Rytais, kai baisoka įsijungti žinias, prisimenu vienos laidojimo įmonės reklamą: „Klientai nuolat išeina, bet darbo netrūksta.“ Tikiuosi, ilgasis savaitgalis padės atsipūsti, o prie to gali prisidėti ir filmai. Šiąnakt TV3 (gegužės 1 d., 23.55) rodo Jimo Jarmuscho komediją „Negyvėliai nemiršta“, nukelsiančią į mažą JAV miestuką, nors, tiesą sakant, dabar visai šaliai iškilo grėsmė tapti pasaulio užkampiu.
Tądien mieste viskas klostosi kitaip, nei įprasta. Diena niekaip negali baigtis, gyvūnai bėga į mišką, telefonai neveikia, o per radiją skamba vis ta pati daina. Netrukus paaiškės, kad nuodinga mėnesiena prikelia mirusiuosius.
Filmo „Negyvėliai nemiršta“ personažai bei juos vaidinantys aktoriai gerai pažįstami. Tai pensijos laukiantis policininkas Klifas (Bill Murray), jo padėjėjas Ronaldas (Adam Driver), baltosios Amerikos gynėjas (Steve Buscemi), provincijos žavesį atrandantis hipsterių trio su Selena Gomez priešakyje, atsiskyrėlis gamtos globėjas, vaidinamas Tomo Waitso. Režisierius žaidžia savo filmų motyvais ir atiduoda pagarbos duoklę klasikams, bet reginį pasiglemžia Tilda Swinton. Škotišku akcentu ir samurajaus kardu apsiginklavusi jos laidojimo namų savininkė tampa tikru populiariosios kultūros įsivaizdavimu apie save pačią.
Jarmuscho zombiai švokščia, sunkiai kvėpuoja ir stripinėja garsiausių režisieriaus filmų ritmu. Jie sugeba akimirksniu griebti už gerklės, bet niekur neskuba. Kruvinas žmogaus organas jiems skanus kąsnelis, bet kiekvieną tokį mielai pakeis į šviežią kavą. Jie trokšta to, ką mėgo prieš numirdami, ilgisi beisbolo, prekybos centrų ir interneto. Išsukinėti sąnariai, įpuvusi oda ar pabalusi akis tik suteikia zombiams žavesio. Gaila, kad režisierius pats atima iš jų tą žavesį, visaip eksploatuodamas vartojimo metaforą.
JAV prezidentas Barackas Obama baigiantis metams dalijasi geriausių filmų sąrašu. 2019-aisiais jame atsidūrė Thomo Bezuchos šeimos drama „Laikas atsisveikinti“ (TV3, 4 d. 22.30). Pagyvenusi pora Džordžas (Kevin Costner) ir Margaret (Diane Lane) negali susitaikyti su tragiška sūnaus žūtimi. Viskas, kas jiems liko, yra anūkas. Bet marti išteka už kito vyro. Jis žiaurus, kilęs iš prievarta garsėjančios įtakingos šeimos. Kad susigrąžintų vaiką, filmo herojai bus pasirengę viskam.
Šeimos dramos įgyja įvairių žanrų formas. „Laikas atsisveikinti“ yra arti vesterno, o danės Birgitte Stærmose kelio filmas „Camino“ (LRT Plius, 1 d. 22.30) patiks dažnam religingam tautiečiui, mat pasakoja apie nėščią merginą, išsirengusią į Ispaniją kartu su tėvu įveikti Camino de Santiago. Tėvo Regitsa nekenčia, bet paskutinis jos mamos noras buvo, kad jie susitaikytų.
Adamo Brookso „Be abejo, turbūt“ (TV3, 1 d. 13.55) – taip pat apie tėvo ir dukters santykius. Trisdešimtmetis Vilas (Ryan Reynolds) skiriasi su žmona. Jo duktė (Abigail Breslin) nori, kad vakarais jis ne sektų pasakas, o prisimintų savo ryšius su moterimis. Vilas sutinka, nors neplanuoja prisipažinti, kuri iš tų moterų yra mergaitės mama. Kartu filmas – ir prisiminimas apie Billo Clintono laikų JAV, nes jaunas idealistas Vilas iš provincijos Niujorke tapo vienu Clintono reklamos kampanijos rengėjų.
Pasakos gali padėti ir užmigti, ir atsipalaiduoti. Johno Franciso Daley ir Jonathano Goldsteino „Žaidimų vakaro“ (LNK, 2 d. 00. 40) išeities taškas – populiariausia amerikietiškų komedijų klišė: beprotiškų nuotykių kupina viena nieko neįtariančių veikėjų naktis. Maksas (Jason Bateman) ir Enė (Rachel McAdams) – stalo žaidimų, šaradų ir kalambūrų gerbėjai. Jie kviečia draugus į žaidimų maratonus. Tačiau ši naktis bus kitokia, nes ją rengia norintis pasipuikuoti Makso brolis Bruksas (Kyle Chandler). Jis sukiša pinigus į žaidimą, per kurį vienas žaidėjas bus pagrobtas, o kiti turės spręsti mįsles, kad atrastų pagrobtąjį. Bėda ta, kad įvyksta tikras pagrobimas...
Adamo ir Aarono Nee filmas „Prarastas miestas“ (LNK, 1 d. 19.30) – laisvas Roberto Zemeckio „Romano su brangakmeniu“ perdirbinys, jo herojė taip pat pagrobiama. Tai archeologo našlė, populiarių erotinių nuotykių romanų rašytoja Loreta Seidž (Sandra Bullock). Ant minkštų romanų viršelių vaizduojama Andžela Lavmor – sijonuotas Indiana Džounsas. Ją apkabinęs ilgaplaukis blondinas Dešas. Šiam pozuoja Alanas (abu suvaidino Channingas Tatumas). Jis gal net populiaresnis už rašytoją, tad jų santykiai nelabai kokie. Bet kai Loretą tiesiai iš knygos pristatymo pagrobia ekscentriškas milijardierius (Daniel Radcliffe), Alanas išsirengia jos gelbėti. Absurdiškame epizode pasirodys ir Bradas Pittas, bet kuo mažiau žinosite, tuo geriau.
„Prarasto miesto“ kūrėjai nenutolsta nuo populiarios formulės, kai rašytojas atsiduria savo personažo kailyje, bet visos dulkėtos panašių filmų klišės juos nuoširdžiai žavi ir tuo lengvai galima užsikrėsti. „Prarastas miestas“ – lyg parodijos parodija, jis iš priskiriamų guilty pleasure kategorijai reginių, bet juk dabar sunku atsisakyti koncentruotos pabėgimo iš tikrovės galimybės.
Niekad neatsisakau ir nostalgijos. Ją ne vienam mano bendraamžiui sužadins Wojciecho Haso „Lėlė“ (LRT Plius, 2 d. 21 val.) – 1890 m. pasirodžiusio Bolesławo Pruso romano ekranizacija. Tai pasakojimas apie turtingo Varšuvos pirklio Stanislavo Vokulskio (Mariusz Dmochowski) meilę gražiai, bet nuskurdusiai aristokratei Izabelei Lenckai (Beata Tyszkiewicz). Tam naikinančiam jausmui Vokulskis pajungia savo verslą, sudaro nepalankius susitarimus su aristokratų šeimomis, tikėdamas, kad netiesiogiai padeda mylimajai. Jis nepaiso draugo Ignaco patarimų, nepastebi, kad Izabelė patyliukais flirtuoja su gražuoliu pusbroliu.
Filmo pasirodymas 1968-aisiais sutiktas prieštaringai. „Lėlė“ – gražus, tapybiškas filmas, taikliai perteikiantis epochos dvasią ir begalinį režisieriaus susižavėjimą fin de siècle kultūra. Hasas atsisakė kelių romano linijų, jį domino iš žemų socialinių sluoksnių iškilusio žmogaus istorija. Beveik priartėjęs prie viršūnės, Vokulskis susiduria su nenugalimais konvencijų, prietarų, snobizmo barjerais. Kita vertus, Vokulskis Hasui yra ir romantiškas svajotojas, besivaikantis chimerų. Izabelė – tik viena jų.
Rašytoja Olga Tokarczuk siūlo pavadinimą „Lėlė“ interpretuoti kaip iliuzijos sinonimą. Izabelė yra ir lėlė, ir iliuzija. Vokulskis jos siekia, bet tam tikru momentu pabunda, atsiduria realybėje, o iš ten pereina į dvasinį pasaulį. Beje, šiemet planuojamos baigti dvi naujos romano ekranizacijos: Maciejaus Kawalskio filmas ir Pawelo Maślonos serialas „Netfilix“ kanalui.
Jūsų – Jonas Ūbis
