7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Linas Bliškevičius

Linas Bliškevičius

Ateitis yra dabar

Apie kažką, bet ne apie Jakubo Chomos parodą „Resilience“ projektų erdvėje „Editorial“

Prieš išlįsdamas į saulės šviesą žaidžiau „World of Warcraft“ ir tikrinau savo veikėjo DPS (padaroma žala per sekundę) ant Training Dummie’so (treniravimosi manekenas), tokio mechaninio NPC’o (nežaidėjo veikėjas, arba botas). Ar nebus taip, kad koks nors per daug savimi pasitikintis kritikas nelaiko menininkų savo Training Dummie’ais? Panašu, kad tokių rašytojų yra.

Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ vaizdas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ fragmentas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Jakub Choma, parodos „Resilience“ fragmentas projektų erdvėje „Editorial“. 2019 m. U. Gelgudos nuotr.
Linas Bliškevičius

Diplomatas? Deputatas? Advokatas? Biznesmenas!

Paroda „Kolega iš kitos genties. Menininkas susitinka su verslininku“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Andrejaus Polukordo instaliacija Nacionalinėje dailės galerijoje, pavadinta „Galeristo įrankiai“, – viskas, ko reikia respektabiliam verslininkui, kuris panoro išbandyti savo jėgas meno rinkoje. Galerijos direktoriumi prisistatantis menininkas savo darbą eksponavo grupinėje parodoje, kurios tema – menininko kolaboracijos su verslininku problema, tokio bendradarbiavimo plėtros galimybės. Tačiau būtent Polukordas išsiskyrė ištisa ikonografine sistema ir keistumu, nusviedžiančiu į tuos laikus, kai net ir aukščiausi pareigūnai gyveno pavojuje.

A. Vasilenko nuotr.
A. Vasilenko nuotr.
A. Vasilenko nuotr.
A. Vasilenko nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
G. Grigėnaitės nuotr.
Linas Bliškevičius

Sapienti sat!

Paroda „Kontr-argumentas II“ galerijoje „Meno parkas“ Kaune

Jūsų Mylystoms, galingiausiems Lietuvos „kritikams“ ir kritiškiausių minčių be jokio skausmo Perėtojams – „Kontr-argumentui“ šįjį nuskurusį liesą, nepaklusnybe aimanuojantį, dekadentišką bei modernišką tekstą pašvenčiu, nužemintajai melsdamas gerai, gerai pasūdyti ir galingiausios „kritikos“ kamine puikiai išrūkinti, kad būtų skani jo liesa prasmė. Juozapo A. Herbačiausko žodžiais iškart save sumenkinęs, kreipdamasis klausiu, ar įmanoma patekti tarp dangiškųjų karžygių, neatsidūrus situacijų labirinte, pamokančiame praeities archyve, stumiančiame, bet ne visuomet iš savęs išleidžiančiame.

Vita Opolskytė, Here no Ghost. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Vita Opolskytė, Here no Ghost. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Rūta Valiugaitė, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Rūta Valiugaitė, be pavadinimo. 2019 m. Galerijos „Meno parkas“ nuotr.
Linas Bliškevičius

Hapax legomenon

Artūro Railos kūrinys „Ad Fontes!“ uždaromoje „Sodų 4“

Anno Domini 2019 pasirodė kvietimai į įvykį projektų erdvėje „Sodų 4“, antroje Lietuvos tarpdisciplininio meno sąjungos (LTMKS) susirinkimų vietoje po „Malonioji 6“. Erdvės uždarymo renginiu hagiografiškai paskelbtas Artūro Railos šventųjų relikvijų prisiminimas. „Ad Fontes!“ (lot. link ištakų) – skelbė visuotinis LTMKS susirinkimas!

Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, prie kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmento. Partitūra remiasi 1993 m. kūriniu „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“, ją atliko sunkiojo roko gitaristas Fisheris. Sausio 22 d. 17 val. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūras Raila, kūrinio „80 skaidrių karuseliniam projektoriui“ fragmentas. 1993 m.
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Artūro Railos kūrinio „Metalo pjūklas degančiam medžiui“ fragmentas. Nuotrauka iš A.Railos asmeninio archyvo
Linas Bliškevičius

Beviltiška padėtis

Amerikiečių menininkės Ellie Hunter paroda „At Bay“ projektų erdvėje „Editorial“

Aš nežinau, apie ką ši paroda. Abejonė mane verčia žengti transcendentinį žingsnį ir ieškoti, kas slypi už jos iliuziško fasado. Nesinori parodos dekonstruoti materialistiniais terminais, viską suvedant į objektus ir jų santykius, bet ar to galima išvengti žvelgiant į daiktus.

 Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
 Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ atidarymo metu vyko performansas su Anni Puolakka. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Ellie Hunter parodos „At Bay“ fragmentas. L. Skaisgielos nuotr.
Linas Bliškevičius

Tapytojas irgi žmogus

Eglės Karpavičiūtės paroda „Making Myself“ galerijoje „The Rooster Gallery“

Prie galerijos, įsikūrusios viename negražiausių dangoraižių, galima užuosti kokybę, kuria dvelkia „The Rooster Gallery“ (Gynėjų g. 14, Vilnius). Tokia nutolusi ir vieniša galerija primena Šveicariją, kur patekus užplūsta saugumo jausmas, o visos medžiagos atrodo kokybiškesnės ir net atidarymų gėrimai atrodo brangesni, it gryni pinigai, tekantys gerkle. Tikrovėje, žinoma, nebūtinai taip yra. Tikrovė panaši į žmones žurnale „Žmonės“. Šiame populiariame leidinyje, taip stipriai norinčiame būti aukštosios kultūros dalimi, dažnai publikuojamos nuotraukos, kuriose žymūs žmonės daro tai, dėl ko ir yra žymūs, – pozuoja. Šioje laisvalaikio spaudoje buvo ir straipsnis apie Eglės Karpavičiūtės parodą „Making Myself“ („Kuriant save“), kurioje meniškai tiriamas meno pasaulis ir jo žmonės.

 

Šios parodos eksponatai – paveikslai – pateikiami kaip nutapytos spaudos fotografiją primenančios kompozicijos, kuriomis liudijamos menininkės įžvalgos apie pasaulį. Bet kažkur tarp tokių meninių sprendimų lakioja piktosios komercializmo dvasios, kurių neišvaikys jokie kunigai ir iškalbinga tyla apie tapytojams taip rūpimas gildijos problemas. Norėdamas išlikti su pretenzijomis į objektyvumo iliuziją, panorau savo jutimus argumentuoti. Savo neišmanymui kompensuoti kreipiausi į kelis tapytojus, panorusius likti anonimais, ir paklausiau, ką jie maną apie tokią tapybą ir šią parodą. Patogumo dėlei, visas jų nuomones sutrauksiu į vieną Tapytojas X figūrą, su kuria ir polemizuosiu.

Eglė Karpavičiūtė, „Kuriant save“. 2016 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Kuriant save“. 2016 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Parduodant save“. 2018 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Parduodant save“. 2018 m. „The Rooster Gallery“ nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Gagosian. Sandėris“. 2016 m. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtė, „Gagosian. Sandėris“. 2016 m. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Eglė Karpavičiūtės parodos vaizdas. „The Rooster Gallery“nuotr.
Linas Bliškevičius

Kreipimasis į maloningąjį rašytoją

Arba apie platesnius kultūros padėties kontekstus

Perskaitęs Lino Bliškevičiaus tekstą „Proklamacija“, negalėjau nesureaguoti į jį, tačiau norisi ne tiek prieštarauti, kiek papildyti šio diletanto įžvalgas. Rugpjūčio mėnesį kultūros ir meno žmonės, iš viso beveik 70 mūsų mokslininkų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su prašymu leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę, lanksčiai pritaikant rentabilumo grupės reikalavimus.

Nuotrauka iš asmeninio autoriaus archyvo
Nuotrauka iš asmeninio autoriaus archyvo
Linas Bliškevičius

Apie kultūros padėties priežastis

Proklamacija

Rugsėjo 7 d., per Vilniaus galerijų savaitgalį, Kompozitorių namuose vyko diskusija „Kaip pagarsinti šiuolaikinį meną?“ Atrodo, kad pagrindinis taip keliamo klausimo tikslas yra meno sujungimas su visuomene. Buvo minimos jau pabodusios mintys apie parodų aprašymų sudėtingumą, šiuolaikinio meno neįskaitomumą. Pabrėžtos esminės sklaidos problemos, vaizdų įtekstinimo galimybė. Kalbėta apie tai, kaip būtų galima pritaikyti reklamines strategijas, leidžiančias populiarinti šiuolaikinį meną. Atrodytų, kad viskas kultūros sferoje yra gerai ir visko joje pakanka, belieka galvoti tik kaip efektyviau prekiauti.

 

Akivaizdu, kad ne! Tai rodo ir rugsėjo 17 d. įvykęs kultūros darbuotojų protestas siekiant gyventi oriai. Protestas atrodė liūdnai: abstrakčios skanduotės, armonikos, dominavo regionų kultūros institucijų darbuotojai. Anot premjero, kultūros darbuotojų noras gyventi, o ne egzistuoti, neturi pagrindo. Iš minios performatyvumo estetikos pobūdžio buvo galima suprasti, kiek šioje valstybėje investuojama į kultūrą. Bet nekalbama apie esminius veiksnius, nulemiančius sunkią kultūros padėtį – socialinę atskirtį ir vis labiau spaudžiamą vidurinę klasę.

Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Linas Bliškevičius

Randomizmas ir heterotopija

Šiuolaikinio Lenkijos ir Lietuvos meno paroda Šiuolaikinio meno centre

Paroda „Laukiant kito atėjimo“ pasirodė įdomesnė nei „13 Baltijos trienalė“, kurią tuo metu subtilumu perspjovė kompaktiškesnis variantas – rezidencijų erdvėje „Rupert“ vykusi paroda „Susipynusios istorijos“. „Laukiant kito atėjimo“ paskatino gilintis ir pripažinti, kad nė viena iš trijų nėra geresnė ar blogesnė, o tiesiog kitokia.

Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Linas Bliškevičius

Britva per venas

Apie kolekcijos „Insomnia“ pristatymą

Naujosios kartos drabužių dizaineriai Modesta Kremerytė ir Deividas Katkus yra spjūvis „tradicionalistams“. Kūrėjai, pasivadinę „KREMER“, Naugarduko g. 34 esančioje kūrybiškoje drabužių ir aksesuarų parduotuvėje „1988“ (dabar „Avant-Grad“) pristatė kolekciją „Insomnia“, bet pristatymas nebuvo konvencionalus. Savosios vaikystės artefaktų ir subkultūrų maitvanagiai ratus suko aplink raudona šviesa spindinčią ryto žvaigždę, pačią Liuciferio irštvą – veiksmo vietą. Prie pat įėjimo į ją įsikūręs medinių suolų ir cepakų kabakas taip pat buvo užsakęs muzikantus, kurie, apsivilkę imaginaciniais tautiniais kostiumais, fetišizmu savajam stiliui mažai kuo skyrėsi nuo „prabangių šiukšlių“ (iš parodos anotacijos) minios. Auskarai speneliuose ir suplyšusios tinklinės pėdkelnės, metalinės grandinės ir lateksas ant raumeningos vyriškos kojos, tatuiruotės ir gašlybės – vakarietiškos degeneracijos ženklai – lydėjo karnavalą primenantį atidarymo renginį.

M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas