7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LDS inf.

LDS inf.

Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“

2019 02 22 – 2019 03 14
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius
Paroda atidaroma vasario 22 d., penktadienį, 18 val.


„Sako, stoties rajonas atgyja! Barai ir kavinukės, galerijos ir kepyklėlės kuriasi kaip ant mielių. Ir aš čia! Jau dešimt metų sukuosi tarp Halės turgaus, V. Šopeno, Šv. Stepono ar Aguonų gatvių. Erdvė, kurioje gyvenu, tampa ir kūrybine studija, kurioje gimsta personažai, su kuriais kasdien prasilenkiu stoties rajone, o jų tipinė ir efektinga apranga krenta akin ir vaizduotėn.


<...> Štai čia į akis jau pradeda žvelgti didmiesčio balandžiai ant palangės. Šie sparnuotieji yra neatsiejami stoties veikėjai, kaip ir netoliese besitrinantys treninguotieji. Visa ši žaizdotoji sociumo dalis atgyja pasakų personažais: batuotas katinas įsitaiso šalia gražuolių, o Mėlynbarzdis ištirpsta potėpių fone. Dėl daugybės elementų, veikėjų ir spalvų derinių, atrodo, kad vyksta nesibaigianti ironiška ir reali gyvenimo šventė.


Potėpiuose palikau daug savianalizės momentų, bet daugiau dėmesio skiriu aplinkai, kurioje gyvenu, miesto detalėms, kurias praeinu ir galiausiai palieku ant drobės fragmentais ar užrašais.
Proporcijos išsikraipo, spalvos nesutampa su realiomis, sapnas atgimsta kasdienybėje, daiktai nebesuvokiami taip pat – gimstant naujoms interpretacijoms, susikuria nauja istorija su kitais daiktais, o gal tai tik Mandelos efektas?“
Andrius Makarevičius

Andrius Makarevičius – jaunosios kartos tapytojas, kurio kūryba labai gaivališka ir ekspresyvi. Tirštais dažų sluoksniais drobėse Andrius reflektuoja kasdienės aplinkos aktualijas, kuria ryškius ir ironiškus siužetus. Kūrybos epicentre – žmogus ir jo santykis su savimi, su jį supančia aplinka. Andrius tapo tai, kas įvairiomis fantasmagoriškomis formomis vyksta gyvenime arba gimsta jo fantazijos plotmėje. Darbuose atsirandantys įvairūs veikėjai sąveikauja tarpusavyje, komunikuoja: dailininkas nestokoja humoro, ironijos, nevengia atvirumo, bohemiškos aplinkos replikų ir realybės sutirštinimo.


Parodoje pristatomi kūriniai iš naujausio dailininko kūrybos ciklo, kuriame reprezentuojami autoriaus gyvenamoje aplinkoje pastebėti tipažai, šnekamąja kalba tariant „marozai“, taip pat dalis ankstesnių kųrybinių ieškojimų ir vzualinėmis pauzėmis tampantys, kiek netiėkti Andriaus kūrybai peizažai.
Paroda LDS galerijoje „Arka“ atidaroma vasario 22 d., penktadienį, 18 val.

Paroda veiks iki kovo 14 d.
Parodą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija. Lankymas nemokamas.
Galerijos darbo laikas: II-V 12-19, VI 12-16.

LDS inf.

„Lewben Art Foundation“ kviečia švęsti menininkių kūrybą

Vasario 14 d. 18.30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma „Lewben Art Foundation“ organizuojama paroda „PARADO ištrauka“. Tai pasakojimas, suformuotas iš dailininkių darbų, esančių „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje. Mintis kurti parodą išsirutuliojo iš to paties fondo menininkėms skirto projekto „Savas kambarys“, jau porą metų vykdomo Lietuvos žiniasklaidoje.

Šia paroda „Lewben Art Foundation“ kviečia švęsti menininkių kūrybą; atsiminti, kad 1918 m. vasario 17-ąją ką tik nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje įvyko pirmoji protesto akcija – susirinko tūkstantinė minia ir priėmė peticiją, reikalaujančią į Lietuvos Tarybą įtraukti moteris; atkreipti dėmesį, kad, pripažindama meno pasaulio netolygumus lyčių požiūriu, visa Europa pagrindines sales šiemet skiria menininkių kūrybai, o kartu taip paminimas ir moterų balsavimo teisės šimtmetis bei galimybė studijuoti menus be apribojimų. „PARADO ištrauka“ ir kartu su paroda pristatomas naujausias fondo albumas „Kiekgi galima laukti“ (angl. „What Took You so Long“) yra skirti fondo kolekcijoje esančių menininkių kūrybai. „Kiekgi galima laukti“ – mūsų būdas švęsti įspūdingą kūrybą ir reikšmingus žmonijos pokyčius.


Parodoje „PARADO ištrauka“ pristatomi darbai, sukurti įvairių kartų Lietuvos ir užsienio menininkių: Kristinos Ališauskaitės, Keren Cytter, Monikos Furmanos, Eglės Gineitytės, Andreos Joyce Heimer, Patricijos Jurkšaitytės, Teresos Margolles, Vitos Opolskytės, Eglės Ridikaitės, Tschabalalos Self, Laisvydės Šalčiūtės, Elenos Urbaitytės (Urbaitis), Kazės Zimblytės.

Atidarymas – vasario 14 d. 18.30 val.
Paroda veiks iki kovo 8 d.
Parodos organizatoriai: „Lewben Art Foundation“, Lietuvos išeivijos dailės fondas
Parodos partneris – Dailininkų sąjungos galerija
Parodos kuratorė – Monika Krikštopaitytė
Parodos koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė, Indrė Tubinienė
Parodos grafinis dizainas – Vilius Dringelis


Parodos draugai: „IMPLMNT architects“, Šiuolaikinio meno centras, „Flügger dažai“, „Kalba plytos“
Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, „Ellex Valiunas“, „Orion“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informaciniai rėmėjai: „7 meno dienos“, artnews.lt, „Echo Gone Wrong“

Daugiau informacijos – lewbenart.com

Papildomą informaciją teikia Ugnė Bužinskaitė, tel. +370 621 84256, el. paštas ugne.buzinskaite@lewben.com

 

Tschabalala Self, Mane, 2016. "Lewben Art Foundation“ kolekcija
Tschabalala Self, Mane, 2016. "Lewben Art Foundation“ kolekcija
LDS inf.

Kristinos Norvilaitės paroda „Viską tau pasakysiu“

2019 m. sausio 31 d., ketvirtadienį, 18 val., LDS galerijoje „Arka“
atidaroma
Kristinos Norvilaitės naujų darbų paroda „Viską tau pasakysiu“

2019 01 31 – 2019 02 19
Aušros Vartų g. 7, Vilnius

Dešimt Kristinos Norvilaitės atsakymų apie parodą „Viską tau pasakysiu“
1. Kas labiausiai įkvėpė šiai parodai? Šarūnas Nakas ir jo kūrinys „Kosminės vibracijos“, Listas, Šumanas, Roma, Neapolis ir žinoma mano dukra Laura (parodoje objektuose bus panaudoti Lauros žaislai, kuriuos saugojau 10 metų). Taip pat planetos, dangus, galvos skausmas, žaislai ir vulkanai. O apie visą kitą jau pasakysiu tik parodoje.

2. Ar bijai šios parodos? Personalinių turėjai jau virš 40, ar ta baimė ir jaudulys išlieka? Taip visados. Atrodo, kad atplėšiu ir parodau visiems dar vieną savo širdies sluoksnį, bet tokį atvirą ir gyvą.

3. Ką jums reiškia bėganti mergaitė plakate?
Bėgti galima iš džiaugsmo, ir iš skausmo, ir iš baimės. Ar tiesiog skubėti… Taip pat iš savo vaikystės labai gerai atsimenu tą laisvės jausmą kurį pajunti  bėgdama nuo kalno, kai atrodo bėgi taip greit, kad tuoj pakilsi, pradėsi skrist. Tai šitoj parodoj ir skrendu link kosmoso, atidarau širdį ir bėgu per baltą sniegą.

4. Kodėl dažniausiai jūsų personalinės parodos sausį? Praeitais metais panašiu metu turėjote personalinę parodą Kaune. Ruduo ir žiema man intensyvus kūrybos metas. Man taip atrodo, kad žiemą daugiausiai tylos, o kūryboje tyla tinka.
5. Kokios spalvos vyrauja parodoje? Vienos neišskirsiu, bet pasakysiu kelias: balta, juoda, mėlyna, raudona, geltona.
6. Kas naujo jūsų parodoje? Naujausia tai ko gero bus objektai. Vadinu juos nameliais, sekretais ir kambariais nuklotais prisiminimų dulkėm. Žinoma, taip pat bus ir lino raižinys, bet šiek tiek kitaip. Šį kartą maišiau jį su akriliniais dažais.
Visi darbai yra nauji, nes parodai ruošiausi jau nuo rugpjūčio mėnesio. 7. Su kuo jums labiausiai asocijuojasi ši paroda? Traukinių stotimis, metro ir tuo vėjeliu kurį pajauti beatvažiuojant traukiniui.

8. Kaip apibūdintum savo paveikslus žmogui, kuris dar jų nematė?
Apibūdinčiau šviesos, emocijų ir prisiminimų blyksniais iš užmaršties tamsos. Darbai yra labai skirtingų formatų nuo visai mažų iki didelių. Taip pat naudojama skirtingos medžiagos: cementas, popierius, drobė, medis, metalas, aerozoliniai dažai, plastikas, lino raižinys, medžiaga.

 9. Kokie artimiausi planai po parodos?
Kitą dieną po parodos mano vyras Petras Geniušas gros F. Šopeną Kongresų rūmuose. Tai būtinai eisiu jo ir kitų atlikėjų klausytis.  

10. Koks tau buvo didžiausias iššūkis besiruošiant šiai parodai?
Tikriausiai suderinti tuos visus skirtingus dalykus, kuriuos taip noriu pasakyti. Neperkrauti, o išreikšti pagrindinę buvusio įvykio ar prisimimo mintį. Viską buvau pradėjusi kiek kitaip, o kai išgirdau Š. Nako kūrinį viskas pajudėjo kiek kita kryptim. Šis kūrinys man atspindini menininko kūrybos kelią. Ši muzika pakėle dar kitus sąmonės klodus ir privertė atmesti nereikalingus dalykus. Besiklausant šį kūrinį visados girdi planetas ar kažkokius objektus priartėjančius ir nutolančius. Kažką jauti už savęs didelio, nepažįstamo. Bijai pajudėti ir atsisukti. Bet didžiulė baimė kartu ir smalsumas veda į tas artėjančias „kūrybos“ planetas. Taip ir su paveikslo ar objekto gimimu: kyla jo idėja kaip jis turi atrodyti, kokios turi būti spalvos, formos dydis, figūros, mintis, būsena. Jis po truputį kiekvieną dieną artėja mano galvoje, kaip tos planetos, o paskui tampa kūnu.


Kristina Norvilaitė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Grafikė baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė virš 40 personalinių parodų, o dalyvavimų grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Izraelis, Belgija, Danija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, JAE, Portugalija, Rusija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Italija, Ispanija, Norvegija, Suomija ir kt.), jau būta virš dviejų šimtų.  2010 m. dailininkė buvo apdovanota iš karto dviem garbingomis stipendijomis – Lietuvos Respublikos Kūrėjo stipendija ir Vilniaus miesto mero Jaunųjų menininkų stipendija. Parodoje „Estampas’06“ Kristinos Norvilaitės darbai buvo įvertinti diplomu, o parodoje „Estampas’09“ – diplomu už „Plastinės kalbos grynumą“. Menininkė taip pat yra žinoma kaip knygų dailininkė (išleista virš 80 knygų), parodų kuratorė ir meno akcijų autorė. Nuo 2000 m., veda grafikos edukacinius užsiėmimus, o nuo  2008 m., su edukaciniais užsiėmimaus savanoriauja Santariškių vaikų ligoninėje. Kristinos Norvilaitės iliustruota Vytauto V. Landsbergio knyga „Varlė bunkeryje“ Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) pripažinta 2010 metų meniškiausiai iliustruota knyga. 2018 m. Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) K. Norvilaitę apdovanojo už meniškiausias dvispalves iliustracijas (Gérardo Bessière knygą „Plunksna“). 2011 m., įkūrė galeriją „Kristina Norvilaitė“, kurioje kuria ir eksponuoja savo darbus, rengia poezijos vakarus, koncertus. 2013 m., ir 2018 m., ši galerija buvo pristatyta šiuolaikinėje meno mugėje „ArtVilnius“. 2016 m. K. Norvilaitės grafikos darbai dalyvavo net keturiose parodose New York'e (2nd New York International Miniature Print Exhibition at Manhattan Graphics Center MGC, Innervisions: New Prints 2016/Summer International Print Center New York ir kt.). O šių metų sausio mėnesį New York’o galerijoje „Site:Brooklyn gallery“ taip pat pristatomas K. Norvilaitės grafikos darbas „Svarbus susitikimas“. 2015 m., debiutavo kaip scenografė Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre (spektaklis „Ledo vaikai“).


K. Norvilaitės darbų yra  įsigyję Lietuvos ir Italijos muziejai, bei privatūs kolekcininkai iš JAV, Australijos, Japonijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Olandijos, Rusijos, Ukrainos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Suomijos, Belgijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Čekijos ir kt.

Daugiau apie menininkę:
www.kristinanorvilaite.com
www.galerija-norvilaite.lt

Parodą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

Paroda galerijoje “Arka” veiks iki vasario 19 d.

 

LDS inf.

Grigaliaus Grinčelaičio ir Justino Ermino skulptūros ir videodarbų paroda

Skuptūra plius videofilmas

Tai dviejų jaunųjų kūrėjų, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktos klasės mokinių Grigaliaus Grinčelaičio ir Justino Ermino skulptūros ir videodarbų paroda Lietuvos dailininkų sąjungos "Arkos" galerijoje. Šių talentingų autorių kūryba, peržengdama įprastų mokyklinių peržiūrų ribas, ne tik parodo būsimų profesionalų meninius gebėjimus bei intencijas, bet ir atskleidžia dabarties jaunimui aktualią šiuolaikinio meno problematiką.


Mąstytojai

Norėjau pavaizduoti mąstymo procesą, todėl interpretavau Ogiusto Rodeno skulptūrą „Mąstytojas“. Kūrinio formą apibendrinau, pritaikęs pagrindinius šios skulptūros charakterį pabrėžiančius taškus. Jungdamas, kiek įmanoma, mažiau plokštumų, „mąstymą“ norėjau perteikti tik kaip užuominą ar ženklą. Savo skulptūros maketą dariau pasitelkęs 3D modeliavimą, kad suprasčiau, ar tai pasiteisina kaip modernus skulptoriaus įrankis.


Šio projekto esmė yra monumentalios skulptūros vaizdavimas nemonumentalioje – kasdienėje, buitinėje – aplinkoje. Mano skulptūra atsiranda įvairiose vietose, kuriose ji šiaip neturėtų būti – taip pabrėžiamas kontrastas tarp monumentalumo ir buitiškumo.


Filmukas „Mąstytojai“ yra labiau eksperimentinio pobūdžio. Įdėti objektą į vaizdo įrašą skaitmeniniu būdu nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, nes reikia vaizdo įrašo su pažymėtais taškais erdvėje, pagal kuriuos paralakso būdu ties patys taškai įkeliami į skaitmeninį 3D pasaulį reliatyviai atitinkamose vietose. Pagal taškus, iš akies pastačius 3D modelį, reikia pasirūpinti, kaip jis atrodys, minimaliai sukurti aplinką dėl realistiško apšvietimo, padėti šešėlių gaudytojus ir atsispindinčius daiktus.


Mėginau sieti objektų paviršiaus medžiagas su aplinka pasinaudodamas jų apšvietimo, blizgumo, skaidrumo bei atspindėjimo savybėmis, kad tai optiškai atstotų skulptūros-buvimo-savo-vietoje poreikį.

Grigalius Grinčelaitis


Savarankiška skulptūra

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktoje klasėje iš mokytojų Rimanto Milkinto ir Giedriaus Plechavičiaus gavau dvi skirtingas skulptūros disciplinos užduotis – „Kinetika“ ir „Priešingos savybės“. Man kilo mintis šias dvi temas apjungti ir sukurti vieną bendrą projektą. Mano sugalvotame siužete „priešingų savybių“ darbas pats iš mano namų atkeliauja į mokyklą, todėl kūrinį pavadinau „Savarankiška Skulptūra“.


Šiame darbe man svarbiausia buvo pavaizduoti tai, ko kasdieniame gyvenime nepamatytum. Skulptūra vaizduoja iš akmenų dygstantį medelį, tačiau šie objektai padaryti iš priešingų medžiagų: medelis – iš akmens, akmenys – iš medžio. „Akmenis“ sudėliojau taip, kad atrodytų, jog patys iš kažkur atsirideno ir galiausiai sustingo, kaip pavaizduota filmuke. Kurdamas filmuką, kurį montavau Sony Vegas Pro programa, naudojau stop motion animacijos techniką, kai judėjimo iliuzija sukuriama atskirais kadrais fotografuojant nuolat erdvėje kintančią tam tikro objekto padėtį.


Dirbti lauke, atviroje aplinkoje man buvo tam tikras iššūkis. Viena vertus, kelio, ant kurio stačiau fotoaparato štatyvą, paviršius buvo visiškai nelygus, todėl turėjau dėti daug pastangų, kad fotografuodamas išvengčiau vaizdo drebėjimo. Kita vertus, formų judėjimą stengiausi paryškinti natūraliais, tikroviškais garsais, kuriuos, neturėdamas specialios įrangos, tiesiog įrašiau savo telefonu.
Šiuo metu mane labiausiai domina skulptūra ir animacija. Kurdamas visada stengiuosi išbandyti tai, kas man įdomu ir dar neatrasta.

Justinas Erminas

Grigalius Grinčelaitis, Mąstytojas. 2018 m.
Grigalius Grinčelaitis, Mąstytojas. 2018 m.
Grigalius Grinčelaitis, Justinas Erminas
Grigalius Grinčelaitis, Justinas Erminas
Justinas Erminas, Savarankiška skulptūra. 2018 m.
Justinas Erminas, Savarankiška skulptūra. 2018 m.
LDS inf.

In memoriam: Eglė Surotkevičiūtė-Dean (1964 04 19 – 2019 01 10)

Šių metų sausio 10 d. Anapilin iškeliavo viena gabiausių Lietuvos dailėtyrininkių,
dizainerė, LDS narė Eglė Surotkevičiūtė-Dean (1964 04 19 – 2019 01 10).

Atsisveikinti su dailėtyrininke Egle Dean bus galima nuo sausio 12 d., šeštadienio, 16 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios I salėje, adresu Antakalnio g. 1, Vilnius. E. Dean bus laidojama sausio 14 d., pirmadienį, 11 val. Rasų kapinėse.

Eglė Dean 1987 m. įgijo meno istorijos ir teorijos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Baigusi studijas, 1987–1989 m. dailėtyrininkė studijavo kino režisūrą Rustaveli Teatro ir Kino institute, Tbilisyje, Gruzijoje. 1992 m. baigė tekstilės dizaino studijas Otis/Parsons School of Design, Los Andžele, JAV.
Grįžusi į Lietuvą, nuo 2005 m. dirbo vertėja, menininke ir meno kritike.

Dailėtyrininkė ir dizainerė E. Dean nuo 2008 m. daug straipsnių rašė į interneto portalus ir periodinius leidinius. Pagrindinė autorės specializacija – juvelyrika,
nors taip pat dažnai analizuodavo tapybą ir skulptūrą.

E. Dean – viena svarbiausių profesionalių juvelyrikos dailėtyrininkių, kuri mokėjo ne tik nagrinėti ir vertinti dabarties juvelyriką, pristatyti ir analizuoti nuolat kintantį šiuolaikinės dailės kontekstą, bet ir rengti šios srities ekspozicijas. Pavyzdžiui, 2011 m. ji suorganizavo tarptautinę juvelyrikos parodą „Dreamscape“ (AV17 galerija, Vilnius) ir pristatė virš 100 kūrinių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.

Dailėtyrininkė daug metų studijavo psichoanalizę, yra apkeliavusi ne vieną pasaulio valstybę, todėl jos straipsniuose gausiai gilinamasi į kūrėjo sielą, dažnai randama filosofinio konteksto, atsiskleidžia platus sociokultūrinis požiūris. Kitos E. Dean tekstų kryptys: nusipelniusių asmenybių gyvenimo ir kūrybos pristatymai, estetikos esės apie psichikos ligonių kūrybą, vaikų piešinius.

Ši išskirtinė autorė savo tekstais padėjo suprasti dabarties juvelyrikos esmines kryptis, idėjas, formos ir technikos niuansus, pažymėdama mažosios plastikos reikšmę, praturtino Lietuvos dailės tyrimų lauką.

Eglės Dean straipsnių pavyzdžiai:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2017-05-02-horizontale-r-jundaites-misevicienes-emelio-ir-juvelyrikos-paroda/158888

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-04-11-egle-dean-palaiminti-dvasingieji-vargdieniai/61137

http://archyvas.7md.lt/lt/2011-04-08/daile_2/nekasdieniai_zenklai_kasdienai.html

Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailėtyrininkę.


 

 

LDS inf.

Česlovo Lukensko kūrybos paroda „Reivo terminalas“

Sausio 9 d., trečiadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Česlovo Lukensko kūrybos paroda „Reivo terminalas“.


Česlovas Lukenskas – vienas pirmųjų ir svarbiausių Lietuvoje šiuolaikinio (avangardinio) meno kūrėjų, grupės „Post Ars“ narys, savo darbuose keliantis socialines, filosofines, moralines ir politines problemas. Instaliacijos, objekto, performanso, akcionizmo meno lauke daugiausiai dirbantis menininkas naujoje parodoje „Reivo terminalas“ pristatys videomeno kūrinius.


„Per daugelį metų savyje atpažinau visą eilę kliedesių, todėl paroda – labai asmeniška. Yra kūrinių, iškilusių savianalizės pagrindu, tiesiogiai siejamų su autobiografiniais įvykiais. Pradedant ankstyvąja jaunyste ir baigiant pastarųjų metų patirtimis, šie teksto/vaizdo/garso atspindžiai yra glaudžiai susiję su kasdienio išgyvenimo tikrove“, teigia parodos autorius.


Česlovo Lukensko paroda „Reivo terminalas“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki vasario 7 d.  Parodos lankymas - nemokamas.


Parodą remia: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Šiuolaikinio meno centras, galerija „Meno parkas”.


Parodos laikas: 2019 01 09 - 2019 02 07. Atidarymas: sausio 9 d., 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius). Galerijos darbo laikas: I-V 10-18, VI 10-16.

 

LDS inf.

Irenos Tallat-Kelpšienės, Vilmos Šileikienės ir Mariaus Strolios paroda

2019 m. sausio 9 d., 18.00 val. Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4/2), Vilniuje atidaroma paroda „...“

Tai asmeninio ir kūrybinio bendradarbiavimo patirties eksponavimas, vienijantis tris skirtingų disciplinų menininkus.
Parodos pristatymo metu vyks japoniškų arbatų degustacija.

Parodos autoriai:

Irena Tallat-Kelpšienė, Vilma Šileikienė ir Marius Strolia.

...daugtaškis gali būti sakinio pradžioje, viduryje, pabaigoje

Daugtaškis yra tai kas neparašyta, kuomet nutrūksta mintis, kai nutylima, po stabtelėjimo.

Daugtaškis - minties įsikūnijimas atsakymo neapibrėžtume.

Daugtaškis įsiterpia tarp idėjos ir konteksto, manęs ir kito (kitų), kūrinio ir gyvenimo.

Daugtaškis– galimybė būti sąsajoje.

Paroda veiks iki vasario 7 d.

2019 01 09 – 2019 02 07

Irena Tallat-Kelpšienė

Studijavo Kauno aukštesniojoje meno mokykloje dailiojo stiklo ir Vilniaus dailės akademijoje vitražo specialybes.
Eksponavo personalines vitražų, piešinių ir tapybos parodas Lietuvoje ir užsienyje. Jungtinėse parodose dalyvauja nuo 1996 metų,
Lietuvos dailininkų sąjungos monumentaliosios dailės sekcijos narė.

Parodoje eksponuojami paveikslai lieti akvarele, piešti tušu ir tempera. Piešinio stilistika artima vitražo meno išraiškos formoms: išraiškingai susipinančios linijos, spalvų akcentai ir dekoratyvinės detalės. Kūrinių tema - gamtos virsmas, kurio procese išryškėja įvairios būties stichijos ir jų sąsajos.

 

Vilma Šileikienė

Studijavo Vilniaus dailės akademijoje fotografijos ir medijos meno katedroje. Nuo 1998 m. dalyvauja parodose Lietuvoje, nuo 2002 m. - tarptautiniuose projektuose, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narė (http://www.letmekoo.lt/artists/vilma-sileikiene/).

Parodai atrinktų atspaudų serija siejasi su ankstesnei kūrybai būdingu dokumentalumu ir tarpdiscipliniškumu. Tik šįkart tai ne fotografija.

 

Marius Strolia

Studijavo Šiaulių universitete, dailės fakultete, ir Vilniaus pedagoginiame universitete.
1999 m. surengė pirmą savo tapybos ir koliažo darbų parodą Šiauliuose, ,,Laiptų” galerijoje. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.


Nuo 1999 m. - Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Šiuo metu dirba mokytoju Vilniaus ,,Vilties" spec. m-kloje - daugiafunkciniame centre.


Parodoje eksponuoja piešinius, kurie kūryboje užima svarbią vietą bei brūkšniu ir forma papildo kitų meninių priemonių (tapybos, koliažo, instaliacijos) išsakomas ar nutylėtas prasmes. Piešinys parodoje funkcionuoja ir pulsuoja kaip minčių ir judesio dėlionė, kurią galima keisti.

 

Parodą organizuoja: Lietuvos dailininkų sąjunga.

Lietuvos dailininkų sąjunga

tel. (370 5) 2622557
fax. (370 5) 2621986
info@ldsajunga.lt
www.ldsajunga.lt

LDS inf.

Eglės Einikytės-Narkevičienės paroda

Eglė Einikytė-Narkevičienė. InSide-OutSide / LDS galerija „Arka“ / 2019 01 05 – 2019 01 26, atidarymas – sausio 5 d., šeštadienį, 16.30 val.


Volteras yra pasakęs: „Aplinka žmogui – beveik visas jo likimas.“ Ar tikrai? Kuo mes būtumėm, pasodinti vienoje ar kitoje dirvoje?


Eglė Einikytė-Narkevičienė daugiau nei dvidešimt metų profesionalia keramika užsiimanti menininkė parodiniame pasaulyje aktyviai dalyvauja nuo 1997 m., o jos kūryba buvo pristatyta virš penkiasdešimties skirtingo pobūdžio grupinių ir personalinių parodų, tame tarpe ir užsienio publikai Švedijoje, Ispanijoje, Italijoje, Čekijoje, Rusijoje bei kitur. Autorės kūryba atpažįstama dėl keramikinių skulptūrų variacijų - ekspresionistinių, simbolinių, abstrahuotų skulptūrinių žmonių figūrų. Šios gana didelių matmenų keramikinės figūros, tarsi siaubo pasakų iliustracijos - susigūžusios ir skylėtos, tamsios ir kupinos nerimo atspindžių, vietomis savo įsimintina ekspresija nenusileidžiančios Alberto Giacometti kūrybai, tačiau tuo pačiu metu kuriančios savitą autentišką istoriją.


Tarsi dėliojant daugybės smulkių puzlės detalių naratyvinį vaizdinį, naujoje Eglės Einikytės-Narkevičienės parodoje „InSide-OutSide“ arba „Išorė apie vidų“ žiūrovas išvys pabaigos neturintį pasakojimą apie žmogų, lipdomą ir šlifuojamą išorės aplinkybių. Žmogaus figūra menininkės kūryboje dominuoja neatsitiktinai. Susigūžę, gyvenimo palaužti, savo vidinių konfliktų supančioti žmonės vienaip ar kitaip atspindi kiekvieną iš mūsų: prigimtinį moralinį polinkį reflektuoti savo patirtis, reikšmę, užsidaryti baimių ir nerimo kiaute, greta verpiant painių tarpasmeninių santykių tinklą. Nors žmogaus tema, regis, plėtojasi kasmet įgaudama vis naują formą, šių metų parodoje ypatingas dėmesys kreipiamas į žmogaus dvasinio pasaulio užkulisius ir santykį su aplinka. Abstrahuota išorė, kalbanti apie dvasinį vidų, nelygu akmuo, mestas į šulinio dugną, sukelia tamsoje glūdinčių vandenų bangas. Tačiau keramikos įkūnytam žmogui trūksta veido, jam būdingo individualumo. Beveidės formos, tarsi savotiškos metaforos, archetipiniai ženklai, įrėminti keramikinėje plokštumoje, tarsi pro puodo kraštus tekanti pieno puta - raitos, plečias, deformuojas, tačiau dėl savo universalių ženklų į žiūrovą kreipiasi asociatyvia, mums visiems gerai atpažįstama kalba. Apie vidinį nuotolį ir artumą. Tarp asmeninį ryšį ir susvetimėjimą. Apie dualumą ir atsiskyrimą, lemiamą mūsų asmeninių charakterio bei patirčių suformuluotų ydų bei dorybių.  


„Skulptūromis siekiau atskleisti žmogaus dvasinį santykį, veikiamą aplinkos, iš to kylantį egocentriškumą, įsiamžinimo poreikį, puikybę bei nepaliaujama troškimą susigrąžinti vidinę struktūrizuotą tvarką, ramybę. Tiesa, man svarbu ne tik idėja, bet ir technologiniai keramikos subtilumai, prasmingas ekspozicijos išdėstymas. Dėl šios priežasties esu linkusi eksperimentuoti su atlikimo technikomis, degimo metodais. Šiai parodai ruošiausi jau porą metų. Dalį ekspozicijos sudarys anksčiau Lietuvoje nematyti, tačiau užsienyje pristatyti kūriniai, kitą dalį – visiškai nauji, šiai parodai sukurti darbai.“ – teigė parodos autorė.


Šio įdomaus ir įvairiapusio meninio kelio eigoje Eglė Einikytė-Narkevičienė buvo įvertinta Lietuvos bei užsienio publikų. 2016 m. Menininkė pelnė Vilniaus keramikos meno bienalės II-ąją vietą, 2018 m. Tarptautiniame Ispanijos konkurse CICA užėmė III vietą, taip pat autorė buvo atrinkta tarptautiniuose konkursuose Latvijoje, Olandijoje, Korėjoje, Lietuvos kultūros taryba (2014) bei Šiaurės ministrų taryba (2002-2003, Sleipnir) autorei suteikė menines stipendijas. Keramikės darbų yra įsigijęs Marko Rothko meno centras, keramikos muziejus Alcora Ispanijoje, Venspilio muziejus, privatūs kolekcininkai iš Amerikos, Norvegijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir Rusijos.
Menotyrininkė Kamilė Pirštelytė


Paroda „InSide-OutSide“ LDS galerijoje „Arka“ (Aušros vartų g. 7, Vilnius) veiks iki 2019 m. sausio 26 d.

LDS inf.

Ugnės Žilytės paroda „Mažieji įkvėpimai“

Ekslibrisai ir grafikos miniatiūros

LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius / 2019 01 05 – 2019 01 26 / atidarymas – sausio 5 d., šeštadienį, 17 val.

Pirmuosius ekslibrisus sukūriau dar besimokydama Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Mažosios grafikos srityje dirbu probėgšmais, tačiau nuolat: kasmet sukuriu po keletą grafikos miniatiūrų, o gimus idėjai ir aplankius įkvėpimui – ir ekslibrisų.

Kadangi daugiausia kuriu didesnio formato estampų ciklus, mano ekslibrisai ir kiti mažosios grafikos darbai eksponuoti in corpore dar nebuvo. Daugelis darbų – mano bičiulių, kolegų, garsių Lietuvos žmonių ir menininkų ekslibrisai. Kai kurie sukurti įvairiomis progomis ar pagal užsakymą, kiti – iš noro pradžiuginti draugus.

Pastaraisiais metais sukurti ekslibrisai sėkmingai dalyvauja parodose – įvairiose mažosios grafikos bienalės, trienalėse Lietuvoje ir užsienyje; ne vienas darbas pelnė apdovanojimų ir prizų, tarp jų ir 2018 m. sukurtas prof. Liudo Mažylio ekslibrisas.
Parodoje eksponuoju beveik 40 estampų, sukurtų per pastaruosius dešimt metų. Kolekciją papildau keliais vaikystėje sukurtais ir mamos išsaugotais mano pirmaisiais ekslibrisais.


Ugnė Žilytė gimė 1979 m. Vilniuje. 1997 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų  mokyklą, grafikos specialybę. Vilniaus dailės akademijoje studijavo grafiką – estampą, 2004 m. įgijo menų magistro laipsnį. Dėsto piešimą Savicko dailės mokykloje; kultūros savaitraščio „Literatūra ir menas“ dailininkė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, nuo 2016 m. LDS Tarybos narė. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje nuo 2001 m.; grafikos meno bienalių ir kitų konkursų laureatė. Kurdama estampus, renkasi klasikines grafikos technikas: ofortą, sausąją adatą, litografiją.

 

Paroda atidaroma sausio 5 d., 17 val. Paroda veiks iki sausio 26 d.

Parodą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.

 

LDS inf.

Jaunųjų menininkų platforma „Atviras kodas“


Jaunųjų menininkų platforma „Atviras kodas“ kviečia į penktąjį neformalų pokalbį, skirtą diskutuoti apie Kauno kultūros lauko atmosferą ir šiuolaikinio meno procesus, galimybes menininkams ir šiuolaikinį žiūrovą.
Gruodžio 12 d. (trečiadienį) 17.30 val. Talent Garden (Laisvės al. 59, Kaunas) vyksiančioje diskusijoje kalbėsime apie Kauno kultūros lauko atmosferą, kurią neseniai Kaune rezidavęs Artūro Areimos teatras įvardijo kaip „kultūrinę depresiją“. Ar iš tiesų taip jaučiamės? Susitikimo metu aptarsime įvairius klausimus, kylančius ne tik mąstant apie jauną kūrėją šiuolaikinio / alternatyvaus meno kontekste (menininko sąvoką, pasaulėžiūrą, trūkumus ir galimybes), bet ir koks kultūros produktas yra reikalingas šiuolaikiniam vartotojui. Kokių priemonių imtis, kad pasiektume toliau nuo kultūros lauko esantį žmogų? Kita vertus, gal besitrinant riboms tarp publikos ir menininko (performatyvūs, interaktyvūs, bendruomeniniai, reliacinės estetikos, kultūros animacijos menai) tokia kategorija kaip žiūrovas iš vis nyksta? Tuomet kam iš tiesų yra skirti renginiai? Ir kaip pamatuoti jų daromą poveikį, įtaką bendram kultūriniam klimatui ir miesto įvaizdžio formavimui? Kaip patys kultūros organizatoriai įvertina renginio sėkmę? Ką reiškia kultūrinė veikla ir kokia yra jos įtaka žmogui „greitėjančio greitėjimo“ (antropologo J.H. Erikseno sąvoka) bei socialinių tinklų (photo or it didn‘t happen) eroje, kai renginiai dažnai „patiriami“ per ekraną?

Diskusijos dalyviai:
Edvinas Grinkevičius / KMN Kultūrinės veiklos ir rezidencijų kuratorius.
Neringa Stoškutė / Europos platformos „Magic Carpets“ vadovė.
Vaida Tamoševičiūtė / Viena iš tarptautinio performanso ir judesio meno festivalio „CREATurE Live Art“ vadovių.
Kotryna Žemaitytė / VšĮ „Kauno bienalė“ direktorė.

Susitikimą moderuos menotyrininkė Dovilė Stirbytė.

Organizatorius: LDS Kauno skyrius.
Projektą iš dalies finansuoja: Kauno savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“, UAB „Butanas“, MB „NT Tau“.

  PUSLAPIS IŠ 9  >>> Archyvas