Kinas

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vasarą televizijos atostogauja, todėl nenuostabu, kad jos kartoja net dešimt kartų rodytus filmus ir tampa įvairių virėjų bei visų galų „influencerių“ abejotinų galimybių demonstravimo aikštele. Vasara be televizoriaus – sveikas pasirinkimas. Nenutuksite ir sumažės grėsmė tapti mizantropu (-e). Tiems, kurie žalingų įpročių nelinkę atsisakyti, priminsiu kelis dėmesio arba laisvo laiko vertus filmus.

Linas Vildžiūnas

In memoriam Regimantui Adomaičiui (1937–2022)

Vėl trenkė kaip iš giedro dangaus – mirė Regimantas Adomaitis. Aktorius, kurio vaidmenų sąrašas, ypač kine, vienas ilgiausių. Jau senokai nebevaidinantis, užsisklendęs savo vienatvėje. Gal paskutinis ryškus jo vaidmuo teatre buvo Georgas Friedrichas Händelis, sykiu su Donato Banionio Johanu Sebastianu Bachu suvaidintas Raimundo Banionio režisuotame spektaklyje „Susitikimas“ (1999) pagal Paulio Barzo pjesę, mezgančią menamą dviejų baroko genijų disputą. Paskutinis ryškus ir Donatui Banioniui, išvedęs į avansceną du didelius senstančius talentus. O kine? Paskutinį amžiaus dešimtmetį ir naujojo amžiaus pradžioje Adomaitis daug filmavosi rusiškuose mažai žinomuose filmuose, tad reikia sugrįžti į laiką, kai jis buvo vienas žymiausių Lietuvos aktorių. Ir, beje, gražiausias tarp vyrų.

Kaip Rusijos invazija paveikė Ukrainos dokumentininkų darbą

Ukrainos dokumentininkai karą su Rusija fiksuoja nuo pat jo pradžios 2014 metais. Taigi jiems naujasis jo etapas nebuvo netikėtas, nors ir smarkiai paveikė galimybes dirbti. Pirmiausia, labai išaugo rizika ir grėsmė gyvybei. Invazija taip pat paveikė finansavimą – tiek iš ukrainiečių, tiek iš užsienio pusės. Ir galiausiai, dabar jiems reikia ne tik atstovauti šaliai svarbiuose renginiuose, bet ir nuolat aiškinti, kodėl Rusijos atstovų dalyvavimas yra nepriimtinas. Pateikiame Alexo Malyshenkos parengto straipsnio, publikuoto „Suspilne kultura“ portale, fragmentus.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Alano Moore’o „V– tai vendeta“ laikomas vienu pirmųjų, įrodžiusių, kad komiksas gali kalbėti apie svarbias, aktualias temas. 9-ajame dešimtmetyje jis sulaukė daug dėmesio ir pagyrų, buvo pavadintas komiksų Naujosios bangos pradininku, tad visai nenuostabu, kad tada broliai, o dabar seserys Wachowski ėmėsi rašyti scenarijų.

Jorė Janavičiūtė

Pokalbis su režisiere Kateryna Gornostai

„Žeme, stop“ („stop-zemlia“, Ukraina, 2021) – atviras, jautrus ir gyvybe alsuojantis filmas apie Ukrainos paauglius. Filmo centre – Maša (Maria Fedorchenko) ir du geriausi jos draugai Jana (Yana Isaienko) ir Senia (Arsenii Markov), kurie laukia, kol prasidės gyvenimas. Filmas Berlyno kino festivalyje apdovanotas jaunimo žiuri prizu. „Žeme, stop“ režisierė Kateryna Gornostai lankėsi Vilniuje ir pristatė filmą „Skalvijoje“.

Ilona Vitkauskaitė

Nauji filmai – „Asas Maverikas“

Tony Scotto „Asai“ („Top Gun“, 1986), kuriuose „apdainuojami“ karinių oro pajėgų pilotai, jų drąsa ir nuogi kūnai, patriotizmas ir JAV karinė galia, puikiai reprezentavo Ronaldo Reagano prezidentavimo epochą. Nors Šaltasis karas, kuris čia atgimė sovietinių „Mig“ naikintuvų pavidalu, ėjo į pabaigą. Garsioji kino kritikė Pauline Kael rašė, kad „Asai“ – tai blizganti homoerotinė reklama.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vengrų kinas – retas Lietuvos kino teatrų ir televizijų svečias. Garsių vardų jame vis mažiau, matyt, nepasiteisino prieš tris dešimtmečius reklamuotas pasirinkimas originalios nacionalinės kinematografijos pagrindu kurti naująjį Holivudą. Per tą laiką įsidėmėjau vos kelis naujus vardus.

Interviu su režisieriais Łukaszu Ronduda ir Łukaszu Guttu

Łukaszas Ronduda – ne tik kino režisierius, bet ir Modernaus meno muziejaus Varšuvoje kuratorius. Ankstesnis jo filmas „Meilės širdis“ („Serce miłości“, 2017) buvo rodytas begalėje tarptautinių kino festivalių: tarp jų – Berlyno ir Roterdamo. Pelnė Lenkijos režisierių gildijos skiriamą Krzysztofo Krauze’s apdovanojimą už nonkonformizmą.

Pasirodė naujas žurnalo numeris

„Ir vėl turime diktatorių, ir vėl vyksta karas. Ir vėl reikia, kad kinas nebūtų nebylus.“ Tai viena Volodymyro Zelenskio frazių, pasakytų per 75-ąjį Kanų festivalio atidarymą. Ar jautri Ukrainos prezidento kalba padarys nors menką įtaką ne tik tarptautinei kino bendruomenei, parodys laikas. Nors tą patį atidarymo vakarą virš Kanų praskridę reaktyviniai lėktuvai sukėlė kai kuriems ukrainiečių kino atstovams panikos priepuolį.

Maksymas Nakonechnyi apie filmą „Drugelio žvilgsniu“

Kanų kino festivalio oficialiojoje programoje „Ypatingas žvilgsnis“ parodytas jauno ukrainiečių režisieriaus Maksymo Nakonechnyi filmas „Drugelio žvilgsniu“ („Bačennya metelyka“, Ukraina, Švedija, Čekija, Kroatija, 2022). Kartu su kitais kūrėjais stovėdamas ant Debussy salės laiptų režisierius laikė plakatą, kuriame buvo parašyta: „Rusai žudo ukrainiečius. Ar kalbos apie šį genocidą jums atrodo įžeidžiančios ir kelia nerimą?“