Autorius: Parengė Ž. P.
Parengė Ž. P.
Kas taikosi prie naujų laikų
77-ajam Venecijos kino festivaliui pasibaigus
Rugsėjo 10 d. 77-ajame Venecijos kino festivalyje įvyko Marato Sargsyano debiutinio ilgametražio vaidybinio filmo „Tvano nebus“ pasaulinė premjera. Filmą pristatė režisierius ir prodiuserė Ieva Norvilienė. Režisierius sakė: „Labai jaudinausi prieš premjerą. Džiaugiuosi, kad susirinkę žiūrovai atidžiai žiūrėjo filmą iki pat pabaigos. Po premjeros sulaukėme daug pozityvių atsiliepimų ir dėmesio.“ „Kino kritikų savaitėje“ šiemet beveik iš dviejų tūkstančių filmų buvo atrinkti tik septyni. Ši gretutinė konkursinė programa dėmesį skiria jaunų talentų atradimui. Čia debiutavo žinomi režisieriai Olivier Assayasas, Mike’as Leigh, Pedro Costa, Harmony Korine’as, Kennethas Lonerganas.
Parengė Ž. P.
Būti savimi savo visuomenėje
Mariai Janion atminti
Rugpjūčio 23 d. Varšuvoje mirė lenkų literatūros istorikė, kritikė, feministė, kelių lenkų humanitarų kartų mokytoja, dešimčių knygų autorė Maria Janion. Jai buvo 93 metai. Janion – viena iškiliausių XX a. antrosios pusės vilniečių, nors Vilniuje liko nepastebėta ir neįvertinta. Mokslininkės specializacija – romantizmo literatūra, tačiau ji tuo neapsiribojo, pavyzdžiui, Janion tekstai apie kiną ir jo herojus iki šiol stebina įžvalgų originalumu. Ji daug rašė apie XIX ir XX a. lenkų kultūrą, jos refleksijos apie lenkų tapatybę, nacionalinių mitų ir tautinės martirologijos, antisemitizmo, rasizmo, homofobijos ir mizoginijos kritika erzino ne tik komunistus, bet ir vėliau į valdžią atėjusius radikalius dešiniuosius: Janion net buvo atsidūrusi „rasės išdavikų“ sąraše. Prisimindamas jos pamokas, teatrologas, rašytojas Pawełas Goźlińskis „Gazeta Wyborcza“ išspausdintame nekrologe rašo, kad „Maria Janion pirmiausia buvo mokslininkė, tyrinėjusi dvasias.
Parengė Ž. P.
Tapatybių sargai
Karantino tekstai
Gegužės 28 d., būdamas 67-erių, mirė rašytojas, feljetonistas, dramaturgas, kino scenaristas Jerzy Pilchas. Jo knygos „Stiprusis angelas“, „Kiti malonumai“, „Mano pirmoji savižudybė“ išleistos ir lietuviškai, Lietuvoje rodytas ne vienas filmas pagal jo kūrinius. Balandžio 13 d. „Gazeta Wyborcza“ išspausdino Michało Nogaśio pokalbį su rašytoju (https://wyborcza.pl/7,75517,25860556,pilch-zdobycie-wladzy-w-czasach-zarazy-to-jest-o-wiele-slabsza.html). Tai buvo paskutinis Pilcho interviu.
Parengė Ž. P.
Ką šiandien veikia Davidas Lynchas
7md rekomendacijos
Penktadienį jutube prasidėjo festivalis „We Are One“. Prie šios Traibekos festivalio rengėjų iniciatyvos prisidėjo daugybė pasaulio kino festivalių, kurie siūlo žiūrėti ne tik filmus, bet ir kino kūrėjų pokalbius bei diskusijas. „We Are One“ tikslas – rinkti aukas, skirtas kovai su COVID-19. Žiūrovai gali aukoti Pasaulio sveikatos organizacijai arba bet kuriai kitai, kovojančiai su pandemija ir jos pasekmėmis.
Parengė Ž. P.
Ne tik filmai
7md rekomendacijos
Gegužės 24 d. Josifas Brodskis būtų šventęs savo 80-metį. Ta proga meduza.io parodė Katerinos Gordejevos filmą „Josifo vaikai“ („Deti Iosifa“). Jis buvo sukurtas prieš penkerius metus Rusijos Pirmojo kanalo užsakymu, bet taip ir liko neparodytas. Minint poeto jubiliejų, ši televizija leido autorei filmą paviešinti. Tinklalapis skelbia ir Gordejevos komentarus. Ji rašo: „Brodskis man labai svarbus net ne kaip poetas, bet kaip figūra, kaip vaizdinys, kaip žmogus. Jei nebūčiau susidūrusi su jo kūryba, mano gyvenimas būtų kitoks. (...) 2014 m. pabaigoje sužinojau, kad daiktus iš namo JAV, kuriame gyveno Brodskis, rengiamasi siųsti į Peterburgą, į butą, kuriame jis gimė. Man tai padarė didžiulį įspūdį: jo paskutinio kabineto daiktai važiuoja į pirmąjį jo gyvenime butą. Tai atrodė svarbus gyvenimo cikliškumo simbolis, kažkoks, gal net aukščiausias, teisingumas, teisinga pasaulio raidos logika.
Parengė Ž. P.
Menka paguoda
Karantino tekstai
Apie karantino patirtį ir pasekmes dabar rašo visi. Filosofas Michailas Jampolskis tekstą „Epidemija: nežinojimas ir tiesa“ apie tai, kaip pandemija griauna žinojimo iliuziją (https://www.colta.ru/articles/society/24006-mihail-yampolskiy-o-tom-kak-pandemiya-razrushaet-illyuziyu-znaniya), pradeda panašiai: „Apie koronavirusio epidemiją šiandien kalba visi. Kaip pasakė viena mano pažįstama filosofė, didėjanti pasisakymų banga pati primena žodinę medijų epidemiją. Platėjantis diskursų laukas, apimantis populiariąją epidemiologiją, politologiją ir politiką, daugiausia paaiškinamas tuo, kad nieko aiškaus apie tai, kas vyksta dabar, pasakyti neįmanoma. Mažai žinome apie viruso ypatybes, nesuprantame, kiek truks epidemija, o juo labiau – kokios bus demografinės, ekonominės ir politinės jos pasekmės. Ir būtent šis nežinojimas man atrodo esminis to, kas vyksta, aspektas.“
Parengė Ž. P.
Filosofija ir kičas
7md rekomendacijos
Per karantiną visi spėjo iki soties prisižiūrėti ir serialų, ir filmų, ir kitokių kino retenybių. Bet ir šiame kontekste Aleksandro Sokurovo filmai išlieka ypatingi. Internete jų rasi retai, ypač Sokurovo dokumentikos, kurią, žinoma, geriausia žiūrėti didžiajame ekrane, nes tik tada pamatysi ir išgirsi virpantį orą, pajusi kadre plazdančią būties transcendenciją. Visa tai būdinga ir vienuolikos minučių eskizui „Kareivio sapnas“ („Soldatskij son“, 1995), kurį galima pasižiūrėti čia: https://vimeo.com/221539205.
Parengė Ž. P.
Taip pat kinas
7md rekomendacijos
Daug kontroversijų sukėlusį Iljos Chržanovskio filmą „Dau“ jau galima rasti internete. Prisijungus ir sumokėjus 3 JAV dolerius, tinklalapyje dau.com galima pažiūrėti vieną iš iki šiol įkeltų filmų. Iš viso šį projektą sudaro 13 filmų. Juos ir 700 valandų nufilmuotos medžiagos laikui bėgant bus galima pažiūrėti tinklalapyje.
Parengė Ž. P.
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Lietuvos kino žiūrovai taip ir nesulaukė šiemet Berlinalės prizu už geriausią režisūrą apdovanoto Weso Andersono animacinio filmo „Šunų miestas“, o prancūzų leidinys „Charente Libre“ jau skelbia, kad naujas režisieriaus filmas bus miuziklas, kurio veiksmas nukels į Prancūziją ką tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Kol kas filmas dar neturi oficialaus pavadinimo, jis bus filmuojamas kitų metų pradžioje Anguleme.
Andersonas, ne kartą prisipažinęs meilę prancūzų kinui ir Prancūzijai, tvirtina, kad didžiulę įtaką jo kūrybai padarė Jacques’o Demy filmai „Šerbūro lietsargiai“ ir „Panelės iš Rošforo“, tad nieko keista, kad jis nusprendė padirbėti Prancūzijoje. Filmas ekranuose turėtų pasirodyti 2020 metais.
Parengė Ž. P.
Kino naujienos trumpai
Pagal užsienio žiniasklaidą
Gegužės 5 d. mirė italų režisierius, scenaristas, prodiuseris Ermanno Olmi. Jis gimė 1931 m. Bergame ir daugumą savo filmų sukūrė gimtajame Lombardijos regione. Olmi studijavo aktorystę. 6-ajame dešimtmetyje pradėjo kurti reklaminius, mokomuosius ir mokslo populiarinimo filmus. Didžiajame kine debiutavo 1959 m. filmu „Laikas sustojo“ („Il tempo si e fermato“). Didelę įtaką Olmi kūrybai darė italų neorealizmas. Nuo 1963 m. Olmi bendradarbiavo su televizija, kūrė trumpo metražo, dokumentinius, vaidybinius filmus, sąmoningai likdamas kino pramonės pakraščiuose. Tai jam leido išsaugoti savitą stilių, kuriam būdingi ilgi lėti kadrai, neprofesionalūs aktoriai, filmavimas autentiškuose interjeruose bei pleneruose, filosofinei parabolei artimas pasakojimas. Olmi filmuose juntamas jautrumas socialinei neteisybei, didelė krikščionybės įtaka.
