7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Kartu su keliautojais

Artėja Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis

Rugsėjo 22 d. „Skalvijoje“ 13 kartą prasidės Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis. Šiemet jo filmus galės pamatyti ne tik vilniečiai, bet ir Kauno, Klaipėdos žiūrovai. Sostinės „Skalvijos“ bei „Pasakos“ kino teatruose festivalis vyks rugsėjo 22 – spalio 2 d., Kauno „Romuvos“ kino centre ir Klaipėdos Kultūros fabrike – spalio 7–9 dienomis. Pasaulinių festivalių dėmesio sulaukusius dokumentinius filmus pristatys Pagrindinė programa. Specialioji programa pasakos apie sinefiliją ir žmones, be kurių kino kultūra negalėtų egzistuoti. Dvi šių metų retrospektyvos pristatys garsių Europos dokumentinio kino kūrėjų – čekės Helenos Třeštíkovos ir lietuvio Audriaus Stonio kūrybą. Dar viena programa bus skirta jaunimui ir vaikams, ji rodoma vietoj trijų Baltijos šalių konkurso, kurio festivalio rengėjai atsisakė.

 

Šiemet festivalio tema – keliaujantys gyvenimai. Ją pabrėžia ir atidarymo filmas – Shirley Abraham ir Amito Madheshiya „Kino keliautojai“ („The Cinema Travellers“, Indija). Kartą per metus net nuošaliausias Indijos vietoves pasiekia kino stebuklas – miestelių aikštėse įsikuria keliaujantis kino teatras.

„Kino keliautojai“
„Kino keliautojai“
„Ama-San – jūrų moterys“
„Ama-San – jūrų moterys“
„Ukrainos šerifai“
„Ukrainos šerifai“
„Mus kadaise aplankiusios mintys“
„Mus kadaise aplankiusios mintys“
Gediminas Kukta

Almodóvaras toks, koks yra

Nauji filmai – „Chuljeta“

Žiūrėti naujausią Pedro Almodóvaro filmą „Chuljeta“ („Julieta“, Ispanija, 2016) – tai lyg susitikti su senu draugu po ilgų nesimatymo metų. Jo veido bruožai tie patys, tačiau į kaktą įsirėžusi kažin kokia mąslumo raukšlė, o lūpų kampučius, kuriuose anksčiau plevendavo šypsenėlė, virpina nuovargio nervas. Kalba jo lyg ir nepasikeitusi, tačiau po kurio laiko ausis pagauna liūdesio ir melancholijos gaidą. Ji išduoda, kad per tuos nebendravimo metus draugas išgyveno ne patį laimingiausią savo gyvenimo etapą. Tapo tylesnis, ramesnis, dar labiau susitaikęs su pasauliu.

 

O kai pokalbis įpusėja ir po truputį pradeda sugrįžti senos draugystės skonis, supranti svarbiausią dalyką – draugas prarado humoro jausmą, dėl kurio šitiek metų jį mylėjai ir vertinai. Tačiau argi nesakoma, kad po laikotarpio, kai daug juokeisi (paskutinis režisieriaus filmas „Aš tokia susijaudinusi“), ateina liūdesio ir ašarų metas. Panašu, jog kurdamas „Chuljetą“ Almodóvaras norėjo sugrįžti prie žanro, kurį pažįsta geriausiai, – melodramos. Grynos, jausmingos ir pilnos sentimentalumo, kurį, juk žinome, jis visuomet sugeba kilstelėti virš banalumo, į tikrojo meno šviesą.  

„Chuljeta“
„Chuljeta“
„Chuljeta“
„Chuljeta“
„Chuljeta“
„Chuljeta“
„Chuljeta“
„Chuljeta“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Šeštadienį pasibaigusio Venecijos kino festivalio dalyvius nustebino netikėti rezultatai: režisieriaus Samo Mendeso vadovaujamas žiuri „Auksiniais liūtais“ apdovanojo Filipinų režisieriaus Lavo Diazo filmą „Moteris, kuri išėjo“ („The Woman Who Left“) – nespalvotą pasakojimą apie neteisingai apkaltintą mokytoją, kuri išeina į laisvę po 30 už grotų praleistų metų. Filmą įkvėpė Levo Tolstojaus apsakymas ir jis trunka tris su puse valandos. Atsiimdamas apdovanojimą režisierius sakė: „Tai apdovanojimas mano šaliai, filipiniečiams. Už mūsų darbus, už žmonijos darbus.“ Tai jau antrasis šiemet svarbaus festivalio prizas labai ilgų, kartais trunkančių net per 8 valandas filmų kūrėjui Lavui Diazui – vasarį jo „Lopšinė liūdnai paslapčiai“ pelnė Berlyno kino festivalio „Sidabrinį liūtą“ filmui, atveriančiam naujas kino perspektyvas.

Meryl Streep
Meryl Streep
Juozas Budraitis ir Algimantas Puipa  filmuojant „Edeno sodą“
Juozas Budraitis ir Algimantas Puipa filmuojant „Edeno sodą“
Jonas Ūbis

Siuvėjų tiesa ir fantazija

Krėsle prie televizoriaus

Vis svarstau, kodėl politikas Valentinas Mazuronis reguliariai vaikšto į tiesos geismu liepsnojančių akių žurnalistės Indrės Makaraitytės laidas. Žurnalistė nuožmiai puola politiką, pertraukinėja jį, nesiklauso, o šis neįsižeidžia ir net palaimingai šypsosi. Gal Mazuronis ir kiti Makaraitytės svečiai yra mazochistai? Greičiausiai vis dėlto ne – jie tiesiog supranta panašios žurnalistikos esmę, kai laidos vedėjai iš anksto žino tiesą ir net nesistengia įsiklausyti į pašnekovų argumentus.

 

Artėjant rinkimams, tarp lietuvių žiniasklaidos veikėjų vėl tapo madinga ieškoti tiesos ir laisvės. Renginių organizatorius ir vedėjas, politologas, rašytojas ir šiaip įtakingas žmogus Andrius Tapinas net pranešė įkūręs „Laisvės TV“. Nuo ko jis nori mus išlaisvinti? Stebuklingos tiesos arba laisvės, kuri lyg burtų lazdelė išgelbės Lietuvą, paieškos atrodo keistai, bet juk gyvename dievobaimingoje šalyje, kur nacionalinė televizija reguliariai transliuoja mišias, o politikai neslepia savo pamaldumo. Žurnalistika dar sovietų laikais buvo madinga profesija ir ne vienam garantavo prieigą prie „deficito“. Dabar ši viena seniausių profesijų net sugeba dažnai ekrane pasirodantį žurnalistą (-ę) iškelti į įtakingiausiųjų reitingų viršūnes. Tai skamba gana absurdiškai, bet tokios yra šios šalies žiniasklaidos žaidimo taisyklės: ji pati kuria įtakinguosius ir pati juos reklamuoja.

„Žaidėja“
„Žaidėja“
„Dangiškasis kūnas“
„Dangiškasis kūnas“
„Hičkokas“
„Hičkokas“
„Siuvėjas iš Panamos“
„Siuvėjas iš Panamos“
„Amelija iš Monmartro“
„Amelija iš Monmartro“
Živilė Pipinytė

Vampyrų neužtenka

Nauji filmai – „Nakties sergėtojai“

Rytų slavų mitologijoje rojaus paukštis Gamajunas yra dievų pasiuntinys, jis gieda žmonėms dievų dainas, o tiems, kurie moka išgirsti paslaptį, išpranašauja ateitį. Emilio Vėlyvio filme „Nakties sergėtojai“ („Nočnyje straži“, Rusija, 2016) vienaakis majoras Gamajunas (Leonidas Jarmolnikas) yra specialaus padalinio, Maskvoje kovojančio su alternatyviomis būtybėmis, vadovas. Jis neleidžia siautėti vietinėms ir akylai stebi atvykėles iš Vakarų.

 

Viename Maskvos viešbutyje, kur įvyko vampyrų susidūrimas, jis sutinka kurjerį Pašą (Ivanas Jankovskis) ir suvokia, kad netyčia vieną bjaurastį sunaikinęs vaikinas yra mediumas. Todėl Gamajunas pasikviečia Pašą į savo skyrių. Sugebąs matyti ateitį mokytojas ir mokinys – daugelio panašių Holivudo filmų paaugliams figūros. Tačiau Olego Malovičenkos scenarijuje, matyt, ši tema nebuvo išplėtota, o ir Jankovskis pasirinktas visiškai be reikalo, tad „Nakties sergėtojų“ režisierius nuėjo kitu keliu. Taigi pasižiūrėjus filmą lieka neaišku, ką kūrė Vėlyvis: jaunimo filmų apie vampyrus parodiją, miesto fantasy ar, kaip buvo rašoma filmavimo pradžioje, rusiškas „Sutemas“. Nežinau, kaip rusų kino kontekste, bet lietuvių 230 milijonų rublių filmo biudžetas atrodo solidžiai.

Nakties sergėtojai“
Nakties sergėtojai“
Nakties sergėtojai“
Nakties sergėtojai“
„Skalvijos“ inf.

„Zabriskie Point“ – Antonioni filmas apie Ameriką

Kino klasikos vakarų ciklas „Skalvijos“ kino centre

Trečius metus Kino klasikos vakarų ciklą tęsiantis „Skalvijos“ kino centras kviečia grįžti prie vieno iš svarbiausiųjų modernaus kino kūrimo meistrų Michelangelo Antonioni kūrybos. Prieš kelerius metus „Skalvijoje“ buvo pristatyta šio režisieriaus filmų retrospektyva. Šįkart kino klasikos gerbėjams siūlomas Lietuvoje nerodytas Antonioni filmas „Zabriskie Point“ (1970). Beje, pirmą kartą kino klasikos ciklo filmas pasieks ne tik Vilniaus, bet ir Klaipėdos (rugsėjo 22 d. Klaipėdos Kultūros fabrike) bei Utenos (rugsėjo 26 d. Kino namuose „Taurapilis“) žiūrovus.

 

„Niekas negali pasakyti, apie ką bus naujasis Michelangelo Antonioni filmas, net ir pats Antonioni“, – prieš pasirodant „Zabriskie Point“ skelbta kino leidiniuose. Tačiau 1968 m., duodamas interviu rašytojui Alberto Moraviai, režisierius sakė: „Zabriskie Point“ – tai filmas apie Ameriką. Amerika – tikrasis filmo herojus. Filmo veikėjai – tik pretekstas.“

 

„Zabriskie Point“ – pirmasis ir vienintelis JAV kurtas Antonioni filmas. Jo imtis režisierių įkvėpė 1967-ųjų kelionė po šalį, kurią jam surengė Holivudo kino studija „Metro Goldwyn Mayer“. Po itin sėkmingo Antonioni filmo „Fotopadidinimas“ („Blow-Up“) kompanija siekė finansuoti naująjį režisieriaus darbą.

„Zabriskie Point“
„Zabriskie Point“
„Zabriskie Point“
„Zabriskie Point“
„Zabriskie Point“
„Zabriskie Point“
Michelangelo Antonioni filmuojant „Zabriskie Point“
Michelangelo Antonioni filmuojant „Zabriskie Point“
„7md“ inf.

Pirmoji banga

Klasikinių filmų programa „Skalvijoje“

Rugsėjo 8–14 d. „Skalvijoje“ vyks kino festivalis „Pirmoji banga“. Tai Europos šalių kino forumo „Scanorama“ šalutinis renginys. Jame pristatomas XX a. pradžios nebylus ir 4-ojo dešimtmečio klasikinio periodo Holivudo, japonų, čekų kinas. Programoje – 8 filmai, sukurti 1916–1934 metais. Nebylius filmus gyvai garsins Giedrius Nakas, Ieva Narkutė, Lina Petkevičiūtė, Edgaras Sabilo, pristatys Natalija Arlauskaitė, Justinas Dadonas, Audrius Dambrauskas, Narius Kairys, Lina Kaminskaitė-Jančorienė, Anna Pilarczyk-Palaitis, Kristupas Sabolius, Laurynas Stanaitis.

 

Chesterio Whitey filmas „Velnio adata“ („The Devil’s Needle“, JAV, 1916) perspėja apie narkotikų žalą. Nuo jų priklausomas pagrindinis filmo veikėjas – dailininkas Džonas (Tully Marshall). Gal todėl, kad filmas gana realistiškai rodė narkomanus, jis pakartotinai buvo išleistas 1923 m, kai narkotikai sukėlė ne vieną garsų Holivudo skandalą. „Velnio adata“ pasirodė tada, kai naratyvinis kino pasakojimas jau buvo susiformavęs, o svarbiausias tokios kino kalbos kūrėjas buvo „Velnio adatos“ prodiuseris – didysis Davidas W. Griffithas. Šiuolaikiniams žiūrovams pasakojimas ir montažas gali pasirodyti pernelyg nuoseklus ir ištęstas, o kadras perpildytas nereikšmingų scenų ar detalių, bet užtat bus galima pasigrožėti viena populiariausių ir elegantiškiausių ankstyvojo kino žvaigždžių Norma Talmadge (1894–1957). (14 d. 19 val.)

„Stiprus žmogus“
„Stiprus žmogus“
„Pašlovinti panelę“
„Pašlovinti panelę“
„Upė“
„Upė“
„7md“ inf.

Kino naujienos trumpai

Pagal užsienio žiniasklaidą

Po filmų apie Yves’ą Saint-Laurent’ą ir Chanel atėjo eilė britui Alexandre’ui McQueenui. Studija „Maven Pictures“ pradėjo filmą „Skerdikas“ („The Ripper“). Jame bus pasakojama apie sudėtingus madų kūrėjo Alexandre’o McQueeno (1969– 2010) ir jo globėjos stilistės Isabellos Blow (1958–2007) santykius. Viena įtakingiausių mados redaktorių atkreipė dėmesį į jauną, vos dvidešimt trejų debiutantą dizainerį 1992 metais, kai jis pristatė kolekciją „Džekas Skerdikas“. McQueenas kilęs iš darbininkų kvartalo, ji –  ekscentriška aristokratė. Blow nusipirko visą kolekciją už 5 tūkstančius svarų, įtikino dizainerį vadintis Alexandre’u. Jie susidraugavo. Blow dirbo „Tatler“ mados redaktore, bendradarbiavo su „Vogue“, „The Sunday Times Style magazine“. Ji prisidėjo prie McQueeno iškilimo. Blow visą gyvenimą skyrė madai ir menui, bet jautėsi neįvertinta. Paskutiniais metais ji sirgo depresija ir nusižudė. Taip pat išėjo ir McQueenas, tačiau jų bendradarbiavimas laikomas vienu įdomiausių ir kontroversiškiausių mados istorijoje. Filmo kūrėjai kol kas laikomi paslaptyje. Tačiau tai ne vienintelis filmas apie šį dizainerį – savo biografinį pasakojimą apie McQueeną rengiasi kurti ir britų režisierius Andrew Haighas, išgarsėjęs po filmo „45 metai“.

Amy Adams filme „Nocturnal Animals“
Amy Adams filme „Nocturnal Animals“
Danielis Craigas filme „Logan Lucky“
Danielis Craigas filme „Logan Lucky“
Leonardo DiCaprio
Leonardo DiCaprio
Mel Gibson
Mel Gibson
Rasa Šimkutė

Kino susitikimai Nidoje

Aštuntojo tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga“ atgarsiai

Tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“ ir šiemet į Nidą priviliojo nemažą būrį ištikimų žiūrovų. Atidarymo vakarą gausiai susirinkusiai publikai buvo parodytas estų dokumentinis filmas „Skruzdėlynas“ (rež. Vladimiras Loginovas) ir Šarūno Barto drama „Ramybė mūsų sapnuose“.

 

Per aštuonias festivalio dienas kino gerbėjai galėjo pamatyti ne tik naujausius ar klasika tapusius Baltijos šalių filmus, bet ir susitikti su kino meistrais – Algimantas Puipa kartu su operatoriumi Viktoru Radzevičiumi pristatė pernai režisuotą dramą „Edeno sodas“, Agnė Marcinkevičiūtė – dokumentinę juostą apie garsų išeivijos solistą Arnoldą Voketaitį („Prisimenu motinos balsą“), režisierius Linas Mikuta ir operatorė Kristina Sereikaitė papasakojo apie šiemet Argentinos dokumentinio kino festivalyje laurus pelniusių „Šaltų ausų“ sukūrimo aplinkybes. Latvių režisierės Ināros Kolmane jautrų ir šviesų dokumentinį filmą „Ručė ir Norie“ pristatė montažo režisierė Liga Pipare, dokumentinio filmo „Mano tėvas bankininkas“ kūrėja Ieva Ozoliņa prisipažino, kad šis filmas apie režisierės šeimą – savotiška psichoterapija. Trumpametražio filmo „PaPa“ prodiuserė Katrīna Tomašcka pristatė visą latvių trumpametražių filmų programą. Estas Peteris Vihma pasakojo apie savo dokumentinį filmą „Belaidis gyvenimas“, kurio pagrindiniai herojai – keistuoliai, panūdę ištrūkti iš civilizacijos gniaužtų.

„Šaltos ausys“
„Šaltos ausys“
Jonas Ūbis

Amnezija išgelbės

Krėsle prie televizoriaus

Rowano Joffe filmo „Kol nenuėjau miegoti“ (TV3, 8 d. 22.30) veikėja Kristina (Nicole Kidman) prarado atmintį. Pastaruosius dvidešimt metų kasryt ji turi iš naujo atkurti savo gyvenimą ir sužinoti, kad šalia gulintis vyras (Colin Firth) yra sutuoktinis Benas. Kristiną supa daug paslapčių, bet kartą neuropsichologas Nešas (Marc Strong) jai pasiūlo įsigyti kamerą. Taip Kristina pradės atrasti savo praeitį. Nors filme vaidina populiarūs aktoriai, o buitinės prievartos tema itin aktuali, kūrėjų suplanuotas psichologinis trileris pavirsta tiesiog anekdotu. Man regis, Kristinos situacija puikiai iliustruoja kiekvieną rugsėjį televiziją ištinkančią amneziją, kai reikia reklamuoti naują sezoną. Naujo būna labai mažai (jei apskritai būna), bet juk lietuvių žiūrovai taip pat serga amnezija, todėl jiems ir nenusibosta tą patį sakantys, taip pat besimaivantys ar besigrožintys savimi laidų vedėjai, ratu migruojantys iš vieno kanalo į kitą.

„Kol nenuėjau miegoti“
„Kol nenuėjau miegoti“
Eugeniuszas Bodo
Eugeniuszas Bodo
„Virš įstatymo“
„Virš įstatymo“
  < PUSLAPIS IŠ 259  >>> Archyvas