Autorius: Viktoras Gerulaitis

Viktoras Gerulaitis

Mintys po Kauno valstybinio choro koncerto Petrui Bingeliui atminti

Kauno valstybinio choro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo išėjimas Anapilin 2020 m. gruodžio 6 dieną yra didelė netektis Lietuvos kultūrai. Ne tik muzikinei. Visiems, beje, ne tik meno žmonėms, tai buvo juo didesnis smūgis, kad Meistro gyvybę pasiglemžė pasaulį ir Lietuvą užgriuvusi pandemija.

Viktoras Gerulaitis

Pandemija neįveikė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro. Epidemijos ir panašūs gamtos-žmogaus triukai gali sužlugdyti ar bent pristabdyti gamybą, prekybą, bet ne kūrybą.

Todėl ir begalinio karantino metu Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, ne tik surengė virtualių koncertų, bet ir įrašė Antono Brucknerio simfonijas Nr. 3 ir 5 bei Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijas Nr. 5 ir 14.

Viktoras Gerulaitis

Dainininko Abdono Lietuvninko šimtmečiui

Palinkę ant Lietuvos dramatiški 2021-ieji... Pandemija, baimė, įtampa, nerimas. Tokia sumaištinga dabartis. Bet, kaip ir visada, vis tiek savo laiku gamtoje pragysta pavasaris. Kaip visada, ateina balandžio 20-oji. Ir tada išnyra Lietuvos bosų aristokrato Abdono Lietuvninko figūra. Jo gimties dienai – 100 metų!

Viktoras Gerulaitis

Minint Virgilijaus Noreikos (1935–2018) 85-metį

Rugsėjo 22 dieną, per patį Jo gimtadienio vidudienį, Jo vardo konkurso finalo išvakarėse, Nacionalinio operos ir baleto teatro Raudonojoje fojė su meile buvo atidengtas skulptoriaus Gedimino Piekuro sukurtas biustas. Prieš tai aplankytas Jo kapas Menininkų kalnelyje. Vakare – šv. Mišios dainininko pamėgtoje Babriškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje Varėnos rajone...

Viktoras Gerulaitis

Mintys po Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto

Tikriems menininkams nedaro įtakos jokie karantinai. Va, iškart po jo Nacionalinė filharmonija visuomenę sudrebino kokybiška „Vilniaus festivalio mozaika“. O liepos 21 ir 22 dienomis Vilniuje ir 23 d. Klaipėdoje šią tiesą įrodė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Jie aukščiausios kokybės grojimu atliko nepaprastai „kietą riešutą“ – Dmitrijaus Šostakovičiaus Ketvirtąją simfoniją. Tai buvo pasaulinio lygio keturiskart „Mezzo“ kanalo vertas pasirodymas. Neįtikėtina, bet Vilniuje antrasis vakaras buvo dar puikesnis už pirmąjį. O koncertas į du vakarus virto todėl, kad Veryga leido susirinkti į salę tik 500 klausytojų, kai visi bilietai jau seniausiai buvo išpirkti. Koncertas turėjo įvykti dar gegužės 6-ąją. Tad teko skaidyti vieną koncertą į du. Bet tai nebesvarbu. Svarbu – didingas rezultatas. Svarbu, kad laimingieji turėjo galimybę dalyvauti išskirtiniame kultūros pasaulio įvykyje. Kaip išskirtinis reiškinys yra ir maestro G. Rinkevičiaus sumanytas ciklas „Visos Antono Brucknerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijos“. Beje, į rugpjūčio 19 ir 20 dienas nusikėlė ir Brucknerio Antrosios simfonijos atlikimas.

Viktoras Gerulaitis

Algirdo Martinaičio 70-mečio kontekstai

Neįtikėtina, bet gegužės 17 d. apie 15 val. kompozitorius Algirdas Martinaitis įlipo į 8-ąją dešimtį. Kita vertus, atrodo, jis taip seniai pradėjo rašyti muziką ir visko yra tiek daug pridirbęs ir prisidirbęs, kad visgi nesistebiu, jog jam – 70. Martynas (šis gražus vardas jam prilipo dar muzikos technikume, dabar vadinamame Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija) priminė, kad, anot kaimo žmonių, giminės ir artimieji sueina tik per laidotuves, šiaip nėra laiko. Nors mudviem gal dar ne laikas laidotis (tfu tfu tfu), bet sendami tikrai rečiau susitinkam.

Viktoras Gerulaitis

Kol Lietuvoje dešimtmečiais laužomos švietimo „reformų“ ietys, Lietuvos valstybino simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, tarptautinių konkursų ir Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Rinkevičius su savo artistais imasi dar vienos konkrečios švietėjiškos misijos: grandiozinių koncertų ciklų „Visos A. Brucknerio simfonijos“ ir „Visos D. Šostakovičiaus simfonijos“. Tiesą pasakius, tai daugiau, negu švietėjiška misija, – tai bus analogų neturintis muzikinės kultūros įvykis Lietuvoje ir Lietuvai.

Viktoras Gerulaitis

Mintys po Fausto Latėno autorinio koncerto Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje

Rugsėjo 20-osios vakaras. Ketvirtadienis. 22.30 val. Pro Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos paradines duris, nešinas milžinišku glėbiu gėlių, faustiškai šypsodamasis išeina kompozitorius Faustas Latėnas. Lauke jo laukia gal kelių šimtų gerbėjų būrys ir sukelia ovacijas. Tokio nutikimo neatsimenu nė vienam lietuvių kompozitoriui, ne tik užsieny, bet ir Tėvynėje. Akimirką pasirodė, jog dabar kokie 1818-ieji, ir publika gatvėje priešais, tarkime, „San Karlo“ teatro fasadą kelia ovacijas Rossini’ui...