7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Nuoširdūs, bet ne visada tikri

Krėsle prie televizoriaus

Jonas Ūbis
Nr. 15 (1252), 2018-04-13
Kinas Rodo TV
„Iš Rusijos su meile“
„Iš Rusijos su meile“

Prie antrojo oficialaus filmo apie Džeimsą Bondą „Iš Rusijos su meile“ (LRT, šįvakar, 13 d. 23 val.) atsiradimo netiesiogiai prisidėjo JAV prezidentas Johnas Kennedy, pasakęs, kad viena iš dešimties mėgstamiausių jo knygų yra penktasis Iano Flemingo romanas apie Bondą, pasirodęs 1957 metais. Nors filmo pavadinime yra nuoroda į Rusiją, didžioji jo veiksmo dalis vyksta Rytų eksprese, Venecijoje ir Stambule. Pastarajame mieste dirbanti rusų ambasados darbuotoja pasiūlo britų žvalgybai perduoti šifravimui skirtą įrangą „Lektorius“. Ji turi vieną sąlygą – Bondas turi atvykti įrenginio asmeniškai. Bondas nujaučia spąstus. Tačiau „Lektoriaus“ siekia ir tarptautinė nusikaltėlių organizacija, kuri nori atkeršyti Bondui už daktaro Ne nužudymą.

 

Bondą vėl vaidina Seanas Connery, tačiau kilo problemų dėl pagrindinės aktorės. Tatjaną Romanovą turėjo vaidinti tikra rusų gražuolė. Po ilgų paieškų ja tapo italų modelis Daniela Bianchi. Būtent šiame filme Bondui įteikto juodo lagaminėlio viduje esantys daiktai padėjo pradžią tam, kas vadinama „Bondo suvenyrų manija“. Kino istorikas, be abejo, atkreips dėmesį, kad „Iš Rusijos su meile“ galima pavadinti postmodernistiniu filmu, – užtenka prisiminti sceną Rytų eksprese ir palyginti ją su Hitchcocko filmais, kurių veikėjai taip pat dažnai atsiduria traukinyje.

 

1975 m. Clinto Eastwoodo sukurta „Operacija „Eigeris“ (LRT Kultūra, 14 d. 22.30) taip pat primins Bondo nuotykius. Eastwoodas čia vaidina atsargon išėjusį specialųjų agentą, kuris dėsto meno istoriją ir kolekcionuoja paveikslus. Tačiau dėstytojo atlyginimo kolekcionieriui, suprantama, neužtenka, Džonatanas dar ir šantažuojamas, todėl jis apsiima išaiškinti ir sunaikinti pavojingą šnipą. Tai jo draugo žudikas, dalyvaujantis alpinistų žygyje Šveicarijos Alpėse. Džonatanui prireiks ypatingų fizinių ir protinių sugebėjimų, nors pikti liežuviai kalba, kad vertingiausi filme – nuostabiai nufilmuoti kalnai.

 

Paveikslų kolekcionavimas dažnai tampa beveik pražūtinga aistra. Apie tai ir garsaus britų teatro kūrėjo Duncano Wardo kino debiutas „Bugi Vugi“ (TV1, 16 d. 21 val.). Šios satyros personažai – galerijų savininkai, kolekcionieriai, jų artimieji, menininkai, laikantys save visuomenės elitu. Filme viskas sukasi apie Mondriano paveikslą, kurį nori įsigyti ne vienas gerbėjas, ir visi jie gana glaudžiai susiję. Beje, toks Mondriano paveikslas, kurį matome filme, iš tikrųjų neegzistuoja. Jis buvo sudegintas iškart po filmavimo, kad niekam nekiltų pagunda. Mane nustebino, kad šiame vidutiniškame 2009 m. filme vaidina tiek daug garsių aktorių – Heather Graham, Amanda Seyfried, Gillian Anderson, Christopheris Lee, Alanas Cummingas, Stellanas Skarsgärdas, Charlotte Rampling. Gal jie tikėjosi kažko daugiau?

 

Kita vertus, vidutiniški filmai turi daug gerbėjų. Manau, kad jų turės ir Catherine Corsini filmas „Išeitis“ (TV1, šįvakar, 13 d. 23.10). Jo herojė – keturiasdešimtmetė chirurgo (Yvan Attal) žmona Siuzana (Kristin Scott Thomas), dviejų vaikų motina iš Pietų Prancūzijos. Ją slegia šeimos gyvenimo rutina, tad moteris nusprendžia vėl imtis kineziterapeutės darbo. Siuzanos vyras pasamdo darbininką Ivaną (Sergi López), kad šis įrengtų jai kabinetą. Tarp Siuzanos ir Ivano staiga įsiplieskia aistra, kuri pradeda naikinti stabilaus gyvenimo pagrindus.

 

Prieš kelis dešimtmečius Kanados režisieriaus Atomo Egoyano pavardė skambėjo minint pačius madingiausius režisierius, vadintus ateities kino kūrėjais, jo filmų laukė Kanai. Pastaraisiais metais apie jį kalbama vis mažiau, nors 2014 m. sukurta „Belaisvė“ (LNK, šiąnakt, 13 d. 01.30) taip pat rodyta Kanų konkurse. „Belaisvę“ įkvėpė tikra istorija, bet žiūrint filmą tuo sunku patikėti. Egoyanas pasakoja apie tėvą, kuris praėjus penkeriems metams po dukters pagrobimo pradeda įtarti, kad septyniolikmetė mergina gali būti gyva. Režisierius šį pasakojimą apie tėvą, pedofilą melomaną, jo auką ir policininkus paverčia achronologiška dėlione, bando vedžioti žiūrovą už nosies ir, sakyčiau, erzina jį refleksijomis apie visuotinę sekimo sistemą. Šiaip ar taip, pasiruoškite grįžti į šaltą žiemą Kanadoje, kur ledinis sniego baltumas tik pabrėžia pagrobtosios tėvų tarpusavio santykius ir visuotinę vienatvę. 

 

Christopheris Doyle’as – puikus operatorius, jis nufilmavo ne vieną Wong Kar-wai’aus, Jimo Jarmuscho, Guso Van Santo filmą, bet neatsisako ir ambicijų režisuoti pats. LRT Kultūra (18 d. 22.10) parodys jo „Honkongo trilogiją“ (2015). Tai filmas, kuriame apie Honkongą pasakoja trys miesto gyventojų kartos. Jis atitinka pas mus pamėgtą „hibridinio kino“ formulę, nes Doyle’as nutrina vaidybinio ir dokumentinio kino ribas, tad istorijas vaidina arba kameros akivaizdoje kuria ne aktoriai, bet Honkongo vaikai, jaunuoliai ir seneliai. Filmas užduoda daug svarbių klausimų, bet prisipažinsiu, kad sunkiai sekėsi patikėti jo veikėjų ir režisieriaus nuoširdumu.

 

Jūsų – Jonas Ūbis

„Iš Rusijos su meile“
„Iš Rusijos su meile“
„Operacija „Eigeris“
„Operacija „Eigeris“
„Bugi Vugi“
„Bugi Vugi“
„Išeitis“
„Išeitis“
„Belaisvė“
„Belaisvė“
„Honkongo trilogija“
„Honkongo trilogija“