė. M. Morkevičiaus nuotr.
Jolita Vaitkevičienė. M. Morkevičiaus nuotr.
Merginų choras „Liepaitės“
Merginų choras „Liepaitės“
Liepkalnio vandens saugykla. A. Dukštos nuotr.
Liepkalnio vandens saugykla. A. Dukštos nuotr.
Liepkalnio vandens saugykla. A. Dukštos nuotr.
Liepkalnio vandens saugykla. A. Dukštos nuotr.