7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: „Skalvijos“ inf.

„Skalvijos“ inf.

Specialusis „Donbaso“ seansas

Ateinantį pirmadienį, birželio 17 d., 17 val. „Skalvijoje“ įvyks specialusis nemokamas Sergejaus Loznicos filmo „Donbasas“ („Donbass“, Vokietija, Ukraina, Prancūzija, Olandija, Rumunija, 2018) seansas. Filmas sukurtas remiantis 2014 m. įvykiais, jo premjera surengta pernai Kanų kino festivalyje, Ukraina ji buvo pristačiusi „Oskarui“.

 Kadras iš filmo „Donbasas“
Kadras iš filmo „Donbasas“
Kadras iš filmo „Donbasas“
Kadras iš filmo „Donbasas“
Kadras iš filmo „Donbasas“
Kadras iš filmo „Donbasas“
„Skalvijos“ inf.

Kino klasikos vakaruose – Vincento Gallo „Buffalo ’66“

Gegužės sekmadieniais „Skalvija“ kvies pasižiūrėti vieną ryškiausių 10-ojo dešimtmečio filmų – amerikiečių aktoriaus Vincento Gallo režisūrinį debiutą „Buffalo ’66“ (1998). Tai kartu ir miuziklas, ir kelio filmas, ir drama. Filmas buvo sutiktas prieštaringai: vieni jį liaupsino ir vadino JAV nepriklausomųjų kino hitu, kiti – pretenzingu mėgdžiojimu.

Kadras iš filmo „Buffalo ’66“
Kadras iš filmo „Buffalo ’66“
„Skalvijos“ inf.

Kino klasikos vakarai: Jono Meko filmai

Balandį „Skalvijos“ Kino klasikos vakaruose bus rodomi Jono Meko (1922–2019) filmai. Mekas buvo poetas, menininkas, kino kritikas ir kuratorius, vienas svarbiausių avangardinio kino propaguotojų bei kūrėjų, vadintas pogrindžio kino popiežiumi. Jo filmai atnaujino amerikiečių kiną – neatsitiktinai Meko citatų galima pamatyti net didžiojo kino kūrėjų filmuose. „J. Meko filmavimas reliatyviai „abstraktus“, palyginus su įprastiniu dokumentiniu filmu, jis kiekvieną asmenį mato kaip judančių šešėlių raštą, kuris įsismelkia į žiūrovų vyzdį ir smegenis, į jo sąmonę, lygiai taip, kaip ir susitikimas su kitu žmogumi.“ (iš Fredo Camperio straipsnio „Ekstazės sekundės“). Meko kino kūrybai balandį skirti trys vakarai.

„Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“
„Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“
„Be vietos“
„Be vietos“
„Skalvijos“ inf.

Kino klasikos vakarai. Milošo Formano „Skrydis virš gegutės lizdo“

Vienas svarbiausių 8-ojo dešimtmečio filmų – Milošo Formano „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975) sugrįžta į kino ekranus. Prieš daugiau nei keturiasdešimt metų sukurtas filmas sulaukė didelio pasisekimo – buvo apdovanotas penkiais „Oskarais“, šešiais „Auksiniais gaubliais“ ir iki šiol laikomas garsiausiu režisieriaus kūriniu.

 

Pagrindinis filmo veikėjas Makmerfis (Jack Nicholson) – vagis, sukčius ir chuliganas, bando išvengti kalėjimo ir apsimeta psichiškai nesveiku. Patekęs į psichiatrinę gydyklą, jis pamažu įsitikina, kad tai nėra užuovėja, kurioje malonu leisti laiką. Skyrių valdo despotiška medicinos seselė Račed (Louise Fletcher), nevengianti psichinių ir fizinių poveikio priemonių. Makmerfis nsuprendžia pasipriešinti, tačiau maištas atneša drastiškų pasekmių ir jam, ir kitiems pacientams. „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai žmonių pasaulio metafora. Uždaroje psichiatrinės erdvėje ryškėja visos tarpusavio santykių bei bendravimo problemos, iškyla lojalumo ir lyderio poreikis, noras veikti kartu. Filmo kūrėjai pabrėžia trapią ribą, skiriančią normalumą ir beprotybę.

Jackas Nicholsonas filme „Skrydis virš gegutės lizdo“
Jackas Nicholsonas filme „Skrydis virš gegutės lizdo“
Kadras iš filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“
Kadras iš filmo „Skrydis virš gegutės lizdo“
„Skalvijos“ inf.

„Sidabrinėms gervėms“ nominuoti filmai – „Skalvijos“ kino centre

Lietuvių kino akademijos „Sidabrinių gervių“ ceremonija, kurioje paaiškės metų geriausieji, įvyks birželio 13 d., ją tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija. Žiūrovai kviečiami svarbiausius praėjusių metų lietuviškus filmus pamatyti kino ekrane. „Skalvijos“ kino centras visą birželį rodys ciklą „Lek gervė, lek gervelė“, kurį sudarys apdovanojimams nominuoti filmai.


„Jau keletą metų prieš „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus ir po jų rengiame ciklą, kuriame norime suteikti žiūrovams galimybę apžvelgti, kokie filmai buvo sukurti Lietuvoje praėjusiais metais. Į programą įtraukiame visus „Sidabrinėms gervėms“ nominuotus pilnametražius vaidybinius ir dokumentinius filmus. Deja, filmas „Kvėpavimas į marmurą“ (rež. Giedrė Beinoriūtė), kuris nominuotas 5-iose kategorijose, nebus parodytas. Kino žiūrovai jį galės pamatyti tik rudenį“, – sako „Skalvijos“ kino centro programos koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė.

Kadras iš filmo „Charmsas“
Kadras iš filmo „Charmsas“
Kadras iš filmo „Močiute, Guten Tag!“
Kadras iš filmo „Močiute, Guten Tag!“
Kadras iš filmo „Sengirė“
Kadras iš filmo „Sengirė“
„Skalvijos“ inf.

Irano kino dienos

Vilniaus kino žiūrovai turės galimybę susipažinti su Irano kinu. Gegužės 25–27 d. „Skalvijos“ kino centre vyks Irano kino dienos, kurias rengia Irano Islamo Respublikos ambasada Varšuvoje. Pirmoji Irano kino savaitė Vilniuje buvo surengta 2012 metais.

 

Irano filmai – svarbi pasaulinio kino dalis, tai rodo ir gausus šios šalies kūrėjų Asgharo Farhadi, Jafaro Panhi, Majido Majidi filmų dalyvavimas prestižiniuose Kanų, Venecijos ir Berlyno kino festivaliuose. Tačiau Irano kinematografija – tai ne tik pripažintų kūrėjų filmai. „Dauguma Irano filmų stengiasi kažką pasakyti, padėti žmonėms tapti geresniems. Daugumos filmų istorijos kalba apie žmogiškumą, taiką, religiją, tarpusavio santykius. Būtent tokį požiūrį į kiną vertina tarptautiniai festivaliai“, – teigia Mohammadreza Abbasianas iš Irano vizualiųjų menų instituto.

„Pamišęs sukčius“
„Pamišęs sukčius“
„Asmens sargybinis“
„Asmens sargybinis“
„Skalvijos“ inf.

Nepriklausomybės kino „Nojaus arka“

„Skalvijos“ kino centras, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, sudarė Nepriklausomybės kino rinktinę „Nojaus arka“. Į ją įeina svarbūs nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos kino kūrėjų filmai. Visą pavasarį, antradienio ir trečiadienio vakarais, „Skalvijoje“ bus rodomi ir dokumentiniai, ir vaidybiniai filmai. Bus surengta dvidešimt seansų.

 

Bus rodomi vaidybinio kino klasikų Algimanto Puipos, Gyčio Lukšo, Raimundo Banionio, nepriklausomybės pradžioje Lietuvą garsinti pradėjusių režisierių  Šarūno Barto, Kristijono Vildžiūno, Audriaus Stonio, Arūno Matelio, Giedrės Beinoriūtės bei kitų vaidybinio ir dokumentinio kino kūrėjų filmai. Visus seansus pristatys kino kūrėjai, tarpukario kroniką – istorikai.

 

Kino rinktinę kovo mėn. pradės tarpukario kronikos – „Lietuva 1929-aisiais“ ir šventiniai Valstybės atkūrimo minėjimai 1924, 1928, 1938 metais, kuriuose užfiksuotos tautinės šventės, dirbantys, atostogaujantys žmonės, žaidžiantys vaikai, įamžinti iškiliausi rašytojai, miestų architektūra, tradicijas puoselėjantis kaimas.

Kadras iš filmo „Nojaus arka“
Kadras iš filmo „Nojaus arka“
Kadras iš kronikos „Nepriklausomybės metinių minėjimai“
Kadras iš kronikos „Nepriklausomybės metinių minėjimai“
„Skalvijos“ inf.

Filmas apie Lietuvą Josifo Brodskio gyvenimo kelyje

Vasario 23 d. kino centre „Skalvija“ ir vasario 24 d. Vilniaus knygų mugėje režisierė Lilija Vjugina ir poetas Tomas Venclova pristatys dokumentinės juostos ,,Romas, Tomas ir Josifas“ premjerą. Įkvepianti istorija apie lietuviškus pėdsakus Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio likime nukels į sovietinį laikmetį.

 

Tai – pirmas filmas apie lietuviškąjį J. Brodskio (1940-1996) gyvenimo tarpsnį. Pirmąsyk Vilniuje sovietų valdžios persekiojamas rašytojas apsilankė 1966 metais. Poeto „romanas su Lietuva“ tęsėsi iki pat jo gyvenimo pabaigos. J. Brodskis yra prisipažinęs, jog kelionės į Lietuvą jam tapo organizmo poreikiu, kurį rašytojo draugai vadina tiesiog meile. Poetui patiko Vilnius, išsiskiriantis savo neskubiu gyvenimo tempu ir iškalbinga architektūra. Brodskio kūrybos žinovai teigia, kad Vilniaus baroko polifonija, išraiškingi jo bažnyčių siluetai rado atgarsį poeto eilėse.

 

Viešnagės Lietuvoje yra paženklintos asmeninio poeto gyvenimo dramų – čia jis gydėsi nelaimingos meilės sieloje įrėžtas žaizdas. Vienas garsiausių rusų „sidabro amžiaus“ lyrikų savo širdį galėjo valandomis lieti bičiuliui fizikui Ramūnui Katiliui ir jo žmonai Elmirai jų bute Liejyklos gatvėje. Katilių bute Josifas daug piešė, rašė, fotografavo. Šis adresas vėliau tapo žinomas kaip Brodskio vilnietiški namai - šiandien juos puošia poetui skirta memorialinė lenta.

Tomas Venclova, Wiktoras Woroszylskis, Josifas Brodskis
Tomas Venclova, Wiktoras Woroszylskis, Josifas Brodskis
„Skalvijos“ inf.

Sekmadienio vakarais – makabriškoji kino klasika

Kas atsitiktų socialinei tvarkai, menui ir meilei, jeigu pasaulį valdytų kvailiausi sadistai? Tokį klausimą žiūrovams užduoda vienas žymiausių šiuolaikinio kino režisierių Peteris Greenaway’us filme „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ (1989).

 

Vienas postmodernistinio kino šedevrų „Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ bus rodomas „Skalvijos“ kino centro rengiamuose „Kino klasikos vakaruose“ gruodžio 3, 10, 17 ir 31 dienomis (pirmąjį seansą gruodžio 3 d. pristatys kino kritikė Izolda Keidošiūtė), taip pat Kauno kino centre „Romuva“ gruodžio 17 ir 19 d.

 

„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“ yra penktasis režisieriaus filmas, žymėjęs jo karjeros viršūnę, tačiau sutiktas kontroversiškai. Šiuolaikinės pasakos formą filme įgijusios sekso, prievartos, kanibalizmo temos buvo interpretuojamos kaip „tečerizmo“ alegorija, kurioje vagis yra Margaret Tatcher vyriausybė, virėjas – paklusnus proletariatas , žmona – Britanija, o meilužis – neefektyvi kairioji opozicija.

„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
„Virėjas, vagis, jo žmona ir jos meilužis“
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas