7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Daugiau temų

Viešoji sfera intelektualui svarbi

Pokalbis su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu

Gegužę ispanų dienraštis „El Pais“ išspausdino pokalbį su vokiečių filosofu ir sociologu Jürgenu Habermasu. Jis gimė 1929 m. birželio 18 dieną. Habermasas – garsiosios Frankfurto mokyklos atstovas, Theodoro Adorno mokinys ir asistentas. Vienas svarbiausių šiuolaikinių mąstytojų, filosofas pasisako visais pagrindiniais socialinių ir politinių mokslų klausimais, daug dėmesio skiria komunikacijos teorijai ir analizuoja kliūtis, trukdančias susikalbėti. Pateikiame Borjos Hermoso pokalbio, kuris vyko Starnberge, netoli Miuncheno, fragmentus.

Jürgen Habermas
Jürgen Habermas
Dalia Vasiliūnienė

Šv. Kazimiero šlovės atspindžiai Italijos mene

Lietuvos šventojo karalaičio gerbimo istorijos šedevrai Bažnytinio paveldo muziejuje

Lietuvos meno lauko profesionalai ir gerbėjai tikrai nelepinami atvežtinėmis klasikinės dailės parodomis, o Europos muziejuose saugomų aukščiausio lygio šedevrų eksponavimas mūsų šalyje dažnumu galėtų rungtis su popiežių vizitais. Todėl ypač nudžiugino Bažnytinio paveldo muziejaus iniciatyva į Vilnių iš Italijos atgabenti baroko epochos dailininkų kūrinius.

Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. BPM nuotr.
Jonas Ūbis

Birželio kronikos

Krėsle prie televizoriaus

Netrukus prasidės atostogos. Kaip visada, manęs laukia didžiulė knygų krūva ir dar didesnis skaitymo malonumas. Todėl labiau nei į televizijos programas gilinuosi į skaitytinų knygų sąrašus, kuriuos spausdina ne tik įvairūs leidiniai, bet ir tinklaraštininkai.

„Kalno valdovas“
„Kalno valdovas“
„Auksinė taurė“
„Auksinė taurė“
„Pradedantieji“
„Pradedantieji“
„Tik tavo akims“
„Tik tavo akims“
Kristina Stančienė

Vasara pro fotoobjektyvą

Apie Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos fotografijos studijos plenerą Dargužių kaime

 

Vasaros plenerai, kūrybinės stovyklos pajūryje, įvairiuose Lietuvos miesteliuose – įprasta J. Vienožinskio dailės mokyklos mokslo metų pabaigos rutina. Tiesa, dalis vaikų bei suaugusių mokyklos lankytojų keletą savaičių dirba Vilniuje – piešia bei tapo, studijuodami gamtos, architektūros motyvus „iš natūros“. Ir mokyklos fotografijos studija, vadovaujama Aurelijos Maknytės, taip pat paprastai užbaigdavo metų darbų ciklą čia pat, mokykloje. Tačiau šiemet jos lankytojos birželio 15–17 d. ryžosi trumpai savaitgalio išvykai į Varėnos rajono Dargužių kaimo amatų centrą.

Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Rūtos ir Nerijaus Kavaliauskų dirbtuvėje. Naujieji Valkininkai
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Ineta Armanavičiūtė. Vaizdas Dargužių kaime
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Buvusioje "Pušelės" ligoninėje. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Viktorija Jurgilė. Senieji Dargužių kaimo namai
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Ineta Armananvičiūtė. Dargužiai. Tiltas per Merkį
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Viktorija Jurgilė. Stanislovo Kuzmos skulptūros fragmentas. Naujieji Valkininkai
Rūta Taukinaitytė-Narbutienė

Iš retų knygų lentynos

Kada prasidės bibliofilinis žaidimas?

Neseniai buvo pristatyta Virginijos Kulvinskaitės, dar žinomos kaip Virginija Cibarauskė, poezijos knyga „Antrininkė“. Tačiau šįkart norėtųsi pakalbėti ne apie poeziją ar jos autorę, o apie mažo tiražo popierinę knygą.

Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Ievos Rusteikaitės sukurta Virginijos Kulvinskaitės knyga „Antrininkė“
Jonas Ūbis

Naktys bus gražesnės

Krėsle prie televizoriaus

Jau kelintą dieną galvoje įstrigusi „Seans“ žurnale perskaityta filosofo Michailo Jampolskio mintis, kad pagrindine šių laikų figūra tapo auka. Pasak Jampolskio, trauma ir su ja susijęs pasyvumas visuomenei tapo normaliu reiškiniu: „Mes nebeveikiame, mes tik patiriame išorinį poveikį kaip traumą. Traumos kultas pagimdė aukos kultą. Visi kaip nors traumuoti, visi ieško kaltų. Pasaulį apėmė traumos, tapusios begalinių reikalavimų pagrindu, ištakų paieškos.“

„Tvin Pyksas“
„Tvin Pyksas“
„Ore“
„Ore“
„Mano tobulas gangsteris“
„Mano tobulas gangsteris“
„Ekipažas“
„Ekipažas“
Viktoras Liutkus

Gyvenimo sodo obuoliukai

In memoriam Romanas Vilkauskas (1949–2018)

Atrodo, tai buvo vakar: Plinkšių dvaro parkas, paežerė, dažai ir teptukai, kuklios drobelės ar kartono lapai, akvarelės su vasara trykštančios, sultingos Žemaitijos vaizdais, ilgos vakaronės, persunktos minčių ir kalbų apie meną ir menininkus, svajonės apie būsimą dailininko kelią.

Romanas Vilkauskas, „Natiurmortas su obuoliais“. 1980 m.
Romanas Vilkauskas, „Natiurmortas su obuoliais“. 1980 m.
Jonas Ūbis

Plaukiant „Titaniku“

Krėsle prie televizoriaus

Kai taip karšta, galima prisiminti žiemą. Tegu ir Amerikoje, kur ką tik pasibaigė Pilietinis karas. Per begalinius Laukinių Vakarų sniegynus galvų medžiotojas Džonas Rutas, pramintas Kartuvėmis (Kurt Russell), diližanu veža nusikaltėlę Deizę (Jennifer Jason Leigh) į miestelį, kur vyks teismas ir moteris bus pakarta.

„Grėsmingasis aštuonetas“
„Grėsmingasis aštuonetas“
„Šnipas, kuris mane mylėjo“
„Šnipas, kuris mane mylėjo“
„Įkaitas“
„Įkaitas“
Jonas Ūbis

Paranoja kasdien

Krėsle prie televizoriaus

Nors amerikiečių režisierius Paulas Thomas Andersonas visada minimas tarp talentingiausių šių dienų kino kūrėjų, lietuvių platintojai jo filmų vengia ir kino teatruose nerodo. Ne išimtis ir 2014 m. Andersono „Žmogiškoji silpnybė“ (TV1, šįvakar, 8 d. 22.55), sukurta pagal postmodernistinį Thomaso Pynchono romaną (beje, tai pirmoji Pinchono ekranizacija). Gaila, nes šį vieną neįtikimiausių režiseriaus kūrinių reikia žiūrėti dideliame ekrane, juolab kad jis ir filmuotas 35 mm juostoje. Filmas užbaigia neformalią Andersono trilogiją apie Amerikos beprotybę ir paranoją, ją sudaro „Čia bus kraujo“ ir „Mokytojas“.

„Žmogiškoji silpnybė“
„Žmogiškoji silpnybė“
„Londono bulvaras“
„Londono bulvaras“
„Vardan tėvo“
„Vardan tėvo“
„Žmogus su auksiniu pistoletu“
„Žmogus su auksiniu pistoletu“
Ramunė Balevičiūtė

Pasaulis aukštyn kojom, bet be jausmų

Spektaklis vaikams Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuaras greta Joëlio Pommerat „Raudonkepurės“ pasipildė dar viena šiuolaikine pjese vaikams – vokiečių autoriaus Carsteno Brandau filosofiniu kūriniu „Trijulis aukštyn kojom“. Tai – originaliai poeziją ir absurdą supinantis tekstas, kurio grožį ir įtaigą meistriškai perteikė vertėja Rūta Jonynaitė. Nesunku įsivaizduoti, kad „Trijulis aukštyn kojom“ būtų puiki paveikslėlių knyga. Tačiau Carstenas Brandau savo kūrybos partneriu pasirinko ne dailininką, o nepažįstamus teatro kūrėjus. Paantraštę užrašė tokią: „Gabalėlis teatro VISIEMS nuo 4 metų“.

 

Pjesę paversti „gabalėliu teatro“ LNDT Studijoje ėmėsi jaunų menininkų komanda: režisierė Giedrė Kriaučionytė, scenografas Vladas Suncovas, kostiumų dailininkas Antanas Dubra ir kompozitorė Karolina Kapustaitė. Vienulį, Dudulį ir Trijulį vaidina aktoriai Marius Čižauskas, Jovita Jankelaitytė ir Kirilas Glušajevas. Sprendžiant iš rezultato, labiausiai spektaklio kūrėjų vaizduotę uždegė pjesės ir jos veikėjų neįprastumas. Kaip galėtų atrodyti Vienulis, Dudulis ir Trijulis, kurie yra nežinia kas, aišku tik, kad ne paukščiai (?), ir kokiame pasaulyje jie gyvena, – atrodo, jog tai svarbiausi klausimai, į kuriuos ieškojo atsakymo „Trijulio aukštyn kojom“ kūrėjai.

Marius Čižauskas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas  spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Čižauskas spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Kirilas Glušajevas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
Kirilas Glušajevas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Trijulis aukštyn kojom“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 75  >>> Archyvas