Daugiau temų

Pagal užsienio žiniasklaidą

Studija „Paramount“ paskelbė, kad bus kuriamas Johno Krasinskio filmo „Tylos zona“ tęsinys. Kol kas dar tik prasidėjo scenarijaus rašymas ir studija negali pasakyti, ar tęsinį kurs Krasinskis, ar filme vaidins „Tylos zonos“ aktoriai. Filmas tapo viena didžiausių platinimo staigmenų: „Tylos zonos“ biudžetas buvo 17 milijonų dolerių, planuotas 20–30 milijonų pelnas, tačiau jis jau viršijo 200 milijonų dolerių.

Krėsle prie televizoriaus

Jei manote, kad lietuvių politikai – patys bjauriausi, pažiūrėkite George’o Clooney politinę dramą „Purvini žaidimai“ (LRT, gegužės 3 d., 23 val.). Clooney jame dar ir įkūnijo demokratų gubernatorių, dalyvaujantį JAV prezidento rinkimuose.

Laima Laučkaitė

 Giedrė Jankevičiūtė, Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954), II tomai, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017, 320 p., 472 p., 400 egz.

Šiais baisių monumentų statybos Lietuvoje laikais geriausius paminklus didžioms asmenybėms sukuria ne skulptoriai, o meno istorikės, pavyzdžiui, Algė Andriulytė, šiemet publikavusi kapitalinę studiją „Ferdynandas Ruszczycas. Civis Vilnensis Sum“, ar Giedrė Jankevičiūtė, išleidusi dvitomį „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“.

Mūsų dailėtyra, kaip disciplina, vis dar yra jauna, tai ypač ryšku palyginus su literatūros ar istorijos tyrimais, kur tradicijos gilesnės, pajėgos galingesnės, įdirbis platesnis, produkcija kur kas gausesnė. Bet ir dailėtyrininkai turi savo panteoną: sovietmečiu į jį pateko Paulius Galaunė (jo monografiją 1988 m. parašė Zita Žemaitytė), nepriklausomybės metais – Jurgis Baltrušaitis jaun. (jam studiją 2006 m. paskyrė Odeta Žukauskienė), o dabar – ir Mikalojus Vorobjovas. Giedrės Jankevičiūtės sudaryta jo monografija yra pati stambiausia, įspūdingiausia iš visų veikalų, skirtų mūsų cecho metrams.

Jūratė Katinaitė

Edmundo Gedgaudo eseistikos knygą „Seni fortepijonai“ pasitikus

Balandžio 10-osios vakarą į Kompozitorių namus Žvėryne skubėjo būrelis vilniečių su kaunietišku praeities įspaudu. Kaip žinome, daug tarpukario Kauno intelektualų, menininkų, kurie po karo nepatraukė į Vakarus ar nebuvo per prievartą išsiųsti į Rytus, atvyko į Vilnių kartu su institucijomis, kurios kėlėsi į atgautą sostinę.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Nobelio premijos laureatas turkų rašytojas Orhanas Pamukas ir mūsų šalyje turi daug gerbėjų. Jiems pirmiausia ir skirtas dokumentinis Granto Gee filmas „Nekalti prisiminimai“ (LRT Kultūra, 25 d., 22.45).

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Prie antrojo oficialaus filmo apie Džeimsą Bondą „Iš Rusijos su meile“ (LRT, šįvakar, 13 d. 23 val.) atsiradimo netiesiogiai prisidėjo JAV prezidentas Johnas Kennedy, pasakęs, kad viena iš dešimties mėgstamiausių jo knygų yra penktasis Iano Flemingo romanas apie Bondą, pasirodęs 1957 metais. Nors filmo pavadinime yra nuoroda į Rusiją, didžioji jo veiksmo dalis vyksta Rytų eksprese, Venecijoje ir Stambule. Pastarajame mieste dirbanti rusų ambasados darbuotoja pasiūlo britų žvalgybai perduoti šifravimui skirtą įrangą „Lektorius“. Ji turi vieną sąlygą – Bondas turi atvykti įrenginio asmeniškai. Bondas nujaučia spąstus. Tačiau „Lektoriaus“ siekia ir tarptautinė nusikaltėlių organizacija, kuri nori atkeršyti Bondui už daktaro Ne nužudymą.

Rolandas Aidukas

(1933 07 24 – 2018 04 07)

2018 m. balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius Karolis Rimtautas Kašponis.

Asta Jackutė

Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojų ir mokinių paroda „Šakotas“

 

Kai gimsta žmogus, gimsta kūrėjas. Gyvenimo rytmetį mes – stipriausi kūrėjai. Atviru godžiu žvilgsniu gerdami į save pasaulį, be išlygų juo pasitikim ir kuriam spontaniškai. Kol nežinome taisyklių, visa būtis žaidžiama. Tik vėliau, jei pasiseka, sutinkame Mokytoją. Tapsmo savimi kelyje mokytojai tampa dievais. Dievais be poetinio patoso, sentimentų ar didžiųjų raidžių rašyboje. Jiems nesimeldžiama, bet jais tikima. Juk pradžioje mokytojais pasikliaujame be atodairos, vėliau jais abejojame, galiausiai siekiame juos pranokti.

Tačiau mokytojų niekada nepamiršti, neatsižadi. Mokytojo asmuo įauga į kūrėjo sąmonę tapdamas vidiniu kritiku, vertintoju, patarėju. Mokytojai atsinaujina tik mokinių dėka, mokiniai auga vedami mokytojų. Taip abipusė kūryba, vidinis dialogas pulsuoja visą gyvenimą. Mokytojo žinios mainomos į mokinio smalsumą. Taisyklės – į spontanišką, gaivališką prigimtinį nežinojimą. Įžūlią atradimų dvasią. Galbūt todėl mokytojų nė vienas mokinys nevertina labai rimtai. Mokytojai tampa nukarūnuotais dievais. Puiku, kad taip yra. Kol mokinys maištauja, bando pranokti mokytoją, kol abejoja ir ieško – jis kuria.

Milda Brukštutė

Valdas Gedgaudas. Recenzijose sninga, „Krantų“ redakcija, 2017.

Valdas Gedgaudas mėgo tiesą. Tą individualią, asmenišką tiesą, kuriai svarbiausia ne atskleisti kokius nors faktus ar būti objektyviai, o tiesiog kartais gal rizikuojant nepataikyti, nemeluoti sau, nenutylėti to, kur iš tiesų mintimis esi. Norint laikytis tokio kalbėjimo būdo reikia iš karto pasakyti, kad ir šį tekstą užsakiusios „7 meno dienos“ ne visas šio autoriaus recenzijas spausdino. Ir dar, pamenu, kartą nė nešnekėjau su juo kokias dvi savaites, kai, rodos, ne kritikavo, o asmeniškai įžeidinėjo savam tekste vieną mūsų kolegę. Tačiau iš tiesų vertėtų kalbėti ne apie tai...

Karina Simonson

Malio sostinėje Bamake įvyko 11-oji fotografijos bienalė

Nuo tada, kai 1994 m. Malio sostinėje Bamake atsidarė pirmoji Afrikoje Fotografijos bienalė „Rencontres de Bamako“, ji tebėra viena svarbiausių Afrikos žemyno bei jo diasporos kultūrinio gyvenimo dalių. Tai vienintelė bienalė pasaulyje, skirta fotografijai iš Afrikos, ir vienintelis Afrikos žemyne reguliariai rengiamas tarptautinis fotografijos festivalis.