7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Linas Bliškevičius

Linas Bliškevičius

Pomirtinis gyvenimas

Tapybos ir fotografijos santykis Donatos Minderytės parodoje „Vartų“ galerijoje

Kai buvo išrasta fotografija, apie tai išgirdęs tapytojas akademistas Paulis Delaroche’as sakė: „Nuo šios dienos tapyba mirusi.“ Daugelį amžių mene dominavusią mimetinę tradiciją dabar buvo galima išpildyti pasitelkus technologiją. Ji pakeitė tapybą, nes šiai nebeliko prasmės tarnauti tikrovei, ir „jau 1855 m. Antoine’as Wiertzas pasveikino fotografiją kaip tarpininką, kuris leidžia menininkams susitelkti į filosofinius meno aspektus“. Paskelbta pirmoji tapybos mirtis reiškė, kad reprezentacijos funkciją geriau atliko pati gamta, piešdama ant jautraus paviršiaus. Bet fotografija vis dar stokojo spalvos ir neturėjo to, kas esminga tapybai, – subjektyviojo dėmens. Vaizduotę ir klaidas pakeitęs fotografinis faktas ištirpina charakterį, o dėl per didelio smulkmenų kiekio kūrybai nesuteikia mąstymui būdingo pavidalo – vieną akį turinti kamera neteisingai perteikia suvokimą, nes „protas filtruoja ir akcentuoja“.

Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Donatos Minderytės parodos fragmentas. T. Tereko nuotr.
Linas Bliškevičius

Verbum interius

Kristinos Inčiūraitės paroda „Apmąstant moteris“ Romoje

„AlbumArte“ šiuolaikinio meno parodų erdvėje Romoje vyksta Kristinos Inčiūraitės personalinė paroda „Apmąstant moteris“ (ją papildo ir performansas MAXXI muziejuje „Fragmentas kaip priežodis“, kurio išvysti nepavyko dėl žemiškų priežasčių). Autorė atsisako lengviausio kelio, kuris pabrėžiamas kiekviename tekste apie ją, – problematikos suvedimo į reprezentacijas per kūną. Autorei būdinga pasitelkti kitas moteris, o ir šios dažnai lieka tarsi paslėptos.

Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Dykumėjimas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, „Šešėlio aidas“
Kristina Inčiūraitė, videofilmas „Senmergės“
Kristina Inčiūraitė, videofilmas „Senmergės“
Linas Bliškevičius

Atleiskit už visa tai

Apie išgyvenimus parodoje „Mūsų asmenukė“ MO muziejuje

 

Menininką galima suvokti kaip jaunuolį, kuris įsimylėjo savo mentalinį atvaizdą vandenyje ir panoro jį įamžinti, kad ne jis vienas galėtų pasidžiaugti jo dailumu. Sodri to išraiška yra autoportretas, selfis ar tiesiog kūrinys. Tačiau kodėl jaunam žmogui to prisireikia? Gal visuomenė kelia per aukštus reikalavimus, sureikšmina klaidas ir šiaip visuomet nepatenkinta, todėl reikia priešintis kuriant savo tikrovę? Ar aš darau tą patį? Ir apskritai, kam viso to reikia? Iškart ir meldžiu atleidimo už šią dėmesio nevertą tiradą, o menininkus tik skatinu toliau užsiimti ta pačia veikla, kuria jie dėl pašaukimo užsiima.

„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Our Selfies“. N. Tukaj nuotr.
Linas Bliškevičius

Technologinė redukcija

Dabarties tapybos gaminimo klausimai

Anot dailėtyrininkų geltonosios biblijos: „technikų ir technologijų indelis į kūrinio suvokimą ir interpretacinį potencialą yra esminis dailės ir dailėtyros ištakų dėmuo.“ (Dailėtyra: teorijos, metodai, praktikos, vadovėlis, sudarytoja Giedrė Mickūnaitė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidyklą, 2012, p. 39). Nuo tapybos darbų analizės neatsiejami technologinių sprendimų klausimai, nes jie daro tiesioginę įtaką meno kūrinio galutinei formai ir estetinei išraiškai. Iš vienos pusės technologijos leidžia tapybą išplėsti iš savo pačios sąvokos, savo galimybių ribos. Pavyzdžiui Povilas Ramanauskas, savo ciklu „Lanksčioji tapyba“, išsiplečia iš greenbergiškos sampratos ir siūlo ribišką traktuotę – tarp tapybos ir skulptūros/instaliacijos, o tai atkartoja ir po abstrakcionizmo bangos atsiradusį linkį į konceptualų meną ar tapytojų bandymus išeiti už technologiškai apibrėžtos medijos. Bet iš kitos pusės, dažnai taikant įvairias technologijas, nesiekiama išplėsti tapybos sampratos konceptualiai. Neretai tai tampa tik efektyvesnio instrumentarijaus paieškomis.

 Albrecht Dürer, medžio raižinys. Metropolitan kolekcijos nuosavybė
Albrecht Dürer, medžio raižinys. Metropolitan kolekcijos nuosavybė
Linas Bliškevičius

Pictor stultus

Linas Bliškevičius kalbasi su tapytoja Monika Radžiūnaite

Kiekvienas menininkas turi pirmą kartą patirti tai, kas jį lydi visą karjerą. Nuo pirmo paveikslo, studijų semestro, pirmosios parodos, kritikos straipsnio, pirmųjų pardavimų iki oficialios iniciacijos apeigos – gynimų. Tada trūksta tik pirmojo interviu ir pripažinimo. Pirmą interviu man duoti sutiko tapytoja, ką tik pristačiusi savo VDA baigiamuosius darbus galerijoje „Vartai“.

Monika Radžiūnaitė, „266242“. 2017 m.
Monika Radžiūnaitė, „266242“. 2017 m.
Monika Radžiūnaitė, „Beginners guide“. 2017 m.
Monika Radžiūnaitė, „Beginners guide“. 2017 m.
Monika Radžiūnaitė, „f6cc7“. 2017 m.
Monika Radžiūnaitė, „f6cc7“. 2017 m.
Monika Radžiūnaitė, „Kaip gražu, kai tavęs nėra“. 2018 m.
Monika Radžiūnaitė, „Kaip gražu, kai tavęs nėra“. 2018 m.
Monika Radžiūnaitė, „Kur dingo vaikas“. 2018 m.
Monika Radžiūnaitė, „Kur dingo vaikas“. 2018 m.
Monika Radžiūnaitė, „Mano Dulsinėja geresnė už tavo“. 2019 m.
Monika Radžiūnaitė, „Mano Dulsinėja geresnė už tavo“. 2019 m.
Monika Radžiūnaitė, „Medžioklė“. 2019 m.
Monika Radžiūnaitė, „Medžioklė“. 2019 m.
Monika Radžiūnaitė
Monika Radžiūnaitė
Linas Bliškevičius

Ateitis yra dabar

Apie kažką, bet ne apie Jakubo Chomos parodą „Resilience“ projektų erdvėje „Editorial“

Prieš išlįsdamas į saulės šviesą žaidžiau „World of Warcraft“ ir tikrinau savo veikėjo DPS (padaroma žala per sekundę) ant Training Dummie’so (treniravimosi manekenas), tokio mechaninio NPC’o (nežaidėjo veikėjas, arba botas). Ar nebus taip, kad koks nors per daug savimi pasitikintis kritikas nelaiko menininkų savo Training Dummie’ais? Panašu, kad tokių rašytojų yra.

Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ fragmentas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ fragmentas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Linas Bliškevičius

Diplomatas? Deputatas? Advokatas? Biznesmenas!

Paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Andrejaus Polukordo instaliacija Nacionalinėje dailės galerijoje, pavadinta „Galeristo įrankiai“, – viskas, ko reikia respektabiliam verslininkui, kuris panoro išbandyti savo jėgas meno rinkoje. Galerijos direktoriumi prisistatantis menininkas savo darbą eksponavo grupinėje parodoje, kurios tema – menininko kolaboracijos su verslininku problema, tokio bendradarbiavimo plėtros galimybės. Tačiau būtent Polukordas išsiskyrė ištisa ikonografine sistema ir keistumu, nusviedžiančiu į tuos laikus, kai net ir aukščiausi pareigūnai gyveno pavojuje.

A. Vasilenko nuotr.
A. Vasilenko nuotr.
A. Vasilenko nuotr.
A. Vasilenko nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
Linas Bliškevičius

Sapienti sat!

Paroda „Kontr-argumentas II“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune

Jūsų Mylystoms, galingiausiems Lietuvos „kritikams“ ir kritiškiausių minčių be jokio skausmo Perėtojams – „Kontr-argumentui“ šįjį nuskurusį liesą, nepaklusnybe aimanuojantį, dekadentišką bei modernišką tekstą pašvenčiu, nužemintajai melsdamas gerai, gerai pasūdyti ir galingiausios „kritikos“ kamine puikiai išrūkinti, kad būtų skani jo liesa prasmė. Juozapo A. Herbačiausko žodžiais iškart save sumenkinęs, kreipdamasis klausiu, ar įmanoma patekti tarp dangiškųjų karžygių, neatsidūrus situacijų labirinte, pamokančiame praeities archyve, stumiančiame, bet ne visuomet iš savęs išleidžiančiame.

Vita Opolskytė, Here no Ghost. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Vita Opolskytė, Here no Ghost. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Rūta Valiugaitė, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Rūta Valiugaitė, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Linas Bliškevičius

Hapax legomenon

Artūro Railos kūrinys „Ad Fontes!“ uždaromoje „Sodų 4“

Anno Domini 2019 pasirodė kvietimai į įvykį projektų erdvėje „Sodų 4“, antroje Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjungos (LTMKS) susirinkimų vietoje po „Malonioji 6“. Erdvės uždarymo renginiu hagiografiškai paskelbtas Artūro Railos šventųjų relikvijų prisiminimas. „Ad Fontes!“ (lot. link ištakų) – skelbė visuotinis LTMKS susirinkimas!

Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Linas Bliškevičius

Beviltiška padėtis

Amerikiečių menininkės Ellie Hunter paroda „At Bay“ projektų erdvėje „Editorial“

Aš nežinau, apie ką ši paroda. Abejonė mane verčia žengti transcendentinį žingsnį ir ieškoti, kas slypi už jos iliuziško fasado. Nesinori parodos dekonstruoti materialistiniais terminais, viską suvedant į objektus ir jų santykius, bet ar to galima išvengti žvelgiant į daiktus.

 Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
 Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas