7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Linas Bliškevičius

Linas Bliškevičius

Kreipimasis į maloningąjį rašytoją

Arba apie platesnius kultūros padėties kontekstus

Perskaitęs Lino Bliškevičiaus tekstą „Proklamacija“, negalėjau nesureaguoti į jį, tačiau norisi ne tiek prieštarauti, kiek papildyti šio diletanto įžvalgas. Rugpjūčio mėnesį kultūros ir meno žmonės, iš viso beveik 70 mūsų mokslininkų, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę su prašymu leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę, lanksčiai pritaikant rentabilumo grupės reikalavimus.

Nuotrauka iš asmeninio autoriaus archyvo
Nuotrauka iš asmeninio autoriaus archyvo
Linas Bliškevičius

Apie kultūros padėties priežastis

Proklamacija

Rugsėjo 7 d., per Vilniaus galerijų savaitgalį, Kompozitorių namuose vyko diskusija „Kaip pagarsinti šiuolaikinį meną?“ Atrodo, kad pagrindinis taip keliamo klausimo tikslas yra meno sujungimas su visuomene. Buvo minimos jau pabodusios mintys apie parodų aprašymų sudėtingumą, šiuolaikinio meno neįskaitomumą. Pabrėžtos esminės sklaidos problemos, vaizdų įtekstinimo galimybė. Kalbėta apie tai, kaip būtų galima pritaikyti reklamines strategijas, leidžiančias populiarinti šiuolaikinį meną. Atrodytų, kad viskas kultūros sferoje yra gerai ir visko joje pakanka, belieka galvoti tik kaip efektyviau prekiauti.

 

Akivaizdu, kad ne! Tai rodo ir rugsėjo 17 d. įvykęs kultūros darbuotojų protestas siekiant gyventi oriai. Protestas atrodė liūdnai: abstrakčios skanduotės, armonikos, dominavo regionų kultūros institucijų darbuotojai. Anot premjero, kultūros darbuotojų noras gyventi, o ne egzistuoti, neturi pagrindo. Iš minios performatyvumo estetikos pobūdžio buvo galima suprasti, kiek šioje valstybėje investuojama į kultūrą. Bet nekalbama apie esminius veiksnius, nulemiančius sunkią kultūros padėtį – socialinę atskirtį ir vis labiau spaudžiamą vidurinę klasę.

Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Lino Bliškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.
Linas Bliškevičius

Randomizmas ir heterotopija

Šiuolaikinio Lenkijos ir Lietuvos meno paroda Šiuolaikinio meno centre

Paroda „Laukiant kito atėjimo“ pasirodė įdomesnė nei „13 Baltijos trienalė“, kurią tuo metu subtilumu perspjovė kompaktiškesnis variantas – rezidencijų erdvėje „Rupert“ vykusi paroda „Susipynusios istorijos“. „Laukiant kito atėjimo“ paskatino gilintis ir pripažinti, kad nė viena iš trijų nėra geresnė ar blogesnė, o tiesiog kitokia.

Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Parodos atidarymo fragmentas. A. Anglickaitės nuotr.
Linas Bliškevičius

Britva per venas

Apie kolekcijos „Insomnia“ pristatymą

Naujosios kartos drabužių dizaineriai Modesta Kremerytė ir Deividas Katkus yra spjūvis „tradicionalistams“. Kūrėjai, pasivadinę „KREMER“, Naugarduko g. 34 esančioje kūrybiškoje drabužių ir aksesuarų parduotuvėje „1988“ (dabar „Avant-Grad“) pristatė kolekciją „Insomnia“, bet pristatymas nebuvo konvencionalus. Savosios vaikystės artefaktų ir subkultūrų maitvanagiai ratus suko aplink raudona šviesa spindinčią ryto žvaigždę, pačią Liuciferio irštvą – veiksmo vietą. Prie pat įėjimo į ją įsikūręs medinių suolų ir cepakų kabakas taip pat buvo užsakęs muzikantus, kurie, apsivilkę imaginaciniais tautiniais kostiumais, fetišizmu savajam stiliui mažai kuo skyrėsi nuo „prabangių šiukšlių“ (iš parodos anotacijos) minios. Auskarai speneliuose ir suplyšusios tinklinės pėdkelnės, metalinės grandinės ir lateksas ant raumeningos vyriškos kojos, tatuiruotės ir gašlybės – vakarietiškos degeneracijos ženklai – lydėjo karnavalą primenantį atidarymo renginį.

M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
M. Savdianec nuotr.
Linas Bliškevičius

Katedra pasenusiu pavadinimu

Skulptūros studentų „Pavasario paroda“ Vilniaus dailės akademijos Naujuosiuose rūmuose

Į Skulptūros katedrą Vilniaus dailės akademijoje kitų specialybių studentai neretai laido akmenis, o menininkas Giedrius Jonaitis net bandė susprogdinti ją videofilme „Karas“ (2010) kartu su kitomis Lietuvos kultūros „negerovėmis“. Tačiau šios katedros studentai negyvena XIX amžiuje. Pasikeitusios galimybės ir išlaisvintos praktikos leidžia jiems užsiimti, kuo tik jie nori. Taip, čia vis rečiau skamba kaltas, o dažniau girdimi puslapių vartymo garsai ar pokalbiai. Nors tai ir kelia antakius seno kirpimo ponams, bet produktyvumas matomas, o jį žymi tradicine tapusi „Pavasario paroda“.

Jenny Kristinos Nilsson skulptūrinė instaliacija „Fragments of fragile wight“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Jenny Kristinos Nilsson skulptūrinė instaliacija „Fragments of fragile wight“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Mato Janušonio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Mato Janušonio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Barbora Matonytė, instaliacija „Tikėtinumas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ieva Venckutė, „Perkeitimas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ieva Venckutė, „Perkeitimas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ūlos Šukytės instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Ūlos Šukytės instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Deniso Kolomyckio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Deniso Kolomyckio instaliacija. L. Bliškevičiaus nuotr.
Vėjo Aliuko instaliacija „Kupolas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Vėjo Aliuko instaliacija „Kupolas“. L. Bliškevičiaus nuotr.
Linas Bliškevičius

Individuali kolektyvinė vizija

XIII Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre

Baltijos trienalė pavadinimu įsako – „Išsižadėk šmėklų“. Anot kuratoriaus Vincent’o Honoré, tos šmėklos yra tapatybėje (angl. identity). Matyt, atėjo laikas! Deginkime asmens tapatybės korteles ir kurkime naują nuasmenintą grupinę ideologiją, paremtą dar ankstesniame renginyje – XIII Baltijos trienalės preliude – cituojamu Liv Wynter eilėraščiu „Kaip tampama antžmogiais“. Programa tokia – prisikėlęs Friedrichas Nietzsche kartu su poliglotais, provokuojančiais mušeikomis, prie korimo priprantančiais šunimis, feministėmis ir alternatyvių bendruomenių kūrėjais bei utopistais, susikibę rankomis, pritvinkę įtampos ir nužmoginti mutuos į antžmogius ir kažkas turės pasikeisti. Paroda skelbia kolektyvinę būsimų antžmogių viziją, siekiama sukurti erdvę, nurodančią ir į ateitį, ir į praeitį, ir neaišku kur. Prasminiame lygmenyje atsisakoma bet ko, ką galima kaip nors identifikuoti, čia užimama absoliutaus kintamumo ir reliatyvizmo pozicija.

Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Laure Prouvost, „Būdas tekėti, laižyti, tekėti“. 2016 m. A. Vasilenko nuotr.
Dora Budor „Išsaugojimo mašina“. 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
Dora Budor „Išsaugojimo mašina“. 2018 m. A. Vasilenko nuotr.
Diogo Passarinho architektūra, Darja Bajagić ir Mirian Cahn kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Diogo Passarinho architektūra, Darja Bajagić ir Mirian Cahn kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Miriam Cahn, „Schlafen“. 1997 m. A. Vasilenko nuotr.
Miriam Cahn, „Schlafen“. 1997 m. A. Vasilenko nuotr.
Caroline Achaintre darbai. A. Vasilenko nuotr.
Caroline Achaintre darbai. A. Vasilenko nuotr.
Nina Beier, „Automobilis“. 2017 m. A. Vasilenko nuotr.
Nina Beier, „Automobilis“. 2017 m. A. Vasilenko nuotr.
Linas Bliškevičius

Bembio kuždesys

Rūtos Matulevičiūtės paroda „Sphere“ galerijoje „The Room“

Užupio viršuje, šalia Bernardinų kapinių tik ką iškilusiame gyvenamųjų namų kvartale, duris neseniai atvėrė parodų erdvė „The Room“. Šis kvartalas, anot vietinių gyventojų ir Užupio Respublikos įkūrėjų, naikina genius loci. Nepaisant to, jame įsikūrusioje galerijoje parodą pristatė Vilniaus dailės akademijos magistrantė Rūta Matulevičiūtė. Gaivališką vynu apšlakstytą atidarymą lydėjo gausi publika, mane iškart sudomino kuratorės, dailėtyrininkės Austėjos Mikuckytės-Mateikienės parodai skirtas tekstas. Jį skaitant išnyko plokštumos ir tapybiniame teatre griuvo ketvirtoji siena, pradėjo skverbtis miško kvapas ir jo tauri šviesa. Pasigirdo ir prakalbos. Visuomet ypač žavinčios ir simpatiškai per ilgos, į tolius jausmingai keliaujančios Arvydo Šaltenio mintys šįkart pasidabino ir tapytojos eilėmis. Poezija, vynas, eilės, menas – Užupis.

Autoriaus pakeistas kūrinys: Rūtos Matulevičiūtės „Bembio portretas“, sujungtas su internete rastu vaizdu
Autoriaus pakeistas kūrinys: Rūtos Matulevičiūtės „Bembio portretas“, sujungtas su internete rastu vaizdu
Rūta Matulevičiūtė, „Bembio portretas“. 2017 m.
Rūta Matulevičiūtė, „Bembio portretas“. 2017 m.
Linas Bliškevičius

Rožės vardas ir jos prasmė

Eglės Kuckaitės paroda „Jaudulio gamta“ VDA Tekstilės galerijoje „Artifex“

Balandžio pabaigoje netikėta žinia privertė išsiruošti lankyti Gaono gatvėje esančios galerijos „Artifex“, kurioje buvo pristatoma Egės Kuckaitės paroda „Jaudulio gamta“. Pirmoje salėje, šalia ant sienos priklijuotų lipdukų, atskleidžiančių parodos struktūrą, buvo padėta daugybė įvairių popierių, kurie turėjo pagilinti mano žinias, tačiau akį labiausiai traukė patys svarbiausi objektai – kūriniai.

 

Galvodamas apie savo nuodėmingą kūniškąjį gyvenimą, įsiskverbiau į švarią ir santūrią, taurumu spinduliuojančią pirmąją salę. Joje mane pasitiko 12 apaštalų – ofortų su rožėmis ir centrinė 13-oji figūra – adatų suknelė. Nuo 12 rožių, kurios tekste tapo lyg žmogžudystės įkalčiu, nuo kurio paprastai pradedami detektyvai, prasidėjo ir mano prasmės ieškojimas. Visur tvyrantis emocingumo, erotikos, jaudulio dvelksmas, įsismelkęs į galerijos sienas, transformavo mano psichiką, kuri, ir taip nestabili, dar labiau įsitraukė į šį meninės kūrinijos vienovės atsiskleidimą.

Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Plika akimi“. 2016–2018 m. Autorės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Ilčiuko nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Eglė Kuckaitė, „Vešlus apaštalo kvėptelėjimas“. 2016–2017 m. Autorės nuotr.
Linas Bliškevičius

Paradoksali beprasmė

Ričardo Nemeikšio paroda „Tuštumos blizgesys“ VDA parodų salėse „Titanikas“

Ričardas Nemeikšis naujausioje savo parodoje pristatė nemažai jau matytų asambliažų, kalbančių apie tuštumą, kuri blizga. Menininko kūryboje dominuoja medžiagos, primenančios gimtadienio kaime likučius: kastuvai, šakės, blizgučiai ir plytos. Šios substancijos klijuojamos ant didelio formato kartonų. Kai kur visko atsisakoma, išskyrus blizgučiais dengiamus plotus, kai kur jie dėliojami it spinduliai, leidžiantys prasiskverbti rudai kartono spalvai, kai kur ją maino vaivorykštės spalvų fonas, o kelios kompozicijos papildomos sunkiomis plytomis ar nudžiūvusiais medžiais, kastuvais ir šakėmis.

Ričardas Nemeikšis, ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, ekspozicijos fragmentas. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Su laimingai paėjusiom šventėm (atvirukas)“. 2014–2017 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Su laimingai paėjusiom šventėm (atvirukas)“. 2014–2017 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Osana“. 2012 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Osana“. 2012 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Vidurdienis, viskas bus gerai“. 2009 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Vidurdienis, viskas bus gerai“. 2009 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Blizgesys“ fragmentas. 2017 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Blizgesys“ fragmentas. 2017 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Labas rytas“. 2010 m. 7md nuotr.
Ričardas Nemeikšis, „Labas rytas“. 2010 m. 7md nuotr.
Linas Bliškevičius

Samprotavimas apie vaivorykštę ir pozityvistiniai apmąstymai

Kristinos Inčiūraitės paroda „Skundas“ LTMKS projektų erdvėje „Sodų 4“

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad parodos kūriniai nesusiję ir lyg išsimėtę reiškiniai fiksuoja atsitiktines autorės patirtis. Tačiau taip galima teigti tik tuo atveju, jei tave parodoje labiau domina vynas – vita activa, o ne contemplativa. Ekspozicijos dėlionė susideda iš pagrindinių, visus kūrinius jungiančių motyvų, kurie, perduodami kaip estafetės lazdelė, kitose rankose įgauna kitus pavidalus. Objekte-girliandoje pavadinimu „Klevo lapas“ aprašomos vaivorykštės susidarymo sąlygos; ant sienos projektuojamame vaizde dokumentuojama vaivorykštė virš kalnų; kalno kontūrą atkartoja ir poezijos eilės piešinių cikle „Kalno kreivė“; kalvą primenanti nėštumo anatominė linija grafiniame vaizde ant sienos pavadinimu „Besilaukianti. Torso profilis“ atliepia ir Taivano salos kontūrą; kalnus simbolizuojantis objektas ant žemės ir iš jo sklindantis moters balsas, kitoje videoinstaliacijoje – moters kalbą sustabdo kompiuterio užstrigimą simbolizuojantis vaivorykštės spalvų skrituliukas. Patraukia būtent vaivorykštės motyvas, kurį galima suvokti kaip ir pačią parodą – arba kaip atskirų spalvų kratinį, arba integraliai, kaip tapačių šviesos dažnių dėlionę.

Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Videokadras iš Chou Kun-Hsuan dokumentinės medžiagos, skirtos parodai, 2017 m.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. L. Skeisgielos nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
Kristina Inčiūraitė, parodos „Skundas“ fragmentas. 2018 m. Autorės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas