7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Į laisvę

Krėsle prie televizoriaus

Šį savaitgalį LRT tradiciškai žvangins ginklais ir smilkytuvais, rodys mišias ir iškilmingus koncertus, kurie nelabai skiriasi vieni nuo kitų. Į pakilų šventinį toną sekmadienį (LRT, 17 d. 23.30) įsiterps ir estų režisieriaus Jaako Kilmi 2017 m. komedija „Herojai“ (beje, originalus filmo pavadinimas „Disidentai“).

„Žmogus žmogui – vilkas“
„Žmogus žmogui – vilkas“
„Atvykimas“
„Atvykimas“
„Rėjus“
„Rėjus“
Ugnė Litvinaitė

Seksas reklamoje

Maištaujanti ironija ar sisteminių klišių atgaminimas?

Kol vienos demokratijos pratinasi konstruoti reklamas apsieinant be lyčių stereotipų – tokia, pavyzdžiui, neseniai tapo Didžioji Britanija, pripažinusi šią praktiką žalinga, – kitose tenka susidurti su verslo simpatija stereotipams. Negana to, jų atkartojimas laikomas tabu laužymu

Karina Simonson

Atidus dėmesys

Menininkių kūrybai skirta knyga

Kiekgi galima laukti / What Took You So Long, sud. Monika Krikštopaitytė, Vilnius: „Lewben Art Foundation“, „Lietuvos išeivijos dailės fondas“, 2018, 320 p. Lietuvių ir anglų kalbomis

„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
„Lewben Art Foundation“ albumas „Kiekgi galima laukti / What Took You So Long“. I. ir L. Klimaičių nuotr.
Jonas Ūbis

Europietiškos istorijos

Krėsle prie televizoriaus

Gera žinia: LRT (14 d. 23 val.) pagaliau pradeda rodyti serialą „Babilonas Berlynas“ (2017), kuriame vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė Severija Janušauskaitė. Tai brangiausias serialas vokiečių televizijos istorijoje – kainavo 40 milijonų eurų, bet kiekvienas į filmą investuotas centas matyti, nes čia viskas aukščiausios klasės – scenarijus, aktorystė, operatoriaus Franko Griebe’s darbas ir, žinoma, „Babilono Berlyno“ formuluojama žinia apie artėjančią katastrofą, kurios 1929-aisiais niekas nenorėjo matyti.

„Babilonas Berlynas“
„Babilonas Berlynas“
„Tyli naktis“
„Tyli naktis“
Jonas Ūbis

Kintantis taškas B

Krėsle prie televizoriaus

FTB agentė Keitė (Emily Blunt) dalyvauja ypač slaptoje CŽV operacijoje, kurios tikslas – sugauti didelio Meksikos narkotikų kartelio vadeivą. Keitė pamažu susipažįsta su operacijos ties teisės ir moralės riba subtilybėmis.

„Sikarijus: narkotikų karas“
„Sikarijus: narkotikų karas“
„Taksistas“
„Taksistas“
„Kiniška dėlionė“
„Kiniška dėlionė“
Aleksandra Jacovskytė, Gražina Pajarskaitė. 1964 m. Mo nuosavybė
Aleksandra Jacovskytė, Gražina Pajarskaitė. 1964 m. Mo nuosavybė
Gražina Pajarskaitė. 2018 m. J. Stauskaitės nuotr.
Gražina Pajarskaitė. 2018 m. J. Stauskaitės nuotr.
Emilija Sakadolskienė

In memoriam Algiui Grigui

(1935 07 14– 2019 01 18)

Po atkaklios kovos su sunkia liga sausio 18 d. Čikagos priemiestyje mirė dainininkas, baritonas Algis Grigas. Gimęs Kaune, su tėvais Julija (Gaigalaite) ir Stasiu Grigaravičiais bei seserimi Milda (Grigaravičiūte-Mikėniene) pasitraukė iš Lietuvos per Antrojo pasaulinio karo audras.

Algis Grigas. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas ir Jonas Aleksa LNOBT. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas ir Jonas Aleksa LNOBT. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Jonas Ūbis

Nostalgija nepadės

Krėsle prie televizoriaus

TV1 ir „LRT Plius“ įsikibę laikosi abejotinai skambančių rubrikų „Snobo kinas“ ir „Elito kinas“, bet tiems, kuriuos jie su didele paniekos doze vadina snobais ir elitu, dažnokai rodo paaugliams ar archajiško kino gerbėjams skirtus filmus. Tačiau lietuviai – inertiški žmonės, jų nostalgiją žadina ne tik pasenusios rubrikos.

„Tulpių karštinė“
„Tulpių karštinė“
„Teresės nuodėmė“
„Teresės nuodėmė“
Ugnė Marija Makauskaitė

Škac, menotyrininke, škac

Lietuvos viešojo meno bėdos

„Pats viešojo meno terminas skamba neigiamai, nes ar ne taip mes vadiname prostitutę, fille publique, gatvės merginą?“ – samprotauja menotyrininkas Klaussas Bussmannas. Šiandien ši mintis skamba gana suprantamai, ir ne tik termino, bet jau ir turinio prasme. Kad viešąjį meną suprantame tik kaip skulptūrą, vis tenka įsitikinti, bet įdomu, kad net ir čia atsiranda problemų. Ne dėl viešojo meno per se, bet dėl viešose vietose statomų skulptūrų ir menotyrininkų vaidmens jas renkantis.

 

Londono nacionalinės portretų galerijos direktorė Sandy Nairne išskiria ryškiausias meno viešoje erdvėje tradicijas: atminties (skulptūros, monumentai) bei šiuolaikinę, patrauklią ir įtraukiančią šiuolaikinį žiūrovą. Pasak Nairne, dažniausiai problemų kyla atminties bloke dėl tradicija besiremiančių autorių įgūdžių ir vaizduotės stokos, neužbaigto kūrinio realizavimo ar meno kūrinio pastatymo kaip „priedo“ erdvėje.

Tatzu Nishi, „Butas nuomai“. 2017 m. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Tatzu Nishi, „Butas nuomai“. 2017 m. D. Žuklytės-Gasperaitienės nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Nepaisant nieko

„Portretas Latvijoje. 20-as amžius. Veido išraiškos“, arba kaip būti geru žiūrovu

Rengėjams gali būti pikta, jei kas nors greitu žingsniu nudrožia per ekspoziciją, o kaltas dėl to dažniausiai bus išankstinis žinojimas. Lietuvos dailės gyvenimėlyje, didesnės apimties grupinėje parodoje pareigingas žiūrovas bus jau daug ką matęs, sustos prie mėgstamų darbų, pasikartojimai jį mažai sudomins, o visai naujų kūrinių parodoje, ko gero, bus daug panašių į jau matytus. Nebent kuratorius sugebės pasakyti ką nors naujo ar įdomaus.

Oto Skulme, „Kompozicija portretui (Sievas)“. 1923 m. Iš Zuzāno kolekcijos
Oto Skulme, „Kompozicija portretui (Sievas)“. 1923 m. Iš Zuzāno kolekcijos
Ekspozicijos Nacionaliniame muziejuje fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos Nacionaliniame muziejuje fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos Nacionaliniame muziejuje fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos Nacionaliniame muziejuje fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos Nacionaliniame muziejuje fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos Nacionaliniame muziejuje fragmentas. Autorės nuotr.
Auseklis Bauškenieks, „Dievo ausy. Autoportretas“. 1980 m. Autorės nuotr.
Auseklis Bauškenieks, „Dievo ausy. Autoportretas“. 1980 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos Arsenale fragmentas. Autorės nuotr.
Ekspozicijos Arsenale fragmentas. Autorės nuotr.
Maija Nora Tabaka, „Grupe jaunų menininkų“. 1969 m.
Maija Nora Tabaka, „Grupe jaunų menininkų“. 1969 m.
  < PUSLAPIS IŠ 80  >>> Archyvas