Krėsle prie televizoriaus
Filmo „Delinkventai“ (LRT Plius, 23 d. 21.33) režisierius argentinietis Rodrigo Moreno sako, kad „vienas į laimę vedančių takelių yra daryti tai, ko iš tikrųjų trokštame. Tada jaučiamės laisvi ir atsikratome mus stabdančių ribojimų. Būdami žmonės esame tiesiog įpareigoti nuolat keistis. Metamorfozė nėra prigimties dalis, bet jos esmė. Po pramonės revoliucijos įsigalėjęs modernizmas bandė stabilizuoti tikrovę ir kruopščiai sudėlioti mūsų visuomenę.
Krėsle prie televizoriaus
François Ozonas – tobulas imitatorius. Jis gali atkurti bet kurį kino stilių, bet kartu į kino istoriją pažvelgti postmodernisto akimis. Kęsdamas kovido pandemijos ribojimus režisierius sugalvojo pažvelgti į 4-ąjį dešimtmetį, pasitelkęs prisiminimus apie populiarų to laikotarpio aktorių bei režisierių Sachą Guitry ir 1939-asiais Jeano Renoiro sukurtas „Žaidimo taisykles“. Georges’o Berro ir Louis Verneuilo 1934 m. parašytos komedijos „Mano nusikaltimas“ (LRT Plius, šįvakar, 10 d., 21.30) siužetas neįmantrus.
Krėsle prie televizoriaus
Ginto Zilbalodžio „Potvynis“ (LRT, 5 d. 19 val.) – graži dovana visoms šventėms. Ne tik todėl, kad retas filmas surinko tiek svarbiausių prizų, pradedant Europos kino akademijos apdovanojimu ir baigiant „Oskaru“. Zilbalodis laužo animacinio kino taisykles, kurias jau atmintinai moka kelios saldžių filmų „visai šeimai“ išugdytos kartos. Jis beveik atsisako dar Walto Disney’aus laikais animaciniame kine įsigalėjusio antromorfizmo, šmaikščių dialogų, nuorodų į žinomas istorijas ar personažus.
Krėsle prie televizoriaus
Beprasmiškas žodžių draikalas „Prancūzijos kronikos iš Liberčio, Kanzaso vakaro saulės“ (TV3, 29 d. 00.50) – tai lietuviškas Weso Andersono filmo „The French Dispatch of the Liberty, Kansas Evening Sun“ pavadinimas. Iš tiesų taip vadinasi Kanzaso dienraščio priedas, leidžiamas įsivaizduotame XX a. Prancūzijos mieste. Mirus jo įkūrėjui Artūrui Hoviceriui (Bill Murray) leidyba nutraukiama, rengiamas paskutinis numeris.
Krėsle prie televizoriaus
Turkų režisieriaus Nuri Bilge Ceylano filmo „Apie sausą žolę“ (LRT, šiąnakt, 21 d., 00.45 ir 22 d. 23.15) herojus – dailės mokytojas Sametas, pagal paskyrimą dirbantis kaime prie šalies sienos. Čia viskas griežtai kontroliuojama, o žmonės slepia ne vieną dramą. Mokykla skurdi, kolegos paskendę rūpesčiuose ir apkalbose. Bet Sametas nuolat fotografuoja ir jo nuotraukose sustabdytas gyvenimas bei žmonės – neįtikėtinai tikri. Jam liko pusė metų – tada jau galės rinktis, kur dirbti.
Krėsle prie televizoriaus
Sukčiai – ir didžiosios literatūros, ir masinės kultūros mėgstami personažai. Pasakoje apie naujus karaliaus drabužius jų darbą gražiai aprašė Hansas Kristianas Andersenas. Dabartiniai karaliai ir karalienės sau audžia patys, tik stinga berniukų, kurie pasakytų, jog jie nuogi, juolab kad ir tais karaliais besidžiaugianti liaudis linkusi dėvėti tokius pat drabužius. Bet išminties reikia visais laikais, todėl klasika lieka klasika, o prie tokios priskirčiau ir Steveno Spielbergo filmą „Pagauk, jei gali“ (TV3, 14 d. 22 val.).
Krėsle prie televizoriaus
Receptas paprastas: paimti garsią praeities figūrą, pakviesti ją (jį) vaidinti populiarius aktorius, pakeičiant jų įprastą įvaizdį, pavyzdžiui, seksualumo įsikūnijimą paverčiant pavargusia, pilka moterimi. Gerai tiks padidinta nosis ar priaugti kilogramai, veido bruožus keičiantis grimas. Tokie filmai dažnai sulaukia „Oskarų“ dėmesio. Bet ne visada. Taip atsitiko su Ellen Kuros filmu „Tiesos kadras. Lee“ (LNK, 11 d. 21.55), nė per milimetrą neperžengiančiu biografinių filmų nubrėžtų ribų.
Panoptikumo refleksijos Augusto Serapino „Chair of the Invigilator“ instaliacijoje
Vasario mėnesį Bolonijoje, Fondazione Federico Zeri bibliotekoje, „ART CITY Bologna“ programos kontekste eksponuojamas Augusto Serapino instaliacijos „Chair of the Invigilator“ („Prižiūrėtojo kėdės“) fragmentas. Iš pirmo žvilgsnio – tai aukštos medinės kėdės, primenančios gelbėtojų bokštelius ar teniso teisėjų platformas. Tačiau ši vertikali konstrukcija funkcionuoja kaip subtili galios mechanizmo reprezentacija.






Krėsle prie televizoriaus
Įsijungiu LRT žinias ir išgirstu, kad žiemos olimpiadoje įvyko „istorinis debiutas“. Lietuvių debiutantė tiesiai į kamerą sako, kad jos pasirodymas buvo tobulas. Mergina užėmė 27 vietą tarp 29 sportininkių, bet žodį „tobulas“ pakartojo kelis kartus. Kuklumas, žinoma, žmogų puošia, bet gyvenu ilgai ir ne kartą teko įsitikinti, kad savo tobulumu patikėję tautiečiai ir tautietės yra neįtikėtinai nuobodūs.
Krėsle prie televizoriaus
Angliškai May-December vadinamos poros, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas. Panašios lietuviškos idiomos nėra, todėl Toddo Hayneso filmas virto „Praeities šešėliu“ (LRT Plius, 26 d. 21.33). Toks pavadinimas tiktų daugumai trilerių, šnipų filmų ar melodramų. Kita vertus, jis apibūdina filmo pradžios atmosferą, kai aktorė Elizabet (Natalie Portman) atvyksta susitikti su būsimos savo herojės prototipe Greis (Julianne Moore), o ši atidaro šaldytuvą ir gali pasirodyti, kad iš ten tuoj ištrūks pabaisa.