Lietuvos garsai ir ne tik

Vilniaus klausytojus lapkričio 4 d. nudžiugino pažintis su trimis talentingais jaunais muzikais. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje koncertavo trio „Agora“: Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė) ir Robertas Lozinskis (fortepijonas) – 2015 m. Tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso I premijos laureatas. Visi trys muzikai aktyviai koncertuoja prestižinėse pasaulio koncertų salėse kaip solistai, su žymiais įvairių šalių orkestrais. Į šį gan neįprastą ansamblį jie susibūrė 2015 m. ir po metų debiutavo „Jong Talent“ festivalyje Olandijoje. Pavadinimą „Agora“ muzikantai pasirinko apgalvotai. Senovės Graikijoje taip buvo vadinama centrinė miesto aikštė, kur rinkdavosi visi miestelėnai, o ansamblio nariai muzikuoti susirenka iš skirtingų šalių: Ž. Brazauskas iš Berlyno, N. Hoffman iš Briuselio, o R. Lozinskis – iš Glazgo. Koncertuose muzikai mielai bendrauja su klausytojais, išsako savo mintis apie atliekamą muziką. Pernai jie paprašė penkių lietuvių kompozitorių sukurti kūrinius, grįstus lietuvišku identitetu. Prie šios idėjos prisidėjo ir kompozitorius Joelis Hoffmanas (Natanios tėvelis). Taip gimė koncerte Vilniuje nuskambėję opusai. Įdomu, jog Hoffmano keturių dalių kūrinys „Ei, jauga jauga“, kuriame dėmesys sutelkiamas į lietuviškas sutartines, koncerte skambėjo lietuviškiausiai, nors autorius gyvena JAV. Pirmoje koncerto dalyje dar girdėjome Mykolo Natalevičiaus „Echoes of Silence“, Jono Jurkūno „Audiodoodle“ Nr. 2, Algirdo Klovos „Ferihymnia“ ir Jutos Pranulytės LADA. Šie valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto projekto „Lietuvos garsai – tapatybės jungtys“ kūriniai pirmą kartą nuskambėjo pernai lapkritį Briuselyje, vėliau buvo pristatyti ir Italijos publikai.

Vilniaus klausytojams buvo ne tik įdomu susipažinti su dar negirdėta muzika, bet ir mėgautis kūrybingai atlikėjų traktuojamais pasauliniais kamerinės muzikos šedevrais. Antroje koncerto dalyje skambėjo devyniolikmečio Sergejaus Rachmaninovo parašytas Eleginis trio Nr. 1 g-moll ir jaunojo Ludwigo van Beethoveno Fortepijoninis trio, op. 11 B-dur („Gassenhauer“).

Trio „Agora“ savo pasirodymą pradėjo įspūdingai – dviem Hoffmano kūrinio dalimis, o kitomis dviem užbaigė koncerto pirmą dalį. Suskambus pirmajai – „Motula mano, širdela“, atliekamai subtilių fortepijono ir violončelės garsų, vėliau tarsi iš toli pasigirdo vis artėjanti ir ryškėjanti, jaudinanti daina. Lėtu žingsniu atėjo dainuodamas klarnetininkas, nustebinęs savitu balso tembru, išraiškinga sutartinės traktuote. Sužavėjo kompozitoriaus Hoffmano talentas atskleisti archajinį sutartinės unikalumą, spalvingai perteikti Šiaurės Europos šalių tradicine muzikine kalba bei kitais kultūriniais eksperimentais grįstą savo muzikinį stilių. Talentingai buvo interpretuojami ir lietuvių autorių kūriniai, maksimaliai sutelkę publikos dėmesį. Ypač jautriai nuskambėjo Natalevičiaus „Echoes of Silence“, dedikuotas Rusijos šiaurėje žuvusių tūkstančių žmonių, stačiusių utopinį geležinkelį, atminimui.

Nuotaikingai trio atliko ir specialiai jiems parašytą Klovos „Ferihymnia“, grįstą liaudies dainų intonacijomis. Koncerte apsilankęs autorius džiaugėsi, jog išvakarėse trio dalyvavo jo jubiliejiniame vakare ir puikiai atliko šį kūrinį bei naują „Saulės triptiko“ versiją.

Sunku tik kartą išgirdus vertinti eksperimentinius Jurkūno „audiopaišinėjimus“ (taip autorius apibūdina savo „Audiodoodle“) ir Pranulytės sutartinių ritmo bei garso modeliais grįstą LADA. Smagu, jog autoriai ieško naujų raiškos ir komponavimo technikos būdų.

Nepaprastai įtaigiai, gaiviai „Agora“ atliko Rachmaninovo Eleginį trio g-moll smuikui, violončelei ir fortepijonui, kurio smuiko partiją patys pritaikė klarnetui. Ankstyvajame kūrėjo opuse jaučiamas specifinis romantinis muzikos stilius, gilus kamerinio žanro išmanymas. Beje, prieš kiekvieną kūrinį dažniausiai kalbėjo R. Lozinskis, kalbino Žilviną, smagiai aptarė kūrinių atsiradimo istorijas, savo pirmuosius įspūdžius. Įdomu buvo išgirsti ir Natanios lietuviškai (!) išsakytas mintis.

Šventiška koncerto kulminacija tapo gyvybinga, raiški, jaunatviška energija ir optimizmu trykštanti Beethoveno trio „Gassenhauer“ interpretacija. Trijų dalių opuso finale variacijų forma audringai plėtojama Josepho Weiglio operos „Korsaras“ tema „Pria ch’io l’impegno“. Ji tuo metu buvo tokia populiari, kad ją Vienos šventėse ir alėjose švilpavo ir paprasti miestelėnai, todėl prilipo pavadinimas „Gassenhauer“, atitinkantis dabartinį „šlagerį“. Jaunieji talentai itin spalvingai ir nuotaikingai perteikė šio kūrinio dvasią. Lauksime kitų jų pasirodymų mūsų koncertinėse erdvėse.