Muzika

Aldona Eleonora Radvilaitė

Knygos apie Aleksandrą Livontą ir Olgą Šteinberg sutiktuvių įspūdžiai

Lietuvos muzikų rėmimo fondas pernai išleido 320 puslapių Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knygą „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai: Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“ (spausdino socialinė įmonė UAB „Spaudmeta“), ją recenzavo akademikas Algirdas Gaižutis ir profesorė Veronika Vitaitė.

Laimutė Ligeikaitė

Pokalbis su kompozitoriumi Antanu Kučinsku

Šiais metais penkiasdešimtmetį švenčiantis kompozitorius Antanas Kučinskas drąsiai gali konstatuoti savo kūrybinio gyvenimo pilnatvę: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, nuo 2001 m. vadovauja viešajai įstaigai „Naujosios muzikos komunikacijos centras“, plėtojančiai meninės kūrybos ir interpretacijos, garso įrašų, knygų leidybos veiklą, yra ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos tarybos narys.

Eglė Bertašienė

Vaidos Striaupaitės-Beinarienės kūrinių koncertas Šv. Jonų bažnyčioje

Iškilmingu ir galingu skambesiu aidės Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios skliautai lapkričio 8 d. 18 val. – „Trimito“ pučiamųjų orkestras, „Vilniaus“ ir „Polifonijos“ chorai bei solistai Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skiria lietuviškos muzikos koncertą. O neabejotina vakaro kulminacija – puikiai pučiamuosius instrumentus išmanančios kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės specialiai koncertui sukurto „Te Deum“ premjera.

Su kompozitore Vaida Striaupaite-Beinariene susitinku vos jai grįžus iš koncertinės kelionės Niujorke ir tikriausiai dar net nespėjus įsivažiuoti į įprastą paros ritmą. Tačiau nei tai, nei staiga užklupęs tikras ruduo mums nesutrukdo pasikalbėti apie kūrybines aktualijas, draugystę su „Trimito“ pučiamųjų orkestru ir, svarbiausia, apie netrukus įvyksiančią naujo jos šešių dalių opuso „Te Deum“ premjerą. Lapkričio 8 d., Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje skambės ne tik naujoji Vaidos kompozicija, bet ir jos muzikinė poema „Protėvių laiškai“, tad koncertas – ar bent viena jo dalis – jau beveik autorinis.

Alina Ramanauskienė

Pianisto Roberto Lozinskio rečitalio Kauno valstybinėje filharmonijoje įspūdžiai

Renginys veja renginį. Atrodo, kad Lietuva, minėdama savo atkurtos valstybės 100-metį, tapo vienu didžiuliu renginiu be jokių pertraukų ir galimybių pasiruošti kitam. Ką jau kalbėti apie apmąstymus, kokius nors svarstymus, diskusijas. Koncertų, festivalių (ypač pastarųjų), parodų, filmų, literatūros popiečių skelbiama tiek, kad trijų parų neužtektų vos akies krašteliu į juos žvilgtelėti.

Vytautė Markeliūnienė

Kamerinės ir simfoninės muzikos koncertų Nacionalinėje filharmonijoje įspūdžiai

Pastarąsias savaites Vilniuje intensyviai tvinksi kultūros pulsas, o įkandin jo sekantiems iš tikrųjų yra ką veikti, ir dar kaip. Antai įsibėgėjančios MO muziejaus veiklos ir jau 28-ą kartą vykstančio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ kontekstuose, o dar prie jų pridedant ir 46-osios tarptautinės Baltijos muzikologų konferencijos „Kultūros pokyčiai ir muzikos kritikos diskursas“ matmenį (patrauklių renginių sąrašą, žinoma, galėtume dar tęsti ir tęsti), – taigi, tokiuose kontekstuose, regis, būtų linkę nutolti įprastine vaga tekantys sezoniniai akademinės muzikos vakarai, tarkim, kad ir Nacionalinėje filharmonijoje. Bet ne.

Brigita Jurkonytė

Šarūno Nako seanso įspūdžiai

Dauguma tarpukario meno kritikų, klausytojų, deja, kaip ir šiandien, vis dar neatveria savo vidaus Vytauto Bacevičiaus kosmosui. Juk ir visatoje esanti Nebula, kitaip vadinamas „sraigės ūkas“, tik pro teleskopą atrodo statiškas įvairių spalvų darinių raizginys.

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Mintys po Giedrės Kaukaitės vakaro Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Spalio 21 d. Nacionalinės filharmonijos pakviesti žmonės rinkosi į Taikomosios dailės ir dizaino muziejų. Neskubėdami, po dešimtojo laiptelio atsipūsdami, vieni kitus atpažindami, apsikabindami. Ėjo į savotišką draugų sambūrį: susitikti su ryškų puslapį Lietuvos meno istorijon įrašiusia artistiškiausia dainininke Giedre Kaukaite. Ta proga buvo pristatytas dokumentinis filmas-esė „Aš žinau tą smoką“ (scenarijaus autorė Ugnė Dalinkevičiūtė, režisierius Marius Siparis).

Svečių šurmulys. Meiliai, skoningai ir kasdieniškai visus pasitinka vakaro herojė. Pasivaikščiodami po menę galime apžiūrėti Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės, Zitos Sodeikienės, Ingos Budriuvienės sukurtus sceninius Giedrės drabužius. Kai kuriuos pamatėme ir dokumentinėje juostoje. Štai tasai įspūdingas lietuviškais paukščių ir gėlių kontūrais siuvinėtas „maišas“, derėjęs su gegužę vykusio solinio koncerto programa, kūręs archajiškų dermių ir autentiškos tradicijos vienį. Žiūriu, ir jis man primena Lietuvoje, Niujorko „Carnegie Recital Hall“, prestižinėse Maskvos, Stokholmo, Krokuvos, Miuncheno ar kitose salėse skambėjusius Felikso Bajoro, Broniaus Kutavičiaus muzikos motyvus. Dainininkė įtaigiai kūrė pirmapradžio naujo užgimimo iliuziją.

Lina Navickaitė-Martinelli

Pianisto Andrejaus Gavrilovo rečitalis „Vaidiloje“

„Ready?“ – vylingai klusteli pianistas Andrejus Gavrilovas klausytojų, prieš pradėdamas skambinti Roberto Schumanno „Papillons“ („Drugeliai“). Vargu ar galima būti pasiruošus tam, kas vyksta po to. Per artimiausias porą valandų išsprogdinami bet kokie klasikinio rečitalio kanonai, kai kurie rūstūs fortepijono meno žinovai leidžiasi laiptais jau po pirmosios koncerto dalies, o kritikė, kurios ligšioliniame žodyne apibūdinimas „idiosyncratic“ (savitas, išskirtinis) buvo vienas didesnių komplimentų, suvokia, kad šįvakar asmeninėje „idiosinkratiškų“ atlikėjų skalėje paeita gerokai toliau, nei anksčiau nešė vaizduotė.

Eglė Gudžinskaitė

Festivalio pradžios įspūdžiai

Sekmadienio rytą gerdama kavą tylomis sau svarsčiau apie du praėjusio vakaro sukrėtimus. Iš pradžių Šarūno Nako „Kosminės vibracijos“, valandai įkalinusios sulankstomose „Skalvijos“ kėdėse (o buvo kas ir sienas ramstė), su tamsą periodiškai skrodžiančiais garsų šuorais, nuaidinčiais tolyn į tylą.

Kamilė Rupeikaitė

Anatolijaus Šenderovo naujo kūrinio premjera festivalyje „Pokrovskije kolokola“

1323 m. Vakarų Europai siųstuose laiškuose Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas ne tik pirmą kartą paminėjo Vilnių, bet ir pakvietė visus geros valios žmones, ypač amatininkus, pirklius ir žemdirbius, atvykti ir įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Atvykstantiems žemdirbiams buvo leista dešimt metų dirbti žemę be mokesčio, o pirkliams įvažiuoti ir išvažiuoti „be mokesčio bei muito ir laisvai, pašalinus bet kokias kliūtis“. Tokie Lietuvos ekonomikai naudingi planai ir suteiktos dosnios teisės imigrantams pradėjo daugiataučio Vilniaus istoriją.

Įvairioms kultūroms atviro Vilniaus istorijai prisiminti kasmet rengiamas tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ (įkūrėja ir meno vadovė Irina Zacharova). Šiųmetiniame, jau tryliktajame, kuris vyko spalio 10–14 d., dalyvavo kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Gruzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos. Daugiausia dėmesio festivalio organizatoriai skiria folklorui išsaugoti, populiarinti, geriausioms liaudies meno tradicijoms pristatyti. Nuo 2009 m. festivalis kompozitoriams užsako sukurti world music stiliaus kūrinius, sujungiančius Lietuvoje gyvenančių tautų tradicines dainas ir šiuolaikinę muzikos kalbą. Festivaliui kūrinių jau yra sukūrę Linas Rimša, Gediminas Rimkus Rimkevičius, Jonas Jurkūnas, Algirdas Martinaitis, Zita Bružaitė, rusų kompozitorius Andrejus Dojnikovas, o šiais metais spalio 10 d. atidarymo koncerte Nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą nuskambėjo nauja Nacionalinės premijos laureato Anatolijaus Šenderovo muzikinė misterija „Dedikacija“. Ją parengė folkloro ansamblis „Arinuška“ (meno vadovai Irena ir Nikolajus Zacharovai), folkloro ansamblis „Bedinera“ (meno vadovas Murtazas Tsimintia, Gruzija), Vilniaus choralinės sinagogos kantorius Šmuelis Jatomas, Irena Rokicka, Irma Fedaravičiūtė, Kamilis Kobeckis, Arina Zacharova (vokalas), saksofonininkas Petras Vyšniauskas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, Čiurlionio styginių kvartetas, choreografė ir šokėja Edita Stundytė, vaizdo instaliacijų autorius Kornelijus Jaroševičius, dirigavo Karolis Variakojis. „Dedikaciją“ režisavo pats kompozitorius.