7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Parengė Monika Krikštopaitytė

Einantis ir sėdintis žiūrovas

Apie muziejų virtualumą ir kitus svarbius dalykus kalbiname Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovę Rūtą Kačkutę

Muziejus, kaip ir visus kitus, karantinas užklupo netikėtai. Ypač turint galvoje, kad tokios institucijos labai kruopščiai planuoja darbą į priekį. Ar tame taške, kai sustojo parodų lankymas, Lietuvos nacionalinis muziejus jau turėjo nemenką virtualią bazę, ar buvo stengiamasi skubiai atsižvelgti į namuose sėdintį žiūrovą? Kam teikta pirmenybė?

Lietuvos nacionalinis muziejus ne vienus metus skaitmenina savo labai turtingus fondus ir turi sukaupęs nemažą suskaitmenintų eksponatų bazę, tačiau ji nėra viešai prieinama virtualioje erdvėje. Iki šiol muziejus daugiausia dirbo fiziškai apsilankančiam lankytojui. Su muziejaus fondais skaitmeninėje erdvėje buvo supažindinama tik per virtualias parodas, kurių turime įvairių ir tikrai įdomių. Todėl galima sakyti, kad karantinas mus užklupo nelabai pasiruošusius. Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Nuo pirmos dienos sureagavome į pasikeitusią situaciją bei naujus lankytojų poreikius ir nuo kovo 16 dienos pradėjome projektą #kąveiktikaineveikiame.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. R. Dackaus nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. R. Dackaus nuotr.
„Žemynos“ klubo organizuotas ekologinis dviračių žygis „Lietuva – mano namai“. 1988 m. liepos 20 d. R. Urbakavičiaus / LNM nuotr.
„Žemynos“ klubo organizuotas ekologinis dviračių žygis „Lietuva – mano namai“. 1988 m. liepos 20 d. R. Urbakavičiaus / LNM nuotr.
Raimondas Urbakavicius, Lietuvos Latvijos ir_Estijos žaliųjų organizuotos ekologinės  akcijos „Apkabinkime Baltiją dalyviai Palangoje“. 1988 m. rugsejo 3 d. Lietuvoje akcijoje dalyvavo apie 100 000 žmonių. LNM
Raimondas Urbakavicius, Lietuvos Latvijos ir_Estijos žaliųjų organizuotos ekologinės akcijos „Apkabinkime Baltiją dalyviai Palangoje“. 1988 m. rugsejo 3 d. Lietuvoje akcijoje dalyvavo apie 100 000 žmonių. LNM
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. K. Stoškaus nuotr.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas su kauliuku. Dangus. M. Noreikos leidinys Kaune. XX a. 4 deš. K. Stoškaus / LNM nuotr.
Žaidimas su kauliuku. Dangus. M. Noreikos leidinys Kaune. XX a. 4 deš. K. Stoškaus / LNM nuotr.
Gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas. K. Stoškaus nuotr.
Gitara, kuria grojo roko grupės „Gėlių vaikai“ įkūrėjas Stasys Daugirdas. K. Stoškaus nuotr.
Pasipriešinimo simbolis – Lietuvos trispalvė. Šioji 1966 m. vasario 16 d. naktį buvo iškelta prie Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto Lenino rajono komiteto pastato. K. Stoškaus nuotr.
Pasipriešinimo simbolis – Lietuvos trispalvė. Šioji 1966 m. vasario 16 d. naktį buvo iškelta prie Lietuvos komunistų partijos Kauno miesto Lenino rajono komiteto pastato. K. Stoškaus nuotr.
Guminė lazda, riaušių malšintojo šalmas, antrankiai, dūminis užtaisas ir ašarinių dujų balionėlis – SSRS vidaus reikalų kariuomenės ir milicijos pareigūnų naudotos priemonės mitingams malšinti. 1988 m. K. Stoškaus nuotr.
Guminė lazda, riaušių malšintojo šalmas, antrankiai, dūminis užtaisas ir ašarinių dujų balionėlis – SSRS vidaus reikalų kariuomenės ir milicijos pareigūnų naudotos priemonės mitingams malšinti. 1988 m. K. Stoškaus nuotr.
Rita Nomicaitė

Girdėti garsą

Aurelija Arlauskienė. Operos legenda Irena Milkevičiūtė. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020, 206 p.

Vilniaus knygų mugėje šiemet buvo pristatyta knyga apie mūsų brangiąją operos primadoną profesorę Ireną Milkevičiūtę. Veikalą parengusi Aurelija Arlauskienė yra profesionali žurnalistė, todėl jo vertingosios savybės skiriasi nuo tų, kurias suformuoja muzikologai. Kitaip tariant, pirmame plane matome mėginimą atspindėti žmogiškąsias operos solistės emocijas, profesinei veiklai skiriant mažėlesnį interesą. Šią monografiją galėtume laikyti pradinės informacijos „laikmena“, įžangine faktų ir požiūrių santrauka – o turint tokį pagrindą, vaizdą būtų nesunku ir papildyti.

Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Aurelija Arlauskienė ir Irena Milkevičiūtė knygos pristatyme Vilniaus knygų mugėje. V. Žukauskio nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Asmik Grigorian, Irena Milkevičiūtė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė, Gehamas Grigorianas operoje „Don Karlas“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė (Violeta) operoje „Traviata“. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Irena Milkevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Jonas Ūbis

Vienintelis tikslas

Krėsle prie televizoriaus

Toks įspūdis, kad lietuviškos medijos diena po dienos skatina visus būti nepatenkintus ir nuolat skųstis. Visi nepatenkinti garsiai deklaruoja savo nepasitenkinimą, didžiam žurnalistų ir žurnalisčių džiaugsmui. Pirmiausia, žinoma, visi nepatenkinti sveikatos apsaugos ministru. Jis dirba savo darbą ir reguliariai informuoja apie pandeminę situaciją.

„Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias“
„Pašėlęs Maksas. Įtūžio kelias“
„Angelas“
„Angelas“
„Sieranevada“
„Sieranevada“

Karantinas: teatras namuose

Pokalbių grupė „Kugelis“

Inventorius: kambarys, internetas, nešiojamas kompiuteris, trys kėdės, antklodė, šluota, švarkas, atsuktuvas, grynieji pinigai (banknotais). Taip pat spragėsiai, plastikinis puodelis ir gėrimai.

1. Raskite internete turiningą spektaklį arba operą, pagal skonį. Pasirinkimas platus: Niujorko Metropoliteno opera, Londono Nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

2. Visiškai užtemdykite kambarį. Turi būti tamsu.

Antoine Watteau, „Žilis“. 1718–1720 m.
Antoine Watteau, „Žilis“. 1718–1720 m.
Jonas Ūbis

Nebūkime idealūs

Krėsle prie televizoriaus

Priklausau ne tai daliai lietuvių, kurie, kaip teigia lietuviškos televizijos, vis labiau pasiduoda tamsioms nuotaikoms, jaučia nerimą ir kitaip yra nelaimingi. Karantinas – tik dar vienas gyvenimo tarpsnis, savaip neįprastas ir todėl gal net įdomus. Dar jo pradžioje supratau, kad nepulsiu ko nors mokytis internetu, žiūrėti nesibaigiančių serialų ar gaminti neįprastų patiekalų.

„Prisikėlimas“
„Prisikėlimas“
„Apdovanotoji“
„Apdovanotoji“
„Žalioji knyga“
„Žalioji knyga“

Kultūros ir meno kūrėjų atstovai Lietuvoje sunerimo: Kauno miesto savivaldybė pažeidė Vyriausybės nutarimą

Balandžio 3-6 dienomis Vyriausybę, Seimo kultūros komitetą ir Kultūros ministeriją pasiekė kreipimaisi, kuriuose išreikštas susirūpinimas dėl Kauno miesto savivaldybės politikos kultūros sektoriaus atžvilgiu – nuo š.m. kovo mėn. 30 d. sustabdytos Kauno miesto biudžetinių kultūros įstaigų veiklos ir mažinama šių įstaigų biudžetai.


Kreipimus pateikė daugiau nei 20 miesto ir šalies kultūros įstaigų ir asociacijų.

Žilvinas Dautartas

Lietuviški amerikietiškos svajonės ypatumai

Vytautas Kudžma

Ne vienas mūsų esame girdėję pasakų apie tai, kaip nuvykusieji į svečią šalį, kuri vadinasi Amerika, staigiai praturtėdavo, dideliam savo artimųjų pavydui. Ir net jei tai ir įvykdavo, manydavom, kad žmogui tiesiog pasisekė, visos gėrybės tarsi pačios nukrito iš amerikietiško dangaus. Tereikėjo pasilenkti ir paimti. Jei taip, tai pasisekė ir Respublikos liaudies artistui (nereikia bijoti to garbės vardo, pelnyto milžinišku darbu) Vytautui Kudžmai, Kovo 11-osios proga atsiėmusiam Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Pasisekė, kad Nendrinių kaime prieš daugelį metų jo mama sename laikraštyje perskaitė skelbimą, jog Vilniuje viena mokykla skelbia vaikų priėmimą į choreografijos skyrių. Pasisekė, kad tas skyrius buvo baleto, o su choru turėjo tiek bendro, kiek turi bendro dainavimas ir šokis. Vytautui sekėsi ir toliau, tačiau ta sėkmė ėjo paskui nuolatinį, alinantį darbą. Bet apie tai kiek vėliau.

Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“
Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Panelė ir chuliganas“. LNOBT nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Panelė ir chuliganas“. LNOBT nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Panelė ir chuliganas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Žizel“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma ir Leokadija Aškelovičiūtė balete „Žizel“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Don Kichotas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Don Kichotas“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Gulbių ežeras“. R. Bičiūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Gulbių ežeras“. R. Bičiūno nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Leokadija Aškelovičiūtė ir Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. L. Aškelovičiūtės archyvo nuotr.
Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Vytautas Kudžma balete „Romeo ir Džuljeta“. M. Raškovskio nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Baletas tarp keturių sienų

Baleto artistai atsako į klausimus (I dalis)

Vieniems kalendoriuje pažymėti baleto spektakliai „Stebuklingas mandarinas“ (03 25) ir „Romeo ir Džuljeta“ (03 28) liks tik tušti įrašai, neįgyvendinti planai, nepatirti įspūdžiai, kitiems tai bus nesušokti vaidmenys, neišsipildę lūkesčiai, neišgyventas scenos jaudulys, nepatirtas gaivinantis kūrybos džiaugsmas. Kaip ir daugelis kitų scenos meno kūrinių Lietuvoje ir visame pasaulyje, kurio kultūros ritmą pakeitė koronavirusas. Meninis gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę, karantinas daugelį privertė stabtelėti, suteikė laiko apmąstymams, naujų kūrybos ir jos sklaidos formų paieškoms. Baleto menininkai – ne išimtis, tik jų kasdienis gyvenimas skiriasi nuo kitų teatro kūrėjų: jie yra ne tik artistai, bet ir muzikantai, privalantys kasdien skirti tinkamą dėmesį savo pagrindinio instrumento – kūno – kūrybinei parengčiai.

Marija Kastorina. A. Vasiliausko nuotr.
Marija Kastorina. A. Vasiliausko nuotr.
Maximas Clefosas. O. Steponkienės nuotr.
Maximas Clefosas. O. Steponkienės nuotr.
N. Adigamovos asmeninio archyvo nuotr.
N. Adigamovos asmeninio archyvo nuotr.
Saulė Auglytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Saulė Auglytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Inga Augutytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Inga Augutytė. Asmeninio archyvo nuotr.
Urtė Bareišytė ir Voicechas Žuromskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Urtė Bareišytė ir Voicechas Žuromskas. Asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
V. Coffy asmeninio archyvo nuotr.
Agnė Narušytė

Menininkės ir kanonas

Konferencija ir paroda KUMU dailės muziejuje

Tai buvo paskutinė mano prieš karantiną matyta paroda. Rašau apie ją žinodama, kad daugumą skaitytojų dabar domina tik viena tema. Bet rašymas (ir skaitymas) apie ką kita – neblogas būdas bent kuriam laikui atitolti nuo grėsmingai augančių skaičių sekimo, apokaliptinių scenarijų įsivaizdavimo ir mąstymo apie pandemijos etiką (ir estetiką). Netikiu, kad būtent tokio straipsnio dabar labiausiai reikia. Tačiau pandemijos pasibaigia, o straipsniai lieka. Tad gal verta tęsti.

Autoportretų galerija.
Autoportretų galerija.
Lydia Mei, „Moteris su cigarete“. 3-asis deš.
Lydia Mei, „Moteris su cigarete“. 3-asis deš.
Sally von Kügelgen, aktai. Nedatuota.
Sally von Kügelgen, aktai. Nedatuota.
Sally von Kügelgen, „Sophie Menter portretas“. 1907 m.
Sally von Kügelgen, „Sophie Menter portretas“. 1907 m.
Julie Hagen Schwarz, „Moters portretas“. 1853 m.
Julie Hagen Schwarz, „Moters portretas“. 1853 m.
Karin Luts, „Sodininkas“. 1928 m.
Karin Luts, „Sodininkas“. 1928 m.
Karin Luts, „Nekaltųjų žudynės“. 1928 m.
Karin Luts, „Nekaltųjų žudynės“. 1928 m.
Lüüdia Vallimäe-Mark, „Pionierės portretas“. 1951 m.
Lüüdia Vallimäe-Mark, „Pionierės portretas“. 1951 m.
AICA, LTMKS

Dėl Mindaugo Navako įvietintos skulptūros „Kablys“ išsaugojimo

Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija

Vilniaus miesto savivaldybės
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai                                    
                                                                                                   2020 03 20, Vilnius

KREIPIMASIS


Šiuolaikiniuose demokratiniuose miestuose sugyvena reprezentacinės ir alternatyvios erdvės. Pastarųjų atsiradimas tapo įmanomas tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Minint šio svarbaus įvykio trisdešimtmetį prašome Vilniaus savivaldybę atkreipti dėmesį į „Kabliu“ vadinamo pastato Kauno g. 5 vertę ir išsaugoti jį kaip unikalią visumą, kurią sudaro šio pastato specifinių savybių kombinacija:
          - pagal tipinį sovietmečio socialistinio realizmo stiliaus projektą pastatytas geležinkeliečių kultūros rūmų pastatas (1958);
          - pasikeitusią politinę situaciją įkūnijęs Mindaugo Navako skulptūrinis objektas „Kablys“ (1994);
          - turtinga ir svarbi „Kablio“ visuomeninių-kultūrinių veiklų istorija (1994–2020).  

Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Nuotrauka iš NDG dailės informacijos centro archyvo
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugas Navakas, „Kablys” (skulptūra ant buvusių geležinkeliečių kultūros rūmų fasado). 1994 m. Autoriaus nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugo Navako parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Raudonas”. 2004 m. Parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Raudonas”. 2004 m. Parodos „Šlovė buvo ranka pasiekiama” fragmentas Nacionalinėje dailės galerijoje 2014 m. J. Lapienio nuotr.
Mindaugas Navakas, „Decorare”. 2007 m. Vilniaus Geležinio vilko tiltas, projekto „Menas netikėtose erdvėse” dalis.
Mindaugas Navakas, „Decorare”. 2007 m. Vilniaus Geležinio vilko tiltas, projekto „Menas netikėtose erdvėse” dalis.
Mindaugas Navakas, „Kolona N”. 2005 m.
Mindaugas Navakas, „Kolona N”. 2005 m.
  < PUSLAPIS IŠ 88  >>> Archyvas