7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Fausto triumfas

Mintys po Fausto Latėno autorinio koncerto Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje

Viktoras Gerulaitis
Nr. 30 (1267), 2018-09-28
Muzika
Faustas Latėnas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos salėje. Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje nuotr.
Faustas Latėnas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos salėje. Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje nuotr.

Rugsėjo 20-osios vakaras. Ketvirtadienis. 22.30 val. Pro Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos paradines duris, nešinas milžinišku glėbiu gėlių, faustiškai šypsodamasis išeina kompozitorius Faustas Latėnas. Lauke jo laukia gal kelių šimtų gerbėjų būrys ir sukelia ovacijas. Tokio nutikimo neatsimenu nė vienam lietuvių kompozitoriui, ne tik užsieny, bet ir Tėvynėje. Akimirką pasirodė, jog dabar kokie 1818-ieji, ir publika gatvėje priešais, tarkime, „San Karlo“ teatro fasadą kelia ovacijas Rossini’ui...

 

Tačiau čia, priešais P. Čaikovskio konservatoriją, plojama Faustui Latėnui – už ką tik skambėjusią jo muziką, kuri privertė publiką ne skubėti į rūbinę, o dar pabūti su patirtais išgyvenimais, estetiniais įspūdžiais. Jauni ir žili, vyrai ir moterys nešaukia. Jie giedrais veidais ploja. „Bravo“ daugybę kartų jie šaukė koncerte. „Bravo“ Lietuvos kompozitoriui ir atlikėjams šaukė garsūs Maskvos muzikai, aktoriai, kino ir teatro režisieriai, kitos įžymybės, šaukė pilna daugiau nei pusantro tūkstančio vietų salė – viena akustiškai, estetiškai tobuliausių pasaulio koncertų salių. Su ja toje pačioje gretoje yra tik Berlyno ir Paryžiaus filharmonijų, Vienos „Musikverein“, Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Niujorko „Carnegie Hall“, Londono „Royal Albert Hall“.

 

Ir štai šioje salėje pirmą kartą jos ir Lietuvos muzikos istorijoje įvyko lietuvių kompozitoriaus autorinis vakaras. Taip, šioje scenoje dainavo Virgilijus Noreika, dirigavo Juozas Domarkas ir Saulius Sondeckis, vargonavo Leopoldas Digrys. Bet kad joje vyktų autorinis lietuvių kompozitoriaus kūrybos koncertas?! Gal tam reikia ir ne tiek daug: būti Faustu Latėnu. Kurį „saviškiai“ kelis dešimtmečius (o kai kas ir dabar) laikė muzikos „bjauriuoju ančiuku“. O jis niekada toks nė nebuvo. Jis tiesiog visada kūrė ir kuria tai, ką nori ir kaip nori, o ne kaip reikalauja mada, laikas, „partija ir vyriausybė“, modernistai ir folkloristai, okupantai ir nepriklausomybininkai. Jau kitą dieną pasirodžiusiose Maskvos recenzijose Faustas buvo vadinamas vienu nuoširdžiausių ir sąžiningiausių dabarties kompozitorių, besidalijančių savo muzika be melo, be profanacijos ir šarlatanizmo, kurie, deja, tapo neatsiejama daugelio populiarių kompozitorių kūrybos dalimi. Taip, jis išgarsėjo kaip teatro kompozitorius (per 300 spektaklių!). Jo teatro muzika susipina su akademine. Bet tie, kurie kaltina jį kuriant „antrinę muziką“, neteisūs. Anot kompozitoriaus Aleksejaus Rybnikovo, nėra „antrinės muzikos: „Dabarties kompozitorius turi teisę į savo arsenalą įtraukti visas komponavimo priemones, būdus, metodus bei technikas ir naudoti juos savo nuožiūra. Faustas kuria žmogišką muziką. Jis rašo tai, ką girdi, ką jaučia ir išgyvena pats. Jis ne konstruoja ir ne išradinėja, o dalijasi tuo, kas patinka jam pačiam. Kaip tik todėl jo muzikos siunčiamos gerosios naujienos nuoširdumas nė vieno nepalieka abejingo.“

 

Dar reikia būti dėl savo muzikos legendinio J. Vachtangovo teatro spektakliams ne tik pamėgtam, bet tiesiog mylimam. Kaip ir Lietuvos, Lenkijos, Islandijos, Graikijos, Suomijos, Švedijos ir kitų šalių teatrų publikos. Be to, reikia būti pirmam kompozitoriui, pelniusiam prestižinę K. Stanislavskio premiją už muziką teatrui. Unikalioji Fausto „muzika kaip teatras“. Iš teatro dažnai išaugusi ir jo koncertinių scenų muzika, skambėjusi Vilniuje, Kaune, ant Medvėgalio, Londone, Stokholme, Niujorke, atlikta ar atliekama šviesaus atminimo Raimundo Katiliaus, Lietuvos, Čiurlionio, „ArtVio“ kvartetų, Lietuvos kamerinio orkestro, Lietuvos nacionalinio simfoninio, „Maskvos virtuozų“, choro „Vilnius“, Giedrės Kaukaitės, Davido Geringo, Edmundo Kulikausko, Povilo Jacunsko, Rūtos Lipinaitytės, Gedimino Dačinsko, Tomo Petrikio, Dalio Balsytės, Indrės Baikštytės, Giedriaus Gelgoto, Petro Vyšniausko, Linos Šatkutės, Alberto Šivickio, Audronės Šarpytės ir dar daugelio kitų.

 

Bet čia – ne apie tai.

 

Tiesa, Maskvos konservatorijos Didžioji salė turi ypatingą, taurią, aukščiausios kultūros, estetikos ir etikos aurą. Mūsiškiai muzikai grojo kone idealiai. Patys sakėsi atidavę visą energiją, bet tai todėl, kad buvo nuostabiai gera, komfortiška muzikuoti. Dėl to „kaltinti“ tenka akustiką, publiką, kuri klausėsi it apkerėta. Kaip virtuoziškai ir įkvėptai Sonatą ir „Samba Lacrimarum“ smuikavo Rūta Lipinaitytė, kaip grakščiai kitą Sonatą vinguriavo Giedriaus Gelgoto fleita, kaip su konservatorijos koncertiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu jo meno vadovo Anatolijaus Levino, prakilniai ir valiūkiškai Koncertą violončelei su orkestru griežė Davidas Geringas, kaip preciziškai ir efektingai Tomas Petrikis su orkestro styginių grupe užbaigė „Pasodoblį“, kaip vulkaniškai ir antžmogiškai fortepijono galimybes demonstravo Indrė Baikštytė, kaip subtiliai ypatingąsias Fausto muzikos prasmes „... in extremis...“ skleidė kvartetas „ArtVio“ (I. Rupaitė-Petrikienė, K. Venslovas, T. Petrikis, P. Jacunskas), o per „Žvilgsnį pro aštunto aukšto langą“ – fortepijoninis trio „FortVio“ (I. Baikštytė, I. Rupaitė-Petrikienė, P. Jacunskas), kaip iki sielos gelmių jaudino kvarteto „Šviesiam atminimui“ variantas kvartetui ir simfoniniam orkestrui, tapęs tikriausia Sinfonia concertante, ir kokį furorą sukėlė visų atlikėjų, dabar jau su D. Geringu priešaky, dar kartą finalui sugrotas „Pasodoblis“! Tai dėl viso to lauke publika laukė Fausto Latėno ir vakaro šviesoje pasitiko jį plojimais.

 

Beje, tai buvo jau trečias kompozitoriaus autorinis vakaras Maskvoje. 2014 m. sausį jis čia pirmasis iš lietuvių kompozitorių surengė savo kūrybos vakarą Pavelo Slobodkino salėje. Pernai kovo mėnesį jo kūryba skambėjo J. Vachtangovo teatro Naujojoje scenoje. Abu kartus salės buvo perpildytos. Šių metų gegužę, apsuptas gerbėjų, F. Latėnas fotografavosi prie teatro „Gešer“ senojoje Jafoje. Tuomet jo autorinis vakaras Tel Avive buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir kartu prisiminta Izraelio septyniasdešimties metų sukaktis. Ne veltui gešer lietuviškai reiškia „tiltas“. Muzikavo tie patys lietuvių atlikėjai, o D. Geringas Faustą pavadino muzikos alchemiku, turinčiu neįtikimą talentą saikingai susieti muzikos žanrus ir kartu išlaikyti trapią pusiausvyrą.

 

Lietuvos valstybės šimtmetis buvo prisimintas ir dabar. Lietuvos Respublikos ambasada svariai prisidėjo, kad įvyktų šis vakaras. Gausiai susirinkę Europos diplomatinio korpuso Maskvoje atstovai įdėmiai klausėsi Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Remigijaus Motuzo įžanginio žodžio, kuriame jis priminė ir Lietuvos muzikų pasirodymus šioje salėje, ir natūraliai susiejo pirmąjį lietuvių kompozitoriaus autorinį koncertą su mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiu, kuriam ir buvo skirtas vakaras. Antrą koncerto dalį pradėjo Maskvos konservatorijos rektorius Aleksandras Sokolovas, kuris, beje, apdovanojo D. Geringą Aukso medaliu bei MSMD (Tarptautinės muzikos veikėjų sąjungos) prezidiumo įsteigtu vardiniu diplomu „Nusipelnęs muzikos meno veikėjas“ ir pasidžiaugė, kad čia skamba būtent F. Latėno muzika, bendražmogiška ir visus jaudinanti. Juk ir ką tik Lietuvą aplankęs popiežius švelniai prisakė Lietuvai būti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Toks tiltas jau seniai yra čia paminėti ir nepaminėti F. Latėno autoriniai vakarai, kaip ir jo muzika Rytų ir Vakarų teatrų spektakliams nuo Atėnų iki Maskvos.

 

Beje, Lietuvos muzikos sluoksniuose pirmiausia buvo sureaguota ne į F. Latėno triumfą, o į tai, kad afišoje ir savo recenzijose maskviškiai šių eilučių autorių įvardijo profesoriumi. Todėl labai atsakingai pasirašau – (privat) docentas Viktoras Gerulaitis.

Faustas Latėnas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos salėje. Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje nuotr.
Faustas Latėnas Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos salėje. Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje nuotr.
Trio „Fortvio“. D. Dubinskio nuotr.
Trio „Fortvio“. D. Dubinskio nuotr.
David Geringas ir Valstybinės konservatorijos simfoninis orkestras. Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje nuotr.
David Geringas ir Valstybinės konservatorijos simfoninis orkestras. Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje nuotr.