7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

VDA inf.

Rūtos Šipalytės paroda „Miestai. Keliaujantys namai”

Maloniai kviečiame Jus į menininkės Rūtos Šipalytės parodos „Miestai. Keliaujantys namai” atidarymą, kuris VDA Tekstilės galerijoje Artifex vyks vasario 27d. 18 val.  Parodos laikas:  2018 vasario 27d. - kovo 17d. Galerijos darbo laikas: II - V: 12 - 18 val., VI:  12 - 17 val. Adresas: Gaono g. 1, Vilnius.

Rūta Šipalytė

Miestai. Keliaujantys namai

Šiuolaikinio pasaulio dinamiškumas, jo poveikis visoms žmogiškosios būties sferoms suponavo meninio projekto temą „Miestai. Keliaujantys namai“. Projekte siekiama „žvilgtelėti“ į urbanizacijos bei technologijų bumo įtaką kasdienybei, laiko ir erdvės santykio kaitą, kai informacijos perpildytoje sociokultūrinėje erdvėje geografiniai atstumai netenka reikšmės, o gyvenimas tampa ypač judrus, skatinantis nuolatinę kūrybinės ir gyvenamosios erdvės kaitą. Tokiame kontekste ryškėja klausimas – kur yra tikrieji namai? Savo kompozicijomis svarstau, kiek žmogui svarbu išsiugdyti „vidinių namų“ pajautą, ar dažnai pasaulio pilietis ilgisi „savo namų“.


„Keliaujantys namai“ yra „vidiniai namai“ – tai, ką mes turime omenyje sakydami „esu namie“. Būdama svečiose šalyse kartais pasijuntu netvirtai, reikia laiko prisitaikyti prie naujos realybės. Tuomet man svarbu „grįžti į namus“, aktualizuoti jausmą „esu namie“, išlaikyti savo kultūrinį identitetą, o praturtinus jį naujomis patirtimis neprarasti autentiškumo. Todėl pajauta „esu namie“ keliauja kartu su manimi visur po pasaulį – didžiulius miestus, meno centrus ir pan.


Namas, avilys, buveinė visuomet asocijuojasi su gyvybingumu, jaukumu, saugumu. Tokiame kontekste „namai“ įsikūnija asmenyje, tampa tarsi gyvi ir keliauja mumyse visur ir visada; jie keliauja kitoje žmogaus dimensijoje, kitoje realybėje – žmogaus širdyje. Šios kelionės dovanoja begalę išgyvenimų, asocijacijų, kurias perteikiu kompozicijose „Keliaujantys namai“, „Visada su manimi“, „Ten ir čia“, „Ateinu“, „Viduje“, „Žydintys“, „Ilgai laukus dar palauk“ ir kitose.

 

Monika Krikštopaitytė

Rafinuotų knygų lentyna

Naujausių dailės ir dailėtyros leidinių apžvalga

Knygų leidėjai ir autoriai žino, kad spaustuvių mechanizmai garsiausiai gaudžia prieš Naujuosius metus, kai tenka atsiskaityti rėmimo fondams, ir prieš pat Knygų mugę, nes čia leidiniai turi daugiau progų būti pamatyti. Bent jau to tikimasi. Šiandienos tik ką į knygas materializavęsi dailės tyrimai verti atskiro dėmesio pirmiausiai todėl, kad yra kelerių metų, o kartais ir dešimtmečio sutelkto, atkaklaus ir įdomaus tarsi nuotykių filmas darbo esencijos, tikras lobis smalsiam protui.

Dvitomis „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“. G. Čiuželio nuotr.
Dvitomis „Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954)“. G. Čiuželio nuotr.
Knygos „Rimtautas Vincentas Gibavičius“ viršelis
Knygos „Rimtautas Vincentas Gibavičius“ viršelis
Knygos „Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis sum“ viršelis
Knygos „Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis sum“ viršelis
Knygos „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1980–1940“ viršelis
Knygos „Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1980–1940“ viršelis
Knygos „Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė“ viršelis
Knygos „Ar tai menas, arba Paveikslo (ne)laisvė“ viršelis
Knygos „Konstantinas Bogdanas: šviesioji nesėkmės pusė“ viršelis
Knygos „Konstantinas Bogdanas: šviesioji nesėkmės pusė“ viršelis
Editorial inf.

„Mother& Tongue“ – Ievos Rojūtės solo paroda projektų erdvėje „Editorial“

Vasario 20 d., antradienį, 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma Ievos Rojūtės personalinė paroda „MOTHER & TONGUE“.

„Savo kūriniuose tyrinėju žmonių tarpusavio santykių, šeimos konstrukto, individo identiteto konflikto ir kasdienio folkloro jungtis. Pagrindinės temos, prie kurių vis grįžtu, tai potenciali nesėkmės galimybė, nelaimės, nerimas ir baimė. Mane domina primygtinis vienintelės patirties teigimas ir kitokių patirčių neigimas, kuris atsiranda daugelyje opių temų šiandieniniame kontekste ir asmeninėse patirtyse. Tai keliavimas kolektyvine pasąmone, nuo vaikystės kompleksų iki seniausios bendros praeties ar sapnų.

Pasitelkdama gatvės meno raišką, iš pirmo žvilgsnio infantiliai prieinu prie giluminių ir bendrų patirčių. Dekonstruojant literatūrą, abstrakčią tautosaką, sakytinės kalbos hibridus, sapnus, instaliacijose ieškau tęstinumo, dialogo. Dalyvaudama grupinėse parodose ieškau ir atliepiu šalia esančius kūrinius. Tuo pačiu siekiu atrasti ir analizuoti tautosaką per asmeninę patirtį, ieškau naujų būdų, kaip žodžių konstruktas galėtų tapti erdve, vieta į kurią nueinama. Dažniausiai ta vieta, nemaloni, arba joje nesinorėtų užsibūti. Pagrindinis tikslas - rezonuoti su žiūrovu ir erdve, kurioje atsiduria instaliacija.

„Saldus žvilgsnis“, tai vienas paskutinių darbų, kuriuose norėjosi užčiuopti antgamtiškumo ir žmogiškumo konfliktą. Šioje instaliacijoje kalbama apie žmogų, kurį reikia nuo kažko išgelbėti. Naudojant asmenines patirtis, dienoraščio užrašus, nuogirdas, konstruoju tam tikrą žinutę. Ne pirmą kartą atsiduriu vaidmenyje, kuris kelia klausimų dėl savo išlikimo (pvz. „Vaikeli, tu pražūsi“ 2013, „Abstraction will destroy you“ 2017). Ši tema linkusi persekioti ir vis primena apie save skirtingais kanalais.

„MOTHER & TONGUE“ solo parodoje „Editorial“ erdvėje norėčiau pabandyti išgydyti ir nužudyti neurotiškas fantazijas, kartu įsiklausant į keistus patarimus, kurie bando padėti išgyventi ar kažką išspręsti.“ – Ieva Rojūtė

Ieva Rojūtė (g. 1989) surengė solo parodą galerijoje „Vartai“ (2013) bei dalyvavo grupinėse parodose „Kūnas ir tamsa“ galerijoje „Vartai“ (2017), Viennacontemporary, Viena (2017),  „GIVE UP THE GHOST“, 13-oji Baltijos trienalė ŠMC, Vilnius (artėjanti) ir kt.

Paroda veiks iki kovo 14 d. ketvirtadieniais-penktadieniais nuo 16 iki 18:30 val. arba susitarus telefonu 865654249.

 

 

The Room inf.

Inos Budrytės akvarelės darbų paroda „Dviejų juodų periodas“

Akvarelė
2018 02 22 – 2018 03 30

The Room galerija
Polocko g. 17, Vilnius
Atidarymas vasario 22 d. 18 val.

Vasario 22 d., ketvirtadienį, 18 val. The Room galerijoje (Polocko g. 17, Vilnius) atidaroma tapytojos Inos Budrytės akvarelės darbų paroda „Dviejų juodų periodas“.

Paroda vyks iki 2018 m. kovo 30 d.
Parodoje menininkė rodo ketverių metų akvareles. Inos Budrytės žodžiais, „kūryba yra ta žemė, ant kurios tvirčiau atsistojus galima pažvelgti į chaotišką gyvenimą iš šalies, atskirti pelus nuo grūdų, pasirinkti spalvų, vaizdų, motyvų ir bristi į fantazijos pievas, konstruoti dar nematytus vaizdus, pasakoti dar negirdėtas istorijas, kelti savas vėliavas“.

Kaip rašo dailėtyrininkė prof. dr. Raminta Jurėnaitė: „Budrytė savaip derina kasdieniškus ir fantastinius motyvus, žaidžia spalvų ir dydžių santykiais, suteikdama vaizdiniams paslaptingumo. Figūros ir daiktai plokštumoje išdėliojami tarsi rebusas <...>. Inos Budrytės piešinius iš tikrųjų galima skaityti kaip pasakojimus, bet jie saugo svetimus prisiminimus ir slepia tiek daug reikšmių, kad žiūrovams belieka gėrėtis jais ir stebėtis, kodėl nesiseka įminti, regis, tokios kasdieniškos paslapties.“ (citata iš Inos Budrytės parodos „Iš mano kambarių“ katalogo, MMC, 2010).

The Room – nauja galerija, ekspozicijų erdvė Užupyje. Kūrybinė vieta, atvira ir pripažintiems meistrams, ir jaunosios kartos kūrėjams.

Parodos laikas: 2018 02 22 – 2018 03 30
Galerijos darbo laikas: I-V 11-19, VI 11-15
Lankymas – nemokamas.
Daugiau informacijos: www.facebook.com/TheRoomArtBooksWine

Agnė Narušytė

Prieš šimtą metų

Kęstučio Grigaliūno videoinstaliacija „Savanoriai: fotografinė atmintis“ galerijoje „Artifex“

Vilniaus galerija „Artifex“ – viena mažiausių, bet Kęstutis Grigaliūnas ją dar sumažino. Paliko tik vieną kambarį, tik ekraną, į kurį galima žiūrėti tik iš labai arti. Kad „įeitum“ į vaizdą, įeitum į istorijos miražą, kuriamą fotografijos, projektoriaus šviesos ir galerijos prietemos. Ekrane vienas kitą keičia 600 portretų – ką tik atkurtos Lietuvos kariuomenės savanoriai, šauktiniai kareiviai ir puskarininkiai. Jiems peržiūrėti prireiks pusvalandžio – visai nedaug. Tiesa, tai – ne vienintelė galimybė juos pamatyti. Visi portretai atspausdinti mudviejų su Kęstučiu sudarytoje knygoje „Savanoriai: fotografinė atmintis“ („Vaizdų archyvas“, 2017). Bet ten jie mažyčiai – tarsi įklijos karo prisiminimų albume. Projekcija nuotraukas išdidina iki žmogaus ūgio – matosi smulkiausios detalės, fotografavimosi situacijos erdvė tarsi susisiekia su mūsų erdve.

Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Iš Eugenijaus Peikštenio kolekcijos
Rita Mikučionytė

Akmuo lyg kaukolė

Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda „Ūlos g. 19, Mardasavas“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Kiekviena Povilo Ričardo Vaitiekūno paroda man yra tarsi meno žynio išpažintis, kurioje visuomet ieškau lemties ženklų ir fatališkų simbolių. Menininko kūriniais apgyvendinta galerijos „Kairė–dešinė“ erdvė (čia beveik kasmet Maestro parodo po nedidelę kūrybos dalelę) ypač tinka šiai paslaptingai magiško ritualo nuotaikai. Trys nedidelės ekspozicijų salės šįkart primena celes, kuriose tvyro Pažaislio (kur tapytojas kadaise gyveno ir kūrė) vienuolių atsiskyrėlių ir garsiosios vyrų modernistų grupės „24“ kūrybos dvasia. Manau, šioje dar niekur nerodytoje Povilo Ričardo Vaitiekūno kūrinių kolekcijoje skleidžiasi ir egzistenciniai žmogaus būties apmąstymai, ir panteizmas, ir kūrybos, sulydančios spalvą bei liniją, universalumas.

Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, iš serijos „Ūlos g. 19. Aštuoniolika peizažų pro šiaurinį langą“. 2015–2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Kalėdų eglutė“ I. 2015 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Autoportretas. 1967 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Jonukas“. 1972 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Po laidotuvių“ I–II. 2017 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, „Birutė skaito Edgarą Po“. 1982 m.
Linas Bliškevičius

Samprotavimas apie vaivorykštę ir pozityvistiniai apmąstymai

Kristinos Inčiūraitės paroda „Skundas“ LTMKS projektų erdvėje „Sodų 4“

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad parodos kūriniai nesusiję ir lyg išsimėtę reiškiniai fiksuoja atsitiktines autorės patirtis. Tačiau taip galima teigti tik tuo atveju, jei tave parodoje labiau domina vynas – vita activa, o ne contemplativa. Ekspozicijos dėlionė susideda iš pagrindinių, visus kūrinius jungiančių motyvų, kurie, perduodami kaip estafetės lazdelė, kitose rankose įgauna kitus pavidalus. Objekte-girliandoje pavadinimu „Klevo lapas“ aprašomos vaivorykštės susidarymo sąlygos; ant sienos projektuojamame vaizde dokumentuojama vaivorykštė virš kalnų; kalno kontūrą atkartoja ir poezijos eilės piešinių cikle „Kalno kreivė“; kalvą primenanti nėštumo anatominė linija grafiniame vaizde ant sienos pavadinimu „Besilaukianti. Torso profilis“ atliepia ir Taivano salos kontūrą; kalnus simbolizuojantis objektas ant žemės ir iš jo sklindantis moters balsas, kitoje videoinstaliacijoje – moters kalbą sustabdo kompiuterio užstrigimą simbolizuojantis vaivorykštės spalvų skrituliukas. Patraukia būtent vaivorykštės motyvas, kurį galima suvokti kaip ir pačią parodą – arba kaip atskirų spalvų kratinį, arba integraliai, kaip tapačių šviesos dažnių dėlionę.

Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
LDS inf.

Paroda „Skulptoriai atkurtos valstybės šimtmečiui”

Paroda atidaroma š.m. vasario 15 d., ketvirtadienį, 19 val., LDS Šv. Jono gatvės galerijoje, adresu: Šv. Jono g. 11, Vilnius ir veiks iki kovo 11 d., sekmadienio.

Lietuvos skulptoriai atidaro skulptūros parodą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, Šv. Jono gatvės galerijoje, Vilniuje. Parodoje pamatysite įvairiai traktuotą valstybės temą, kuri yra neįtikėtinai talpi. Dalyvauja visų kartų Lietuvos skulptoriai, neabejingi Lietuvos istorijai, valstybingumui ir jos ateičiai! Tai mūsų socialinė-dokumentinė akcija. Mes laisvi rinktis ką galvoti, kaip mąstyti, ką vaizduoti, ir kaip kurti...  

Mūsų atsakas į šiandienos iššūkius paprastas - mes kuriame  valstybei, valstybėje, apie valstybę! Suprantame Laisvę, kaip atsakingą Laisvę!  Švenčiame Lietuvos šimtmetį savo kūryba, dovanojame jos žmonėms pramogą regėti, lytėti, patirti Skulptūrą, nes tai vienas seniausių,vienas brangiausių ir įdomiausių, pasiimančių visą mūsų gyvenimą menų. Gal būtent todėl skulptūros menas turi ypatingą galią paveikti žiūrovą, išlikti tūkstančius metų, pergyventi visas jos interpretavimo madas, nemeilės epochas,  tolyn į ateitį nunešti mūsų dabar kuriamą ateičiai žinią. Kaip gyvenimas yra įvairus, taip ir mūsų kūryba yra įvairi, todėl ši paroda yra viena labai retų  galimybių pamatyti ne cenzūruotą, ne surūšiuotą , o platų kuriančių skulptūros lauke menininkų spektrą, pajusti gyvybingumą, nusistebėti jaunųjų skulptorių mąstymo įvairove, ar net lengvai pašiurpti nuo kai kurių interpretacijų aštrumo. Būtent ne „meno menui” aukštumos, o bendruomeniškumo platumos mums, kuratoriams labiausiai rūpėjo.


Džiaugiamės, kad  į kvietimą atsiliepė broliai latviai, kurių šalis, taip pat švenčianti šimtmetį, susiduria su panašiais iššūkiais.  Šioje parodoje galima patirti Latvijos skulptorių ironišką, socialinės kritikos kupiną požiūrį į gyvenimo savo valstybėje aktualijas.


Siekdami praplėsti parodinį vyksmą, mes įkūnysim seną skulptorių svajonę turėti Skulptorių Namus, pakeisdami galerijos pavadinimą ir atidarydami Skulptorių Klubą kviesime į pokalbių vakarus su įdomiais žmonėmis mums visiems rūpimais klausimais. Informacijos apie renginius ieškokite Šv. Jono gatvės galerijos Facebook paskyroje ir www.svjonogatvesgalerija.com.
Paroda pradedame šventinį  turą po Lietuvą, kolekcija toliau keliaus į Varėną, Panevėžį, Kupiškį, Biržus, Kelmę, Plungę, Marijampolę.


Na, o per atidarymą mus visus sveikina ypatingas, nuostabusis Pabradės Pavoverės varinių dūdų orkestras!


Tad kviečiame švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir rinktis Lietuvą, kad ir ainių kartos švęstų dar ne vieną Lietuvos šimtmetį ateityje!

Parodos idėjos sumanytojai, kuratoriai ir rėmėjai
Daumantas Kučas ir Aušra Jasiukevičiūtė
[email protected] (+37061110939)

VDA inf.

Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „With Love from...“

     Vasario 22 d., ketvirtadienį, 18 val. VDA parodų salėje „Titanikas“ (I aukštas, Maironio g. 3, Vilnius) atidaroma Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės paroda „Su meile nuo...“.


„Banalusis sentimentalizmas“ – taip pati menininkė autoironiškai apibūdina savo kūrybos kryptį. Žinoma, tai tik gudravimas. Sąmoningai ir sarkastiškai imituojantis tokią apgaulę, kuomet po nubalinta dirbtine šypsena pridengiami visai kitokie, dažniausiai priešingi, kėslai. Iš pažiūros dailių siuvinėtų gėlyčių ir margų drugelių kamufliažu Severija maskuoja sudėtingų žmogiškų santykių – nuo buitiškų iki makiaveliškų politinių žaidimų – apmąstymus.


    Parodos leitmotyvu pasirinkta ambivalentiška frazė. Viena vertus, tai banali, savimi patenkintų pramogautojų iš įvairių egzotiškų pasaulio kraštų artimiesiems siunčiamuose atvirlaiškiuose nuvalkiota klišė. Antra vertus, ji įgauna makabrišką išraišką kitoje specifinėje žmogaus saviveiklinio kūrybiškumo tradicijoje. Nuo I-ojo pasaulinio karo iki pat šių dienų įvairių šalių kariškiai praktikuoja „meilės laiškų“ bei palinkėjimų rašymo ritualą ant bombų ir raketų, prieš paleisdami jas į priešų teritoriją sėti mirtį. Paradoksalu, tačiau šie ne vien letalinės sprogstamosios medžiagos atomais, bet ir nesuvaidinto sarkazmo, pagiežos, keršto, neapykantos, įsiūčio chemija įsodrinti „atvirlaiškiai“ neša nesumeluotą žmogišką emociją. Kur kas tikresnę nei išoriškai dėmesį demonstruojantys, bet dažniausiai tik siuntėjo savimylą ir pasipuikavimą dangstantys turistų štampuojami dailių vaizdelių atvirukai.         


           Negatyvių žinučių ir emocijų srautas vyrauja šiuolaikinėse „laikraštinėse“ naujienose, kurių skeveldros, persipynę su vaikystės prisiminimų nuotrupomis tampa skirtingų Severijos kolekcijų jungiamąją grandimi. Rytinė kava ir suplaktas šokiruojančių naujienų Molotovo kokteilis yra tai, kas leidžia normaliai prabusti šiuolaikiniam statistiniam piliečiui. Ant urvų ar virtualių socialinių tinklų sienų, rašmenimis ant popieriaus ar kryžiukais ant trūnijančio metalo – žmogus visuomet atras, kur ir kaip fiksuoti jį dirginančias aktualijas. Šaltojo karo pabaiga ir nauja pradžia su karštaisiais karais Europos pašonėje ir periodiniais dūriais į paširdžius bei sprogimais pačiose jos įsčiose, globalinis atšilimas ir globalus santykių atšalimas, geležinės uždangos griuvimas ir naujų sienų statymas, migracija kaip didžiausia galimybė, teikianti judėjimo laisvę, ir kaip didžiausias prakeiksmas, istoriniai klimato kaitos susitarimai ir staigūs istoriniai atkritimai... – mes nelinkę ir nepasirengę nuobodžiauti. Įvykių bus, o ir žinios apie sociokultūrinių formacijų bei ideologijų antagonizmo „istorijos pabaigą“ ir taikos perspektyvą buvo smarkiai perdėtos – tai pasirodė tik dar viena „netikra naujiena“.


          Severijos „naujienos“ ant yrančių, rūdimis apkrešėjusių metalinių senienų persipynę su efemeriškais jos pačios vaikystės ir kelionių prisiminimais. Donaldo gumos popierėlių kolekcija tampa vaikystėje išgyvento geležinės uždangos eižėjimo simboliu ir nuoroda į šiuolaikinių politikų „nuotykius“ bei infantilumą. Kelionių kalnuose metu rastos ir drugeliais išsiuvinėtos konservų skardinės virsta atvirlaiškiais migracijos ir ekologijos tema. Sovietmečio nepritekliaus paskatintos paprastų žmonių kasdienio kūrybiškumo apraiškos tampa menininkės inspiracijos šaltiniu, o siuvinėjimas ir ironija – tai Severijos minkštosios galios, amortizuojančios šaltą kietą metalinį pasaulį.              
                                                                                                                         Tomas Kriaunevičius

Speciali padėka kolekcininkams Irinai ir Maris Vitols (Latvija) ir „Herve Lancelin“ galerijai (Liuksemburgas).

Parodos laikas: 2018.02.22 – 03.18

Kristina Stančienė

Būgnas – taip pat kūnas

Jurgos Barilaitės projekto „BBB“ paroda

 


Jurgos Barilaitės paroda neseniai baigėsi. Tačiau ji atstovauja tai parodų kategorijai, kuri ilgai neužsimiršta. Atrodo, kad šamaniški, beprotiški ir kartu preciziškai tikslūs Barilaitės būgnų dundesiai, šauksmai, šviesų blyksniai perskrodė ne tik kelių pastarųjų dešimtmečių istoriją, bet ir apsnūdusią kasdienybę, rutiną, įprastus kiekvieno ritualus. Taip yra todėl, kad ši, pasak projekto kuratorės Laimos Kreivytės, „pankiškai perdainuojama istorija“, yra kupina kasdienybės psichodelikos ir taiklios visokių mus supančių blogybių, nesąmonių pajuokos ir kritikos. Tai pasiutusiai stintapūkį šokantis triko be kūno, senojo Žvėryno griuvėsiuose rasta „dejuojanti“ šaknis, apsikabinusi plytą, visi tie parodoje sklidę šūksniai, murmesiai, garsai, kuriuos galėjo kurti patys žiūrovai, mušdami, užgaudami įvairius improvizuotus būgnus...

Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
Jurga Barilaitė, iš projekto „BBB“. A. Anskaičio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas