7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Jonas Ūbis

Kas kuria prezidentus

Krėsle prie televizoriaus

Gitanas Nausėda nusprendė pergudrauti konkurentus – perkėlė televizijos „veidus“ į savo komandą. „Veidai“, tiesą sakant, nelimpa vienas prie kito: kas iš keliautojų klubo, kas iš dainų konkursų, o kas iš patarimų ar kulinarinių laidų. Jų uždavinys – patraukti žiūrovus, atitikti kiekvieno skonį.

„Draugeliai“
„Draugeliai“
„Mūsų vaikai“
„Mūsų vaikai“
„Skerdykla Nr. 5“
„Skerdykla Nr. 5“
„Varšuva, 1944-ieji“
„Varšuva, 1944-ieji“
Vija Kalvėnaitė

Vargšė Snieguolė

Stalo teatro spektaklis vaikams „Kas pasauly g(a)ražiausia?“

Kartą mano vyro močiutė, visą gyvenimą praleidusi kaime, paėmė už rankos, atvertė delną ir nuščiuvo: „Vaje, vaikeli, bet tu tikra mieščiunka.“ Tokių baltais piršteliais klavišus visą dieną kalenančių tėvelių vaikeliams ir statytas spektaklis „Kas pasauly g(a)ražiausia?“. Jis sukurtas iš įvairiausios paskirties rakandų ir sudarytas iš septynių dalių, kiekvienai dienai nuo pirmadienio iki sekmadienio priskiriant po įrankį (plaktuką, pjūklą, grąžtą, reples ir kt.). Techniškai spektaklio veiksmo erdvė galėjo būti ir palėpė, ir „Senukų / Ermitažo / Depo“ salė ar nagingo kaupiko pašiūrė. Garažas, matyt, pasirinktas dėl giminingos šaknies su grožiu, mat pagrindinė kova vyko, deja, dėl jo – paprasto, išorinio.

 

Aktorė Saulė Degutytė charizmatiška ir jai nieko neprikiši. Net per garsiam noise stiliaus muzikiniam fonui (kompozitorė ir atlikėja Snieguolė Dikčiūtė) intensyviai trukdant, ji labai sklandžiai ir simpatingai pasakojo, žaidė bei kalbino mažuosius žiūrovus. Aktorė buvo ir karaliumi, ir pamote, ir Snieguole, o šauniausiai – riteriu. Kelio stulpelis ir puodo dalys virto lėlėmis, statybinė polietileninė plėvelė – išraiškingų klosčių šilko skraiste, o motociklininko šalmas – stebuklingu veidrodėliu, kuriam vis užduodamas tas pavydus klausimas. Kai Degutytė bendravo su veidrodžiu, visi lengvai atpažino asmenukių grimasas (pūstos lūpos, pakeltas antakis, mirktelėjimas), o dabarties narcizai džiaugsmingai reagavo atpažinę save. Socialinė kritika čia ir baigėsi.

Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Saulė Degutytė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Snieguolė Dikčiūtė spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Kas pasauly g(a)ražiausia“. L. Vansevičienės nuotr.
Linas Bliškevičius

Apie kultūros padėties priežastis

Proklamacija

Rugsėjo 7 d., per Vilniaus galerijų savaitgalį, Kompozitorių namuose vyko diskusija „Kaip pagarsinti šiuolaikinį meną?“ Atrodo, kad pagrindinis taip keliamo klausimo tikslas yra meno sujungimas su visuomene. Buvo minimos jau pabodusios mintys apie parodų aprašymų sudėtingumą, šiuolaikinio meno neįskaitomumą. Pabrėžtos esminės sklaidos problemos, vaizdų įtekstinimo galimybė. Kalbėta apie tai, kaip būtų galima pritaikyti reklamines strategijas, leidžiančias populiarinti šiuolaikinį meną. Atrodytų, kad viskas kultūros sferoje yra gerai ir visko joje pakanka, belieka galvoti tik kaip efektyviau prekiauti.

 

Akivaizdu, kad ne! Tai rodo ir rugsėjo 17 d. įvykęs kultūros darbuotojų protestas siekiant gyventi oriai. Protestas atrodė liūdnai: abstrakčios skanduotės, armonikos, dominavo regionų kultūros institucijų darbuotojai. Anot premjero, kultūros darbuotojų noras gyventi, o ne egzistuoti, neturi pagrindo. Iš minios performatyvumo estetikos pobūdžio buvo galima suprasti, kiek šioje valstybėje investuojama į kultūrą. Bet nekalbama apie esminius veiksnius, nulemiančius sunkią kultūros padėtį – socialinę atskirtį ir vis labiau spaudžiamą vidurinę klasę.

Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Jonas Ūbis

Jaunystės pamokos

Krėsle prie televizoriaus

Regis, LRT nori būti šventesnė už popiežių, todėl rugsėjo 22–23 dienomis popiežiaus Pranciškaus vizitą Lietuvoje transliuos abu kanalai – LRT ir LRT Kultūra. Ir abu tą patį: 22 d. nuo 11.15, atvykimo į oro uostą, iki 20.25, 23 d. nuo 8.30, pasirengimo mišioms Kauno Santakos parke, iki 19.30.

„Dangiškasis kūnas“
„Dangiškasis kūnas“
„Dviese mes šeima“
„Dviese mes šeima“
„Tylus skrydis“
„Tylus skrydis“
Jonas Ūbis

Jei rinkimai ką nors keistų

Krėsle prie televizoriaus

Sunku patikėti, bet buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas pradėjo savo rinkimų kampaniją aukšta grotesko gaida. Kandidato įvaizdis, regis, kuriamas vadovaujantis principu „du viename“. Šiuo atveju tai princesės Dianos ir Donaldo Trumpo mišinys, prajuokinęs net šį Stakėno ir Kaušpėdo ambasadorių „Panoramoje“ kamantinėjusią Nemirą Pumprickaitę.

„Krizė – mūsų prekės ženklas“
„Krizė – mūsų prekės ženklas“
„Žaklina“
„Žaklina“
„Feniksas“
„Feniksas“
Jonas Ūbis

Ketinimai ir ritualai

Krėsle prie televizoriaus

Keistos tos televizijų sezono pradžios. LRT jį pradėjo rituališku, viduramžius primenančiu šimto valandų stovėjimu Lukiškėse. Misterijos senais laikais taip pat vykdavo turgaus aikštėse ir trukdavo net savaitę. Matyt, tas stovėjimas – didysis iššūkis, kurį LRT nusprendė paversti savo sezono šūkiu. Tačiau jis skamba mažų mažiausiai komiškai, nes žodis „iššūkis“ beveik trisdešimt metų yra valkiojamas ir tapęs moteriškų žurnalų banalybe. Infantiliškame vaizdo klipe „iššūkius“ renkasi nuožmaus žvilgsnio menininkė, mokinys, parašiutu šokti nusprendusi moteris, roko muzikantai ir kareiviai (LRT be kariuomenės propagandos – nė žingsnio). Jie ir turi reprezentuoti modernią Lietuvos visuomenę, kuri žiūri LRT? Man didesnis iššūkis atrodo saujelės visuomenininkų siekis apsaugoti Reformatų skverą nuo Vilniaus mero ir architektės, kuri subjaurojo Palangos Jono Basanavičiaus gatvę, troškimo „padaryti mums gražiai“.

„Uždara grandinė“
„Uždara grandinė“
„Infiltruotas“
„Infiltruotas“
„Švyturys tarp dviejų vandenynų“
„Švyturys tarp dviejų vandenynų“
Linas Vildžiūnas

Griovio istorija

Miesto veidas

Reformatų (tuomet taip nevadintą) skverą atsimenu nuo 1954 metų, nuo vaikystės. Kapinės jau buvo sunaikintos, voliojosi vos vienas antkapinis akmuo ir skvero gilumoje stovėjo XVIII a. barokinė Šreterių (veikiausiai Schroetherių šeimos) koplyčia – „LTSR architektūros paminklas, saugomas valstybės“. Tačiau buvo išlikusi pagrindinė senosios posesijos ašis – plati senų tuopų alėja, nuo kitapus gatvės stovinčios bažnyčios įkalniui vedanti prie sinodo pastato.

 

Dabar šios ašies veik neįmanoma įžvelgti – statant paminklą tarybiniams partizanams ir pogrindininkams, vilniečių pramintiems „skenduoliais“, po pat Kultūros ministerijos langais buvo nušluota Šreterių koplytėlė, o išilgai skvero, suardant buvusį reljefą, išgremžtas gilus „prieštankinis griovys“, ant kurio pakopų ir buvo patupdyta skulptūrinė „skenduolių“ grupė.  Sinodo pastatas, beje, puikus XVIII a. vilnietiško baroko pavyzdys, kad netrukdytų „skenduoliams“, buvo nuo jų atitvertas aukšta silikatinių plytų siena. Štai ir visa istorija…

Janas Bulhakas. „Evangelikų reformatų kolegijos kiemas Pylimo gatvėje“
Janas Bulhakas. „Evangelikų reformatų kolegijos kiemas Pylimo gatvėje“
Rengėjų inf.

Atidaromas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“

Vilniuje atidaromame meno pažinimo centre „Tartle“ pristatomi unikalūs mūsų istorijos ir meno eksponatai. Nuo šiol Užupyje pristatomoje privačioje kolekcijoje bus galima gyvai pamatyti unikalias Lietuvos meno ir istorijos vertybes, kaip pavyzdžiui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų privilegijas rašytas ant pergamento, vieną pirmųjų lietuviškai spausdintų knygų – J.Bretkūno „Postilę“ ar vieną rečiausių XVII a. meistrystės šedevrų Jokūbo Gierkės laikrodį. Meno gerbėjai galės gerėtis daugiau nei 7 tūkst. eksponatų, tarp kurių ir didžiausia paveikslų apie Vilnių kolekcija.

„Tik pradėjęs kolekcionuoti meno kūrinius žinojau, kad noriu jais dalintis ir supažindinti visuomenę su kūriniais, kurie buvo grąžinti į Lietuvą. Ši diena ypatinga – bene 20 metų pildyta viena didžiausių privačių kolekcijų Lietuvoje tampa atvira visuomenei“, – teigia meno centro įkūrėjas, kolekcininkas Rolandas Valiūnas.

Jokūbas Lipšicas, Prometėjas, smaugiantis grifą
Jokūbas Lipšicas, Prometėjas, smaugiantis grifą
„Lietuvos dailės fonso“ direktorė Jurgita Semenauskienė
„Lietuvos dailės fonso“ direktorė Jurgita Semenauskienė
Giedrė Jankevičiūtė
Giedrė Jankevičiūtė
Egidijus Aleksandravičius
Egidijus Aleksandravičius
Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ s[audos konferencijos dalyvia
Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ s[audos konferencijos dalyvia
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegija
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegija
Jokūbo Gierkės laikrodis
Jokūbo Gierkės laikrodis
Vienas iš „Tartle" steigėjų kolekcininkas Rolandas Valiūnas
Vienas iš „Tartle" steigėjų kolekcininkas Rolandas Valiūnas
Monika Krikštopaitytė

Didieji vasaros darbai

Parodos ir įvykiai

 

Kas įvyko, kol keliavome ir laistėme vejas? Buvo dvi į svarbius precedentus pretenduojančios diskusijos. Tiksliau, dvi diskusijų su visuomene imitacijos: viena – apie teritorijos šalia Šv. Jokūbo bažnyčios užstatymą, kita – apie Reformatų parko rekonstrukciją. Į abi buvo sukviestas įtikinamai objektyvus ir įvairus (bendruomenės, specialistų, miesto departamentų atstovų, kultūros veikėjų) būrys, o po abiejų susitikimų projektų rengėjai paviešino tendencingus pranešimus spaudai. Dalia Vasiliūnienė atkreipia dėmesį, kad „St. Jacobs“ projekto rengėjai viešai džiaugėsi, jog atliktais pakeitimais daugmaž visi yra patenkinti, architektai patobulintą projektą laiko tinkamu, nors diskusijoje išsakyta daug specialistų kritikos, o susitikimas atrodė itin nepalankus jo rengėjams.

Panašiai kilusią nepasitenkinimo bangą ignoravo ir Reformatų skvero atnaujinimo architektė, susitikime mačiusi vien nežymias, bet prasmingas patobulinimo galimybes. Tačiau, kadangi visos diskusijos yra viešai pasiekiamos, galima įsitikinti, kad abu projektai sukėlė didelį ir pagrįstą pasipiktinimą ir dėl siūlomo galutinio rezultato, ir dėl svarbesnių tyrimų nebuvimo. Reformatų skvero atveju valdininkų pernelyg dažnai naudojama schema „dabar jau vėlu ką nors keisti“ nebesuveikė – iniciatyvinė grupė siekia ištirti, ar visas procesas vyko tinkamai, nes klausimų kyla daug ir esminių. Kažin kada bus rimčiau paklausta apie nedalijamų kompleksų (posesijų) miesto centre dalijimą, apie nacionalinės reikšmės statuso lyg tarp kitko pakeitimą į vietinės reikšmės, apie reikšmingų paveldosaugos objektų pažastyse statomus verslo objektus su vaizdu?

Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamos parodos „Lietuva. Londonas. 1968. Lietuviško dizaino odisėja“ ekspozicija. G. Grigėnaitės nuotr. Lietuvos dailės muziejaus nuos.
Eglė Juocevičiūtė

Reformatų skveras: lūžio taškas viešųjų erdvių atnaujinimo istorijoje?


2018 m. birželio pabaigoje Vilniaus savivaldybė paviešino savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą Vilniaus Reformatų skvero atnaujinimo projektą ir informaciją apie su rangovu UAB „Eikos statyba“ pasirašytą sutartį, pagal kurią jau 2018 m. vasarą ketinta pradėti atnaujinimo darbus. Skverą kasdien naudojantiems žmonėms, architektūros, kraštovaizdžio, paveldosaugos ir kitų sričių specialistams išreiškus nepritarimą projektui, Vilniaus savivaldybė sutiko rugpjūčio 9 d. surengti viešą susitikimą su visuomene, kurio metu bus aptariamas parengtas projektas ir galimi jo keitimai, atsižvelgiant į išsakytus komentarus.


Tą pačią dieną skvere vyks ir projektui nepritariančių aktyvistų rengiamas vienos dienos Re:formatų festivalis, skirtas Reformatų skverui ir siekiui reformuoti vilniečių dalyvavimą priimant sprendimus dėl viešųjų erdvių. Festivalis vyks nuo 12 val. iki 24 val. Jį atidarys muzikinė procesija, dienos metu vyks meninės akcijos, 16 val. prasidės aktyvistų tarpusavio diskusijos, 18 val. – diskusija su Vilniaus savivaldybės atstovais ir dabartinio projekto rengėjais, nuo 20 val. prasidės vakaro muzikinė ir sporto programa. Išsami festivalio programa.

 Ignas  Šimelis, Atpažintas objektas. 1995 m.
Ignas Šimelis, Atpažintas objektas. 1995 m.
  < PUSLAPIS IŠ 76  >>> Archyvas