7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Kinas

Pavasario „Kinas“

Pasirodė naujas žurnalo numeris

Rašydama apie Nuri Bilge Ceylano kiną, Rūta Birštonaitė apibūdina labai žmogišką būseną, ypač išryškėjančią tamsiuoju metų laiku: „Gulėti ar eiti – net nežinau, kas labiau patinka Nuri Bilge Ceylano personažams. Tiesa, ir viena, ir kita yra susiję su atsakymo į tą patį klausimą ieškojimu. Kaip būti su savimi ir su kitais – šis klausimas personažams neduoda ramybės ir verčia keliauti, kur akys veda, arba, atvirkščiai, atsiduoti nejudrumui ir mąstymo tuštumai.“

Jonas Ūbis

Apie medinukus, kurie gyvi

Krėsle prie televizoriaus

Leos Caraxo filmai tarsi antrina jo gyvenimui. Gebėjimas jungti gyvenimą ir meną, realybę ir mitą tapo sudėtine režisieriaus kūrybos dalimi. Regis, kiekviename filme jis rodo asmeniškus jausmus – prancūzų kino enfant terrible būseną, kartėlį, džiaugsmą, nuostabą, susižavėjimą, meilę Juliette Binoche ir Katerinai Golubevai, be kurių nebūtų „Pont Neuf meilužių“ ar „Polos X“. Filmo „Anetė“ (LRT Plius, 14 d. 21.33) siužetas formaliai priklauso muzikos autoriams, grupei „Sparks“, bet veikėjų likimuose sunku nepamatyti Caraxo gyvenimo atgarsių – po tragiškos Golubevos mirties jis vienas augino dukterį. Kartais sudėtinga suprasti, kur baigiasi filmas ir prasideda gyvenimas. Gal todėl „Anetė“ toks demonstratyviai pažeidžiamas. Kaip pažeidžiamas filme yra roko operos, miuziklo žanras, kiču dvelkiantis siužetas ir kūdikis, kurį vaidina marionetė.

„Anetė“
„Anetė“
„Ema“
„Ema“
„Pinokis“
„Pinokis“
„Tūkstantis vienas įsimylėjusio virėjo receptas“
„Tūkstantis vienas įsimylėjusio virėjo receptas“
Neringa Kažukauskaitė

Mūzos pakerėti

Nauji filmai – „Mūza“

Įdomiausia režisierės Agnės Marcinkevičiūtės kūrybos dalis – menininkų portretai. Ji yra sukūrusi nemažai filmų apie iškilius lietuvių kūrėjus, daugiausia rašytojus, kurie galbūt artimesni ir pačiai režisierei, kažkada studijavusiai lietuvių kalbą ir režisūrą. Marcinkevičiūtė kine užfiksavo Jurgio Kunčino, Romualdo Granausko, Jurgos Ivanauskaitės, Renatos Šerelytės ir kitų literatų asmenybes. Jos filmų herojais yra tapę ir dailės, kino bei muzikos žmonės.

„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
„Mūza“
Santa Lingevičiūtė

Ašarų pakalnė

Nauji filmai – „Geležiniai gniaužtai“

Ne kartą teko įsitikinti, kad vyrai sentimentalesni už moteris (atleiskite už seksizmą). Šį neišankstinį nusistatymą patvirtino ir ką tik kino teatruose pasirodęs Seano Durkino filmas „Geležiniai gniaužtai“ („The Iron Claw“, JAV, D. Britanija, 2023). Jei ne muilo operos verta pabaiga, galėtum pamanyti, kad režisieriui, sukūrusiam psichologinį trilerį „Marta Marsė Mei Marlena“ (2011), buvo sunku ką išspausti apie vieną Teksaso šeimą, įsitikinusią, kad yra prakeikta. Motina sūnus nuo prakeiksmo bandė apsaugoti per religiją, tėvas – per amerikietiškas imtynes.

„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
„Geležiniai gniaužtai“
Aistė Račaitytė

Teisybės triumfas

Išdalinti Berlyno kino festivalio apdovanojimai

Tokį jausmą patyriau praėjusį šeštadienį dalinant Berlinalės „lokius“, kai iki pat pabaigos vis nenuskambėjo Mati Diop vardas. Mano tvirtas tikėjimas, kad jos filmas konkurse buvo be konkurencijos stipriausias ir kad aktorės Lupitos Nyong’o vadovaujama žiuri, kurioje dirbo ir Albertas Serra bei Christianas Petzoldas, tai patvirtins, nebuvo sugriautas. Su prizais dažnai taip nutinka – būna arba didelis siurprizas (kaip pernai Philibert’o „Adamant“), arba akivaizdybė, kaip Diop „Dahomėja“ („Dahomey“). Taip vadinosi Vakarų Afrikos karalystė, kuri nebeegzistuoja.

„Dahomėja“
„Dahomėja“
„Mirimas“
„Mirimas“
„Sustabdytas laikas“
„Sustabdytas laikas“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Pepė“
„Pepė“
Jonas Ūbis

Lemtingi sprendimai

Krėsle prie televizoriaus

2000-aisiais pasirodęs Rogerio Donaldsono trileris „Trylika lemtingų dienų(LNK, 4 d. 22.30) pasakoja apie politinę krizę, kai vos pavyko išvengti JAV ir SSRS karo. Tai nutiko 1962-aisiais. Spalio šešioliktą amerikiečių lėktuvas nufotografavo sovietų balistines raketas Kuboje. Jos per penkias minutes galėjo pasiekti ir sunaikinti bet kurį JAV miestą. Amerikiečiai nusprendė nelaukti, kol raketos bus paruoštos. Sprendimui priimti jie turėjo maždaug dvi savaites. „Trylika lemtingų dienų“ pasakoja apie šį laiko tarpsnį, skirtingų požiūrių susidūrimą Baltuosiuose rūmuose ir apie žmones, nuo kurių priklausė pasaulio ateitis.

„Trylika lemtingų dienų“
„Trylika lemtingų dienų“
„Skambink Džeinei“
„Skambink Džeinei“
„Srovių karas“
„Srovių karas“
Ilona Vitkauskaitė

Archajiškas ir tuo patenkintas

Nauji filmai – „Numylėtinė“

Originalus „Numylėtinės“ („Miller’s Girl“, JAV, 2024) pavadinimas turi dvejopą prasmę: aštuoniolikmetė vidurinės mokyklos moksleivė Kairo Svyt (Jenna Ortega) įsimyli savo literatūros mokytoją Džonataną Milerį (Martin Freeman). Tačiau ją ne mažiau traukia ir rašytojo Henry Millerio kūryba. Jo sekso aprašymų kupinose knygose buvo pakankamai literatūrinių pretenzijų, kad skaitytojus įtikintų, jog tai yra šis tas daugiau nei paprastas šlamštas. Nepaisant visų debiutuojančios režisierės ir scenaristės Jade Halley Bartlett pastangų bei ambicijų, „Numylėtinė“ šlamšto kartelės niekaip neperlipa.

„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
„Numylėtinė“
Aistė Račaitytė

Pakilti virš buities

Pirmi įspūdžiai iš Berlyno kino festivalio

Įpusėjus 74-ajam Berlyno kino festivaliui atrodo, kad šiemet konkurse mažiau pliko realizmo ir daugiau kino, kviečiančio į bent šiek tiek eskapistinius, nuo buities pakylėjančius seansus, net jei filmuose apmąstomos šiandienos arba nesenstančios aktualijos.

„Kitas žmogus“
„Kitas žmogus“
„Gloria!“
„Gloria!“
„Kitoje pusėje“
„Kitoje pusėje“
„Imperija“
„Imperija“
„Keliautojos poreikiai“
„Keliautojos poreikiai“
„Mano mėgstamiausias pyragas“
„Mano mėgstamiausias pyragas“
„Kam aš priklausau“
„Kam aš priklausau“
„Juodoji arbata“
„Juodoji arbata“
Mantė Valiūnaitė

Nesimokyti iš mokytojo

Nauji filmai – „Apie sausą žolę“

2019 m. Kanuose po filmo „Laukinė kriaušė“ premjeros kalbinau turkų režisierių Nuri Bilge Ceylaną. Interviu pavadinau „Filmų kūrimas padeda įveikti melancholiją“. Išties, režisierius tuomet padarė melancholiško, atidžiai į pasaulį žvelgiančio kūrėjo įspūdį. Seku Ceylano kiną nuo pat jo trečiojo filmo „Klimatas“ (2006) ir rašiau ne vieno jo filmo recenziją, taigi neslėpsiu, kad esu didelė šio režisieriaus gerbėja ir kiekvieno naujo jo kūrinio laukiu apimta smalsumo. Jų žiūrėti einu kaip į susitikimą su brangiu draugu, nes žinau, kad pokalbis bus įdomus. Sunkiasvoriai Ceylano filmai primena apie kino galimybę ne tik pasakoti istorijas, bet ir kelti filosofinius klausimus.

„Apie sausą žolę“
„Apie sausą žolę“
„Apie sausą žolę“
„Apie sausą žolę“
„Apie sausą žolę“
„Apie sausą žolę“
„Apie sausą žolę“
„Apie sausą žolę“
Jonas Ūbis

Kas gelbės pasaulį

Krėsle prie televizoriaus

Prieš dvejus metus Rusija užpuolė Ukrainą. Nuo tada karo vaizdai kasdien mirga televizoriaus ekrane, bet iki šiol prisimenu užplūdusį siaubą, stebint rusų tankų judėjimą link Kijivo, griūvančius namus, Charkivo ir Kijivo metro pasislėpusius žmones ir Svyatoslavą Vakarchuką iš „Okean Elzy“, dainuojantį bombarduojamo Mariupolio gatvėse. Nežinau, ar jo daina pateko į Mstyslavo Chernovo filmą „20 dienų Mariupolyje“ (TV3, 24 d. 22 val.), bet filmo laukiu. Ne tik todėl, kad jis jau apdovanotas Amerikos režisierių gildijos premija, Britų kino ir televizijos meno akademijos premija BAFTA, nominuotas „Oskarui“ ir tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Ukrainos istorijoje.

„20 dienų Mariupolyje“
„20 dienų Mariupolyje“
„Piligrimai“
„Piligrimai“
„Tas naujas pasaulis“
„Tas naujas pasaulis“
„Žudikų kodeksas“
„Žudikų kodeksas“
  < PUSLAPIS IŠ 220  >>> Archyvas