7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: VDA inf.

VDA inf.

Laima Oržekauskienė-Ore, Monika Žaltauskaitė Grašienė, Lina Jonikė: PHO-TEX Vol. 3

Paroda PHO-TEX Vol. 3 – trijų menininkų, kolegių, Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakulteto, Tekstilės katedros dėstytojų bendras projektas. Projekto idėja gimė prieš dvejus metus, kelionės į Kiotą (Japonija), Kioto fotografijos festivalį (KYOTOGRAPHY | KG+) metu. Viešnagės metu autorės sulaukė galerijos „GALLERYGALLERY“ (JPN) savininkės bei kuratorės Keiko Kawashima kvietimo dalyvauti parodoje PHO-TEX Vol.2., o šiemet, balandžio 20–gegužės 4 dienomis, minėtoje galerijoje ir įvyko šio bendro projekto premjera. Iškart po debiuto Japonijoje projektas pristatomas ir Lietuvoje, VDA tekstilės galerijoje „Artifex“.


Pagrindinė PHO-TEX idėja yra santykis tarp tekstilės ir foto-medijos sričių. Anot kuratorės Keiko Kawashima būtent tai šias tris žymias lietuvių tekstilės menininkes ir sieja – ne tik technikų bei priemonių (nuo tradicinių iki šiuolaikinių) naudojimas, bet ir jų kombinacija su foto-media. Neretai autores vienija ne vien raiškos priemonės, bet ir temos. Šios parodos-projekto tema – kelionė, kuri autorių darbuose persipina tiek fizine, tiek mentaline, tiek dvasine prasmėmis. Nepaisant to, kiekviena autorių turi individualų suvokimą apie šią temą, tekstilę ir jos būtį.


Šioje parodoje Lina Ožerkauskienė-Ore instaliacijoje „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“ ieško naujų prasmių dvejus metus rinktuose, iš įvairių kelionių parsivežtuose religiniuose Šv. Mergelės Marijos atvaizduose. Monika Žaltauskaitė Grašienė kūrinyje „Ryšiai“ nagrinėja žmogaus ir medžio (gamtos) santykį ir narplioja eglės simboliką, o Lina Jonikė miniatiūrų kolekcijoje „Mylimukai“ apžvelgia kiekvienam iš mūsų mielų, iš kelionių parsivežtų niekučių reikšmę.

 

VDA inf.

Viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“ tęsiamas

Į pabaigą eina Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros rengiamas viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristato naujausius tyrimus dailės istorijos, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityje.

Paskaitos nemokamos, jos vyksta Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112), pradžia – 18 val., trukmė – viena astronominė valanda. Norinčius dalyvauti paskaitose kviečiame registruotis el. paštu dailetyra@vda.lt

Artimiausios ciklo „Aktualioji dailėtyra“ paskaitos:

Gegužės 7
Ramutis Petniūnas, kolekcininkas.
Dvidešimties metų kolekcionavimo patirties per vieną valandą

Kolekcininkas Ramutis Petniūnas pasidalins savo per daugiau nei 20 metų sukaupta kolekcininko patirtimi: sėkmės istorijomis ir išmoktomis pamokomis. Daug dėmesio paskaitoje  bus skiriama praktiniams kolekcionavimo aspektams: objekto pasirinkimui, kūrinių paieškos ir įsigijimo būdams, klaidoms, kurias daro pradedantieji kolekcininkai ir kt.

 

Gegužės 14
Dr. Raminta Jurėnaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Menotyrininko vaidmuo sudarant privačias muziejų kolekcijas. MO muziejaus pavyzdys

Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė pasidalins dešimties metų patirtimi sudarant pirmąją privačią didelės apimties lietuvių šiuolaikinio meno muziejinę kolekciją. Kodėl ir kaip pasirinkta ši, o ne kita kolekcijos koncepcija? Kokie ypatumai dirbant su privačiais asmenimis? Ką atskleidė pati kūrinių kaupimo eiga? Ar įmanoma surinkti daugiau lygiaverčių laikotarpio nuo 1960 iki šių dienų lietuvių meno kolekcijų?

 

Gegužės 21
Ernestas Parulskis, Nacionalinės dailės galerijos kuratorius
Dailės rinka

Meno rinkos dalyviai puikiai žino, kad patikimas pasakojimas apie meno kūrinį yra svarbiausias kainos formavimo veiksnys. Menotyrininkas Ernestas Parulskis savo paskaitoje parodys, kad ši nuostata yra dar universalesnė, nes net ir nepatikimas pasakojimas taip pat tampa veiksmingu meno kainodaros instrumentu.

Papildoma paskaita!

Gegužės 28 d.
Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė
Paskaita Vilniaus katedros požemiuose

Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis – pristato šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, architektūros kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.

Reikalinga atskira registracija, galėsime pakviesti ne daugiau 30 žmonių.

 

 

VDA inf.

Manto Kniubo Akademijos modelių portretai

Vilniaus dailės akademijos ekspozicinė erdvė „Krematoriumas / meno krosnys/

IV 30 – V 18

Atidarymas: IV 30 17 val.


VDA ekspozicinėje erdvėje „Krematoriumas / meno krosnys“ pristatoma Mano Kniubo studijų laikų (ir ne tik) tapyba. Tai portretai, kuriuose tapytojas užfiksavęs savo meto pozuotojų, vadinamųjų „modelių“, portretus. Menininkui svarbios yra pamatinės tapybinės vertybės – koloritas, potėpis, daugiasluoksniškumas. M. Kniubas studijavo tapybą 1994–2000 metais, 2006–2008 m. – menų aspirantas. Gyvena ir dirba Vilniuje.

„Paso nuotraukos. Paso nuotraukos anapusybei – kai veidas lieka be išraiškos, akys žiūri už manęs į grindų ir sienos susikirtimo liniją. Beveik niekada į žiūrovą. Toks buvo mano reikalavimas pozuotojams. Kūnas be jokios dirbtinės pozos, tik veidas keliaujantis po centimetrą į vieną ar kitą drobės pusę, kol randa jam skirtą vietą.  Veidas kuo įprastesnis, bet turintis ano pasaulio šešėlį, pažymėtą ligos, senatvės ar netekties. Išraiškos nelikdavo po ilgų pozavimo seansų. Negalėjau pakęsti tapyti savaime išraiškingų veidų, visų tų ilgų nosių, išsprogusių akių ir taip toliau, jie iš karto nurodydavo į kažkokį personažą ar dar blogiau -  norą literatūriškai skaityti kūrinį. Mano paso nuotraukos turėjo būti depoetizuotas, desimbolizuotas, deestetizuotas žmogaus, kuris štai atsiranda ant drobės, liudijimas. Turėjo įvykti tas vadinamas spragtelėjimas – TAI. Tapyba  tada buvo kaip religinis veiksmas, gylio ir materijos atsiradimas plokštumoje. <...>

Formos požiūriu buvo sprendžiama daug tapybinių problemų – komponavimas, šiltų-šaltų spalvų santykiai, tonai, stumiančios ir traukiančios spalvos, lokali spalva, spalvos intensyvumas, gylis, tokių pačių spalvinių santykių nenaudojimas skirtinguose kūriniuose ir t.t.. Tai yra tai ką vadiname amatu.

Portretai nutapyti nuo 1999 pavasario iki 2000 pavasario, taigi per vienerius metus. Neskaitant etiudų, kolekcijoje yra plius-minus dvidešimt portretų. Tuo metu akademijos tapybos katedroje vyravo „tapybos mirties“ šmėkla. Savo ruožtu vyresni dėstytojai propagavo ekspresionistinius abstrahuotos, antropomorfizuotos, poetizuotos gamtos ir gyvenimo vaizdus. Taigi lietuviškos tapybos kontekstas buvo toks  su aiškiu polinkiu literatūriniam intelektui. Portretinio ar kito klasikinio daiktų ir kūnų  žanro kaip ir nebuvo. Jis buvo reikalingas tik studijoms.  Portretams buvo pasirinkti 5-6 pozuotojai“.

Mantas Kniubas

 

 
 
 
 

VDA inf.

Elenos Brebenel „Biologinių procesų įkvėpti amatai“

Šie tekstilės meno ir gamtos įkvėpti kūriniai – tai namams skirti interaktyvūs artefaktai (t. y. ant sienos kabinami rinkiniai), kuriais galima skleisti žinią apie sveiką namų aplinką, drauge prisidedant prie dalyvių gerovės.

„Biologinių procesų įkvėpimas“ arba „bioįkvėpimas“ (angl. bio-inspiration) – tai tam tikras procesas, kuris leidžia semtis žinių iš gamtoje sutinkamų modelių ir jas taikyti. Sukurti artefaktai yra įkvėpti mėlynosios zylės (Cyanistes Caerulelus) elgsenos sukant lizdą: patelės į lizdą krauna aromatines žoleles, pasižyminčias antimikrobinėmis savybėmis, kad apsaugotų jauniklius nuo patogeniškų bakterijų ir parazitų. Siekiant tai pamėgdžioti, artefaktai sukurti taip, kad jie galėtų sąveikauti su dalyviais. Kiekvieną iš jų sudaro plokštė ir pavieniai fragmentai, kurie yra įmirkyti eteriniais aliejais (levandų, pipirmėčių). Šiuos fragmentus išėmus iš vokų, kuriuose jie yra supakuoti, juos galima sukrauti ant plokštės, kur pasklinda eterinių aliejų kvapas. Fragmentų išpakavimas, tinkamos vietos jiems suradimas ir jų dėjimas ant plokštės reikalauja susikaupimo ir skatina sulėtinti tempą. Dėl to dalyviai patiria interaktyvų, sąmoningą susitelkimą skatinantį procesą, kuris suteikia ramybės jausmą. Kadangi šie artefaktai yra interaktyvūs ir greta jų pateikiamas aprašymas, kuriame paaiškinama, kas įkvėpė šią interaktyvią patirtį, dalyviams suteikiamas aktyvus vaidmuo ir supratimas apie aplinkos, kurioje vyksta šis sąveikavimo procesas, sveikumą.

Šie kūriniai pabrėžia amato, rankų darbo ir paprastų gamybos technikų svarbą kuriant kasdienius tvarius objektus, kurie ne tik tausoja aplinką, bet taip pat yra patvarūs dėl jų pagaminimo būdo.
Šiais kūriniais siekiama įžiebti diskusijas apie šių artefaktų įkvėpimo šaltinį, interaktyvios patirties svarbą ir kasdienių objektų estetiką. Minėti kūriniai yra tęstinio doktorantūros studijų projekto, vykdomo Londono menų universiteto „Central Saint Martins“ koledže (Jungtinė Karalystė), dalis.

Elena Brebenel (1983) yra tekstilės menininkė ir dizainerė, tyrinėjantį menų, amatų ir dizaino tarpusavio santykį taikydama itin eksperimentinę ir tyrimais paremtą praktiką. Elena yra baigusi meno srities magistro studijas Kanzaso universitete (JAV) ir tekstilės bakalauro studijas Rumunijos Nacionaliniame George Enescu menų universitete. Elenos kūriniai eksponuoti tokiose šalyse kaip Kanada, Prancūzija, Italija, Portugalija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Urugvajus ir JAV. Menininkė yra laimėjusi daugybę meno srities stipendijų ir rezidavusi tokiuose meno centruose kaip Šiuolaikinių menininkų centras Vudsaide (Troja, Niujorko valstija, JAV), Kala meno institutas (Berklis, Kalifornijos valstija, JAV), Audinių dirbtuvės ir muziejus (Filadelfija, Pensilvanijos valstija, JAV), Can Serrat Centro de Actividades Artisticas (Barselona, Ispanija), Gamtos, meno ir arealo rezidencija (Bergamas, Italija), Contextile 2016 (Gimarainsas, Portugalija) ir Pocoapoco (Oachaka, Meksika). Šiuo metu Elena užima docento pareigas Halifakso NSCAD universitete (Naujosios Škotijos provincija, Kanada) ir taip pat atlieka doktorantūros praktiką Londono menų universiteto „Central Saint Martins“ koledže (Jungtinė Karalystė).

 

VDA inf.

Konstantinas Gaitanži. Projektas „Monstruarium“

Konstantinas Gaitanži – Monstruarium
Atidarymas – 2019 04 18, 18:00 (6 PM)
Paroda veiks  – 2019 04 18 - 2019 05 18  
VDA parodų salių „Titanikas“ antrame aukšte, Maironio g. 3., Vilnius


Projektas „Monstruarium“ susideda iš teorinio teksto „Monstruarium. Sąmonės monstrų konstravimo bei vizualizavimo perspektyvų analizė“ bei meninių artefaktų ekspozicijos. Meninė ekspozicija susideda iš įvairaus formato tapybos darbų, kurių naratyvai skirtingais aspektais siejasi su „pabaisiškumo“ bei „žmogiškumo ribų“ klausimais. Taip pat, ekspozicijoje reprezentuojami darbai, atlikti „bendradarbiaujant“ su dirbtinio intelekto sistemomis.

Mes jau gerokai pripratome gyventi nuolat besikeičiančiame technologinės pažangos pasaulyje, ir dėl šio įpratimo sunkiai pastebime, kai atsiranda kažkas, iš principo svetimo mūsų intuicijai. Vienas šių, radikaliai svetimų įprastam pasaulio vaizdui, reiškinių, yra dirbtinių neuronų tinklai. Mane jie tiesiog hipnotizuoja, šie nežmogiško intelekto pirmtakai, lovekraftiškų monstrų lervos.

Mano kūrybai tai, ko gero, centrinė tema - sąmonės siekis pabėgti iš jos pačios biologinio žmogiško ribotumo narvo. Dirbtinių neuronų tinklai bent jau parodo, kad už narvo grotų kažkas yra.

Tai gi, „Monstruariume“ dera tradicinė tapyba ir jos transformacija bundančio elektroninio Cthulhu sapnuose.

 

VDA inf.

Renata Maldutienė – Spalvų namai

Atidarymas – 2019 04 18, 18:00 (6 PM)
Paroda veiks  – 2019 04 18 - 2019 05 18  
VDA parodų salių „Titanikas“ antrame aukšte, Maironio g. 3., Vilnius

Renatos Maldutienės paroda SPALVŲ NAMAI – tai meno doktorantūros tyrimų susistemintas rezultatas, atspindintis spalvų prognozavimo modelio paieškas Lietuvos madoje. Vizualūs spalviniai objektai – kostiumai, nuotraukos, paveikslai – parodoje sukomponuoti į tris sąlygines laiko juostos erdves: praeities, dabarties ir ateities, kurių pagalba kuriamas ekspozicinis meninio tyrimo naratyvas. Meno projektu autorė sąmoningai siekė kompensuoti mados kapitalo Lietuvoje stoką, rasti, gaivinti ar galiausiai kurti prielaidas šiuolaikinių mados mitų atsiradimui.

Parodos pasakojimas prasideda nuo praeities erdvėje eksponuojamų istoriją interpretuojančių kostiumų kolekcijos ir mados paveikslų iš autorės darbų projekto  „Sėslių spalvų istorija“. Šiuo doktorantūros studijų meniniu tyrimu buvo siekta atspindėti spalvų priežastingumo Lietuvoje paieškas ir apmąstyti jų rezultatus. Šviesos, kostiumai, paveikslai ir pasakojimai panardins žiūrovą į spalvų kelionę – autorės kuriamą mados ir spalvų mitą, spalvinių archetipų karalystę.

Antroje dabarties erdvėje – eksponuojami mados spalvų objektai ir skaitmeniniai paveikslai iš doktorantūros projekto pavadinto „Migruojančių spalvų industrija“. Septyni spalvos/mados objektai reflektuoja šiuolaikinių perkamiausių produktų globalioje rinkoje ir perkamiausių spalvų lokalioje rinkoje santykį. Skaitmeniniai paveikslai sukurti žaidžiant praeities ir dabarties mados spalvų tyrimų interpretacijomis, siekiant nuspėti ateities spalvų tendencijas.

Trečiojoje ateities erdvėje – spalvų kelionė baigiama objektų ciklo  „Spalvų kūnai“ ekspozicija. Šiuo projektu siekta apibendrinti doktorantūros metų tyrimus ir išreikšti spalvų prognozes Lietuvos madai. „Spalvų kūnai“ – tai naujo teorinio spalvų prognozavimo modelio įmaterinta versija, įvaizdus kolektyvinis pasąmonės faktas. Septynių erdvinių mados objektų ratas – tai ir spalvų tendencijų informacijos talpykla, kurioje užkoduota informacija nuo septynių spalvų palečių ateities madai iki septinių spalvų dvasios kūnų, kur kostiumų konstatavimas remiasi keturiais elementais, o gnosis prasmės atgaivinamos per šviesos, spalvos ir materijos sąjungą.

Parodos atidarymui šviesų efektus kurs šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas, spalvas ir laiko erdves įgarsins Saulius Petreikis.

Organizatoriai:
Vilniaus dailės akademija ir doktorantūros studijų skyrius.

Apie autorę:

Renata Maldutienė – mados dizainerė, Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros docentė.


Veiklos ir interesų sritys: mados teorija ir meninis tyrimas, mados istorija, mados dizainas, mados krypčių adaptacija lokaliose rinkose, spalvų prognozavimas, mados iliustracija.
Darbo patirtis: Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedroje dėsto mados dizaino projektavimo, mados tendencijų numatymo strategijos, mados iliustracijos ir kostiumo istorijos disciplinas, kuria bakalauro ir magistro studijų dalykų metodines programas, vadovauja baigiamiesiems darbams, dirba vertinimo komisijose ir Kostiumo dizaino katedros dviejų pakopų komitetuose. Stažavosi tarptautinėse dėstytojų mainų ir kvalifikacijos kėlimo programose Londone, Berlyne, Paryžiuje, Liublianoje, Rygoje. Nuo 1991 m. aktyviai dirba mados dizaino industrijos srityje. Yra sukūrusi autorinių mados kolekcijų, dalyvavusi tarptautiniuose mados renginiuose, konkursuose, parodose Lietuvoje ir užsienyje. Dalyvauja mokslinėse konferencijose, veda mokymo kursus mados krypčių prognozavimo temomis. Skaito viešas populiarias paskaitas apie madą, veda edukacinius seminarus, mokymus.


Stipendijos: Lietuvos mokslo tarybos stipendija „Už doktorantūros pasiekimus“ (2017);
Lietuvos kultūros tarybos vardinė stipendija menininkui (2017).

 

VDA inf.

Balandžio 11 d. diskusija „Ar reikia išdaužti langą? Meninis aktyvizmas ir Vilniaus dailės akademija“

Kviečiame į diskusiją „Ar reikia išdaužti langą? Meninis aktyvizmas ir Vilniaus dailės akademija“.
VDA doktorantų projekto "Ką darai, daryk gerai" renginys.

Laikas: 17 val.
Vieta: VDA parodų salių „Titanikas“ 2 a. (Maironio g. 3, Vilnius)

Projekto „Ką darai, daryk gerai“ leitmotyvas yra amerikiečių režisieriaus Spike’o Lee filmas, skirtas rasinėms įtampoms ir kovai prieš baltųjų galią XX a. 9-to dešimtmečio Niujorke. Pabandžius atrasti šioms temoms atliepiančią patirtį Lietuvos ar VDA kontekste, kyla su daile ar dizainu tiesiogiai nesusijusių klausimų.

Ar tikrai naivu kalbėti apie meninį aktyvizmą VDA? Ar šioje aukštojoje meno mokykloje egzistuoja kritinis diskursas, politiškumas, ideologinis sąmoningumas? Ar pasipriešinimo galiai tema, kuri pasirinkta šiam projektui, gali būti išgirsta kaip provokacija? Ar meninis aktyvizmas gali tapti mokymo programa? Ar dailės ir dizaino pamokose yra vietos socialinėms aktualijoms? Ar šioje mokykloje puoselėjamas bendruomeniškumas ir bendradarbiavimas, ar vien tik individualizmas ir konkurencija? Ar VDA yra aktyvizmo atvejų? Kiek galima būti kritiškam neoliberalios meno rinkos atžvilgiu ir generuoti kritinę minti meno institucijoje? Ar jauno menininko dėmesys skirtas vien karjerai? Kodėl studentams nerūpi politika? Kas pasisavino menininko naivumą? Kas išdauš langą?

Diskusijos dalyviai: Eglė Grėbliauskaitė, Gintautas Mažeikis, Deimantas Narkevičius, Kasparas Pocius, Vidas Poškus.

Moderuoja Laima Kreivytė.

VDA inf.

Atnaujinta VDA studijų programa „Dailėtyra ir kuratorystė“

2019–2020 mokslo metus Vilniaus dailės akademija pasitinka su atnaujinta Dailės istorijos ir teorijos katedros vykdoma bakalauro studijų programa „Dailėtyra ir kuratorystė“.

Ši studijų programa siekia ugdyti istorinių, teorinių ir dailės sklaidos kompetencijų turinčius dailėtyrininkus ir meno renginių kuratorius, kurie įgytas dailėtyros, architektūrologijos, muziejininkystės ir kuratorystės žinias kvalifikuotai ir kūrybiškai taiko, spręsdami šiuolaikinei visuomenei aktualias problemas: moka savarankiškai atlikti meno kūrinio tyrimą, interpretuoti kūrinius, taikydami pagrindines dailėtyros teorijas bei metodus, vertinti meno procesus istoriniame, kultūriniame ir socialiniame kontekste, rašyti akademinius ir dailės kritikos tekstus, rengti meno parodas ir kitus dailės sklaidos projektus.

Tai vienintelė Lietuvoje bakalauro programa, kurioje studentai nuo pirmo kurso kartu su pasaulio ir Lietuvos dailės ir architektūros istorijos studijomis supažindinami su parodų ir kitų meno renginių kuravimo teorija ir praktika. Pristatomos aktualios šiuolaikinio meno ir kuratorystės teorijos, svarbiausios Lietuvos ir pasaulio meno parodos, jų rengimo principai ir modeliai, atskleidžiama, kaip skirtingų epochų kultūra aktualizuojama, rengiant parodas. Studentai turi galimybę praktiškai susipažinti su meno institucijų – muziejų, galerijų, fondų ir aukcionų – veikla ir nepriklausomomis menininkų iniciatyvomis.

Studentų profesiniai įgūdžiai formuojami ir praktikų muziejuose, galerijose, paveldo objektuose, mokslinio tyrimo ekspedicijose ir žiniasklaidoje metu, rengiant meno projektus bei dalyvaujant mokomosiose išvykose Lietuvoje ir užsienyje. Atlikdami praktines užduotis, studentai išmoksta perteikti žinias apie meno reiškinius žodžiu bei raštu specialistų ir nespecialistų auditorijai, argumentuoti savo nuomonę, dirbti tarpdalykinėje komandoje.

Į programą priimami vidurinio mokslo baigimo atestatą turintys asmenys pagal bendrą Lietuvos Respublikos priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką.

Šią studijų programą baigę bakalaurai moka savarankiškai tyrinėti ir interpretuoti pasirinktą meno objektą, naudotis dailės ir architektūros istorijos šaltiniais, taikyti pagrindines dailėtyros teorijas bei metodus, vertinti meno procesus istoriniame, kultūriniame ir socialiniame kontekste, rašyti įvairių rūšių dailėtyros tekstus, rengti meno parodas ir kitus dailės sklaidos projektus. Absolventai turi galimybę dirbti muziejuose, galerijose, mokslo ir studijų institucijose, paveldosaugos sistemoje, žiniasklaidoje, leidyklose, kūrybinėse įmonėse, tapti laisvai samdomais kuratoriais, konsultantais ar kūrėjais, taikyti įgytas žinias ir įgūdžius reklamos, administravimo, turizmo srityse, įgyvendinti laisvus kūrybinius projektus, tęsti studijas magistrantūros programose.

Dailėtyros ir kuratorystės programos privalumas – sistemingas dailės, architektūros istorijos ir teorijos, muziejininkystės ir meno kuratorystės metodų įsisavinimas, betarpiškas meno pažinimas, studijuojant dailės praktikos dalykus bei mokantis kartu su VDA meno krypties studentais, kuratorinio mąstymo ugdymas, bendradarbiaujant su meno institucijomis.

Šios programos vykdytojai – žinomi Lietuvos dailės istorikai ir kritikai, parodų kuratoriai, muziejininkai, tarp jų – šeši Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai.

 

 

VDA inf.

VDA garbės profesoriaus Algimanto Švėgždos vardo VII - asis tarptautinis piešinių konkursas – paroda ,,Piešinys 2019“

Baltijos šalių aukštųjų meno mokyklų studentų piešinių konkurso paroda, kasmet rengiama Vilniaus dailės akademijoje, Vilniuje. Šios parodos tikslas yra supažindinti su jaunųjų menininkų sumanymais, parodyti kūrybinius ir profesinius jų įgūdžius, paskatinti inovacijas, atskleisti piešinio galimybių įvairovę. Šiuo projektu siekiama universalesnių tikslų. Paroda padeda kelti jaunųjų menininkų profesinį prestižą, skleisti eksperimentinį ir akademiškai angažuotą meną, plėtoti VDA ir šalies tarptautinius santykius.

Konkursą laimėjusiems autoriams bus skiriamos trys premijos (500, 300, 100 eurų ir dešimties dienų poilsis Nidos meno kolonijoje) ir 9 diplomai. Pirmąsias tris vietas laimėję autoriai gaus teisę surengti personalines parodas Akademijos galerijose.

Konkurse gali dalyvauti Baltijos ir kaimyninių šalių aukštųjų meno mokyklų visų studijų pakopų studentai iki 35 metų amžiaus.

Kūrinius parodai atrenka VDA Rektoriaus patvirtinta piešinio konkurso komisija, sudaryta iš 6 narių. Konkurso rezultatus numatoma paskelbti spalio 1 dieną.     

Daugiau apie konkursą.

VDA inf.

Įpusėjo viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“

Įpusėjo Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros rengiamas viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristato naujausius tyrimus dailės istorijos, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityje.

Paskaitos nemokamos, jos vyksta Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112), pradžia – 18 val., trukmė – viena astronominė valanda. Norinčius dalyvauti paskaitose kviečiame registruotis el. paštu dailetyra@vda.lt

Artimiausios ciklo „Aktualioji dailėtyra“ paskaitos

Balandžio 2
Dr. Rasa Butvilaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė
„Nematoma“ tarpukario Vilniaus architektūra

Lenkijos architektūros tyrinėtojai 1919–1939 m. Vilniaus atvejį neretai laiko menkaverte periferijos apraiška, mano, kad tuo metu statybinė veikla buvo apskritai apmirusi; Lietuvoje šio laikotarpio Vilniaus architektūra dažnai vis dar vertinama kaip svetimos valstybės palikimas. Šiuo laikotarpiu Vilniuje statyti retrospektyvių formų pastatai tarsi paskęsta miesto istorinių stilių įvairovėje, neretai plačiojoje visuomenėje yra tapatinami su stalinistinio laikotarpio sovietine architektūra, o raiškūs modernizmo pavyzdžiai – su sovietmečio brandžiojo ar vėlyvojo modernizmo apraiškomis. Paskaitoje bus dalinamasi naujausiais tyrimais, atskleidžiančiais pakankamai sudėtingą ir įvairialypę tarpukario dvidešimtmečio architektūros panoramą, bus mėginama atsakyti į klausimą, kokiais būdais Antrosios Lenkijos Respublikos ūkinė, visuomeninė, kultūros ir gynybos politika veikė Vilniaus, tapusio naujai atsikūrusios valstybės dalimi, architektūros raidą, jos kryptis.

Balandžio 9
Dr. Giedrė Jankevičiūtė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Art deco Lietuvoje

Art deco ir tarpukario Kaunas – emblema tapęs žodžių derinys, kurį suprantame kaip modernybės sinonimą, nacionalinės dailės, architektūros ir dizaino kokybės simbolį. Paskaitoje išgirsime, kada atsirado ir ką reiškia terminas „art deco“, kuo art deco skiriasi nuo art nouveau, o svarbiausia – kaip art deco paveikė Lietuvos dailę, dizainą, architektūrą ir net miestiečių gyvenimo būdą. Tai proga pagilinti pažintį su įtakingu tarptautiniu stiliumi, sužinoti apie jo kelius į Lietuvą, dar kartą pasinerti į dinamišką modernėjančio Kauno istoriją ir atidžiau pažvelgti į lietuviškojo art deco kūrėjų palikimą. Susitiksime su iš pirmo žvilgsnio gana skirtingais menininkais. Tarp jų – visiems girdėti Vladimiras Dubeneckis, Adomas Galdikas, Telesforas Kulakauskas, Kazys Šimonis, Stasys Ušinskas ir mažiau žinomi Jonas Juozas Burba, Barbora Didžiokienė, Halina Naruševičiūtė-Žmuidzinienė, Sofija Pacevičienė.

Atkreipiame dėmesį, kad keičiamas Laimos Kreivytės paskaitos laikas: paskaita vyks ne balandžio 23 d., kaip skelbta anksčiau, bet balandžio 16 d.

Laima Kreivytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros lektorė
Paralelinės realybės. Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro kūryba

Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) ir Igorio Piekuro (1935–2006) kūryba išsiskiria savitu santykiu su realistine tapybos tradicija.  Kritiškas požiūris į sovietinę tikrovę (sergančio kūno, šiukšlynų, mirties temos) neatitiko socialistinio realizmo reikalavimų. Tačiau ir hiperrealistinė estetika nebuvo menininkų siekiamybė. Kas įtakojo Marijos Teresės Rožanskaitės erdvinius eksperimentus? Kaip formavosi fotografijos ir mokslo įtakotas Igorio Piekuro kūrybos braižas? Paskaitoje analizuosime menininkų darbus platesniame kultūriniame, socialiniame ir politiniame kontekste.

Stasys Ušinskas, Lakūno sapnas
Stasys Ušinskas, Lakūno sapnas
Vilniaus architektūra
Vilniaus architektūra
Igoris Piekuras ir Marija Teresė Rožanskaitė
Igoris Piekuras ir Marija Teresė Rožanskaitė
  PUSLAPIS IŠ 18  >>> Archyvas