7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Linas Bliškevičius

Linas Bliškevičius

Intensyvumai ir tėkmės

Postprodukcijos samprata ir Kazimiero Brazdžiūno paroda Pamėnkalnio galerijoje

Kazimieras Brazdžiūnas kadaise yra rašęs: „Kad ir kaip ten bebūtų – panegirikos nemėgstu, o komplimentus laikau blogiausiu palinkėjimu menininkui.“ Tad ir nesiimsime čia tupinėti reveransais, rašyti užsitarnautas panegirikas ar sveikinti su įspūdingu kūrybiniu laimėjimu. Pamėnkalnio galerijoje vykstančios parodos „Postprodukcija“ pavadinimas gali būti traktuojamas kaip bandymas pasinaudoti populiariu prekės ženklu – Nicolas Bourriaud.

Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Izabelė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Izabelė“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Labas, Mama“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Labas, Mama“. 2021 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Dar viena diena ofise. R.Sputnik“. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, „Dar viena diena ofise. R.Sputnik“. 2020 m. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Kazimieras Brazdžiūnas, ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Linas Bliškevičius

Stat crux dum volvitur orbis

Apie Aglajos Ray pasidemonstravimą meno ir mokslo laboratorijoje „MMLAB erdvė“

Gruodžio 8 d. „MMLAB erdvėje“ Vokiečių gatvėje, Vilniuje, buvo pristatyta paroda-performansas „Technoteologija“. Eglė Tamulytė, dar žinoma kaip Shaltmira, pristatė naują kūrybinį etapą, savo naujumu pakeitusį net ir menininkės sau suteiktą pravardę, – nuo šiol ji prisistato kaip Aglaja Ray. Internete transliuotame renginyje buvo jungiamos daugybinės plotmės. Erdvė užpildyta garso bangomis – kažkokiu ambientiniu minimal techno skambesiu, į kurį inkorporuotas „Tėve mūsų“ (autorius – garso menininkas Echo Delta), taip pat elektromagnetinėmis bangomis – klubiniu arba degalinių tualetų ultravioletinių spindulių apšvietimu, išryškinusiu visas instaliacijos dalis.

Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Aglaja Ray, kadras iš performanso „Technoteologija“.
Linas Bliškevičius

Revizionierius

Meditacijos apie Roberto Narkaus parodą „Valdyba“ galerijoje „Vartai“

Roberto Narkaus personalinė paroda „Valdyba“ iškart sulaukė pasipiktinusių žvilgsnių ir nepasitenkinimo dėl to, jog esą čia tiesiog prikrauta šiukšlių, įvairiausių daiktų, statybinių medžiagų, meniškos aplinkos rekvizitų. Tas pasipiktinimas kai kam kyla vos tik užėjus į galeriją, kurios pirmoje salėje iškart įvyksta stiprus daiktiškumo smūgis, vėliau saldžiai peraugantis į nuosaikų ir šiuolaikinę meninės raiškos madą atitinkantį estetiškumą. Parodos esminis dėmuo – stambaus formato fotografijos – lyg sugrįžimas prie šaknų, jungiamas su studijos, kurioje, matyt, gimė kiti projektai, daiktais. Iš jų konstruojama instaliacija, įrėminanti įprastą mediją, taip ją išplečianti į erdvę. Bet yra ir nežymaus pasislapstymo – vienas kūrinys, matyt, neatitikęs bendros kompozicijos, eksponuojamas užverstas.

Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. R. Narkaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Jis žiūri iš ten ir šypsosi

Apie Justino Vienožinskio plenerą jo sodyboje

Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedros vedėjo ir dėstytojo profesoriaus Arvydo Šaltenio bei tapytojo Justino Vienožinskio, didžio meistro, moderniosios tapybos tėvo ir ypatingą reikšmę Lietuvos kultūrai turinčio žmogaus, palikuonių iniciatyva, po ilgos pertraukos įvyko tapybos pleneras, sukvietęs į dailininko sodybą-memorialinį muziejų Dačiūnuose. Dar visai neseniai, 2011-aisiais, čia vyko gausybė renginių, kuriais siekta paminėti Vienožinskio 125-ąsias gimimo metines ir įamžinti jo atminimą: buvo tvarkoma sodyba, restauruojami baldai, kuriama muziejinė erdvė, filmuotas Liudvikos Pociūnienės filmas „Meistras“ (2015). Tapytojo, pedagogo, meno kritiko ir stebuklingu atkaklumu pasižymėjusio visuomenininko garbei šią vasarą dar kartą į plenerą sukviesti jaunieji tapytojai, turėję pasisemti vietos dvasios ir prisiliesti prie žmonėse, peizažuose ir daiktuose pasislėpusios istorijos. Šaltenis prasitarė, jog pats yra Vienožinskio meninis anūkas, nes jo mokytojas Antanas Gudaitis mokėsi pas jį, todėl šiuo metu ir jis, dėstydamas akademijoje, perduoda tradiciją, kurią ir darbuotis atvykę jaunieji kada nors turės pratęsti. Matydamas visa tai, Vienožinskis (remiantis Šaltenio išsakyta prakalba atidarymo metu) „žiūri iš ten ir šypsosi“, tad ir šio teksto autorius tikisi nesugadinsiąs tenai jam nuotaikos savo kukliais raštais.

 Justinas Vienožinskis, Autoportretas. 1936 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus
Justinas Vienožinskis, Autoportretas. 1936 m. Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus
Linas Bliškevičius

Dabarties rekompozicija

Pažintis su Gyčio Arošiaus tapyba

XX a. pradžioje Filippo Tommaso Marinetti (1876–1944) „Futurizmo manifestu“ paskelbė nuosprendį Vittoria di Samotracia, senajai kultūrai, tradicinėms vertybėms, ir iškėlė „agresyvų judėjimą, karštligišką veiklumą, bėgimą, salto mortale“. Jis pasiūlė antausį ir kumštį, dailų automobilio kapotą, storą išmetamųjų dujų vamzdį ir lėkimą artilerijos sviediniu, militarizmą kaip vienintelį pasaulio sanitarą.

Gytis Arošius, „Stotis“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Stotis“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Stagnacija“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Stagnacija“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Laiku“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Laiku“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „5G“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „5G“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kažkas tave stebi“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kažkas tave stebi“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kur dingo medžiai“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Kur dingo medžiai“. 2020 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, be pavadinimo 3. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, be pavadinimo 3. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Testas“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Gytis Arošius, „Testas“. 2019 m. Autoriaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Viena dimensija

Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Ar garsusis režisierius Davidas Lynchas supranta, ką daro, ar tiesiog kuria keistus, bet per panašumą atpažįstamus siužetus, vaizdus, kaip tik dėl to panašumo paverčiančius jo kūrybą į seriją lengvai „skaitomų“ filmų, kuriuose atsiranda prasminis daugialypumas? Juodas oro tunelis, į architektūrą įsiterpianti konstrukcija, tekstiniai šaltiniai, dokumentai, molinis batas, videofilmas ir klaidžiojimas po NDG fojė įsikūrusią ekspoziciją verčia veikti atsargiai ir dėmesingai, aktyviai koreguojant trajektorijas.

Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Rūta Junevičiūtė, ekspozicijos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Linas Bliškevičius

Mintis su daug galvų

Dar kartą apie parodą Šiuolaikinio meno centre

Pasaulį gerai apibūdina garsus politikas Donaldas Rumsfeldas. Viena jo politinio gyvenimo formulė, atsispindėjusi ir jo autobiografinės knygos „Žinomi ir nežinomi: memuarai“ (2012) pavadinime, skamba taip: „Ataskaitos, sakančios, jog kažkas neįvyko, mane visuomet domino, nes, kaip mes žinome, yra žinomi žinomieji; yra mums žinomi dalykai, apie kuriuos mes žinome. Mes taip pat žinome apie dalykus, kurių mes nežinome; kitaip tariant, mes žinome, kad yra dalykų, kurių mes nežinome

Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Parodos „Galva su daug minčių“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
Linas Bliškevičius

Teletabių valanda

Apie Kazimiero Brazdžiūno paveikslą „Oh my god!“

Krykštaujanti ryto saulytė, skaisčiai mėlynomis akimis pažvelgianti į tik pabudusį ryškiai žalią lauką ir į ją atsisukančias, užsimiegojusias gėlytes. Besisukančio gamtamylio vėjo malūnėlio fone teletabius budina malonios pasaulio dvasios balsas: „Iš tolybių, už kalnų, paskubėkit, bus smagu.“ Iš žemės išlendantis garsiakalbis praneša gerąją naujieną – atėjo „Teletabių valanda“.

Kazimieras Brazdžiūnas, „Oh my god!“ (2018)
Kazimieras Brazdžiūnas, „Oh my god!“ (2018)
Linas Bliškevičius

De Tribus Regibus Mortuis

Apie susidūrimą su mirtimi

„Jokie kiti laikai taip primygtinai ir be paliovos nediegė kiekvienam žmogui minties apie mirtį kaip penkioliktasis šimtmetis. Per visą gyvenimą be atvangos aidi šauksmas: memento mori.“(1) Taip nutiko dėl visą Europą apėmusių epidemijų, kurias sukėlė mažos bakterijos Yersinia pestis. Didžiausia ir viską pradėjusi maro banga net įgavo savo vardą – „Juodoji mirtis“, nes į amžinąjį patalą sugulė nesuskaičiuojama daugybė Europos gyventojų. Šių laikų genetikai teigia, jog didieji marai į senąjį žemyną atkeliavo iš Kinijos kartu su pirkliais, diplomatais, armijomis ir žiurkėmis laivuose. Prekybos keliai visuomet buvo maro arterijos, papuošusios žmones pūliais prasprogstančiomis juodomis žaizdomis, o Europą užliejusios mirtimi. Vaizdų būta tokių žiaurių, jog viduramžių pabaigoje pradėta abejoti net Meilės evangelijos idealais, kaip neatitinkančiais tikrovės.(2) Pasaulį lyg išvalyti turėjęs prakeiksmas buvo didžiausias nuo VI a. ir pakeitė visuomenę, jos kultūrą ir ekonomiką, net viduramžių scholastika patyrė neatkuriamą nuosmukį(3), visuomenę apėmė gedulas, o žmogų lydėjo nuolatinės fatališkos nuojautos šešėlis. Todėl XV a. teologas Dionyzas Kartūzas savajame didiko gyvenimo vadove perspėja: „O kai jis į patalą gulasi, tegu atmena, kad lygiai taip pat, kaip dabar jis pats į patalą gulasi, greitai jo kūną kiti paguldys į kapą.“(4) Tačiau gyvenimas nesustoja net skęsdamas visuotinėje agonijoje. Žmogus visuomet norėjo žinoti ir priežastis, ir pasekmes, galų gale kas seks po to.

Monika Radžiūnaitė, „Trium mortuorum regum“. 2020 m.
Monika Radžiūnaitė, „Trium mortuorum regum“. 2020 m.
Linas Bliškevičius

Corpus delicti

Paroda „Kontr-argumenas III“ galerijoje „Meno parkas“

 

Tokius, kurie nori nuversti teisėtą ar neteisėtą meninę konjunktūrą, nebepripažįsta autoritetų, paniekina nusistovėjusias vertybes ir skelbia naujas, išjuokia gerus papročius ar morališkai žaloja jaunuomenę, yra įprasta teisti. Nenuostabu, kad bet koks institucinės ar įprastesnės kritikos žingsnis reikalauja drąsos ir atneša naujų vėjų, bet galų gale vis tiek yra pasmerktas virsti kita konjunktūra. Tačiau kai atsivėrė trečioji „Kontr-argumento“ paroda, sutiktam vienam jos kuratorių Kazimierui Brazdžiūnui pasakiau, kad ši paroda nusipelnė panegirikos. Šįkart žiemą sudrebino griaustinis!
Dar prieš įvykį organizatoriai spaudoje nusakė, apie ką bus ši paroda: apie institucinę kritiką, „šiuolaikinių meno mugių ar saloninės [...] tapybos ekspozicijas, ribotus rinktinių dailininkų, akademistinius kanonus bei visuotinai priimtinus grožio standartus“ (Austėja Mikuckytė-Mateikienė, Jaunoji tapyba griauna ekspozicinę erdvę, lrt.lt, 2020). Sąvokų ir nuorodų pilnatvė skamba ausyse – medijų reprezentavimo problemos, suvienodėjimas, masių poreikio tenkinimas, produkto kūrimas, kūrinių bei parodų komercinis aspektas, vietos specifiškumo ignoravimas, turinio ir formos vienovės nepaisymas, eksponavimo, kuravimo, menininkų tarpusavio bendradarbiavimo, parodinių bei galerinių erdvių ir institucijų problematika, tapybos, kaip mąstymo ar tarpusavio bendradarbiavimo priemonės, aspektai ir t.t.

Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
Parodos „Kontr-argumenas III“ fragmentas. Meno parko nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas