Nuo tada, kai pamačiau dar Honkonge 1989 m. Johno Woo kurtą filmą „Samdomas žudikas“, esu didis režisieriaus gerbėjas. Pastaraisiais metais jo šlovė išblėso, mat po JAV sukurtų filmų, kad ir garsiųjų „Dviveidžio“ ar „Kalbančių vėjui“, Woo buvo pakviestas išmokyti jaunų Kinijos režisierių dirbti kaip Holivude. Tada gimė ir lankomumo rekordus viršijusi jo „Raudonoji uola“. Į amerikiečių kiną Woo po ilgokos pertraukos grįžo 2023 m. filmu „Tyli naktis“ (BTV, 21 d. 21 val.). Tai dar vienas pasakojimas apie vyrą, norintį atkeršyti už nusikaltėlių nušautą sūnų. Bijau, toks siužetas neįkvepia, bet „Tyli naktis“ sužadino diskusijas, nes filme nėra dialogų (jie skamba fone arba numanomi), užtat kalba vaizdai, muzika ir kadrų kompozicija. Paaiškinimas logiškas – sūnaus žudikus besivejantį elektriką Brajaną (Joel Kinnaman) pašovė. Kulka pataikė tiesiai į Brajano gerklę. Išėjęs iš ligoninės jis treniruojasi, rengiasi kerštui, kad lygiai po metų Kalėdų išvakarėse atkeršytų žudikams.
Akrobatiški ar choreografiški „Tylios nakties“ susišaudymai skamba kaip simfonija, o jų filme daug nuo pat pradžių, kai Brajanas prišnerkšto miesto (filmuota Meksikoje) gatvėmis vejasi du automobilius, o juose sėdintieji susišaudo. Gaudynės, šūvių garsai, ant palatos palangės nutūpusi papūgėlė (garsiųjų Woo balandžių – poetiškų mirties pranašų – šįkart nebus) sugrąžina į ironišką Woo pasaulį, kur galima išmokti muštis kad ir žiūrint jutubą. Režisierius nebijo klišių, nes kažkada išmoko jas paversti poezijos kalba, tik, deja, ir jam ne visada pavyksta į tą pačią upę įbristi antrą kartą.
1997 m. pasirodęs Roberto Benigni filmas „Gyvenimas yra gražus“ (LNK, 16 d. 15 val.) – taip pat apie tėvo ir sūnaus meilę. Režisierius pats vaidina Gvidą – fantazuotoją ir keistuolį, įsimylintį gražuolę Dorą. Per karą Gvidas su sūnumi ir dėde išvežami į koncentracijos lagerį, nes yra žydai. Dora važiuoja kartu savo noru. Gvidas paslepia sūnų barake ir norėdamas apsaugoti sako berniukui, kad jie abu dalyvauja žaidime, kurio pagrindinis prizas – tankas. Esą žaidime dalyvauja ir konclagerio prižiūrėtojai, kurie yra žiaurūs, nes taip pat nori laimėti.
Pavadintas komedija apie Holokaustą, „Gyvenimas yra gražus“ buvo sutiktas prieštaringai. Išgyvenusieji konclagerių siaubą ir kai kurie kino kritikai Benigni priekaištavo, kad jis pernelyg lengvai traktuoja Holokaustą, pabrėžė istorines filmo klaidas. „Gyvenimas yra gražus“ sulaukė apdovanojimų, tarp jų ir trijų „Oskarų“ – už geriausią vyro vaidmenį, muziką ir kaip užsienio kalba sukurtas filmas.
„Snieguolė ir septyni nykštukai“ – viena populiariausių brolių Grimmų pasakų, bet kine debiutuojančio britų klipų kūrėjo Ruperto Sanderso filmas „Snieguolė ir medžiotojas“ (TV3, šįvakar, 15 d., 22.30), matyt, nustebintų ir juos. Tai eklektiškas reginys, kuriame bandyta surinkti viską, kas gražiausia ne tik fantasy filmuose. Abi pagrindinės filmo veikėjos Snieguolė (Kristen Stewart) ir jos pamotė Ravena (Charlize Theron) vaikystėje patyrė traumas. Snieguolė neprarado stiprios dvasios, Ravena niekad nesusitaikė su patirta neteisybe. Ją ėda baimė prarasti grožį ir valdžią. Pagrindinė Ravenos priešininkė – namų arešto sąlygomis kalinama Snieguolė. Nusprendusi nelaukti, kol pamotė išplėš jai širdį ir įgis amžiną jaunystę, Snieguolė iššoka pro langą į audringą jūrą, o išlipusi ant kranto leidžiasi, kur akys mato. Taip ji atsiduria Tamsiame miške. Trumpai tariant, nuotykiai tik prasideda, bet finalinė blogio ir gėrio kova būtinai įvyks. Tačiau kai jau karūnuotos Snieguolės rankose laikoma lazda pradeda skleistis rožiniais lapeliais, liudijančiais gėrio pergalę, pasijunti, švelniai tariant, dviprasmiškai: gėris ir blogis kartais labai panašūs.
Mados, kvepalų, filmų ir dar daug ko kūrėjas Tomas Fordas domisi literatūra. Jo pirmasis filmas „Vienišas vyras“ (2009) – nuostabiojo Christopherio Isherwoodo romano ekranizacija. „Naktiniai gyvuliai“ (TV3, 16 d. 22 val.) sukurti pagal 1993 m. išleistą Austino Wrighto romaną, kurio atsisakė vienuolika Niujorko leidyklų ir išleido niekam nežinoma dvyliktoji, o „Tonis ir Siuzana“ tapo bestseleriu.
Wrightas – literatūros kritikas ir dėstytojas, mokantis kūrybinio rašymo. Jis mėgsta rašyti apie vyrų ir moterų santykius, bet Fordas pavertė „Naktinius gyvulius“ melodramos, trilerio ir atpildo filmo mišiniu. Jis sakė: „Pakeičiau labai daug. Manau, kad kinas ir literatūra – visiškai skirtingi dalykai. Rašytojui jo knyga visada liks knyga. Jo kūdikis idealus, jis visada egzistuos tik knygos forma. Man, režisieriui, svarbu perteikti žiūrovui knygos dvasią ir padaryti tai tinkamiausiu vizualiniu būdu. Kartais tai sutampa, kartais – ne.“ Mintis gal ir ne nauja, bet nuolat pamirštama.
Galerijos savininkė Siuzana (Amy Adams) gyvena taip, tarsi būtų spalvoto žurnalo herojė. Jos vyras (Armie Hammer) turtingas ir gražus, galerija turi gerą vardą, ji jaučiasi elito dalimi. Bet atidžiau pažvelgus viskas ne taip įspūdinga: santuoka formali, namai ištuštėjo, kai iš jų išsikraustė duktė, o profesinė sėkmė nebeteikia pasitenkinimo. Iš emocinio letargo ištrauks buvusio vyro Edvardo (Jake Gyllenhaal) atsiųsta knyga „Naktiniai gyvuliai“, skirta Siuzanai. Jos herojus, kuklus matematikas Tonis, su šeima vyksta į užmiesčio sodybą. Kelyje mašiną užpuola banditai, užmuša Tonio dukterį ir žmoną, bet jis lieka gyvas. Skaitydama knygą Siuzana prisimena savo gyvenimą su Edvardu. Ji nelaiminga, bet sugrįžimas į praeitį žadina viltį.
Kai Siuzana pradeda skaityti, filmo pasakojimas sluoksniuojasi. Fordas nukelia į praeitį ir rodo Siuzanos bei Edvardo santykius. Atkuriamas šokiruojantis knygos pasakojimas, apmąstomas ryšys tarp literatūrinės fikcijos ir realybės. Knygoje papasakota istorija tampa kančios, kurią gali suteikti mylimas žmogus, metafora.
„Naktinių gyvulių“ leitmotyvas – neišvengiamos permainos. Tai gali būti pikta Siuzanos pastaba botoksą pamėgusiai bendradarbei ar karti refleksija: „Tavo gyvenimas virsta kažkuo, ko niekad nenorėjai.“ Laikas atima iš veikėjų grožį bei jaunystę, nužudo meilę, neišgydo žaizdų ir širdies, tačiau išmoko susitaikyti su viskuo, net su praeitimi. Beje, šiemet laukia trečio Fordo filmo premjera. „Šauksmas dangui“ („Cry to Haven“) – Anne Rice romano ekranizacija, nukelsianti į XVIII a. Veneciją.
Jūsų – Jonas Ūbis
