7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Asta Jackutė

Asta Jackutė

Apie dievus ir ankstyvą rytmetį

Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojų ir mokinių paroda „Šakotas“

 

Kai gimsta žmogus, gimsta kūrėjas. Gyvenimo rytmetį mes – stipriausi kūrėjai. Atviru godžiu žvilgsniu gerdami į save pasaulį, be išlygų juo pasitikim ir kuriam spontaniškai. Kol nežinome taisyklių, visa būtis žaidžiama. Tik vėliau, jei pasiseka, sutinkame Mokytoją. Tapsmo savimi kelyje mokytojai tampa dievais. Dievais be poetinio patoso, sentimentų ar didžiųjų raidžių rašyboje. Jiems nesimeldžiama, bet jais tikima. Juk pradžioje mokytojais pasikliaujame be atodairos, vėliau jais abejojame, galiausiai siekiame juos pranokti.


Tačiau mokytojų niekada nepamiršti, neatsižadi. Mokytojo asmuo įauga į kūrėjo sąmonę tapdamas vidiniu kritiku, vertintoju, patarėju. Mokytojai atsinaujina tik mokinių dėka, mokiniai auga vedami mokytojų. Taip abipusė kūryba, vidinis dialogas pulsuoja visą gyvenimą. Mokytojo žinios mainomos į mokinio smalsumą. Taisyklės – į spontanišką, gaivališką prigimtinį nežinojimą. Įžūlią atradimų dvasią. Galbūt todėl mokytojų nė vienas mokinys nevertina labai rimtai. Mokytojai tampa nukarūnuotais dievais. Puiku, kad taip yra. Kol mokinys maištauja, bando pranokti mokytoją, kol abejoja ir ieško – jis kuria.

 

Linas Jusionis ir Pijus Vaiciukevičius, „Naujas karalius“. 2018 m.; Tomas Martišauskis ir mokiniai, „Nuo taško iki sferos“. 2018 m.; Linas Liandzbergis ir mokiniai, „Pjūvis“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Jusionis ir Pijus Vaiciukevičius, „Naujas karalius“. 2018 m.; Tomas Martišauskis ir mokiniai, „Nuo taško iki sferos“. 2018 m.; Linas Liandzbergis ir mokiniai, „Pjūvis“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Arūnas Gudaitis ir mokiniai, „Laiškas menininkui“. 2013–2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Arūnas Gudaitis ir mokiniai, „Laiškas menininkui“. 2013–2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Agota Staliulionytė ir Džiugas Katinas, „Aš gėlė“. 2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Agota Staliulionytė ir Džiugas Katinas, „Aš gėlė“. 2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
 Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
 Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
 Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
 Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Audrius Novickas, „Meno vieta“. 2011 m.; Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Audrius Novickas, „Meno vieta“. 2011 m.; Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė ir mokiniai, „Varošos gyventojai“.  2017 m. L. Skeisgielos nuotr.
Aurelija Maknytė ir mokiniai, „Dėlionė“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Aurelija Maknytė ir mokiniai, „Dėlionė“. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Asta Jackutė

Z. Gavulės ir Y. Paounoff tapybos paroda „Tema : LT/FR“

Rugsėjo 22 d. 18 val. Užupio meno inkubatoriaus projektinėje erdvėje „Galera“ (Užupio g. 2 a) duris atvers Lietuvos ir Prancūzijos tapytojų dueto paroda „Tema: LT/FR“.

Dvi šalys, dvi kartos, du profesionalūs menininkai – lietuvė Zita Gavulė ir prancūzas Yoannas Paounoffas  – rengiantys bendrą tapybos parodą, nedaugžodžiauja. „Tema: LT/FR“ – skelbia parodos pavadinimas. Ar tai kodas, padėsiantis žiūrovui išsišifruoti menininkų siunčiamą žinutę, o gal provokacija? Paroda, vien savo pavadinimu atveria daugybę diskursų, išaugina menininkų darbų interpretacijų, suvokimų ir pajautimų amplitudę. Menininkai flirtuoja su žiūrovu teigdami, kad kalbą apie tai, kas šiandieniniame, per galvą kūlversčiais besiverčiančiame pasaulyje, tampa kone egzotišku reiškiniu – apie humanizmą, žmogiškąsias vertybes, romantiškos meilės ir įkvėpimo svarbą. Menininkai tarsi miksuoja klasikinį modernizmą su romantizmu ir postmodernistine žaisme. Eksponuojamuose kūriniuose žiūrovas aptiks klasikinio „teisingo“ tapybiškumo, šiek tiek naivaus sentimentalumo, lyrikos, dramatizmo ir kartu – žaismės, pokšto, ironijos.

Yoanno Paounoffo paveikslas
Yoanno Paounoffo paveikslas
Asta Jackutė

Kai piešinys prilygsta pamišusio jaučio šokiui

Pokalbis apie VDA Garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos (1941–1996) piešinių konkursą

Algimanto Švėgždos piešinių konkurso dalyvių parodos atidarymas jau treti metai sutampa su Akademijos mokslo metų atidarymo švente. Tai jaunas, atviras konkursas, o jo dalyvių darbai įvairūs, kartais net provokuojantys, peržengiantys tradicinio piešinio supratimo ribas. Mintis pasikalbėti apie konkursą kilo apžiūrinėjant dalyvių darbus. Pokalbyje dalyvavo visi piešinio konkurso idėjos „gimdytojai“: Vilniaus fakulteto dekanas doc. Česlovas Lukenskas, profesorius Arvydas Šaltenis, Piešimo katedros vedėjas profesorius Jonas Kazlauskas, menotyros mokslų daktaras Viktoras Liutkus ir konkurso mecenatė Dalia Gruodienė.

Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Katažina Sokolovska, iš ciklo „Iš taško A į tašką B“. J. Lapienio nuotr.
Katažina Sokolovska, iš ciklo „Iš taško A į tašką B“. J. Lapienio nuotr.
Anastazija Sosunova, „Kūnas kaip kraštovaizdis“. J. Lapienio nuotr.
Anastazija Sosunova, „Kūnas kaip kraštovaizdis“. J. Lapienio nuotr.
Dovilė Bagdonaitė, „Virtuvės kronikos“. J. Lapienio nuotr.
Dovilė Bagdonaitė, „Virtuvės kronikos“. J. Lapienio nuotr.
Rasa Jančiauskaitė, „Bū(i)tis, nebūtis“ (VDA Premija „Už išplėtotą piešinio sampratą studijų procese“). J. Lapienio nuotr.
Rasa Jančiauskaitė, „Bū(i)tis, nebūtis“ (VDA Premija „Už išplėtotą piešinio sampratą studijų procese“). J. Lapienio nuotr.
Rasa Jančiauskaitė, „Bū(i)tis, nebūtis“ (VDA Premija „Už išplėtotą piešinio sampratą studijų procese“). J. Lapienio nuotr.
Rasa Jančiauskaitė, „Bū(i)tis, nebūtis“ (VDA Premija „Už išplėtotą piešinio sampratą studijų procese“). J. Lapienio nuotr.
Rasa Jančiauskaitė, „Bū(i)tis, nebūtis“ (VDA Premija „Už išplėtotą piešinio sampratą studijų procese“)
Rasa Jančiauskaitė, „Bū(i)tis, nebūtis“ (VDA Premija „Už išplėtotą piešinio sampratą studijų procese“)
Asta Jackutė

Atvira, aktyvi ir tarptautinė aukštoji meno mokykla

Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos rektoriumi profesoriumi Audriumi Klimu

Vilniaus dailės akademijos naujuoju rektoriumi išrinktas iki tol laikinai pareigas ėjęs grafikos dizaino specialistas, profesorius Audrius Klimas. Po intensyvių mokslo metų, diplominių darbų gynimo ir stojamųjų egzaminų šurmulio ištuštėjusiuose Akademijos senuosiuose rūmuose vidurvasarį susitikome pasikalbėti apie ateities iššūkius, planus ir, žinoma, dizainą. Tai – studentų atostogų laikas ir kartu intensyviausias naujojo VDA rektoriaus veiklos planų, projektų, sumanymų brandinimo metas...

Audrius Klimas
Audrius Klimas
Asta Jackutė

Langai į Paryžių

Aušros Lisauskienės „Erdvės raidės“ Prancūzų instituto parodų salėje

 

Kelionės žavi ne galutiniu tikslu, o keliautojo būsena. Dėl kristalizuotos, ryškios būties blykstės, kurios patyrimus nagrinėjo Alfonsas Lingis ir Aleida Assman, beldžiamės tūkstančius kilometrų siekdami atsinaujinti, atgyti. Atviras, tranzitinis, patekęs į „pauzę“ tampi tuomet, kai lokalioje vietoje, lokaliu laiku susikonstruota tapatybė, akistatoje su kitoniškumu lyg spalvoti kaleidoskopo stikliukai pabirusi į šalis, iš naujo perkuria viską, ką iki tol matei, patyrei, kuo buvai.
 
Grafikos dizainerė Aušra Lisauskienė, ketvirtą personalinę parodą „Erdvės raidės“ atidariusi Prancūzų instituto parodų salėje, savo darbais būtent apie tokią keliautojo būseną ir kalba. Eksponuojami kūriniai, gimę per stažuotę Paryžiuje, žadina smalsumą – iš pirmo žvilgsnio darbai primena individualizuotus kelionių žemėlapius, užrašų knygeles, dienoraščius – labai asmeniškus, bet kartu atvirus ir kiek veidrodiškus.

 

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Aušra Lisauskienė, „Knygraidės“. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Knygraidės“. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Rūdys“. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Rūdys“. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Rūdys“, fragmentas. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Rūdys“, fragmentas. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Skonis ir kvapas“, fragmentas. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Skonis ir kvapas“, fragmentas. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Skonis ir kvapas“, fragmentas. 2013 m.
Aušra Lisauskienė, „Skonis ir kvapas“, fragmentas. 2013 m.
Asta Jackutė

Karnavalas tamsoje

 Česlovo Lukensko paroda „Dadasklaida“ VDA salėse „Titanikas“

 

 

Česlovas Lukenskas – legendinės avangardinės grupės „Post Ars“ narys, tarpdisciplininių menų kūrėjas ir meninių vyksmų provokatorius, rugpjūčio viduryje atidarė parodą „Dadasklaida“ VDA parodų salėje „Titanikas“. Nors ir vasaros atostogų metas, parodą sunku užtikti tuščią. Vis dėlto Lukenskas yra tas menininkas, dėl kurio parodos verta išlaukti tinkamo momento, kad darbus galėtumėte apžiūrėti salėje vieni, o dar geriau, jei „Dadasklaidoje“ apsilankysite keletą kartų.
Sulaužiusi savo taisyklę, nuėjau parodos atidarymo vakaran. Lukenską ir jo darbus mačiau, kartu su paroda pristatytą dailininko eilėraščių knygą „Eilėvaizdžiai“ varčiau. Tačiau patirti parodą trukdė triukšmas, minios murmesys, susimaišę kvepalų, vyno, cigarų dūmų ir rugpjūčio kvapai. Šalia manęs stovėjusi parodos lankytoja šypsojosi, o jos aitriai dažytos raudonos lūpos degte degė Lukensko „juodulių“ fone. Nugirdau, kaip toji ponia švelniai priekaištavo autoriui, kad jo drobės primena pragarų sutemas. Ką į tai atsakė Lukenskas, nugirsti nebepavyko. Bandžiau sekti jos žvilgsniu, bet šis vis nuslysdavo kažkur minios viršugalviais ar atsimušęs į parodos objektus greitai grįždavo atgal.
Tai man patiko. Prieš akis plėtojosi vyksmas – parodos objektai provokavo, pjovė žiūrovę netikėtumo potyriu, įtraukė į procesą taip, kad ši supanašėjo su paslapčiomis per rakto skylutę žvilgčiojančia mergaite. Buvo akivaizdu, kad dailininko darbai turi jėgos, gaivališkumo, o norint patirti parodos objektų pasirodymą visai nebūtina suprasti kūrėjo užmačias. Darbai veikia nepriklausomai nuo to, ar to nori į juos žiūrintis asmuo. Po sales išdėstyti „juoduliai“ įdomūs ir gyvi. Dėl jų ir sugrįžau jau į tuščią parodų salę.

 

Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Lekytės nuotr.
Asta Jackutė

Atmintis, kurioje gyvena pasaulis

Panemunės pilies atidarymas ir Česlovo Lukensko personalinė paroda „Mumifikatai“

Žmonijos kultūrinė atmintis dažnai seka vaizduotės ir istorijos pėdsakais. Būtasis laikas atrodo tampresnis ir gausesnis atmintį dirginančių jutiminių pojūčių – regos, uoslės, lytėjimo prisiminimų. Praeitis nuolat tikrinama – perrašomos jos versijos, bandomi išrišti būtojo laiko paslapties mazgai.

 
Lietuvių tautos kultūrinius atminties sluoksnius jau 220 metų kaupia seniausia ir didžiausia universitetinė menų mokykla Baltijos šalyse – Vilniaus dailės akademija. Jai priklausanti renesansinė Panemunės pilis yra ta materialiosios kolektyvinės atminties vieta, kuria Akademijos bendruomenė rūpinosi, restauravo ir atvėrė mokslo, meno, turizmo reikmėms.
 

Didžioji pilies (at)gimimo šventė vyko šią gegužę ir sutapo su Akademijos 220 metų veiklos sukaktimi. Šventė, kaip dera pilies iškilmėms, vyko su renesansiniais šokiais, senųjų amatų pristatymu, šventinėmis kalbomis ir apdovanojimais, ekskursijomis po pilies koridorius, lydimomis muzikos, pokalbių ir pypkių dūmų. Tiems, kurie šventėje nesilankė ir ekskursijoje nedalyvavo, verta žinoti, kad

Panemunės pilies fragmentas. Nuotrauka iš VDA archyvo
Panemunės pilies fragmentas. Nuotrauka iš VDA archyvo
Česlovas Lukenskas, „Žiūri ir stebisi“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Žiūri ir stebisi“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Žiūri ir stebisi“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Žiūri ir stebisi“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Ekspozicijos fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Ekspozicijos fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Ekspozicijos fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Ekspozicijos fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Vaikšto ir jaučia“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Vaikšto ir jaučia“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Vaikšto ir jaučia“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Vaikšto ir jaučia“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Stovi ir nekantrauja“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Česlovas Lukenskas, „Stovi ir nekantrauja“ fragmentas. Nuotrauka iš autoriaus archyvo
Asta Jackutė

(Į)vykęs eksperimentas

Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros magistrantų paroda „Akademijos“ galerijoje
 

Vilniaus dailės akademijoje mokslo metų pradžia šiais metais sutapo su galerijoje „Akademija“, spalio 1 d. atidaryta Grafinio dizaino katedros magistrantų paroda „Eksperimentas“.


Parodos pavadinimas sufleruoja, kad jaunieji kūrėjai savo darbus pristato kaip kūrybinių ieškojimų rezultatus – pilnus netikėtumo, drąsių sprendimų ir inovatyvių idėjų. Parodos autoriai – Gražina Komarovska, Inga Kvaraciejienė, Rokas Cicėnas, Rūta Gruzdaitė ir Miglė Baltrūnaitė – aktyviai kuriantys, ambicingi VDA Grafinio dizaino katedros magistrantai, kūrybinių inspiracijų darbams sėmėsi iš įvairių dizaino krypčių, kitų mokslo terpių ar savo asmeninių pomėgių. Per du galerijos aukštus išsidėsčiusioje parodoje pristatomi...

Rokas Cicėnas. „Trečiokas. Spaghetti edition“. 2012
Rokas Cicėnas. „Trečiokas. Spaghetti edition“. 2012
Gražina Komarovska. „21 sekundė“. 2012 m.
Gražina Komarovska. „21 sekundė“. 2012 m.
Inga Kvaraciejienė. „Totemas“. 2012 m.
Inga Kvaraciejienė. „Totemas“. 2012 m.
Rūta Gruzdaitė. „Verbalikos vizualizacija“. Fragmentas. 2011-2012 m.
Rūta Gruzdaitė. „Verbalikos vizualizacija“. Fragmentas. 2011-2012 m.