Daugiau temų
Jonas Ūbis
Žlugimo kronikos
Krėsle prie televizoriaus
Sukčiai – ir didžiosios literatūros, ir masinės kultūros mėgstami personažai. Pasakoje apie naujus karaliaus drabužius jų darbą gražiai aprašė Hansas Kristianas Andersenas. Dabartiniai karaliai ir karalienės sau audžia patys, tik stinga berniukų, kurie pasakytų, jog jie nuogi, juolab kad ir tais karaliais besidžiaugianti liaudis linkusi dėvėti tokius pat drabužius. Bet išminties reikia visais laikais, todėl klasika lieka klasika, o prie tokios priskirčiau ir Steveno Spielbergo filmą „Pagauk, jei gali“ (TV3, 14 d. 22 val.).
Jonas Ūbis
Pasirinkimų kaina
Krėsle prie televizoriaus
Receptas paprastas: paimti garsią praeities figūrą, pakviesti ją (jį) vaidinti populiarius aktorius, pakeičiant jų įprastą įvaizdį, pavyzdžiui, seksualumo įsikūnijimą paverčiant pavargusia, pilka moterimi. Gerai tiks padidinta nosis ar priaugti kilogramai, veido bruožus keičiantis grimas. Tokie filmai dažnai sulaukia „Oskarų“ dėmesio. Bet ne visada. Taip atsitiko su Ellen Kuros filmu „Tiesos kadras. Lee“ (LNK, 11 d. 21.55), nė per milimetrą neperžengiančiu biografinių filmų nubrėžtų ribų.
Akvilė Jasiukaitytė
Stebintis ar stebimas?
Panoptikumo refleksijos Augusto Serapino „Chair of the Invigilator“ instaliacijoje
Vasario mėnesį Bolonijoje, Fondazione Federico Zeri bibliotekoje, „ART CITY Bologna“ programos kontekste eksponuojamas Augusto Serapino instaliacijos „Chair of the Invigilator“ („Prižiūrėtojo kėdės“) fragmentas. Iš pirmo žvilgsnio – tai aukštos medinės kėdės, primenančios gelbėtojų bokštelius ar teniso teisėjų platformas. Tačiau ši vertikali konstrukcija funkcionuoja kaip subtili galios mechanizmo reprezentacija.
Jonas Ūbis
Kuklūs žmonės įdomesni
Krėsle prie televizoriaus
Įsijungiu LRT žinias ir išgirstu, kad žiemos olimpiadoje įvyko „istorinis debiutas“. Lietuvių debiutantė tiesiai į kamerą sako, kad jos pasirodymas buvo tobulas. Mergina užėmė 27 vietą tarp 29 sportininkių, bet žodį „tobulas“ pakartojo kelis kartus. Kuklumas, žinoma, žmogų puošia, bet gyvenu ilgai ir ne kartą teko įsitikinti, kad savo tobulumu patikėję tautiečiai ir tautietės yra neįtikėtinai nuobodūs.
Jonas Ūbis
Kaltos ir nekaltos pabaisos
Krėsle prie televizoriaus
Angliškai May-December vadinamos poros, tarp kurių didelis amžiaus skirtumas. Panašios lietuviškos idiomos nėra, todėl Toddo Hayneso filmas virto „Praeities šešėliu“ (LRT Plius, 26 d. 21.33). Toks pavadinimas tiktų daugumai trilerių, šnipų filmų ar melodramų. Kita vertus, jis apibūdina filmo pradžios atmosferą, kai aktorė Elizabet (Natalie Portman) atvyksta susitikti su būsimos savo herojės prototipe Greis (Julianne Moore), o ši atidaro šaldytuvą ir gali pasirodyti, kad iš ten tuoj ištrūks pabaisa.
Mantė Valiūnaitė
Tyrinėjimai ir budinimai
76-asis Tarptautinis Berlyno kino festivalis
Prisimenu, kad rašydama apie praėjusių metų Kanų kino festivalį sakiau, jog atidaryti jį debiutiniu filmu, sukurtu moters režisierės, galėjo būti sveikintinas festivalio atvirumo gestas, bet jis nuvylė savo banalumu. Berlinalė niekada nevengė būti politiškai angažuotas festivalis, tad ir šiais metais atsidarė afganistanietės režisierės Shahrbanoo Sadat filmu „Nėra gerų vyrų“ („No Good Men“), kurį būtų galima apibūdinti kaip politišką romantinę komediją. Festivalio gestas – aiškus ir svarbus, ir man šįkart visai nesinori rašyti to BET, kurį, būdama kino kritikė, jau beveik automatiškai rinkau klaviatūroje.
Jonas Ūbis
Asmeninių istorijų paraštėse
Krėsle prie televizoriaus
Pastebėjau, kad kuo menkesnė asmeninė patirtis, tuo labiau žmogus ją sureikšmina. Gal prie to prisideda gyvenimas psichologų ir psichoterapeutų papėdėje, gal nuo mažens ugdytas savo svarbos suvokimas, bet nepamanykite, kad tai seno žmogaus priekaištai savimi susirūpinusiems filmų kūrėjams. Tiesiog tokių autobiografinių dramų kine pastaraisiais metais tiek daug, kad jų monotonija pradeda erzinti.
Jonas Ūbis
Konfliktas atveria žmogų
Krėsle prie televizoriaus
Net jei nemėgstate prisiminti mokyklos ir niekad nesutiktumėte ten sugrįžti, vokiečių režisieriaus Ilkero Çatako filmą „Mokytojų kambarys“ (LRT Plius, 12 d. 21.33) pasižiūrėti verta. Jis įtrauks, jei to ir nesitikite. Juolab kad tai, pasak režisieriaus, filmas apie mūsų laiką, apie visuomenę, kurioje gyvename.
Jonas Ūbis
Meška su lokiu
Krėsle prie televizoriaus
Jei dar neįsidėmėjote Ari Asterio pavardės – pats laikas. 2018-aisiais jo ilgametražis debiutas „Paveldėtas“ buvo pavadintas įspūdingiausiu siaubo filmu, kritikų pripažinimo sulaukė juodojo humoro persmelkti „Saulės kultas“ ir „Edingtonas“ bei Asterio prodiusuota Yorgoso Lanthimoso „Bugonija“. Proga bus – paskutinę sausio naktį (vasario 1 d. 00.45) TV1 rodomas Asterio filmas „Visos Bo baimės“ (2023).
Jonas Ūbis
Įsiklausyti į troškimus
Krėsle prie televizoriaus
Vardas įpareigoja. Kažkada Elizabet (Demi Moore) buvo žvaigždė, „Oskarų“ laureatė. Dabar ji rytais moko aerobikos televizijos žiūroves, o veidrodyje mato savo bjaurų kūną, akivaizdžiau už pasą rodantį, kad gyvenimas baigiasi. Kad pamirštų įkyrias mintis apie bėgantį laiką, Elizabet pasinaudos „substancija“, leidžiančia klonuoti kūną ir padalyti sąmonę.
