7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Editorial inf.

Editorial inf.

Susitikimų ciklas “Doppelgänger”

Liepos 17 d., 19 val. startuojantis susitikimų ciklas “Doppelgänger” siekia užčiuopti ir viešame pokalbyje išartikuliuoti “pilkasias” arba “paraštines” aktyviai kuriančių Lietuvos šiuolaikinių menininkų, kuratorių, rašytojų, veiklas, kurios pamažu (kartais nepastebimai, o kartais – gana ryškiai) ima užimti vis platesnę kūrybinės veiklos dalį. Ilgainiui šios tarsi “šoninės” veiklos arba visai pakeičia kai kurių kūrėjų pagrindinę kūrybos sritį, arba bent jau ženkliai ją (in)formuoja. Vizualaus meno kūrėjai modeliuoja scenografiją teatrui, scenografai kuria instaliacijas, skulptūras ar video meną, (tipo)grafikos kūrėjai pasineria į performansą, rašytojai kuria muziką, kuratoriai rašo scenarijus arba stato filmus, o architektai rengia parodas ar net patys perima menininko vaidmenį. Laisvas slidinėjimas tarp skirtingų kūrybinių “zonų” ar net profesijų su joms savitai būdingais įgūdžiais – įgalina ypatingus hibridinius kūrybos modelius, savitai formuojančius taip pat ir bendrą šalies (regiono, miesto) šiuolaikinio meno lauką.

Pirmajame ciklo renginyje pokalbiui susitinka du kūrėjai:

Adomas Narkevičius: nuo 2016 m. dirba “Rupert” meno ir edukacijos centre, nuo 2017 m. kuruoja ”Rupert” alternatyvios edukacijos ir rezidencijų programas. 2018 – 2019 m. kartu su kuratore Monika Kalinauskaite kuruoja “JCDecaux jaunojo menininko premijos” parodas Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje. Kiek anksčiau, jis inicijavo ”Rupert” skaityklos sesijų programą ir tęstinę garso meno renginių seriją, su Maximilian Gallo ir Juste Jonutyte kuravo “Rupert” parodą šiuolaikinio meno mugėje “ArtVilnius’17”. Narkevičius yra eksperimentinės pop muzikos grupės „Without Letters” vienas iš įkūrėjų, buvo lektorius tęstiniame „Garso architektūros” projekte, skirtame garso meno edukacijai Lietuvos regionuose.

ir

Naglis Kritijonas Zakaras: 2017 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, skulptūros katedroje, 2018 m. dalyvavo Rupert alternatyvios edukacijos programoje, kurioje tesė anksčiau pradėtą projektą susijusį su žodžiu FIAT (lot. Tepatampa; lt. tebūnie), kurio vartosena šiandien tėra išlikusi gamybai skirtuose receptuose ir vartojama kalbant apie valiutą ar su ja susijusius ekonominius santykius. Naglio Kristijono kūryba nevengia istorinių diskursų, pasakojimų, individo problematiką ištirpdydama akistatoje su kūrinio medžiaga. Šio menininko tyrimai virsta kūriniais, savo išeities taško ieškančiais plačiame gamtos, humanitarinių, tiksliųjų, socialinių mokslų spektre, leidžiančiame kurti tam tikrų sistemų modelius, kurie nebūtinai pateiktų kokius nors atsakymus, bet galėtų veikti kaip savarankiški dariniai.

Perfrazuojat šių metų Venecijos Bienalės tarptautinės parodos pavadinime kuratoriaus Ralph Rugoff pasitelktą senovės kinų prakeiksmą ( “May you live in interesting times | Kad tu gyventum įdomiais laikais”), kuris globaliai pildosi ne tik visuomenei ramybės neduodančiais įvykiais, tiesiogiai bet kurioje pasalulio vietoje pasiekiamais reginiais ar ilgalaikiais sociokultūriniais iššūkiais, bet ir gluminančiu konformizmu, paviršutiniškumu, ar apskritai baime į šiuos iššūkiu reaguoti – šiuolaikinio meno kūrėjas, regis, atsiduria savojo laiko “centre”, ryžtingai analizuodamas jį supančią aplinką bei su(si)kurdamas hibridinius santykio su ja sprendimus.

Ar gali būti, jog vien tik šiuolaikinio menininko “hibridas” ir yra pajėgus ekeftyviai spręsti šio komplikuoto laiko iššūkius? Kaip bendram tikslui įgalinti skirtingas savo veiklas? Kaip identifikuoti save ir kitus? Koks vaidmuo tenka (iki šiol) pagrindinei kūrybinei sričiai? Kaip paralelinėse “šešėlinėse” veiklose veikia bendradarbiavimas su kitų sričių specialistais, ar tai visuomet būna malonus ir produktyvus laikas, ar tenka nusivilti? Kur išmokti reikiamų įgūdžių, rasti bendraminčių, sukurti pridėtinę vertę? Kaip atskleisti geriausią savo asmenybės pusę, nuolat tobulėti, tinkamai save pristatyti, ramiai išsimiegoti, neišprotėti? Atviromis akimis žvelgiant į globalaus chaoso “vidurius”, sunku išlikti nešališku, nesuinteresuotu, aiškias ribas turinčiu organizmu. Tai tu, ar tavo “pilkasis dvynys”, “doppelgänger” liet. – “gyvavaizdis”, mitinė figūra, atliekanti veiksmus “už” ar net “prieš” tave patį?

Užduodami šiuos ir kitus rūpimus klausimus skirtingų šiuolaikinės kūrybos sričių profesionalams, suteikiame nesankcionuotą erdvę vieno vakaro diskusijai su savimi, kolegomis menininkais bei auditorija. Intelektinių “Editorial” sesijų metu, pasyvų kūrybinį “pamišimą” keičia bendraminčių susitikimas, kuriame “nepažįstamųjų” yra tiek pat daug, kiek ir “savų” – laukiami visi!

GREITAI:
Doppelgänger #2 Goda Palekaite | Rugpjūčio 7 d. 19 val.

Visi susitikimai nemokami ir vyks lietuvių kalba
Renginius organizuoja | Editorial ir Artnews.lt
Renginius kuruoja | Alberta Vengrytė
Renginių vizualinis identitetas | Asta Ostrovskaja
Ciklą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Editorial inf.

Jaunosios kartos čekų menininko Jakub Choma paroda „Editorial“ projektų erdvėje

Balandžio 3 d. 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, I a., Vilnius) atidaroma jaunosios kartos čekų menininko Jakub Choma paroda „Resilience“ (liet. Atsparumas). Tai – pirmoji šio menininko paroda Baltijos šalyse.


Įeini į erdvę ir ką pamatai? Ar matai sukonstruotus objektus, o gal kažką, supūstą vėjo? Ar tai milžiniška boružė kabo ant sienos – ar tik atrodo realu? Šios mažos mechaninės mašinos bendrauja tarpusavyje ar tai tik tavo karštligiškų smegenų fragmentas? Kaip čia esantys daiktai funkcionuoja? Ar šis daiktas kalbasi su savimi? O gal jo dalys bendrauja vienos su kitomis? Ar kažką sako tau? Kažką sako tau dabar pat, o tu nesupranti slaptažodžiu apsaugotos kalbos, nes nežinai slaptažodžio?

Galbūt verta kaip nors užmegzti ryšį su juo. Tačiau kaip? Bakstelėti pirštu. Galbūt pavyks. Pirštas išsitiesia ir atšoka nuo minkštos, lanksčios medžiagos. Žiūrėk, jis grįžo į savo formą. Tavo piršto paliktas įlinkis išnyko, tarsi jo nė nebuvo Ar liko pėdsakas? Ar kai kurios šito daikto dalys tave jaučia? Jei tarsime, kad visa tai sudaro vieną didelę sistemą (ekosistemą?), tuomet tai reikš, kad visos jo dalys susijusios, o jei bakstelėsi vienoje vietoje, šis daiktas rezonuos visose kitose vietose. Reiktų elgtis atsargiai ir nedaryti nereikalingų judesių. Niekad nežinai, kuo tai baigsis. Amazonės džiunglėse į mišką įeina dešimt žmonių, o išeina tik du. Kodėl tiedu išgyvena? Ką jie padarė gerai? Kaip suklydo likę aštuoni? Nelengva rasti saugią salą. Pirštas šokteli, išsiveržia uždegta ugnis. Džiunglėse suklykia beždžionės. Galbūt jos mėgaujasi romantišku vakaru ir mes joms maišome. Bet ar romantiką išrado ne žmonės? Ar tropikų beždžionės rengia romantiškus vakarus? Klyksmai ilgėja, sunku suprasti, jie tave gąsdina ar žavi. Matyt, ir tas, ir tas.

Kodėl tau ten reikia? Temsta. Čia pasidaro kiek pavojinga. Ar jau buvo pavojinga? Na, dabar pasidarė daug pavojingiau. Teks galvoti apie kiekvieną žingsnį. Žinai, kas svarbiausia? Žinai. Jei dingsi džiunglėse, niekas tavęs neras. Džiunglės tave praris. Milžiniška boružė į savo lizdą parsineš visa, ko nepribaigs plėšrūs augalai. Tavo dalys išsisklaidys miške, niekas nebegalės jų surinkti atgal. Šiaip ar taip, tu nesi dėlionė. Kartais neblogai būti dėlione. Jausti gretimas dalis visuose keturiuose savo šonuose. Jei būtum dėlionė, kokį vaizdą pasirinktum? Kažką iš mokslinės fantastikos? Ar banalų natiurmortą? Dėliones su natiurmortais ir peizažais perka dažniau, jei tikėsime stalo žaidimus gaminančių kompanijų statistika. Bet tu nenori būti kaip kiti. Pasiduoti masiniam skoniui. Bet kas galų gale pasakys, kodėl tai blogai?

Mano manymu, mes jau toli pažengėme. Pažvelk, jau nebe taip ir paprasta atskirti tave nuo aplinkos. Atradai prieigos būdą. Ar tiesiog nusipirkai gerą kamufliažinį kostiumą ginklų parduotuvėje? Jei miškas pamatys, kad vaikštai čia su ginklu, tave sunaikins. Nors kas sakė, kad čia apskritai miškas? Tik paprasta ištapyta vaikų žaidimų aikštelė. Greitai ateis vaikai ir pasigirs siaubingas riksmas.

Jie ims viską liesti ir jei kas nors turės flomasterį, jie viską nuspalvins. Geriau išeiti kuo greičiau. Tegul miškas pasirūpina savimi. O gal verta palaukti vaikų ir perspėti, kad milžiniška boružė gali juos nusinešti į savo lizdą? Nors nežinai, ar čia tikrai tavo reikalas. Tau tiesiog patinka subtilumas ir puikiai išbaigtos detalės, nepažįstami garsai, kvapai… Atsipalaiduoji ir jauti, kaip slaptažodžiai ima patys kalibruotis…

Dieve mano, kur dingo tavo pirštas?

- Natalija Serkova

(Iš anglų kalbos vertė Justinas Šuliokas)
Jakub Choma (g. 1995) yra jaunosios kartos menininkas, gyvenantis ir dirbantis Prahoje. Baigęs tapybą Prahos Menų, architektūros ir dizaino akademijoje, Choma pasitelkia įvairias medžiagas bei skaitmenines technikas skulptūriniams koliažams arba tankioms ir daugiasluoksnėms aplinkoms kurti. Meninininkas surengė solo parodas Polansky galerijoje,  Prahoje, Liste mugėje, Bazelyje (artėjanti), bei dalyvavo grupinėse parodose Horizont galerijoje, Budapešte, A.M.180 galerijoje, Prahoje ir kt.

Paroda veiks iki gegužės 11 d. Paroda veikia IV-V 15-19 val. ir VI 12-16 val.

„Editorial“ programą remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos Kultūros Taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, o prie šios parodos įgyvendinimo taip pat prisidėjo Polansky galerija (Praha).

 

Editorial inf.

Roberto Narkaus solo paroda „Sfinksas“ projektų erdvėje „Editorial“

Vasario 1 d., 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma lietuvių menininko Roberto Narkaus solo paroda „Sfinksas“.


Vasarą keletą mėnesių praleidau Liverpulyje, toks keistas miestas, gyvenantis viltimi, kažkada regėjęs savo aukso amžių ir buvęs turtingiausias uostas Jungtinėje Karalystėje, beje – pirma ir paskutinė „Titaniko“ registracijos vieta. Šiandien Liverpulyje stipriai stimuliuojama bendradarbystės ir startuolių dvasia, tiesa, daugelis šių erdvių tuščios ir geresnės ateities pažadas vis atidedamas. Apsistojau dangoraižyje, dvidešimt pirmame aukšte, amerikiečių kompozitoriaus ir jo žmonos rašytojos bute, iš kurio matėsi nuostabi panorama, retkarčiais atplaukiantys kruiziniai laivai ir miesto ateities planai.


Mėgau vaikščioti po buvusių dokų rajoną, o labiausiai man patikdavo hanginti apleisto prekybos centro mašinų parkavimo aikštelėje. Pirmąkart mane ten pasitiko sulaukėję gatvės berniūkščiai iš greta esančios treilerių parko bendruomenės. Supratę, kad esu užsienietis, jie manęs paprašė pasakyti liverpuliškai „I am a sausage“ ir išsitraukę telefoną ketino nufilmuoti. Pasijutau svetimas, naivus ir prisiminiau savo vaikystę Justiniškėse. Visai nesusidraugavome. Velniop juos. Jie dar nežino, kad po to, kai aš išvyksiu, netrukus atvažiuos buldozeriai, nugriaus jų pašiūres, o čia bus kūrybinių industrijų hubas.


Aikštelė buvo jauki, apsupta peraugusių ir į džiungles panašėjančių gyvatvorių, kurios saugojo nuo greta besitiesiančios gatvės triukšmo. Voliojosi vežimėliai, įvairūs rakandai, klozetas, metro dydžio butaforinis kompasas, sportbačiai. Tačiau ilgiausią šešėlį ant aikštelės metė iš tvoros išaugantis outdooras. Ant jo sluoksniais, metai iš metų, buvo klijuojamos vis naujos reklaminės kampanijos, tačiau kartais tuos sluoksnius reikėdavo nulupti ir viską pradėti iš naujo. O senuosius banerius, suplėšius it bloga menančias nuotraukas, buvo galima palikti krūmuose, kur aš jas ir radau. Susikroviau į vieną iš vežimėlių, parstūmiau namo, išsikviečiau pagal skelbimus rastą kurjerį, tiesa, atvažiavo autobusiukas tamsintais langais, kuriame kartu su daiktais namo keliavo ir pavargę tautiečiai.


Vilniuje išskleidžiau šiuos skutus ant studijos grindų ir popieriaus peiliuku išpjausčiau figūras, galbūt panašias į Egipto piramidžių piešinius, kurių nemačiau, nes kai prieš daug metų buvau Egipte, filmavome reklamą, ir beveik visą laiką praleidau viešbutyje.
Paroda veiks iki kovo 3 d.


Parodos lankymas: V 16.00–18.00; VI, VII 14.00–16.00. Arba susitarus +37065654249
Editorial programą remia Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.


Už galimybę reziduoti Liverpulyje menininkas dėkoja : FACT Liverpool, EMAP/EMARE tinklui, Kūrybiškos Europos programai bei Kultūros atašė Jungtinėje Karalyst

 

Editorial inf.

Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus paroda „Šaltakraujis“projektų erdvėje „Editorial“

Spalio 23 d., antradienį, 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, I a. Vilniuss) atidaroma Viltės Bražiūnaitės ir Tomo Sinkevičiaus paroda „Šaltakraujis“.

Šaltakraujis

Žemas riaumojimas drumsčia tylą. Monstras išnyra pro vartus, vanduo varva nuo jo žvilgančio kūno. Keletas įlenkimų ir įbrėžimų išliko, bet priekinis stiklas naujas. Forma daili lyg lašas ir variklis veikia gerai.

Jeigu gali perskaityti šitą tekstą, aš tuoj spausiu stabdžius. ~automobilio lipdukas~

Tomas ir Viltė kartu dirba nuo 2014-ųjų. Menininkai savo kūryboje žvelgia į socialinių ir ekonominių struktūrų paveiktą gamtą. Šiais metais jie savo kūrybą pristatė 6-ojoje Maskvos jaunųjų menininkų bienalėje, solo parodoje Studio17†, Stavangeryje, Norvegijoje, grupinėse parodose Manege, Maskvoje, Rusijoje ir Kunsthalle†Wien†, Vienoje, Austrijoje.

Paroda veiks iki lapkričio 23 d.
Parodos lankymas: IV-V 16-19 val. VI 14-16 val. Arba susitarus +37065654249 Editorial programą remia Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Editorial inf.

Jokūbo Čižiko personalinė paroda „Soulseek“ projektų erdvėje „Editorial“

Birželio 8 d. 19 val. „Editorial“ projektų erdvėje (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma Jokūbo Čižiko personalinė paroda „Soulseek“.

„Soulseek“ kviečia lankytojus pažvelgti į kūrinius kaip įvykius, atsirandančius iš jų tarpusavio santykių. Kūriniai gali būti paveikti atsitiktinių fenomenų ar susidariusių laikinų struktūrų ir laukų, kurie atspindi gamtinių reiškinių sistemas, įtakotas žmogiškos intervencijos, jos nuosėdų ir santykio, atsirandančio susikertant skirtingiems modeliams.

Jokūbas Čižikas (g. 1988, Vilnius) gyvena ir kuria Vilniuje bei Atėnuose. Jo praktika susideda iš instaliacijų, video meno, performansų, konceptualaus garso bei skulptūrų. Tarp naujausių personalinių bei grupinių parodų ir projektų kūriniai pristatyti: Scenari Internazionali - Rassegna di videoarte Lituana, ARIA Foundation, Peskara (IT) (2018); Artapes. Fast-Forwarded. MAXXI, the National Museum of 21st Century Arts. Roma (2018); Artist Film International, Whitechappel Gallery, Londonas (JK) (2018); Dausuva, Martyno Mažvydo Nacionalinė biblioteka, Vilnius (2017); Personalinė paroda - Raptors Eye - A-DASH projektų erdvė, Atėnai (2017); European Everything, Documenta 14, Kaselis (DE) (2017); WAIDWML performance, Lietuvos paviljonas Venecijos bienalėje IT (2017)

Paroda veiks iki liepos 1 d.

Editorial programą iš dalies lemia LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba bei Vilniaus miesto savivaldybė.

 

Editorial inf.

„Mother& Tongue“ – Ievos Rojūtės solo paroda projektų erdvėje „Editorial“

Vasario 20 d., antradienį, 19 val. projektų erdvėje „Editorial“ (Latako g. 3, Vilnius) atidaroma Ievos Rojūtės personalinė paroda „MOTHER & TONGUE“.

„Savo kūriniuose tyrinėju žmonių tarpusavio santykių, šeimos konstrukto, individo identiteto konflikto ir kasdienio folkloro jungtis. Pagrindinės temos, prie kurių vis grįžtu, tai potenciali nesėkmės galimybė, nelaimės, nerimas ir baimė. Mane domina primygtinis vienintelės patirties teigimas ir kitokių patirčių neigimas, kuris atsiranda daugelyje opių temų šiandieniniame kontekste ir asmeninėse patirtyse. Tai keliavimas kolektyvine pasąmone, nuo vaikystės kompleksų iki seniausios bendros praeties ar sapnų.

Pasitelkdama gatvės meno raišką, iš pirmo žvilgsnio infantiliai prieinu prie giluminių ir bendrų patirčių. Dekonstruojant literatūrą, abstrakčią tautosaką, sakytinės kalbos hibridus, sapnus, instaliacijose ieškau tęstinumo, dialogo. Dalyvaudama grupinėse parodose ieškau ir atliepiu šalia esančius kūrinius. Tuo pačiu siekiu atrasti ir analizuoti tautosaką per asmeninę patirtį, ieškau naujų būdų, kaip žodžių konstruktas galėtų tapti erdve, vieta į kurią nueinama. Dažniausiai ta vieta, nemaloni, arba joje nesinorėtų užsibūti. Pagrindinis tikslas - rezonuoti su žiūrovu ir erdve, kurioje atsiduria instaliacija.

„Saldus žvilgsnis“, tai vienas paskutinių darbų, kuriuose norėjosi užčiuopti antgamtiškumo ir žmogiškumo konfliktą. Šioje instaliacijoje kalbama apie žmogų, kurį reikia nuo kažko išgelbėti. Naudojant asmenines patirtis, dienoraščio užrašus, nuogirdas, konstruoju tam tikrą žinutę. Ne pirmą kartą atsiduriu vaidmenyje, kuris kelia klausimų dėl savo išlikimo (pvz. „Vaikeli, tu pražūsi“ 2013, „Abstraction will destroy you“ 2017). Ši tema linkusi persekioti ir vis primena apie save skirtingais kanalais.

„MOTHER & TONGUE“ solo parodoje „Editorial“ erdvėje norėčiau pabandyti išgydyti ir nužudyti neurotiškas fantazijas, kartu įsiklausant į keistus patarimus, kurie bando padėti išgyventi ar kažką išspręsti.“ – Ieva Rojūtė

Ieva Rojūtė (g. 1989) surengė solo parodą galerijoje „Vartai“ (2013) bei dalyvavo grupinėse parodose „Kūnas ir tamsa“ galerijoje „Vartai“ (2017), Viennacontemporary, Viena (2017),  „GIVE UP THE GHOST“, 13-oji Baltijos trienalė ŠMC, Vilnius (artėjanti) ir kt.

Paroda veiks iki kovo 14 d. ketvirtadieniais-penktadieniais nuo 16 iki 18:30 val. arba susitarus telefonu 865654249.