7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Autorius: Laima Laučkaitė

Laima Laučkaitė

Marianos Veriovkinos dvaro Vyžuonėlėse išsaugojimui

Vyžuonėlių dvare prie Utenos dailininkės kelią pradėjo žymi rusų kilmės vokiečių avangardo tapytoja Mariana Veriovkina (1860–1938). XIX a. pabaigoje ji gyveno Vilniuje, Peterburge, o vasaras praleisdavo Vyžuonėlių dvare, kuriame pradėjo tapyti. 1896 m. ji išvyko mokytis dailės į Miuncheną ir jame pasiliko gyventi. Charizmatiška menininkė pasišventė naujojo meno ieškojimams, tapo aktyvia meninio gyvenimo dalyve, gilinosi į meno teoriją, savo namuose subūrė menininkų, aristokratų saloną. 1912 m. kartu su bendraminčiais dailininkais  Aleksejumi Javlenskiu, Vasilijumi Kandinskiu, Pauliu Klee, Augustu Macke, Franzu Marcu ir kitais įkūrė avangardinę „Mėlynojo raitelio“ grupę. Vakarų Europoje Veriovkina išgarsėjo kaip viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių, jos paveikslai pasižymi ryškiomis spalvomis, neramia, dramatiška, mistiška nuotaika. Po Pirmojo pasaulinio karo iki mirties Veriovkina gyveno Askonos mieste (Šveicarija).

 

Mariana Veriovkina, Ruduo. Mokykla. 1907 m.
Mariana Veriovkina, Ruduo. Mokykla. 1907 m.
Vyžuonėlių rūmai
Vyžuonėlių rūmai
Marianos Veriovkinos studija Vyžuonėlių dvare
Marianos Veriovkinos studija Vyžuonėlių dvare
Laima Laučkaitė

Istorijos staigmenos

Paroda „Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905–1943“

Kamerinis Bažnytinio paveldo muziejus paskutiniu metu traukia itin aktyvia, visapusiška – edukacine ir dailėtyrine veikla. Vienas naujausių jo renginių – 2012 m. gruodžio pabaigoje muziejuje atidaryta paroda „Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905–1943“ su šūkiu „Atraskime savąjį paveldą“. Gausūs Lietuvos bažnytinio meno turtai, išskyrus pačią vertingiausią dalį – Katedros lobyno bei Vilniaus ir kitų senų bažnyčių kolekciją, saugomą Bažnytinio paveldo muziejuje, menkai pažįstami platesnei publikai. Apie provincijos bažnyčiose sukauptas meno vertybes išmano tik specialistai. Lietuvos kultūros tyrimų institute mokslininkų grupelė leidžia daugiatomį išsamų veikalą „Lietuvos sakralinės dailės katalogas“, pristatantį bažnyčiose esančias dailės vertybes ir sudarytą geografiniu principu. Tačiau kol kas ištirti tik pietų Lietuvos, pradėti šiaurės Lietuvos regionai, tad visos šalies bažnyčių paveldo panoramos teks gerokai palaukti. O provincijos bažnyčiose slypinčių įdomybių dar daug: vienos iš jų, Lentvario bažnyčios, paveldo staigmenas kaip tik ir pristato paroda muziejuje. Netikėti menotyriniai atradimai – nežinoma dokumentinė, meninė medžiaga iš Lentvario bažnyčios archyvo, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto bibliotekos bei Varšuvos nacionalinio muziejaus atvėrė intriguojančią bažnyčios statymo ir jos puošybos istoriją. Dalį parodos eksponatų, liturgijoje nebenaudojamus bažnytinius reikmenis, bažnyčios architektūros, dekoro projektus ir dokumentaciją Lentvario bažnyčios klebonas kunigas Gintaras Petronis perleido

Jurgis Hopenas. Lentvario bažnyčios apsidės dekoro projektas. 1924 m.  A. Baltėno nuotrauka
Jurgis Hopenas. Lentvario bažnyčios apsidės dekoro projektas. 1924 m. A. Baltėno nuotrauka
Jurgis Hopenas. Lentvario bažnyčios triumfo arkos dekoro projektas. 1924 m.  A. Baltėno nuotrauka
Jurgis Hopenas. Lentvario bažnyčios triumfo arkos dekoro projektas. 1924 m. A. Baltėno nuotrauka
Lentvario bažnyčios fragmentas.  A. Baltėno nuotrauka
Lentvario bažnyčios fragmentas. A. Baltėno nuotrauka
Lentvario bažnyčios centrinė nava.  A. Baltėno nuotrauka
Lentvario bažnyčios centrinė nava. A. Baltėno nuotrauka
Lentvario bažnyčios triumfo arkos centrinė kompozicija, vaizduojanti prisikėlusį Jėzų keturių evangelistų simboliais apsuptoje mandorlėje.  A. Baltėno nuotrauka
Lentvario bažnyčios triumfo arkos centrinė kompozicija, vaizduojanti prisikėlusį Jėzų keturių evangelistų simboliais apsuptoje mandorlėje. A. Baltėno nuotrauka
Laima Laučkaitė

Rasti Vilnių Paryžiuje

„Rafaelio Chwoleso Vilnius: leidžiama išvežti“ parodos Vilniaus Gaono žydų muziejuje proga

Prieškariu gyvenęs Vilniuje ir debiutavęs kaip „Jung Vilne“ grupės dailininkas, Rafaelis Chwolesas (1913–2002) Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukė į Rusiją, pokariu grįžo į Vilnių, 1959–1969 m. gyveno Varšuvoje, nuo 1969 m. iki mirties – Paryžiuje. Dailės istorikė Laima Laučkaitė rengia dailininko monografiją, 2012 m. gegužę ji lankėsi Paryžiuje, dailininko sūnaus Milijaus Chwoleso namuose, kur šiuo metu saugomas Rafaelio Chwoleso palikimas (jo dalis pristatyta parodoje). Jame išliko daug vilnietiškos ikonografijos darbų, tad įdomiausia buvo atrasti Vilnių Paryžiuje. Siūlome ištrauką iš jos knygos apie Rafaelio Chwoleso kūrybą.

Rafaelis Chwolesas. „Geto griuvėsiai“. 1946 m.
Rafaelis Chwolesas. „Geto griuvėsiai“. 1946 m.
Rafaelis Chwolesas. „Pereinamas kiemas“. 1948 m.
Rafaelis Chwolesas. „Pereinamas kiemas“. 1948 m.
Rafaelis Chwolesas. „Bernardinų bažnyčia Vilniuje“. 1955 m.
Rafaelis Chwolesas. „Bernardinų bažnyčia Vilniuje“. 1955 m.
Rafaelis Chwolesas. „Prie Vilnelės“. 1955 m.
Rafaelis Chwolesas. „Prie Vilnelės“. 1955 m.
Rafaelis Chwolesas. „Žiema“. 1958 m.
Rafaelis Chwolesas. „Žiema“. 1958 m.
Rafaelis Chwolesas. „Impresija“. 1963 m.
Rafaelis Chwolesas. „Impresija“. 1963 m.
Rafaelis Chwolesas. „Vaikystės prisiminimai“. 1967 m.
Rafaelis Chwolesas. „Vaikystės prisiminimai“. 1967 m.
Ekspozicijos vaizdas. Gedimino Savickio nuotrauka
Ekspozicijos vaizdas. Gedimino Savickio nuotrauka