Kinas

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Motelis Destino“

Rytinės Brazilijos pakrantės mieste dvidešimtmetis Eraldo (Iago Xavier) dirba vietinei narkobaronei Bambino, nors mieliau pragyvenimui užsidirbtų būdamas mechaniku. Po nenusisekusio paskutinio darbo vaikino ieško ir Bambino, ir policija. Prieglobstį jis randa sekso motelyje „Destino“, priklausančiame neurotiškam Elijui (Fábio Assunção) ir jo žmonai Dajanai (Nataly Rocha). Tarp jų trijų užsimezga santykių trikampis, kurstomas aistros, dominavimo ir pavydo.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Režisierius Davy Chou gimė ir užaugo Prancūzijoje, bet jo senelis Van Channas 7–8-ajame dešimtmetyje buvo vienas svarbiausių Kambodžos kino prodiuserių. Chou dažnai lankosi Pnompenyje, dirba su studentais, renka Raudonųjų khmerų sunaikinto nacionalinio kino „aukso amžiaus“ nuotrupas, gyvų likusių kūrėjų ir žiūrovų prisiminimus. Manau, šie susitikimai ir į Pietų Korėją ieškoti biologinių tėvų išvykusios draugės istorija paveikė Chou „Sugrįžimą į Seulą“ (LRT Plius, 29 d. 21.33).

Elena Jasiūnaitė

Nauji filmai – „Paskutinė šou mergina“

Tris dešimtmečius Šelė (Pamela Anderson) praleido Las Vegaso naktinėje scenoje siūbuodama klubus, su apranga, kurioje blizgučių ir plunksnų daugiau nei medžiagos. Metams bėgant jos solo pasirodymus vieną po kito perėmė jaunesnės kolegės, iš pirmos šokėjų eilės teko pereiti į paskutinę, tačiau Šelė nenustojo jaustis tikra žvaigžde. Paaiškėjus, kad šou netrukus bus nutrauktas, Šelės laukia ne tik naujo darbo paieškos – jos daug metų kurtas svajonių pasaulis tuoj sunyks ir jai reikės rasti būdą su tuo susitaikyti.

Mantė Valiūnaitė

71-asis tarptautinis Oberhauzeno trumpųjų filmų festivalis

Aplankyti seniausią trumpųjų filmų festivalį, vykstantį Oberhauzene, Vokietijoje, buvo sena svajonė. Jis garsėjo kaip vieta, kurioje ypač vertinamas eksperimentinis kinas. Trumpa forma visuomet buvo palanki eksperimentuoti su pačia kino materija, išbandyti konceptualius sumanymus, peržengti įprastas kino rūšių skirtis.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Nežiūriu laidų, kurios erzina, nors medijų analitikai sako, kad jau susiformavo hate-watching kultūra. Tai tokia pramogos rūšis, kai ką nors žiūri, kad galėtum ironiškai komentuoti, kritikuoti ir smerkti. Tik kartais tokiu žiūrovu tampama prieš savo norą, ypač jei įsijungęs televizorių beveik mėnesį matai Romos bažnyčias ir girdi pasakas apie Katalikų bažnyčios popiežius.

Elena Jasiūnaitė

Nauji serialai – „Studija“

Filmai (vėliau – ir TV serialai) apie svajonių fabriko užkulisius egzistuoja turbūt tiek pat laiko, kiek ir pats Holivudas. Ne tik Gene’as Kelly ir Stanley Donenas, kurie, žinoma, į galvą ateina pirmieji, bet ir broliai Coenai, Spielbergas, Tarantino, Lynchas pasakojo savo istorijas apie Holivudo spindesį ir skurdą, kurios yra ir ironiškas žvilgsnis į save, ir kartu – amžinos meilės kinui bei jo kuriamai magijai deklaracija.

Paulina Pukytė

Apie Giedrės Beinoriūtės dokumentinį filmą „Sacrum ir profanum Pievėnuose“

Miglotas rytas kaime: pilkšvas dangus, plynas laukas – tiek kartų matyta graži filmo pradžia. Toliau – nyki apšiurusi kaimo buitis. Nepagražinta, rodoma „tokia, kokia yra“. Nykstantys daiktai: šulinio dangtis, krosnelė, alavinis puodas, šuns būda. Čia pat jau ir plastikiniai kibirai, ir dronai – materialios šiuolaikybės ženklai kaime. Pravažiuoja didelė šiukšlių mašina. Žmogus kaimo parduotuvėje priduoda skardines. Visa tai turbūt ir yra tas „profanum“.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Rubenas Östlundas tiksliai įvardija, kas jam nepriimtina. Jį erzina ciniški, savo pažiūras pasauliui primetantys prasimušėliai ir piniguočiai, veidmainiškos socialinės medijos, demagogija mintantis šiuolaikinis menas. Po „Force majeure“ ir „Kvadrato“, kurių veikėjai pasijuto bejėgiai naujosios tikrovės karnavale, atrodė, kad kitas režisieriaus filmas parodys, kas slypi už fantasmagoriškų jų svajonių.

Užsienio kritikai apie Saulės Bliuvaitės „Akiplėšą“

Saulės Bliuvaitės filmas „Akiplėša“ šiuo metu rodomas Vokietijos ir Prancūzijos kino teatruose. Pasirodė ir recenzijų – įdomu, kaip jį vertina užsienio kritikai. Mat Lietuvoje tarp kritikų kilo šioks toks apsistumdymas, kaip derėtų „Akiplėšą“ suvokti.

Santa Lingevičiūtė

Nauji filmai – „Nusidėjėliai“

Egzistuoja legenda apie bliuzo atlikėją Robertą Johnsoną, esą jis praėjusio šimtmečio 4-ajame dešimtmetyje išpopuliarėjo tik dėl to, kad pardavė sielą velniui, nors savo metu keliaujantis muzikantas nesulaukė didelės komercinės sėkmės. Ši legenda tampa naujausio Ryano Cooglerio filmo „Nusidėjėliai“ („Sinners“, JAV, Kanada, Australija, 2025) atspirties tašku ir kone tiesiogine istorijos įžanga.