7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Birutė Pankūnaitė

Kelios pastabos apie 61-ąją Venecijos meno bienalę

Pagrindinė bienalės paroda „In Minor Keys“ ir nacionaliniai paviljonai

Protestais dramatiškai prasidėjusi megaparoda, kaip ir visas neramus šių dienų pasaulis, nežada ramybės ir poilsio. Čia nerasite „lėto kuravimo“, kurio galbūt tikėjotės perskaitę a.a. kuratorės Koyo Kouoh parodos koncepciją. Vargu ar jis ir įmanomas tokioje neapglėbiamoje meno dozėje. Neskaitant, aišku, kartkartėmis pasitaikančių eilėraščių ir menininkams adresuotų klausimų parodos gide („ką jums reiškia šviesaus atminimo Koyo idėjos?“).

Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Florentina Holzinger, „Seaworld Venice", Austrijos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. M. Wytyczak nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Eglė Budvytytė, „gyva gyva-ta" („animism sings anarchy"), Lietuvos paviljono 61-ojoje Venecijos meno bienalėje instaliacijos fragmentas. 2026 m. A. Vasilenko nuotr.
Jonas Ūbis

Visai kaip gyvenime

Krėsle prie televizoriaus

Paulo Feigo „Nedidelė paslauga“ (TV3, 31 d. 21.40) – lyg atsakas praėjusią savaitę rekomenduotai Davido Fincherio „Dingusiai“, mat filmo herojė Emili (Blake Lively), vadovaujanti didelės firmos viešiesiems ryšiams, atrodanti verta milijono dolerių ir sugebanti išgerti kibirą martinio, dingsta, o jos ieškoti imasi geriausia draugė Stefani (Anna Kendrick), kiekvienam kompleksą galinti įvaryti tobula, bet kartu neurotiška namų šeimininkė, mama ir žmona – beveik lietuvių konservatorių idealas.

„Nedidelė paslauga“
„Nedidelė paslauga“
„Atominė blondinė“
„Atominė blondinė“
„Kambarys“
„Kambarys“
„Tobula pora“
„Tobula pora“
Mantė Valiūnaitė

Teisybės jausmas su didele išlyga

79-asis Kanų kino festivalis

Glamūriškiausias ir vienas svarbiausių Europos kino renginių – Kanų kino festivalis – dažnai linksniuojamas kaip toks, kuriame galima rasti įvairiausio kino. Ten savo programų pagrindą sudaro ir Lietuvos kino festivaliai, o tai reiškia, kad daugelio filmų teks ilgokai palaukti. Vis dėlto pagrindinis konkursas, taip pat trumpametražių filmų ir „Ypatingo žvilgsnio“ konkursinės programos kasmet darosi vis konservatyvesnės formos atžvilgiu. Jau kuris laikas į šias programas nebepatenka dokumentiniai filmai, o, regis, jau prieš kelis dešimtmečius buvo pralaužti ledai. Pagrindiniame konkurse vėl gausu tradicinių prancūziškų dramų, daugelis jų galėtų sėkmingai keliauti tiesiai į kino teatrų repertuarą. Galėčiau daryti išvadą, kad Kanai grįžta prie konservatyvaus žvilgsnio į kiną, praranda drąsą, tačiau šiais metais konkurse kaip niekad daug neheteronormatyvių meilės istorijų. Tad net jei ir pasigedau drąsesnės formos filmų, atvirumo kitoms rūšims nei vaidybinis kinas turinio aspektu Kanai, regis, kaip niekad laisvi. Taip pat džiugina pastangos rodyti filmus iš tolimų šalių, kurių filmai nebuvo rodomi niekada arba labai retai.

„Bailys“
„Bailys“
„Fjordas“
„Fjordas“
„Juodas kamuolys“
„Juodas kamuolys“
„Minotauras“
„Minotauras“
„Savo laiko žmogus“
„Savo laiko žmogus“
„Susapnuotas nuotykis“
„Susapnuotas nuotykis“
Jonas Ūbis

Tėvai ir vaikai

Krėsle prie televizoriaus

Kai buvau vaikas, ledo ritulys buvo svarbus sovietų propagandos ginklas. Pasaulio čempionatų finaluose dažnai susirungdavo SSRS ir Čekoslovakijos komandos. Mes su seneliu sirgdavome už čekoslovakus. Tai buvo seniai, bet ledo ritulys man iki šiol asocijuojasi su sovietų valdžia ir jos požiūriu į sportą kaip į svarbiausią patriotizmo ugdymo ir skatinimo instrumentą. Vėliau už mane užaugę žmonės tokių asociacijų neturi ir per LRT Plius jau antrą savaitę žiūri kiekvieną vakarą transliuojamas pasaulio čempionato rungtynes.

„Nepalikti pėdsakų“
„Nepalikti pėdsakų“
„Dingęs princas“
„Dingęs princas“
„Ma“
„Ma“
„Teisingumo angelas. Pipirmėtė“
„Teisingumo angelas. Pipirmėtė“
„Dingusi“
„Dingusi“
Mantė Valiūnaitė

Meilė ir kiti sunkūs darbai

Prasidėjo 79-asis Kanų kino festivalis

Kelerius metus iš eilės vienas laukiamiausių kino renginių – Kanų kino festivalis – atidarytas prancūzišku vaidybiniu filmu. Pernai moters režisierės debiutas bent turėjo politinio gesto atspalvį, šįsyk Kanai tiesiog akivaizdžiai padeda „Elektrinei Venerai“ („La Vénus électrique“, rež. Pierre Salvadori) įžengti į vietinius kino teatrus skambesniu žingsniu. Neverta plėtotis, pasakysiu tiesmukai ir subjektyviai – Kanų atidarymo filmai vis blogėja. Gera žinia, kad jie toli gražu neatspindi visos festivalio programos.

„Tėvynė“
„Tėvynė“
„Užrašai iš Nagio“
„Užrašai iš Nagio“
 „Staiga“
„Staiga“
„Moters gyvenimas“
„Moters gyvenimas“
„Paaugliškas seksas ir mirtis Miazmos stovykloje“
„Paaugliškas seksas ir mirtis Miazmos stovykloje“
Jonas Ūbis

Papūgėlė ant palangės ir kitos pasakos

Krėsle prie televizoriaus

Nuo tada, kai pamačiau dar Honkonge 1989 m. Johno Woo kurtą filmą „Samdomas žudikas“, esu didis režisieriaus gerbėjas. Pastaraisiais metais jo šlovė išblėso, mat po JAV sukurtų filmų, kad ir garsiųjų „Dviveidžio“ ar „Kalbančių vėjui“, Woo buvo pakviestas išmokyti jaunų Kinijos režisierių dirbti kaip Holivude. Tada gimė ir lankomumo rekordus viršijusi jo „Raudonoji uola“. Į amerikiečių kiną Woo po ilgokos pertraukos grįžo 2023 m. filmu „Tyli naktis“ (BTV, 21 d. 21 val.).

„Tyli naktis“
„Tyli naktis“
„Gyvenimas yra gražus“
„Gyvenimas yra gražus“
„Snieguolė ir medžiotojas“
„Snieguolė ir medžiotojas“
„Naktiniai gyvuliai“
„Naktiniai gyvuliai“
Rosana Lukauskaitė

Actekų požemio karalystė šeštame MoMA aukšte

Paroda „Frida ir Diego: paskutinis sapnas“

Niujorkas visada buvo miestas, geriausiai mokantis parduoti savo mitologiją, tačiau šį pavasarį Modernaus meno muziejus (MoMA) nusprendė perrašyti vieną ryškiausių XX a. meno istorijos romanų. Paroda „Frida ir Diego: paskutinis sapnas“ („Frida and Diego: The Last Dream“) nėra tiesiog dar viena retrospektyva. Tai – operinis spektaklis be dainininkų, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka ne tik drobės, bet ir pati erdvės dramaturgija.

„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
„Frida ir Diego: paskutinis sapnas“, parodos fragmentas. 2026 m. J. Dorado / Modernaus meno muziejaus (MoMA) nuotr.
Jonas Ūbis

Iš baimių gimę sapnai

Krėsle prie televizoriaus

1973-iaisiais pasirodžiusi „Klepsidros sanatorija“ (LRT Plius, 9 d. 21 val.) – vienas svarbiausių Wojciecho Haso filmų. Jis sukurtas Brunono Schulzo prozos motyvais. Filmo herojus Juzefas (Jan Nowicki) grįžta į vaikystę – simbolinį miestą, kuriame galima atpažinti Schulzo gimtąjį Drohobyčą. Bet jis toks, koks išliko Juzefo prisiminimų sraute. Deformuotos miesto erdvės, fantasmagoriški jo gyventojai, keisti daiktai, griuvėsiai ir melodijos tik pabrėžia, kad tai rašytojo fantazijos pasaulis, primenantis keistenybių muziejų.

„Klepsidros sanatorija“
„Klepsidros sanatorija“
„Džinos Siberg istorija“
„Džinos Siberg istorija“
„Favoritė“
„Favoritė“
Jonas Ūbis

Pabėgti iš tikrovės

Krėsle prie televizoriaus

Rytais, kai baisoka įsijungti žinias, prisimenu vienos laidojimo įmonės reklamą: „Klientai nuolat išeina, bet darbo netrūksta.“ Tikiuosi, ilgasis savaitgalis padės atsipūsti, o prie to gali prisidėti ir filmai. Šiąnakt TV3 (gegužės 1 d., 23.55) rodo Jimo Jarmuscho komediją „Negyvėliai nemiršta“, nukelsiančią į mažą JAV miestuką, nors, tiesą sakant, dabar visai šaliai iškilo grėsmė tapti pasaulio užkampiu.

„Negyvėliai nemiršta“
„Negyvėliai nemiršta“
„Laikas atsisveikinti“
„Laikas atsisveikinti“
„Be abejo, turbūt“
„Be abejo, turbūt“
„Prarastas miestas“
„Prarastas miestas“
„Lėlė“
„Lėlė“
Jonas Ūbis

Kino žaidimai su tiesa ir su savimi

Krėsle prie televizoriaus

Grafas Janas Potockis (1761–1815) gimė Ukrainoje. Auklėtas prancūzų kultūros dvasia, rašė prancūziškai, buvo trijų valstybių pilietis, pakluso šešiems valdovams. Tarnavo Austrijos armijoje, buvo Maltos riteris, Ketverių metų seimo narys, caro Aleksandro I patarėjas Azijos klausimais, istorikas, etnologas, kalbotyrininkas ir didis keliautojas, apkeliavęs Maroką, Egiptą, Kaukazą, Sibirą, Kiniją ir beveik visas Europos šalis.

„Rankraštis, rastas Saragosoje“
„Rankraštis, rastas Saragosoje“
„Rankraštis, rastas Saragosoje“
„Rankraštis, rastas Saragosoje“
„Plyta“
„Plyta“
„Plyta“
„Plyta“
„XX amžiaus moterys“
„XX amžiaus moterys“
„XX amžiaus moterys“
„XX amžiaus moterys“
„XX amžiaus moterys“
„XX amžiaus moterys“
„Paprasti įtariamieji“
„Paprasti įtariamieji“
  < PUSLAPIS IŠ 140  >>> Archyvas