Daugiau temų

Philipas Rothas apie save ir Ameriką

Gegužės 22 d. mirė Philipas Rothas – vienas didžiųjų šiuolaikinių JAV rašytojų. Jis gimė 1933 m. Niuarke, koservatyvioje žydų šeimoje. Pirmasis Rotho romanas „Goodbye, Columbus“ išspausdintas 1959 m., tačiau pasaulinę šlovę rašytojui pelnė po dešimties metų pasirodęs „Portnojaus skundas“. Kelis dešimtmečius Rothas derino rašytojo ir dėstytojo veiklą – dėstė Niujorko „Hunter College“. Rothas tapo daugybės prestižinių literatūros apdovanojimų, tarp jų – Tarptautinės Bookerio premijos (2011), laureatu. Šešios jo knygos buvo ekranizuotos: Larry Peerce’o filmas pagal „Goodbye, Columbus“ buvo sukurtas dar 1969 m., Isabel Coixet „Elegija“ (2008) rodyta ir Lietuvos kino teatruose, o 2016 m. Ewano McGregoro sukurtą  „Amerikietišką pastoralę “ parodė „Kino pavasaris“. 2014 m. rašytojas pasitraukė iš viešojo gyvenimo ir nusprendė neberašyti. Pateikiame vieno paskutinių Rotho interviu Danieliui Sandstromui („Svenska Dagbladet“) fragmentus. Angliškai interviu buvo išspausdintas 2014 m. pradžioje.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Kad televizijos rengiasi vasaros sezonui, geriausiai matyti iš filmų. Šią savaitę pastebėjau tik porą filmų, kurių anksčiau nebūčiau anonsavęs bent kelis kartus. Vienas jų – 2016 m. sukurta Benedicto Andrewso „Una“ (TV1, šįvakar, 25 d. 23.10). Filmo heroję Uną (Rooney Mara) pamatome, kai ji klube abejingai mylisi su atsitiktiniu vyriškiu. Grįžusi paryčiais namo ji atrodo tokia pat abejinga. Unos jausmus gali sužadinti tik vienas žmogus. Tai buvęs kaimynas ir geras tėvo draugas Rėjus, kuris atėmė Unai nekaltybę, kai jai buvo trylika. Atlikęs bausmę kalėjime jis dingo, pasikeitė vardą, vedė. Tačiau Una jį vis dar prisimena. Ji įsitikinusi, kad su Rėjumi ją sieja ypatingas ryšys. Kai Una netikėtai pasirodo Rėjaus darbovietėje, gali atsitikti bet kas.

Monika Krikštopaitytė

Dainius Liškevičius, Labyrinthus, Vilnius: „Lapas", 2018, 271 p.

Kai gauni Dainiaus Liškevičiaus knygą, sunku suprasti, kas tai. Ar tai dovana, nes supakuota į margintą popierių, ar užrašų knygelė, nes turi gaubiančią gumelę kaip „Moleskine“ ir yra įprasto užrašinei dydžio, ar tai meno kūrinys, ar gudresnės formos albumas, ar naujo formato paroda, ar kolektyvinis dienoraštis, o gal vis dėlto knyga? Knyga, kokia? Galėčiau varginti dar vienu ilgu sakiniu apie tai, kad ir teksto žanras neaiškus. Bet kadangi pagrindinis šio paslaptingo objekto žodis, nulemiantis visą struktūrą ir logiką, yra labirintas, visi painumai tėra privalumai. Visos jėgos buvo skirtos tam, kad skaitytojas / žiūrėtojas jaustųsi pasukęs apgaulingu, viliojančiu keliu.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Vis laukiu, kada pasibaigs tautos euforijos ir raudų laikotarpis, susijęs su „Eurovizija“. Jis ištinka mūsų žiniasklaidą kiekvieną gegužę, bet šiemet katastrofiškai išsipūtė. Regis, ir atsukęs vonios čiaupą išgirsiu padejavimus apie nuskriaustą merginą iš Kauno.

Kultūros ministerija pareiškia, kad valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka šiuo metu nėra svarstoma. Viešojoje erdvėje pasirodė klaidinanti informacija, be to, dar painiojami du skirtingi dalykai – Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta parengti ilgalaikė kultūros strategija (2019–2030 m.) ir valstybinių kultūros įstaigų pertvarka.  

Strategijos parengimas yra viena iš kelių užduočių, įeinančių į Kultūros ministerijai pavestą atlikti Vyriausybės strateginio portfelio darbą – Strateginio Lietuvos kultūros vaidmens valstybės politikoje įtvirtinimas ir tvaraus finansavimo modelio įgyvendinimo sąlygų užtikrinimas.

„Rengiant strategijas, pertvarkas reikalingi išsamūs vertinimai, analizės ir jų pagrindu parengtos išvados, – pažymi kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. – Todėl buvo įvykdytas viešasis pirkimas galimybių studijai „Kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo analizė bei strateginio vaidmens valstybės raidoje plėtros kryptys“ parengti.“

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacijos bei
Valstybės teatrų asociacijos, vienijančios taip pat ir koncertines įstaigas,

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos  Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui
Kultūros ministrei Lianai Ruokytei - Jonsson
Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Ramūnui Karbauskiui

K R E I P I M A S I S
DĖL VALSTYBINIŲ KULTŪROS ĮSTAIGŲ TINKLO PERTVARKOS

2018 m. gegužės 14 d.
Vilnius

Viešoje erdvėje skelbiamas Kultūros ministerijos rengiamas dokumentas „Valstybinių kultūros įstaigų tinklo pertvarka“. Kultūros ministerijos atstovas patvirtino, kad „tai yra vienas iš svarstomų“ tinklo pertvarkos variantų. Jis buvo parengtas nedalyvaujant kultūros tinklo institucijoms ir neatlikus jokių išsamių kultūros lauko tyrimų. Valstybės kultūros strategijos galimybių studija Kultūros ministerijos užsakymu šiuo metu rengiama ir bus pristatyta š.m. rugsėjo mėn. Toks vieno iš Kultūros ministerijos svarstomų valstybės kultūros įstaigos tinklo pertvarkos variantų parengimo kelias yra antidemokratinis ir civilizuotoje visuomenėje nepriimtinas. Šis akibrokštas diskredituoja pačią

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Niekad nesupratau, kodėl visiems taip patinka vestuvės, kodėl pas mus jos dažnai trunka kelias dienas, kodėl vestuvininkai taip mėgsta lietuvišką kaimą. Iki šiol man tai didelė paslaptis. Nors, kita vertus, vestuvės, matyt, geriausiai atskleidžia lietuviško veidmainiškumo paradoksą: visi neriasi iš kailio apsimetinėdami, bet jaučiasi puikiai. Todėl nenustebau išgirdęs, kad net kelios lietuviškos televizijos rengiasi transliuoti britų princo vestuves. Kiekviena provincijos (nesvarbu, Anglijos ar Lietuvos) vyriškos ar moteriškos giminės Pelenė gegužės 19 dieną galės atsidurti savo svajonėje.

Pagal užsienio žiniasklaidą

Balandžio 21 d. Rio de Žaneire mirė brazilų režisierius Nelsonas Pereira dos Santosas – viena svarbiausių ne tik „Cinema Novo“ (brazilų kino judėjimas, sujungęs prancūzų Naujosios bangos ir brazilų populiariosios kultūros estetiką bei postkolonijinį diskursą), bet ir visos Lotynų Amerikos kino figūra. Jo filmai 50 metų veikė ir kino kūrėjus, ir kinomanus. Režisieriui buvo 89-eri.

Karina Simonson

Trys parodos. Paryžius, Londonas, Stokholmas

Paklaustas, kas jį paskatino tapti fotografu, Davidas Goldblattas yra pasakojęs, jog veikiausiai tai nutiko paskutiniais mokyklos metais, 1948-aisiais. Jį sužavėjo pats fotografijos procesas. Juk tai – stebuklas. Fotografui taip atrodo iki šiol. Iš pradžių jis fotografavo savo kuriamus laivų modeliukus, bet labai greitai susidomėjo fotografija kaip raiškos priemone. Pradėjo suprasti, kad tai puikus būdas kalbėti ir pasakoti apie šalį, kurioje gyveno – Pietų Afriką. Ir tą jis tebedaro jau daugiau kaip 50 metų.

Jonas Ūbis

Krėsle prie televizoriaus

Šių metų sausį dvidešimt septyniose pasaulio šalyse vyko „Netflix“ žiūrovų apklausa, kurioje dalyvavo per 50 tūkstančių žiūrovų, turinčių šunį arba katiną. Apklausos rezultatai gana iškalbingi: 78 proc. atsakiusiųjų žiūrėjo „Netflix“ kartu su savo gyvūnais. 35 proc. prisipažino, kad augintiniai padeda jiems ištverti liūdną arba baisią sceną, 34 proc. kalbasi su šunimi ar katinu, komentuodami filmą arba laidą, 20 proc. yra tekę išjungti televizorių, nes laida nepatiko augintiniui. Galite reaguoti, kaip norite, bet apklausos rezultatai daug pasako apie mus, nors, žinoma, jei apklaustume žmones, žiūrinčius tik lietuviškas televizijas, skaičiai, ko gero, būtų kitokie. Koks save gerbiantis šuo arba katinas klausysis Arūno Valinsko pokštų, įvertins Marijaus Mikutavičiaus vokalinius sugebėjimus ar kitų lietuvių televizijos žvaigždžių intonacijas? Beje, keliasdešimt apklausos dalyvių prisipažino papirkinėjantys savo gyvūnus saldumynais ir kitokiais skanėstais, kad šie liktų kartu prie televizoriaus.