7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Linas Bliškevičius

Linas Bliškevičius

Nekąsiu

Vitos Opolskytės parodą „Bite Me“ pristato „The Rooster Gallery“

Šiuo metu galima pastebėti išryškėjusią tendenciją vis daugiau dėmesio teikti parodų architektūrai, erdvės žaismei, meno kūrinio pristatymo scenografijai. Parodoms suteikiamas veidas jas pačias paverčia kone autonomišku meno kūriniu. Pavyzdys – Vitos Opolskytės tapybos paroda „Bite Me“ galerijoje „The Rooster Gallery“. Taip, mes su šia tapytoja kartais einame alaus, tačiau iš karto noriu pabrėžti, kad man ir mano „objektyvumui“ tai įtakos nedaro, nes visuomet sau kartoju seniai mirusio mąstytojo žodžius – „draugai svarbu, bet tiesa svarbesnė“. Šiuo atveju tiesa maloni, nes vos užėjęs į ekspozicinę erdvę nudžiungi ne vien dėl to, kad Šv. Brunono gatvėje šiuo metu įsikūrusioje galerijoje tamsiu paros metu negavai per galvą kaip pats šventasis, bet ir todėl, kad tave kaip kokį šv. Sebastijoną iškart perveria kokybės ir profesionalumo strėlės, nors skaičiusiems menininkės kūrybinę biografiją tai neturėtų kelti nuostabos.

Vita Opolskytė, „Sakyk mano vardą“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Sakyk mano vardą“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Tariamasis narcizas“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vita Opolskytė, „Tariamasis narcizas“. 2021 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Vitos Opolskytės parodos „Bite Me“ fragmentas. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Linas Bliškevičius

Menoplova

Ar įmanomi etiški pasirinkimai kultūroje?

2019 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose farmacijos kompanija „Purdue Pharma“ ir šios įmonės savininkai – 8 garsios Sacklerių šeimos nariai – susilaukė didžiulio masto ieškinio dėl savo pačių godumo nulemtų sprendimų, kurie sukėlė tai, kas JAV žinoma kaip „opioidų epidemija“. Legalaus narkotiko – stipraus nuskausminamojo vaisto „OxyContin“ – gaminimo ir platinimo veiksmai sąlygojo kasdienes žmonių mirtis, ištisų bendruomenių ar net miestų degradaciją. 2020 metais kompanija dalinai pripažino savo kaltę – priešingai nei buvo teigiama valstybinėms kontrolės tarnyboms, nebuvo imtasi jokių priemonių, siekiant užkirsti kelią šio opioido patekimui į juodąją rinką, taip pat kontroliuojančiosioms institucijoms buvo teikiama klaidinga informacija, siekiant padidinti kompanijos gamybos kvotas. Pripažinta ir tai, kad mokėta medicininių įrašų sistemas tvarkančiai įmonei, norint efektyviau skleisti informaciją gydytojams ir skatinti juos išrašyti minėtus opiodus.

Asociatyvinis memas
Asociatyvinis memas
Linas Bliškevičius

Intensyvumai ir tėkmės

Postprodukcijos samprata ir Kazimiero Brazdžiūno paroda Pamėnkalnio galerijoje

Kazimieras Brazdžiūnas kadaise yra rašęs: „Kad ir kaip ten bebūtų – panegirikos nemėgstu, o komplimentus laikau blogiausiu palinkėjimu menininkui.“ Tad ir nesiimsime čia tupinėti reveransais, rašyti užsitarnautas panegirikas ar sveikinti su įspūdingu kūrybiniu laimėjimu. Pamėnkalnio galerijoje vykstančios parodos „Postprodukcija“ pavadinimas gali būti traktuojamas kaip bandymas pasinaudoti populiariu prekės ženklu – Nicolas Bourriaud.

Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Izabelė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Izabelė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Labas, Mama“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Labas, Mama“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Dar viena diena ofise. R.Sputnik“. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Dar viena diena ofise. R.Sputnik“. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Linas Bliškevičius

Stat crux dum volvitur orbis

Apie Aglajos Ray pasidemonstravimą meno ir mokslo laboratorijoje „MMLAB erdvė“

Gruodžio 8 d. „MMLAB erdvėje“ Vokiečių gatvėje, Vilniuje, buvo pristatyta paroda-performansas „Technoteologija“. Eglė Tamulytė, dar žinoma kaip Shaltmira, pristatė naują kūrybinį etapą, savo naujumu pakeitusį net ir menininkės sau suteiktą pravardę, – nuo šiol ji prisistato kaip Aglaja Ray. Internete transliuotame renginyje buvo jungiamos daugybinės plotmės. Erdvė užpildyta garso bangomis – kažkokiu ambientiniu minimal techno skambesiu, į kurį inkorporuotas „Tėve mūsų“ (autorius – garso menininkas Echo Delta), taip pat elektromagnetinėmis bangomis – klubiniu arba degalinių tualetų ultravioletinių spindulių apšvietimu, išryškinusiu visas instaliacijos dalis.

Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Linas Bliškevičius

Revizionierius

Meditacijos apie Roberto Narkaus parodą „Valdyba“ galerijoje „Vartai“

Roberto Narkaus personalinė paroda „Valdyba“ iškart sulaukė pasipiktinusių žvilgsnių ir nepasitenkinimo dėl to, jog esą čia tiesiog prikrauta šiukšlių, įvairiausių daiktų, statybinių medžiagų, meniškos aplinkos rekvizitų. Tas pasipiktinimas kai kam kyla vos tik užėjus į galeriją, kurios pirmoje salėje iškart įvyksta stiprus daiktiškumo smūgis, vėliau saldžiai peraugantis į nuosaikų ir šiuolaikinę meninės raiškos madą atitinkantį estetiškumą. Parodos esminis dėmuo – stambaus formato fotografijos – lyg sugrįžimas prie šaknų, jungiamas su studijos, kurioje, matyt, gimė kiti projektai, daiktais. Iš jų konstruojama instaliacija, įrėminanti įprastą mediją, taip ją išplečianti į erdvę. Bet yra ir nežymaus pasislapstymo – vienas kūrinys, matyt, neatitikęs bendros kompozicijos, eksponuojamas užverstas.

Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Jis žiūri iš ten ir šypsosi

Apie Justino Vienožinskio plenerą jo sodyboje

Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros vedėjo ir dėstytojo profesoriaus Arvydo Šaltenio bei tapytojo Justino Vienožinskio, didžio meistro, moderniosios tapybos tėvo ir ypatingą reikšmę Lietuvos kultūrai turinčio žmogaus, palikuonių iniciatyva, po ilgos pertraukos įvyko tapybos pleneras, sukvietęs į dailininko sodybą-memorialinį muziejų Dačiūnuose. Dar visai neseniai, 2011-aisiais, čia vyko gausybė renginių, kuriais siekta paminėti Vienožinskio 125-ąsias gimimo metines ir įamžinti jo atminimą: buvo tvarkoma sodyba, restauruojami baldai, kuriama muziejinė erdvė, filmuotas Liudvikos Pociūnienės filmas „Meistras“ (2015). Tapytojo, pedagogo, meno kritiko ir stebuklingu atkaklumu pasižymėjusio visuomenininko garbei šią vasarą dar kartą į plenerą sukviesti jaunieji tapytojai, turėję pasisemti vietos dvasios ir prisiliesti prie žmonėse, peizažuose ir daiktuose pasislėpusios istorijos. Šaltenis prasitarė, jog pats yra Vienožinskio meninis anūkas, nes jo mokytojas Antanas Gudaitis mokėsi pas jį, todėl šiuo metu ir jis, dėstydamas akademijoje, perduoda tradiciją, kurią ir darbuotis atvykę jaunieji kada nors turės pratęsti. Matydamas visa tai, Vienožinskis (remiantis Šaltenio išsakyta prakalba atidarymo metu) „žiūri iš ten ir šypsosi“, tad ir šio teksto autorius tikisi nesugadinsiąs tenai jam nuotaikos savo kukliais raštais.

 Justinas Vienožinskis, Autoportretas. 1936 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus
Justinas Vienožinskis, Autoportretas. 1936 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus
Linas Bliškevičius

Dabarties rekompozicija

Pažintis su Gyčio Arošiaus tapyba

XX a. pradžioje Filippo Tommaso Marinetti (1876–1944) „Futurizmo manifestu“ paskelbė nuosprendį Vittoria di Samotracia, senajai kultūrai, tradicinėms vertybėms, ir iškėlė „agresyvų judėjimą, karštligišką veiklumą, bėgimą, salto mortale“. Jis pasiūlė antausį ir kumštį, dailų automobilio kapotą, storą išmetamųjų dujų vamzdį ir lėkimą artilerijos sviediniu, militarizmą kaip vienintelį pasaulio sanitarą.

Gytis Arošius, „Stotis“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Stotis“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Stagnacija“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Stagnacija“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Laiku“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Laiku“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „5G“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „5G“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kažkas tave stebi“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kažkas tave stebi“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kur dingo medžiai“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kur dingo medžiai“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, be pavadinimo 3. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, be pavadinimo 3. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Testas“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Testas“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Viena dimensija

Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Ar garsusis režisierius Davidas Lynchas supranta, ką daro, ar tiesiog kuria keistus, bet per panašumą atpažįstamus siužetus, vaizdus, kaip tik dėl to panašumo paverčiančius jo kūrybą į seriją lengvai „skaitomų“ filmų, kuriuose atsiranda prasminis daugialypumas? Juodas oro tunelis, į architektūrą įsiterpianti konstrukcija, tekstiniai šaltiniai, dokumentai, molinis batas, videofilmas ir klaidžiojimas po NDG fojė įsikūrusią ekspoziciją verčia veikti atsargiai ir dėmesingai, aktyviai koreguojant trajektorijas.

Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Bliškevičius

Mintis su daug galvų

Dar kartą apie parodą Šiuolaikinio meno centre

Pasaulį gerai apibūdina garsus politikas Donaldas Rumsfeldas. Viena jo politinio gyvenimo formulė, atsispindėjusi ir jo autobiografinės knygos „Žinomi ir nežinomi: memuarai“ (2012) pavadinime, skamba taip: „Ataskaitos, sakančios, jog kažkas neįvyko, mane visuomet domino, nes, kaip mes žinome, yra žinomi žinomieji; yra mums žinomi dalykai, apie kuriuos mes žinome. Mes taip pat žinome apie dalykus, kurių mes nežinome; kitaip tariant, mes žinome, kad yra dalykų, kurių mes nežinome

Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Bliškevičius

Teletabių valanda

Apie Kazimiero Brazdžiūno paveikslą „Oh my god!“

Krykštaujanti ryto saulytė, skaisčiai mėlynomis akimis pažvelgianti į tik pabudusį ryškiai žalią lauką ir į ją atsisukančias, užsimiegojusias gėlytes. Besisukančio gamtamylio vėjo malūnėlio fone teletabius budina malonios pasaulio dvasios balsas: „Iš tolybių, už kalnų, paskubėkit, bus smagu.“ Iš žemės išlendantis garsiakalbis praneša gerąją naujieną – atėjo „Teletabių valanda“.

Kazimieras Brazdžiūnas, „Oh my god!“ (2018)
Kazimieras Brazdžiūnas, „Oh my god!“ (2018)
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas