Kinas

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jonathano Glazerio „Interesų zonos“ (LRT Plius, 20 d. 21.33) veikėjai yra Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hössas ir jo žmona Hedwig, laimingai gyvenantys gražioje viloje su daugybe tarnų – lagerio kalinių, tarp gražių baldų ir daiktų, nusavintų iš kalinių.

Justinas Šuliokas

Nauji filmai – „Irena“

Aprašydama Adolfo Eichmanno teismą Jeruzalėje Hannah Arendt užsimena, kaip nelengva įtaigiai papasakoti istoriją. Patosas, obskurantizmas ir klišės, kurių pernelyg paranku griebtis siekiant sukurti dramatišką momentą, pasiekia priešingą efektą.

Pasirodė naujas „Kinas“

Permanentinė krizė tapo mūsų epochą nusakančia būsena. Ar dar pamenate, kad vasarą buvome prie trečiojo pasaulinio karo ribos? Lietuva neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų ir čia politiniai skandalai veja vienas kitą.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

1939-aisiais atostogų iš Paryžiaus į Varšuvą grįžusį studentą Leopoldą Tyrmandą Antrasis pasaulinis karas iš pradžių nubloškė į Lvovą, paskui į Vilnių. Jis gyveno dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje, kur ir buvo suimtas NKVD. Iš Lukiškių kalėjimo atsidūrė traukinyje, vežančiame kalinius į Rytus.

Santa Lingevičiūtė

„Nepatogaus kino“ lietuviškos premjeros

Kad gyvename globaliame pasaulyje, rodo ir Lietuvos kino festivalių lietuviškų filmų programos. Į jas įtraukti filmai jau kurį laiką peržengia „nacionalinio“ kino suvokimo ribas, mat kūrėjai orientuojasi ne tik į lietuviškas realijas, juo labiau ir kūrybinės filmų grupės tampa tarptautinės. Šių metų „Nepatogaus kino“ lietuviškos premjeros šias tendencijas ir atskleidė.

Neringa Kažukauskaitė

Pokalbis su Giedre Žickyte apie „Ireną“

Lietuvos ekranuose sukasi nauja režisierės Giedrės Žickytės dokumentinė juosta „Irena“ (Lietuva, Estija, Bulgarija, 2025). Filmo pavadinimas trumpas, bet asmenybė, apie kurią pasakojama, išskirtinė. Irena Veisaitė – germanistė, teatro kritikė, dėstytoja, Atviros Lietuvos fondo steigėja ir ilgametė vadovė, visada tvirtinusi, kad humanizmas ir atvira mintis gali keisti visuomenę.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Jordanas Peele’as įsiveržė į didįjį kiną filmu „Pradink!“ (2017), sujungęs siaubo filmą ir socialinę satyrą. Juostoje  „Mes“ (TV3, lapkričio 1 d. 00.50) režisieriaus ambicijų ir būdų įbauginti žiūrovus daugiau.

Ko nepražiopsoti renkantis „Scanoramos“ filmus

Po Austrijos-Vengrijos žlugimo Versalyje braižant naujosios Europos žemėlapį, į Fjumę (dabar Rijeka, Kroatija) pretendavo italai ir Serbijos, Kroatijos bei Slovėnijos karalystė. 1919 metų rugsėjo 12 d. miestą užėmė italų karo lakūnas, rašytojas, dekadentas, dendis ir nacionalistas Gabriele D’Annuzio, kartais vadinamas italų fašizmo Jonu Krikštytoju.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Skaičiau ne visus Joe Nesbø romanus apie Harį Holą, bet mėgstu šį prasigėrusį, pavargusį, savo tautiečiais besišlykštintį ir egzistencinius klausimus užduodantį policininką. Kad tai vaidmuo Michaelui Fassbenderiui – net nesuabejojau.

Santa Lingevičiūtė

Pokalbis su Nyderlandų kino režisieriumi Luuku Bouwmanu apie filmą „Propagandistas“

1935 m. Goebbelsas iškilmingoje kalboje Vokietijos kino industrijos atstovams perskaitė savo tekstą-manifestą, kokie turėtų būti kuriami filmai. Tuomet jis aiškino, kad tikrasis meninis kinas turi tapti tiltu tarp valstybės ir tautos bei skatinti piliečius „veikti drauge, ranka rankon“; kinas turi būti nacionalinės dvasios ir etninės tapatybės perteikimo forma – jis turi atspindėti „tikrąjį žmonių gyvenimą“, tiksliau, tokį, kurį apibrėžia valstybė.