Muzika

Vilhelmas Valaika

Benjamino Britteno „Karo requiem“ Klaipėdoje

Gyvendamas Vilniuje ir patogiai plevendamas sostinės kultūrinėje terpėje (kaip jos vartotojas) atsiduri savotiškame kultūriniame burbule, kai po kurio laiko pradeda atrodyti, kad už jo ribų nelabai kas vyksta arba tie įvykiai nėra nei itin svarbūs, nei ypatingai įdomūs. Skamba snobiškai?

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš trio „Agora“ koncerto Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje

Vilniaus klausytojus lapkričio 4 d. nudžiugino pažintis su trimis talentingais jaunais muzikais. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje koncertavo trio „Agora“: Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė) ir Robertas Lozinskis (fortepijonas) – 2015 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso I premijos laureatas.

Alina Ramanauskienė

Pianisto Donaldo Račio buvusių ir esamų mokinių koncerto įspūdžiai

Paskambinti visus 24 Claude’o Debussy preliudus per vieną vakarą – iššūkis net ir įgudusiems, tarptautinį lygį pasiekusiems pianistams. Ką kalbėti apie jaunuosius, kurie dar tik pakeliui į meistrystės brandą.

Živilė Ramoškaitė

Karališkasis „Concertgebouw“ orkestras ir Yefimas Bronfmanas pirmąsyk Lietuvoje

Apie senokai suplanuotas „Concertgebouw“ orkestro gastroles pasikeitus Operos ir baleto teatro vadovybei sklandė prieštaringi gandai. Vieną dieną išgirsti, kad planuotas koncertas neįvyks, nes brangu, po kelių dienų – įvyks, nes jau pasirašyti dokumentai, kurių nutraukimas taip pat kainuotų... Galų gale apie būsimą koncertą pradėta skelbti viešai. Palyginti su ankstesniais garsių orkestrų koncertais Operoje, šio koncerto reklama gerokai vėlavo. Vis dėlto tikros, ne reklamuotojų pagamintos garsenybės, kokia yra „Concertgebouw“ orkestras, pristatymas platesnei publikai galėjo būti kur kas ryškesnis ir įtaigesnis. Lyginu su neseniai teatro pristatyto naujojo meno vadovo reklama, kai daugybėje Vilniaus centre stovinčių skydų buvo išklijuoti spalvoti jo portretai.

Beata Baublinskienė

Mintys po Onutės Narbutaitės kamerinės muzikos koncerto „Heliografijos“

Šitą recenziją galėjo rašyti ir Edmundas Gedgaudas. Bet vienas iš jo tekstų apie fotografiją buvo panaudotas Onutės Narbutaitės kūrinyje „Heliografija“ („Heliography“), skambėjusiame kompozitorės autoriniame vakare Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje lapkričio 7 d. Tad, kaip „susijęs žmogus“, muzikologas nutarė nerašyti refleksijų apie visą koncertą. O kadangi mano tekstai dar nėra inspiravę nė vieno kompozitoriaus, drąsiai perėmiau iniciatyvą. Tačiau dabar, kai jau turiu ką nors rišlaus parašyti apie koncertą ir jame skambėjusią muziką, mano drąsa gerokai priblėso.

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Koncerto „Baroko šviesa“ Kauno filharmonijoje įspūdžiai

Ši vasara buvo laiminga – lankiausi Leipcige, su pagarbiu virpuliu pėdomis liečiau tą kiekvienam muzikui šventą žemę, kuria vaikščiojo tiek didžiųjų muzikų, ir net ašarojau prie Johanno Sebastiano Bacho kapo Šv. Tomo bažnyčioje... Šis laimės pojūtis dar kartą grįžo lapkričio 7 d. Kauno filharmonijoje klausantis Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro solistų parengto koncerto „Baroko šviesoje“ (šią programą vilniečiai išgirdo lapkričio 10 d.).

Koncerto sumanytojas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro fleitininkas Andrius Radziukynas taip pat teigia, jog klausantis ar grojant barokinę muziką „širdis džiaugiasi, tampi laimingesnis“. Žodį „barokas“ paaiškinę kaip „netaisyklingos formos perlą“, koncerto rengėjai pačią barokinę muziką lygino su įmantriu brangakmeniu, užburiančios šviesos šaltiniu, ir paskyrė koncertą 333-osioms Bacho gimimo metinėms. 

Elvina Baužaitė

Pokalbis su jaunuoju dirigentu Martynu Stakioniu

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje neseniai įvyko Europos jaunimo muzikos konkursų sąjungos (EMCY) ir partnerių kasmet organizuojamas jaunųjų talentų pasirodymas, transliuojamas Euroradijo. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui dirigavo jaunas, kupinas garsų aistros ir ja trykšte trykštantis Martynas Stakionis. Su dirigentu kalbėjomės prieš šį koncertą, paskutinį spalio vakarą, jam iškart po repeticijos traukiniu atvykus į Kauną. M. Stakionio laukia ir kitas koncertas Nacionalinėje filharmonijoje. Lapkričio 17 d. vyks jo Alma mater – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos – choro 70-mečio vakaras. Su kitais buvusiais čiurlioniukais jis vėl stos prie dirigento pulto. Dabar M. Stakionis – Hamburgo muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursis, studijuojantis prof. Ulricho Windfuhro klasėje. Nuo 2017 m. yra Hamburgo kamerinės operos antrasis dirigentas. Jo karjeroje – pasirodymai su Latvijos valstybiniu, Latvijos radijo ir „Ave Sol“, Kauno valstybiniu bei „Aidijos“ chorais; Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Latvijos muzikos akademijos simfoniniu, „Kremerata Baltica“, NIKO, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto kameriniu ir kitais kolektyvais. Minėtinas ir M.K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientų muzikinis spektaklis „Užmiršta pasaka. Bebenčiukas ir Kvailutė“, skirtas mokyklos 70-mečiui, kuris pedagogų buvo įvardytas vienu brandžiausių ir kūrybos, ir atlikimo požiūriu per visą 41 metų mokyklos operų istoriją. Spektaklyje M. Stakionis reiškėsi kaip muzikos vadovas, dirigentas ir kompozitorius. Taigi įdomu pasinerti į turtingą muziko patirčių ir minčių partitūros skambesį.

Laimutė Ligeikaitė

Mintys po trio „Kaskados“ koncerto salėje „Organum“

Kartais margoje gausybėje renginių, bent jau Vilniuje, išties galima pasiklysti arba susinervinti, kodėl bent keletas jų vyksta vienu metu, nors persiplėšk. Žinoma, nemenką pasirinkimo įtaką daro ir reklaminė informacija socialiniuose tinkluose, įvairiose medijose. Nekalbant apie nuolat sau dėmesio reikalaujančius ir jo gaunančius popsininkus, informacinis srautas net ir vadinamosios rimtosios (akademinės) muzikos srityje toks platus ir sraunus, kad galiausiai, ne be reklaminio įžūlumo, tame vandenyne matomi tik kruiziniai laineriai – stambiausi festivaliai, išskirtiniai simfoniniai koncertai, neeiliniai operos projektai ir t.t., vykstantys ne mažesnėse scenose nei bent jau Operos teatras, Kongresų rūmai, Filharmonija ar „Compensa“ (didesnių ir neturime). O kartais taip smagu į juos numoti ranka ir nueiti į kokį jaukų mažytį kamerinės muzikos koncertą! Tokie renginiai ir jų dalyviai, palyginti su didžiaisiais, yra lyg vos pastebimos, muzikinio vandenyno bangų vėtomos valtelės. Kad jos nenuskęstų, itin reikšmingu veiksniu tampa pačios muzikos bei jos atlikimo kokybė. Ir jos poreikį jaučianti publika.

Apie vieną tokį koncertą ir dalinuosi mintimis. Lapkričio 6 d. nedidukėje, modernioje fortepijonų salono „Organum“ salėje, gražiai puoselėjančioje kamerinių koncertų veiklą, klausėmės trio „Kaskados“ – Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas) ir Edmundas Kulikauskas (violončelė). Drauge muzikuoti daugiau nei dvidešimt metų – nemenkas stabilumo, aukštos meistriškumo kartelės išlaikymo, atsinaujinimo, pagaliau repertuaro iššūkis. Kalbant apie „Kaskadas“, niekas iš ką tik paminėtų komponentų abejonių nekelia. Ansamblis jau seniai tapo svarbiu Lietuvos muzikos reiškiniu, be kurio kažin ar įsivaizduotumėm suskambančias gausias dabarties lietuvių autorių premjeras arba monumentalius pasaulinės klasikos ciklus, tokius kaip visi Ludwigo van Beethoveno, Johanesso Brahmso, Franzo Schuberto fortepijoniniai trio (jau pradėtas ir kelių dešimčių Josepho Haydno fortepijoninių trio ciklas), kurie, kaip sakė koncertą komentavusi muzikologė Vytautė Markeliūnienė, pasauliniame kontekste tebeišlieka kaip tam tikras matas, liudijantis juos rengiančių atlikėjų interpretacinę drąsą ir kūrybinę sveikatą.    

Živilė Ramoškaitė

Jaunųjų laureatų ir Euroradijo koncerte – retai girdimi Balio Dvariono ir Vytauto Bacevičiaus fortepijono koncertai

Kiekvienas talentingas jaunuolis svajoja tapti koncertuojančiu muzikantu. Tačiau be suinteresuotų asmenų ir organizacijų pagalbos toks tikslas šiais laikais labai sunkiai pasiekiamas, tiesą sakant, beveik neįmanomas. Daugybė Europoje rengiamų jaunųjų atlikėjų konkursų suteikia galimybę atrasti ryškiausius talentus.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Knygos apie Aleksandrą Livontą ir Olgą Šteinberg sutiktuvių įspūdžiai

Lietuvos muzikų rėmimo fondas pernai išleido 320 puslapių Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės knygą „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai: Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“ (spausdino socialinė įmonė UAB „Spaudmeta“), ją recenzavo akademikas Algirdas Gaižutis ir profesorė Veronika Vitaitė.