7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Linas Bliškevičius

Linas Bliškevičius

Sapienti sat!

Paroda „Kontr-argumentas II“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune

Jūsų Mylystoms, galingiausiems Lietuvos „kritikams“ ir kritiškiausių minčių be jokio skausmo Perėtojams – „Kontr-argumentui“ šįjį nuskurusį liesą, nepaklusnybe aimanuojantį, dekadentišką bei modernišką tekstą pašvenčiu, nužemintajai melsdamas gerai, gerai pasūdyti ir galingiausios „kritikos“ kamine puikiai išrūkinti, kad būtų skani jo liesa prasmė. Juozapo A. Herbačiausko žodžiais iškart save sumenkinęs, kreipdamasis klausiu, ar įmanoma patekti tarp dangiškųjų karžygių, neatsidūrus situacijų labirinte, pamokančiame praeities archyve, stumiančiame, bet ne visuomet iš savęs išleidžiančiame.

Vita Opolskytė, Here no Ghost. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Vita Opolskytė, Here no Ghost. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Rūta Valiugaitė, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Rūta Valiugaitė, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Linas Bliškevičius

Hapax legomenon

Artūro Railos kūrinys „Ad Fontes!“ uždaromoje „Sodų 4“

Anno Domini 2019 pasirodė kvietimai į įvykį projektų erdvėje „Sodų 4“, antroje Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjungos (LTMKS) susirinkimų vietoje po „Malonioji 6“. Erdvės uždarymo renginiu hagiografiškai paskelbtas Artūro Railos šventųjų relikvijų prisiminimas. „Ad Fontes!“ (lot. link ištakų) – skelbė visuotinis LTMKS susirinkimas!

Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Linas Bliškevičius

Beviltiška padėtis

Amerikiečių menininkės Ellie Hunter paroda „At Bay“ projektų erdvėje „Editorial“

Aš nežinau, apie ką ši paroda. Abejonė mane verčia žengti transcendentinį žingsnį ir ieškoti, kas slypi už jos iliuziško fasado. Nesinori parodos dekonstruoti materialistiniais terminais, viską suvedant į objektus ir jų santykius, bet ar to galima išvengti žvelgiant į daiktus.

 Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
 Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Linas Bliškevičius

Tapytojas irgi žmogus

Eglės Karpavičiūtės paroda „Making Myself“ galerijoje „The Rooster Gallery“

Prie galerijos, įsikūrusios viename negražiausių dangoraižių, galima užuosti kokybę, kuria dvelkia „The Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vilnius). Tokia nutolusi ir vieniša galerija primena Šveicariją, kur patekus užplūsta saugumo jausmas, o visos medžiagos atrodo kokybiškesnės ir net atidarymų gėrimai atrodo brangesni, it gryni pinigai, tekantys gerkle. Tikrovėje, žinoma, nebūtinai taip yra. Tikrovė panaši į žmones žurnale „Žmonės“. Šiame populiariame leidinyje, taip stipriai norinčiame būti aukštosios kultūros dalimi, dažnai publikuojamos nuotraukos, kuriose žymūs žmonės daro tai, dėl ko ir yra žymūs, – pozuoja. Šioje laisvalaikio spaudoje buvo ir straipsnis apie Eglės Karpavičiūtės parodą „Making Myself“ („Kuriant save“), kurioje meniškai tiriamas meno pasaulis ir jo žmonės.

 

Šios parodos eksponatai – paveikslai – pateikiami kaip nutapytos spaudos fotografiją primenančios kompozicijos, kuriomis liudijamos menininkės įžvalgos apie pasaulį. Bet kažkur tarp tokių meninių sprendimų lakioja piktosios komercializmo dvasios, kurių neišvaikys jokie kunigai ir iškalbinga tyla apie tapytojams taip rūpimas gildijos problemas. Norėdamas išlikti su pretenzijomis į objektyvumo iliuziją, panorau savo jutimus argumentuoti. Savo neišmanymui kompensuoti kreipiausi į kelis tapytojus, panorusius likti anonimais, ir paklausiau, ką jie maną apie tokią tapybą ir šią parodą. Patogumo dėlei, visas jų nuomones sutrauksiu į vieną Tapytojas X figūrą, su kuria ir polemizuosiu.

Eglė Karpavičiūtė, „Kuriant save“. 2016 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Kuriant save“. 2016 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Parduodant save“. 2018 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Parduodant save“. 2018 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Gagosian. Sandėris“. 2016 m. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Gagosian. Sandėris“. 2016 m. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Linas Bliškevičius

Kreipimasis į maloningąjį rašytoją

Arba apie platesnius kultūros padėties kontekstus

Perskaitęs Lino Bliškevičiaus tekstą „Proklamacija“, negalėjau nesureaguoti į jį, tačiau norisi ne tiek prieštarauti, kiek papildyti šio diletanto įžvalgas. Rugpjūčio mėnesį kultūros ir meno žmonės, iš viso beveik 70 mūsų mokslininkų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su prašymu leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę, lanksčiai pritaikant rentabilumo grupės reikalavimus.

Nuotrauka iš asmeninio autoriaus archyvo
Nuotrauka iš asmeninio autoriaus archyvo
Linas Bliškevičius

Apie kultūros padėties priežastis

Proklamacija

Rugsėjo 7 d., per Vilniaus galerijų savaitgalį, Kompozitorių namuose vyko diskusija „Kaip pagarsinti šiuolaikinį meną?“ Atrodo, kad pagrindinis taip keliamo klausimo tikslas yra meno sujungimas su visuomene. Buvo minimos jau pabodusios mintys apie parodų aprašymų sudėtingumą, šiuolaikinio meno neįskaitomumą. Pabrėžtos esminės sklaidos problemos, vaizdų įtekstinimo galimybė. Kalbėta apie tai, kaip būtų galima pritaikyti reklamines strategijas, leidžiančias populiarinti šiuolaikinį meną. Atrodytų, kad viskas kultūros sferoje yra gerai ir visko joje pakanka, belieka galvoti tik kaip efektyviau prekiauti.

 

Akivaizdu, kad ne! Tai rodo ir rugsėjo 17 d. įvykęs kultūros darbuotojų protestas siekiant gyventi oriai. Protestas atrodė liūdnai: abstrakčios skanduotės, armonikos, dominavo regionų kultūros institucijų darbuotojai. Anot premjero, kultūros darbuotojų noras gyventi, o ne egzistuoti, neturi pagrindo. Iš minios performatyvumo estetikos pobūdžio buvo galima suprasti, kiek šioje valstybėje investuojama į kultūrą. Bet nekalbama apie esminius veiksnius, nulemiančius sunkią kultūros padėtį – socialinę atskirtį ir vis labiau spaudžiamą vidurinę klasę.

Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Linas Bliškevičius

Randomizmas ir heterotopija

Šiuolaikinio Lenkijos ir Lietuvos meno paroda Šiuolaikinio meno centre

Paroda „Laukiant kito atėjimo“ pasirodė įdomesnė nei „13 Baltijos trienalė“, kurią tuo metu subtilumu perspjovė kompaktiškesnis variantas – rezidencijų erdvėje „Rupert“ vykusi paroda „Susipynusios istorijos“. „Laukiant kito atėjimo“ paskatino gilintis ir pripažinti, kad nė viena iš trijų nėra geresnė ar blogesnė, o tiesiog kitokia.

Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Linas Bliškevičius

Britva per venas

Apie kolekcijos „Insomnia“ pristatymą

Naujosios kartos drabužių dizaineriai Modesta Kremerytė ir Deividas Katkus yra spjūvis „tradicionalistams“. Kūrėjai, pasivadinę „KREMER“, Naugarduko g. 34 esančioje kūrybiškoje drabužių ir aksesuarų parduotuvėje „1988“ (dabar „Avant-Grad“) pristatė kolekciją „Insomnia“, bet pristatymas nebuvo konvencionalus. Savosios vaikystės artefaktų ir subkultūrų maitvanagiai ratus suko aplink raudona šviesa spindinčią ryto žvaigždę, pačią Liuciferio irštvą – veiksmo vietą. Prie pat įėjimo į ją įsikūręs medinių suolų ir cepakų kabakas taip pat buvo užsakęs muzikantus, kurie, apsivilkę imaginaciniais tautiniais kostiumais, fetišizmu savajam stiliui mažai kuo skyrėsi nuo „prabangių šiukšlių“ (iš parodos anotacijos) minios. Auskarai speneliuose ir suplyšusios tinklinės pėdkelnės, metalinės grandinės ir lateksas ant raumeningos vyriškos kojos, tatuiruotės ir gašlybės – vakarietiškos degeneracijos ženklai – lydėjo karnavalą primenantį atidarymo renginį.

M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
Linas Bliškevičius

Katedra pasenusiu pavadinimu

Skulptūros studentų „Pavasario paroda“ Vilniaus dailės akademijos Naujuosiuose rūmuose

Į Skulptūros katedrą Vilniaus dailės akademijoje kitų specialybių studentai neretai laido akmenis, o menininkas Giedrius Jonaitis net bandė susprogdinti ją videofilme „Karas“ (2010) kartu su kitomis Lietuvos kultūros „negerovėmis“. Tačiau šios katedros studentai negyvena XIX amžiuje. Pasikeitusios galimybės ir išlaisvintos praktikos leidžia jiems užsiimti, kuo tik jie nori. Taip, čia vis rečiau skamba kaltas, o dažniau girdimi puslapių vartymo garsai ar pokalbiai. Nors tai ir kelia antakius seno kirpimo ponams, bet produktyvumas matomas, o jį žymi tradicine tapusi „Pavasario paroda“.

Jenny Kristinos Nilsson skulptūrinė instaliacija „Fragments of fragile wight“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Jenny Kristinos Nilsson skulptūrinė instaliacija „Fragments of fragile wight“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Mato Janušonio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Mato Janušonio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ieva Venckutė, „Perkeitimas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ieva Venckutė, „Perkeitimas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ūlos Šukytės instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ūlos Šukytės instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Deniso Kolomyckio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Deniso Kolomyckio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Vėjo Aliuko instaliacija „Kupolas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Vėjo Aliuko instaliacija „Kupolas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Individuali kolektyvinė vizija

XIII Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre

Baltijos trienalė pavadinimu įsako – „Išsižadėk šmėklų“. Anot kuratoriaus Vincent’o Honoré, tos šmėklos yra tapatybėje (angl. identity). Matyt, atėjo laikas! Deginkime asmens tapatybės korteles ir kurkime naują nuasmenintą grupinę ideologiją, paremtą dar ankstesniame renginyje – XIII Baltijos trienalės preliude – cituojamu Liv Wynter eilėraščiu „Kaip tampama antžmogiais“. Programa tokia – prisikėlęs Friedrichas Nietzsche kartu su poliglotais, provokuojančiais mušeikomis, prie korimo priprantančiais šunimis, feministėmis ir alternatyvių bendruomenių kūrėjais bei utopistais, susikibę rankomis, pritvinkę įtampos ir nužmoginti mutuos į antžmogius ir kažkas turės pasikeisti. Paroda skelbia kolektyvinę būsimų antžmogių viziją, siekiama sukurti erdvę, nurodančią ir į ateitį, ir į praeitį, ir neaišku kur. Prasminiame lygmenyje atsisakoma bet ko, ką galima kaip nors identifikuoti, čia užimama absoliutaus kintamumo ir reliatyvizmo pozicija.

Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Dora Budor „Išsaugojimo mašina“. 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
Dora Budor „Išsaugojimo mašina“. 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
Diogo Passarinho architektūra, Darja Bajagić ir Mirian Cahn kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Diogo Passarinho architektūra, Darja Bajagić ir Mirian Cahn kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Miriam Cahn, „Schlafen“. 1997 m. A. Vasilenko nuotr.
Miriam Cahn, „Schlafen“. 1997 m. A. Vasilenko nuotr.
Caroline Achaintre darbai. A. Vasilenko nuotr.
Caroline Achaintre darbai. A. Vasilenko nuotr.
Nina Beier, „Automobilis“. 2017 m. A. Vasilenko nuotr.
Nina Beier, „Automobilis“. 2017 m. A. Vasilenko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas