Kinas

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Tenet“

Kelionei į kino teatrą – pirmyn atgal – sugaišau beveik valandą. Christopherio Nolano filmas „Tenet“ (JAV, 2020) trunka dvi su puse, dar maždaug pusę – reklama prieš seansą. Pusės dienos ir nebėra, nors „Tenet“ žiūrėti verta, be abejo, tik kino teatre. Tačiau atmintyje liks gal tik kelios scenos, keli kadrai ar žodžiai. Keista, kad taip kruopščiai buvo slepiamas filmo siužetas.

Brigita Bielskė

Aleksas Gilaitis apie šių metų „Pirmąją bangą“

Artėja ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“. Šiemet jau penktą kartą rengiamas festivalis Vilniaus „Skalvijoje“ ir Kauno „Romuvoje“ vyks rugsėjo 17–29 dienomis. Apie šių metų festivalio ypatybes su jo rengėju archyvaru Aleksu Gilaičiu kalbėjosi Brigita Bielskė.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kriminalinė Romaino Gavraso komedija „Pasaulis priklauso tau“ (TV3, 5 d. 22 val.) prieš porą metų sužavėjo Kanus. Tai pasakojimas apie Paryžiaus pakraščių gyventoją, trisdešimtmetį Fransua (Karim Leklou), kuris svajoja apie butą prie jūros ir ramų verslą. Tačiau svajones apie prekybą šaldytais batonėliais Šiaurės Afrikoje sugriauna žinia, kad visas Fransua santaupas iššvaistė mama (Isabelle Adjani).

Jonas Ūbis

Naujo „Kino“ skaitymo malonumai

Vasarą tradiciškai užbaigia lietuviškam kinui skirtas žurnalo numeris, kurį būsimo leidinio „Lietuvių kinas: filmai, asmenybės, kontekstai“ pagrindu parengė kino kritikė Rasa Paukštytė. Įžangos žodyje ji rašo: „Lietuvos kino raida ir menininkų kūrybinės biografijos pilnos nuotykių, kuriuose įsiamžino laikas, asmenybės, kontekstai. Kai kuriuos rašytinius šaltinius šiandien skaitome kaip intriguojantį romaną apie visuomenę ar detektyvinę istoriją. Laikraščiai, interviu, žurnalai, posėdžių protokolai išsaugojo leksiką, elgesio papročius, žodžius, terpę, kurioje kūrė kino menininkai ir ne tik jie.“

Živilė Pipinytė

  Nauji filmai – „Advokatas“

Tokie filmai kaip Romo Zabarausko „Advokatas“ (Lietuva, 2020) iškart remia prie sienos: parašysiu, kad tai naivus, mėgėjiškas kūrinėlis, – rizikuosiu būti apšaukta homofobe. Jei pasinaudosiu marksistinės kritikos patirtimi ir atkreipsiu dėmesį į angažuotą autorių, jo aktyvizmą bei aktualią filmo temą, jausiuosi kvailai, nes rašant apie kiną vis dėlto ne tema yra svarbiausia.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Baigiasi ši keista vasara, kurią istorikai, ko gero, pavadins ir protestų bei permainų vasara. Pokyčių nematyti tik lietuviškų televizijų programose. Vienos jų, kaip ir anksčiau, skatina vartojimą (taip pat ir populiariosios kultūros) bei šiurpina lietuviškų žvaigždžių gyvenimo detalėmis, kitos vis labiau angažuojasi politiškai – artėja rinkimai. Tai suprantama. Lyderiai išsikvėpę. Reikia protezų. Iš veiksmingiausių ir patikrintų – nacionalizmas. Jau teko pastebėti ir atvirai propagandinių laidų, nors, prisipažinsiu, lietuviškų televizijų iš paskutiniųjų vengiu. Tai, ką jos rodo, dažnai tėra diskusijos dėl tikrovės ar problemos imitacija. Mūsų televizijos tampa naujosios fasadinės kultūros dalimi. Stinga kritikos, ironijos, bet labiausiai – analizės.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Tesla“

Biografinis filmas, bent jau man, asocijuojasi su „tėtušių kinu“ – senamadiškais, gana didaktiškais ar, kaip dabar pavadintume, politiškai korektiškais filmais, pasakojančiais apie tai, kaip žmogus (menininkas, mokslininkas, visuomenės veikėjas...) nugali savo trūkumus, ligas, nepalankiai susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes, kovoja su sistema ir galiausiai įrodo savo tiesą, sulaukia pripažinimo ir t.t. Šią schemą atmintinai moka ne tik kino kūrėjai, bet ir žiūrovai. Dabar ji vis dažniau taikoma pasakojant istorijas apie garsias moteris. Patriarchalinės visuomenės  spaudimas joms visada buvo didesnis, tad dramatizmo tokiuose filmuose gal net daugiau.

Živilė Pipinytė

Nauji filmai – „Nova Lituania“

Pilnametražis Karolio Kaupinio debiutas „Nova Lituania“ (Lietuva, 2019) išsiskiria iš pastarųjų metų lietuviškų filmų. Jis yra kitoks. Kaupinis (jis ir scenarijaus autorius) kitaip pasakoja istoriją, operatorius Simonas Glinskis renkasi neįprastus nespalvotų kadrų rakursus, net aktoriai priversti vaidinti šiek tiek kitaip – jie dažnai žiūri tiesiai į kamerą, juos lyg kausto ankšta ir tanki filmo erdvė ir stambūs planai.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vis dar svarstote, iš kur Prezidentūroje atsirado berniukas? Pasižiūrėkite 1997 m. nuskambėjusį Barry Levinsono filmą „Uodega vizgina šunį“ (TV1, 13 d. 21 val.). Jis apie tai, koks vaidmuo šiuolaikinėje politikoje tenka manipuliatyvioms politinėms technologijoms, kai reikia perkelti dėmesio centrą nuo situacijų, galinčių sukelti nepasitikėjimą ar kritinę rinkėjų reakciją.

Pokalbis su filmo „Balta, balta diena“ kūrėjais

Kino teatruose jau rodomas Hlynuro Pálmasono filmas „Balta, balta diena“ („Hvítur, Hvítur Dagur“, Islandija, 2019). Pateikiame pokalbių su filmo režisieriumi ir pagrindinį vaidmenį filme sukūrusiu Ingvaru Sigurdssonu, pernai Kanuose apdovanotu už geriausią „Režisierių savaitės“ programos vyro vaidmenį, fragmentus.