7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LDS inf.

LDS inf.

KKKC Parodų rūmuose – kvadrienalės „Q19: Memorabilia“ paroda „Įkūnyta atmintis“

KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2019 m. balandžio 19 d., penktadienį, 18 val. atidaroma Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamos 4-osios šiuolaikinės dailės kvadrienalės „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“ paroda „Įkūnyta atmintis“.


Atmintis yra ir regėtų vaizdų archyvas, ir jų prisiminimo veiksmas. Memorabilia gali būti suvokiama kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.


Atmintyje sąveikauja ir nuolat kinta įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos nešiotojai, arba kitaip tariant, laikmenos kūnai. Kūniškumas mene yra susijęs ir su tam tikra praeities akumuliacija materijoje – kai žmogaus sąmonės ir atminties elementai įtikrovinami apčiuopiamuose daiktuose ir erdvėse. Šie objektai gali katalizuoti atmintį, sukelti nostalgijos pojūtį, atverti kolektyvinės atminties daugiasluoksniškumą – jie tampa tranzitiniais atminties objektais.


Šiandieninėje ekraninėje kultūroje bet kuris kūnas gali būti skaitmenizuotas, perkeltas į virtualybę, kur iš esmės paverčiamas žvilgsnio ir sąmonės sukuriama fikcija. Kūnas gali būti pozicionuojamas ir kaip tam tikra ribota biologinė erdvė ar net spąstai. Kūne atsirandanti ir efemeriškai išnykstanti alergija gali būti suvokiama kaip kūno atminties išdava (kūnas atmena ir reaguoja į praeities dirgiklį). Šiuolaikybėje kūnas virsta diskursu, jis yra kartu ir suvokimo aplinka, ir patyrimas. Kūnas gali būti išorinis (regimas) ir vidinis (patiriamas, juslinis), per kuriuos pažįstamas pasaulis. Kūniškumas siejamas su objektų faktūriškumu, medžiagiškumu, tūriais, santykiu su aplinka. Kūnas yra performatyvi, per(si)kurianti atminties laikmena, fiksuojanti nuolat kintančią patirtį.


Šioje parodoje pristatomi tranzitiniais atminties objektais tampantys kūriniai, su vieta tampriai sąveikaujančios instaliacijos, kūną determinuojantys ar atmintį akumuliuojantys ir įkūnijantys darbai. Per asmeninės ir kolektyvinės sąmonės prasmes atmintis čia reflektuojama kaip persikūnijimas į objektus ir jų ryšį su supančia aplinka, o materialumas priešinamas efemeriškiems atminties nykimo ženklams.


Q19 parodose aštuoniose Lietuvos galerijose dalyvauja 128 menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes.
KKKC Parodų rūmuose eksponuojamoje parodoje „Įkūnyta atmintis“ pristatomi 23 menininkai: Eglė Ganda Bogdanienė, Nerijus Erminas, Jurgita Gerlikaitė, Greta Grendaitė, Tomas Vosylius, Daiva Gudelytė, Andrius Erminas, Zita Inčirauskienė, Aistė Jančiūtė, Danutė Jazgevičiūtė, Oksana Judakova, Dalia Juodakytė, Agnė Kondrataitė, Remigijus Kriukas, Andrius Kviliūnas, Petras Lincevičius, Rimantas Milkintas, Auksė Petrulienė, Paulius Rainys, Rūta Šipalytė, Indrė Stulgaitė, Dalia Truskaitė, Eglė Ulčickaitė.


Kolekcijos kuratorė: Evelina Januškaitė-Krupavičė.
Koordinatorė: Monika Valatkaitė.
Paroda veiks iki 2019 m. gegužės 12 d.

***
Šiuolaikinės dailės kvadrienalės tikslas – pristatyti pastarųjų ketverių metų šiuolaikinę Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui.


Q19 organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, „Arkos“ dailės galerija, Klaipėdos galerija, „Meno parkas“, Galerija XX.


Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė-Krupavičė.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Bernardinai.lt, „7 meno dienos“, „M-puslapiai“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Kulturpolis.lt.

www.ldsajunga.lt, www.kvadrienale.lt

 

 

 

 

Agnė Kondrataitė, Gydytoja.
Agnė Kondrataitė, Gydytoja.
LDS inf.

Andriaus Kviliūno videomeno paroda „Mano svečių dainos“

2019 04 15 – 05 06
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius


Balandžio 15 d., pirmadienį, 18 val. LDS galerijoje „Arka“ atidaroma menininko Andriaus Kviliūno personalinė paroda „Mano svečių dainos“. Parodoje pristatomi naujausi autoriaus video darbai ir instaliacija, fragmentiškai replikuojanti menininko gyvenamą erdvę Markučiuose, kurioje žiūrovai taps svečiais „kito“ kambaryje.  

Pasak retai viešojoje meno scenoje pasirodančio, tačiau žiūrovo dėmesį savo kūryba prikaustančio autoriaus, parodos idėja kaip susitikimas su svečiais susiformavo natūraliai. Pasak jo, viename video darbų jį aplanko Alisos stebuklų šalyje personažai, kitame – jo paties sumodeliuoti gyvūnai. Svečias parodoje – tai menininko mintyse ir net jų užkaboriuose gyvenantys draugai ir priešai, idėjos ar perskaitytų knygų fragmentai. Sąvoką svetys menininkas nukelia už materialaus pasaulio ribų. Ten jis tampa miražu, kuris gyvena paralelinėje visatoje arba sušmėžuoja kambario kampe, kur pastebimas vos neapčiuopiamą akimirksnį pasukus galvą ir susikirtus žvilgsniams išsyk prapuola.

Šiuo būdu menininkas kartais tiesiogiai, kartais apylankomis gvildena atėjūno, „kito“ temą.
Andrius Kviliūnas, pasak K. Šapokos, labiausiai atliepia grynojo videomeno sampratą lietuvių menininkų tarpe. Todėl autorių galima išskirti kaip labai unikalų ir nuosekliai plėtojantį šį žanrą. Meninio tyrimo medžiaga A. Kviliūnui tampa kolektyvinės pasąmonės opos, žmogaus tapatumo paieškos, religiniai motyvai ir su jais susiję klausimai. Autoriaus video filmai provokuoja – gali sukelti nepatogumą, keistą šiurpą ar net gi atstumimą. Kviliūno kūrybą galima pavadinti absurdo estetika, kurioje egzistuoja realybės tikimybė, kitaip tariant – tikrovės projekcija ir multiplikacija, o žiūrovo žvilgsnis yra įtraukiamas į kuriamą psichodelinę vaizdų erdvę.

Paroda LDS galerijoje „Arka“ vyks iki gegužės 6 d.  
Galerijos darbo laikas: II – V 12–19 val., VI 12–16 val.
Parodos lankymas – nemokamas.
Parodą iš dalies remia Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.

 

LDS inf.

4-oji šiuolaikinės dailės kvadrienalė „Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį“

2019 04 12 – 2019 05 25

Kvadrienalės oficialus atidarymas vyks balandžio 12 d., penktadienį, 18 val., Dailininkų sąjungos galerijoje (DSG), Vokiečių g. 2, Vilniuje. Atidarymo metu DSG bus pristatytos keturios parodos Vilniuje. Tą vakarą parodas šiose galerijose galima bus apžiūrėti iki 21 val.

Atmintis yra ir regėtų vaizdų archyvas, ir jų prisiminimo veiksmas. Atmintyje sąveikauja ir nuolat keičiasi įvairūs asmeniniai suvokimai, prisiminimai ir patirtys, todėl atmintis nuolat vyksta. Ji yra kaskart perkuriama ir atsinaujinanti laikmena, o meno praktikoje kūrėjas ir suvokėjas yra šios laikmenos kūnai. Terminas memorabilia apibrėžia tai, kas pateikia įrodymų ar informacijos apie praeities įvykius. Tai gali būti suvokiama ir kaip tam tikrų objektų kolekcionavimas, siekiant kažką prisiminti. Q19 koncepcijoje atmintis funkcionuoja kaip skirtingus praeities fenomenus atskleidžiantys ir saugantys požiūriai: šiuolaikinis menas kryptingai skleidžiasi per įvairias atminties formas, kurios gali būti sisteminamos ir per asmenines atminties reikšmes, ir per kolektyvinės atminties ženklus.
Q19 parodose 8-ose galerijose dalyvauja 127-ies menininkų kūriniai. Kiekvienai ekspozicinei erdvei sudaromos atskiros kolekcijos pagal kuratorių suformuotas potemes:
Mitai ir tikrovė
Spalva ir šviesa
Ne_fiksuojanti laikmena
Įkūnyta atmintis
Užmarštis

Q19 parodos vyks:
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius);
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Arkos dailės galerijoje (Aušros Vartų g. 7, Vilnius);
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius);
2019 m. balandžio 12 d. – gegužės 6 d. LDS Šv. Jono gatvės galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius);
2019 m. balandžio 19 – gegužės 12 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Didžioji vandens g. 2, Klaipėda);
2019 m. balandžio 24 d. – gegužės 18 d. LDS Meno parko galerijoje (Rotušės a. 26, Kaunas);
2019 m. balandžio 29 d. - gegužės 16 d. „GalerijaXX“ (Laisvės a. 7, Panevėžys);
2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 25 d. Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ (Latako g. 3, Vilnius).



Šiuolaikinės dailės kvadrienalę kas ketverius metus organizuoja Lietuvos dailininkų sąjunga. Kvadrienalės tikslas – pristatyti šiuolaikinę, pastarųjų kelerių metų Lietuvos menininkų kūrybą, didinti jos žinomumą, prieinamumą, telkti ir skatinti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus Lietuvos kultūros plėtrai, raidos tendencijų analizei ir visuomenės sampratos apie profesionalųjį meną ugdymui.


Q19 organizatorius: Lietuvos dailininkų sąjunga.
Partneriai: Dailininkų sąjungos galerija, Vilniaus grafikos meno centras, Šv. Jono gatvės galerija, Arkos dailės galerija, Klaipėdos galerija, Meno parkas, GalerijaXX, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras.


Kuratorės: Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Crustum, Kalba plytos.
www.ldsajunga.lt
www.kvadrienale.lt

 

LDS inf.

Gyčio Vaitkūno atminimo vakaras

Kviečiame balandžio 1 dieną, pirmadienį, 18 val. Lietuvos dailininkų sąjungos būstinės parodų salėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) prisiminti menotyrininką, meno filosofą, dėstytoją doc. Gytį Leopoldą Vaitkūną, prieš metus iškeliavusį į amžinybę.


Būdamas menininkas moksle, mylimas dėstytojas dailės institute (dabar Dailės akademija) bei daugelyje kitų aukštųjų mokyklų (pvz.: Vilniaus universitete dėstė meno filosofiją, kultūros istoriją), tėvelis ir įvairia veikla užsiimantis žmogus, paliko daug mielų prisiminimų. 

17 val. Šv. Mišios Dievo Gailestingumo šventovėje.
18 val. Atminimo vakaras Lietuvos dailininkų sąjungos salėje.


Atminimo vakare dalyvauja Gyčio Vaitkūno dukros Liauda Vaitkūnaitė ir Ūla Vaitkūnaitė-Petrauskienė, dailininkai Vincas Matonis, Vladas Kančiauskas, Rimantas Dichavičius, Giedrė Bulotaitė, „Plekšnės“ klubo nariai ir kiti menininkai.


Žiūrėsime Vinco Matonio filmus, nuotraukas iš Gyčio Vaitkūno gyvenimo, klausysimės gyvos muzikos, kurią atliks Justė Martinkėnaitė, Rima Lukošėvičienė, Audrius Sabaitis, Urtė Kontarė ir Liauda Vaitkūnaitė, sutartinių giedotojų ansamblis „Ginėja“, dalinsimės prisiminimais.


 „Pernai per Velykas (balandžio 1 dieną) netekome tėvelio, jis iškeliavo į amžinybę, taip ir nespėjęs išgirsti mano kūrinio, sukurto specialiai jam“, – prisimena prof. G. Vaitkūno dukra vargonininkė ir kompozitorė Liauda Vaitkūnaitė. Dukra pamena, kad M. K. Čiurlionio Fuga cis-moll Čiurlionio dailės palikimo tyrinėtojui, knygos apie jo dailę autoriui G. Vaitkūnui buvo kaip sena lietuviška daina, tik be žodžių. G. Vaitkūnas buvo ypatingas eruditas – po kiekviena jo idėja glūdėjo gili mintis.

 

LDS inf.

In memoriam Aurijus Radzevičius (1965–2019)

Mus ką tik pasiekė žinia, jog š. m. kovo 23-iąją amžinybėn iškeliavo poetas, režisierius, scenografas, tapytojas Aurijus Radzevičius.


Velionis buvo palaidotas vakar, kovo 24 dieną, Panemunės kapinėse (Tylos g. 10, Kaunas).
1989–1995 metais A. Radzevičius Vilniaus dailės akademijoje studijavo scenografiją.


Nuo 1987 metų dirbo įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose. Režisavo spektaklius-performansus, lėlių spektaklius Vilniaus dailės akademijoje, Kauno mažajame teatre, festivaliuose, Vilniaus jaunimo teatre, kūrė filmą. Sukūrė scenografiją daugybei spektaklių (pvz.: 1997 m. – F. Dostojevskis „Nusikaltimas ir bausmė, rež.: G. Padegimas, 2000 – L. Carrol „Alisa stebuklų šalyje“, rež.: D. Duškinas ir t. t.).


Nuo 2001 m. dirbo Kauno A. Martinaičio dailės mokykloje, projekto-video kurso mokytoju.  
Rengė personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose. Kūrė tapybos darbus, objektus, instaliacijas, performansus, videoperformansus.  


Išleido savo knygų (1990 m. eilėraščių knyga „Ornamentas vietoj laivo“, 1992 m. tekstas + medžio raižiniai „Dreambone/sapno kaulas“, 2006 knyga-objektas IV-ai tarptautinei knygos trienalei Vilniuje „Triušio namas“).


Nuo 2006 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Tuomet į LDS stojančiam A. Radzevičiui, rekomendaciją rašė jo buvęs mokytojas Alfonsas Čepauskas. Grafikas labai rekomendavo priimti A. Radzevičių į LDS Tapybos sekciją dėl to, kad jis „yra nekasdieninės fantazijos, metaforinio mąstymo, paradokso ir grotesko menininkas“, dėl to, kad „sėkmingai dirbdamas įvairiose meno srityse yra organiškas ir tikras“.


Anot buvusio A. Radzevičiaus bendrakursio skulptoriaus Sigito Lukausko, menininko tapybos „darbai pasižymėdavo ekspresyvumu ir konceptualumu.“


Tapytoja Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė pabrėžė, jog turinio prasme jo darbus galima apibūdinti „kaip poetiškai dadaistiškus su nemaža doze underground‘ui būdingų bruožų: neišbaigtumas, naiviojo meno elementai, sąmoningas „bad painting“, solidžių medžiagų ignoravimas ir t. t. Manau, kad savo darbuose A. Radzevičius akcentuoja patį kūrybos procesą, kuris tik sustabdytas, ir tokiu būdu provokuoja kūrybai žiūrovą. Kūriniai patraukia spalvine jėga ir spontaniškumu, išgyvenimo autentika bei sąmoningai nedailinama plastine kalba. [...] Scenografijos darbuose A. Radzevičius teikia didelį dėmesį tapybiškumui, t.y. spalvinei struktūrai, spalvinėms detalėms, faktūroms.“
Tad A. Radzevičius buvo unikali asmenybė, šiuolaikine forma reiškęs šiandieninio pasaulio nerimą ir viltį.


Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininką.

A. Radzevičius. A. Untydi nuotr.
A. Radzevičius. A. Untydi nuotr.
LDS inf.

Jungtinė Arvydo Každailio ir Agnės Indrės Každailytės (1963-2015) trijų dalių grafikos ir knygos meno paroda

2019 03 18 – 2019 04 08
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius

Kovo 18 d., pirmadienį, 18 val. galerijoje „Arka“ atidaroma dviejų autorių – Arvydo Každailio ir Agnės Indrės Každailytės (1963-2015) – retrospektyvinė trijų dalių grafikos ir knygos meno paroda, pristatanti bendrą, tačiau skirtingą šeimos žvilgsnį į kūrybą. Abu šie autoriai profesionalūs savo sričių meistrai, nestokojantys kūrybiškumo.


Dviejose parodos dalyse „Lietuvos heraldika iš dailininko studijos“ ir „Pro vagono langą“ eksponuojama Arvydo Každailio kūryba, aprėpianti platų temų diapazoną. Pirmojoje – tarsi simboliais ir ženklų kalba užrašyta istorinė apybraiža, kuria atkreipiamas dėmesys į pagrindinę valstybės heraldiką ir šalies valdovų atributiką. Tuo tarpu antrojoje dalyje oficialų toną keičia intymus pasakojimas pirmuoju asmeniu, tęsiantis istoriją autoriaus prisiminimais iš ilgo laikotarpio: nuo Antrojo pasaulinio, pokario, per sovietmetį iki pat šių dienų. Kartu skirtingų santvarkų atsiminimus apjungia Arvydo Každailio gyvenimą lydintis traukinio motyvas: dailininkas augo prie geležinkelio, o jo tėtis gyvuliniu vagonu buvo ištremtas į lagerį.


Trečiojoje ekspozicijos dalyje apžvelgiama Agnės Indrės Každailytės (1963-2015) kūryba – charakteringa, savito braižo, nepažabotas fantazijas, sapnus ir originalius literatūrinius personažus pristatanti knygų dailė. Ekspozicija atskleidžia plačias dailininkės kūrybos erdves: nuo Lietuvos konstitucijos pristatymo vaikams iki Shakespeare‘o ir Oscaro Wilde‘o. Dailininkė dirbo Lietuvos bei užsienio (Eislinger, Grimpres) leidykloms.  


Arvydas Každailis (g. 1939 m.) – žymus Lietuvos grafikas, knygų iliustratorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Tarp svarbiausių kūrinių: valstybės herbas, valstybės prezidento vėliava, istorinė valstybės vėliava, lito ir euro herbinė pusė (bendraautorius: skulptorius A. Žukauskas), Dzūkijos regiono bei įvairių apskričių heraldika. Taip pat Každailis sukūrė du didžiausius Lietuvoje ofortų ciklus: S. Daukanto „Būdui senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ ir – P. Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikai“ (jį sudaro 65 lakštai).


Agnė Indrė Každailytė (1963 – 2015) – tragiškai žuvusi knygų iliustratorė. Dailininkės kūrybinis palikimas reikšmingas Lietuvos knygų dailės kontekste. 2010 m. ji dalyvavo vaikų knygos mugėje Bolonijoje, 2003 m. – gražiausios knygos konkurse, o 2003 m. jos iliustruotas leidinys „Konstitucija vaikams“ IBBI Lietuvos skyriaus išrinktas kaip meniškiausia knyga vaikams.

Paroda vyks iki balandžio 8 d. (šią dieną - pirmadienį - galerija dirbs 12-18 val.)
Galerija atvira II – V 12–19 val., VI 12–16 val.
Parodos lankymas – nemokamas. Parodą iš dalies remia Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija

Agnės Každailytės iliustracija
Agnės Každailytės iliustracija
Arvydas Každailis, Pro vagono langą
Arvydas Každailis, Pro vagono langą
LDS inf.

Andriaus Makarevičiaus paroda „Stoties rajono pasakojimai arba Mandelos efektas“

2019 02 22 – 2019 03 14
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius
Paroda atidaroma vasario 22 d., penktadienį, 18 val.


„Sako, stoties rajonas atgyja! Barai ir kavinukės, galerijos ir kepyklėlės kuriasi kaip ant mielių. Ir aš čia! Jau dešimt metų sukuosi tarp Halės turgaus, V. Šopeno, Šv. Stepono ar Aguonų gatvių. Erdvė, kurioje gyvenu, tampa ir kūrybine studija, kurioje gimsta personažai, su kuriais kasdien prasilenkiu stoties rajone, o jų tipinė ir efektinga apranga krenta akin ir vaizduotėn.


<...> Štai čia į akis jau pradeda žvelgti didmiesčio balandžiai ant palangės. Šie sparnuotieji yra neatsiejami stoties veikėjai, kaip ir netoliese besitrinantys treninguotieji. Visa ši žaizdotoji sociumo dalis atgyja pasakų personažais: batuotas katinas įsitaiso šalia gražuolių, o Mėlynbarzdis ištirpsta potėpių fone. Dėl daugybės elementų, veikėjų ir spalvų derinių, atrodo, kad vyksta nesibaigianti ironiška ir reali gyvenimo šventė.


Potėpiuose palikau daug savianalizės momentų, bet daugiau dėmesio skiriu aplinkai, kurioje gyvenu, miesto detalėms, kurias praeinu ir galiausiai palieku ant drobės fragmentais ar užrašais.
Proporcijos išsikraipo, spalvos nesutampa su realiomis, sapnas atgimsta kasdienybėje, daiktai nebesuvokiami taip pat – gimstant naujoms interpretacijoms, susikuria nauja istorija su kitais daiktais, o gal tai tik Mandelos efektas?“
Andrius Makarevičius

Andrius Makarevičius – jaunosios kartos tapytojas, kurio kūryba labai gaivališka ir ekspresyvi. Tirštais dažų sluoksniais drobėse Andrius reflektuoja kasdienės aplinkos aktualijas, kuria ryškius ir ironiškus siužetus. Kūrybos epicentre – žmogus ir jo santykis su savimi, su jį supančia aplinka. Andrius tapo tai, kas įvairiomis fantasmagoriškomis formomis vyksta gyvenime arba gimsta jo fantazijos plotmėje. Darbuose atsirandantys įvairūs veikėjai sąveikauja tarpusavyje, komunikuoja: dailininkas nestokoja humoro, ironijos, nevengia atvirumo, bohemiškos aplinkos replikų ir realybės sutirštinimo.


Parodoje pristatomi kūriniai iš naujausio dailininko kūrybos ciklo, kuriame reprezentuojami autoriaus gyvenamoje aplinkoje pastebėti tipažai, šnekamąja kalba tariant „marozai“, taip pat dalis ankstesnių kųrybinių ieškojimų ir vzualinėmis pauzėmis tampantys, kiek netiėkti Andriaus kūrybai peizažai.
Paroda LDS galerijoje „Arka“ atidaroma vasario 22 d., penktadienį, 18 val.

Paroda veiks iki kovo 14 d.
Parodą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija. Lankymas nemokamas.
Galerijos darbo laikas: II-V 12-19, VI 12-16.

LDS inf.

„Lewben Art Foundation“ kviečia švęsti menininkių kūrybą

Vasario 14 d. 18.30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma „Lewben Art Foundation“ organizuojama paroda „PARADO ištrauka“. Tai pasakojimas, suformuotas iš dailininkių darbų, esančių „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje. Mintis kurti parodą išsirutuliojo iš to paties fondo menininkėms skirto projekto „Savas kambarys“, jau porą metų vykdomo Lietuvos žiniasklaidoje.

Šia paroda „Lewben Art Foundation“ kviečia švęsti menininkių kūrybą; atsiminti, kad 1918 m. vasario 17-ąją ką tik nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje įvyko pirmoji protesto akcija – susirinko tūkstantinė minia ir priėmė peticiją, reikalaujančią į Lietuvos Tarybą įtraukti moteris; atkreipti dėmesį, kad, pripažindama meno pasaulio netolygumus lyčių požiūriu, visa Europa pagrindines sales šiemet skiria menininkių kūrybai, o kartu taip paminimas ir moterų balsavimo teisės šimtmetis bei galimybė studijuoti menus be apribojimų. „PARADO ištrauka“ ir kartu su paroda pristatomas naujausias fondo albumas „Kiekgi galima laukti“ (angl. „What Took You so Long“) yra skirti fondo kolekcijoje esančių menininkių kūrybai. „Kiekgi galima laukti“ – mūsų būdas švęsti įspūdingą kūrybą ir reikšmingus žmonijos pokyčius.


Parodoje „PARADO ištrauka“ pristatomi darbai, sukurti įvairių kartų Lietuvos ir užsienio menininkių: Kristinos Ališauskaitės, Keren Cytter, Monikos Furmanos, Eglės Gineitytės, Andreos Joyce Heimer, Patricijos Jurkšaitytės, Teresos Margolles, Vitos Opolskytės, Eglės Ridikaitės, Tschabalalos Self, Laisvydės Šalčiūtės, Elenos Urbaitytės (Urbaitis), Kazės Zimblytės.

Atidarymas – vasario 14 d. 18.30 val.
Paroda veiks iki kovo 8 d.
Parodos organizatoriai: „Lewben Art Foundation“, Lietuvos išeivijos dailės fondas
Parodos partneris – Dailininkų sąjungos galerija
Parodos kuratorė – Monika Krikštopaitytė
Parodos koordinatorės: Ugnė Bužinskaitė, Giedrė Marčiulaitė, Indrė Tubinienė
Parodos grafinis dizainas – Vilius Dringelis


Parodos draugai: „IMPLMNT architects“, Šiuolaikinio meno centras, „Flügger dažai“, „Kalba plytos“
Rėmėjai: „Lewben Group“, „Enercom Capital“, „Strategy Labs“, „Nordgain“, „Ellex Valiunas“, „Orion“, Živilė ir Jonas Garbaravičiai, Lietuvos dailininkų sąjunga
Informaciniai rėmėjai: „7 meno dienos“, artnews.lt, „Echo Gone Wrong“

Daugiau informacijos – lewbenart.com

Papildomą informaciją teikia Ugnė Bužinskaitė, tel. +370 621 84256, el. paštas ugne.buzinskaite@lewben.com

 

Tschabalala Self, Mane, 2016. "Lewben Art Foundation“ kolekcija
Tschabalala Self, Mane, 2016. "Lewben Art Foundation“ kolekcija
LDS inf.

Kristinos Norvilaitės paroda „Viską tau pasakysiu“

2019 m. sausio 31 d., ketvirtadienį, 18 val., LDS galerijoje „Arka“
atidaroma
Kristinos Norvilaitės naujų darbų paroda „Viską tau pasakysiu“

2019 01 31 – 2019 02 19
Aušros Vartų g. 7, Vilnius

Dešimt Kristinos Norvilaitės atsakymų apie parodą „Viską tau pasakysiu“
1. Kas labiausiai įkvėpė šiai parodai? Šarūnas Nakas ir jo kūrinys „Kosminės vibracijos“, Listas, Šumanas, Roma, Neapolis ir žinoma mano dukra Laura (parodoje objektuose bus panaudoti Lauros žaislai, kuriuos saugojau 10 metų). Taip pat planetos, dangus, galvos skausmas, žaislai ir vulkanai. O apie visą kitą jau pasakysiu tik parodoje.

2. Ar bijai šios parodos? Personalinių turėjai jau virš 40, ar ta baimė ir jaudulys išlieka? Taip visados. Atrodo, kad atplėšiu ir parodau visiems dar vieną savo širdies sluoksnį, bet tokį atvirą ir gyvą.

3. Ką jums reiškia bėganti mergaitė plakate?
Bėgti galima iš džiaugsmo, ir iš skausmo, ir iš baimės. Ar tiesiog skubėti… Taip pat iš savo vaikystės labai gerai atsimenu tą laisvės jausmą kurį pajunti  bėgdama nuo kalno, kai atrodo bėgi taip greit, kad tuoj pakilsi, pradėsi skrist. Tai šitoj parodoj ir skrendu link kosmoso, atidarau širdį ir bėgu per baltą sniegą.

4. Kodėl dažniausiai jūsų personalinės parodos sausį? Praeitais metais panašiu metu turėjote personalinę parodą Kaune. Ruduo ir žiema man intensyvus kūrybos metas. Man taip atrodo, kad žiemą daugiausiai tylos, o kūryboje tyla tinka.
5. Kokios spalvos vyrauja parodoje? Vienos neišskirsiu, bet pasakysiu kelias: balta, juoda, mėlyna, raudona, geltona.
6. Kas naujo jūsų parodoje? Naujausia tai ko gero bus objektai. Vadinu juos nameliais, sekretais ir kambariais nuklotais prisiminimų dulkėm. Žinoma, taip pat bus ir lino raižinys, bet šiek tiek kitaip. Šį kartą maišiau jį su akriliniais dažais.
Visi darbai yra nauji, nes parodai ruošiausi jau nuo rugpjūčio mėnesio. 7. Su kuo jums labiausiai asocijuojasi ši paroda? Traukinių stotimis, metro ir tuo vėjeliu kurį pajauti beatvažiuojant traukiniui.

8. Kaip apibūdintum savo paveikslus žmogui, kuris dar jų nematė?
Apibūdinčiau šviesos, emocijų ir prisiminimų blyksniais iš užmaršties tamsos. Darbai yra labai skirtingų formatų nuo visai mažų iki didelių. Taip pat naudojama skirtingos medžiagos: cementas, popierius, drobė, medis, metalas, aerozoliniai dažai, plastikas, lino raižinys, medžiaga.

 9. Kokie artimiausi planai po parodos?
Kitą dieną po parodos mano vyras Petras Geniušas gros F. Šopeną Kongresų rūmuose. Tai būtinai eisiu jo ir kitų atlikėjų klausytis.  

10. Koks tau buvo didžiausias iššūkis besiruošiant šiai parodai?
Tikriausiai suderinti tuos visus skirtingus dalykus, kuriuos taip noriu pasakyti. Neperkrauti, o išreikšti pagrindinę buvusio įvykio ar prisimimo mintį. Viską buvau pradėjusi kiek kitaip, o kai išgirdau Š. Nako kūrinį viskas pajudėjo kiek kita kryptim. Šis kūrinys man atspindini menininko kūrybos kelią. Ši muzika pakėle dar kitus sąmonės klodus ir privertė atmesti nereikalingus dalykus. Besiklausant šį kūrinį visados girdi planetas ar kažkokius objektus priartėjančius ir nutolančius. Kažką jauti už savęs didelio, nepažįstamo. Bijai pajudėti ir atsisukti. Bet didžiulė baimė kartu ir smalsumas veda į tas artėjančias „kūrybos“ planetas. Taip ir su paveikslo ar objekto gimimu: kyla jo idėja kaip jis turi atrodyti, kokios turi būti spalvos, formos dydis, figūros, mintis, būsena. Jis po truputį kiekvieną dieną artėja mano galvoje, kaip tos planetos, o paskui tampa kūnu.


Kristina Norvilaitė – Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Grafikė baigė bakalauro ir magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Surengė virš 40 personalinių parodų, o dalyvavimų grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje (JAV, Izraelis, Belgija, Danija, Švedija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Olandija, JAE, Portugalija, Rusija, Ukraina, Austrija, Vokietija, Italija, Ispanija, Norvegija, Suomija ir kt.), jau būta virš dviejų šimtų.  2010 m. dailininkė buvo apdovanota iš karto dviem garbingomis stipendijomis – Lietuvos Respublikos Kūrėjo stipendija ir Vilniaus miesto mero Jaunųjų menininkų stipendija. Parodoje „Estampas’06“ Kristinos Norvilaitės darbai buvo įvertinti diplomu, o parodoje „Estampas’09“ – diplomu už „Plastinės kalbos grynumą“. Menininkė taip pat yra žinoma kaip knygų dailininkė (išleista virš 80 knygų), parodų kuratorė ir meno akcijų autorė. Nuo 2000 m., veda grafikos edukacinius užsiėmimus, o nuo  2008 m., su edukaciniais užsiėmimaus savanoriauja Santariškių vaikų ligoninėje. Kristinos Norvilaitės iliustruota Vytauto V. Landsbergio knyga „Varlė bunkeryje“ Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) pripažinta 2010 metų meniškiausiai iliustruota knyga. 2018 m. Tarptautinės vaikų literatūros asociacijos (IBBY) K. Norvilaitę apdovanojo už meniškiausias dvispalves iliustracijas (Gérardo Bessière knygą „Plunksna“). 2011 m., įkūrė galeriją „Kristina Norvilaitė“, kurioje kuria ir eksponuoja savo darbus, rengia poezijos vakarus, koncertus. 2013 m., ir 2018 m., ši galerija buvo pristatyta šiuolaikinėje meno mugėje „ArtVilnius“. 2016 m. K. Norvilaitės grafikos darbai dalyvavo net keturiose parodose New York'e (2nd New York International Miniature Print Exhibition at Manhattan Graphics Center MGC, Innervisions: New Prints 2016/Summer International Print Center New York ir kt.). O šių metų sausio mėnesį New York’o galerijoje „Site:Brooklyn gallery“ taip pat pristatomas K. Norvilaitės grafikos darbas „Svarbus susitikimas“. 2015 m., debiutavo kaip scenografė Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre (spektaklis „Ledo vaikai“).


K. Norvilaitės darbų yra  įsigyję Lietuvos ir Italijos muziejai, bei privatūs kolekcininkai iš JAV, Australijos, Japonijos, Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Olandijos, Rusijos, Ukrainos, Austrijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Norvegijos, Suomijos, Belgijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Čekijos ir kt.

Daugiau apie menininkę:
www.kristinanorvilaite.com
www.galerija-norvilaite.lt

Parodą iš dalies remia: Lietuvos dailininkų sąjunga, LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.

Paroda galerijoje “Arka” veiks iki vasario 19 d.

 

LDS inf.

Grigaliaus Grinčelaičio ir Justino Ermino skulptūros ir videodarbų paroda

Skuptūra plius videofilmas

Tai dviejų jaunųjų kūrėjų, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktos klasės mokinių Grigaliaus Grinčelaičio ir Justino Ermino skulptūros ir videodarbų paroda Lietuvos dailininkų sąjungos "Arkos" galerijoje. Šių talentingų autorių kūryba, peržengdama įprastų mokyklinių peržiūrų ribas, ne tik parodo būsimų profesionalų meninius gebėjimus bei intencijas, bet ir atskleidžia dabarties jaunimui aktualią šiuolaikinio meno problematiką.


Mąstytojai

Norėjau pavaizduoti mąstymo procesą, todėl interpretavau Ogiusto Rodeno skulptūrą „Mąstytojas“. Kūrinio formą apibendrinau, pritaikęs pagrindinius šios skulptūros charakterį pabrėžiančius taškus. Jungdamas, kiek įmanoma, mažiau plokštumų, „mąstymą“ norėjau perteikti tik kaip užuominą ar ženklą. Savo skulptūros maketą dariau pasitelkęs 3D modeliavimą, kad suprasčiau, ar tai pasiteisina kaip modernus skulptoriaus įrankis.


Šio projekto esmė yra monumentalios skulptūros vaizdavimas nemonumentalioje – kasdienėje, buitinėje – aplinkoje. Mano skulptūra atsiranda įvairiose vietose, kuriose ji šiaip neturėtų būti – taip pabrėžiamas kontrastas tarp monumentalumo ir buitiškumo.


Filmukas „Mąstytojai“ yra labiau eksperimentinio pobūdžio. Įdėti objektą į vaizdo įrašą skaitmeniniu būdu nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti, nes reikia vaizdo įrašo su pažymėtais taškais erdvėje, pagal kuriuos paralakso būdu ties patys taškai įkeliami į skaitmeninį 3D pasaulį reliatyviai atitinkamose vietose. Pagal taškus, iš akies pastačius 3D modelį, reikia pasirūpinti, kaip jis atrodys, minimaliai sukurti aplinką dėl realistiško apšvietimo, padėti šešėlių gaudytojus ir atsispindinčius daiktus.


Mėginau sieti objektų paviršiaus medžiagas su aplinka pasinaudodamas jų apšvietimo, blizgumo, skaidrumo bei atspindėjimo savybėmis, kad tai optiškai atstotų skulptūros-buvimo-savo-vietoje poreikį.

Grigalius Grinčelaitis


Savarankiška skulptūra

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vienuoliktoje klasėje iš mokytojų Rimanto Milkinto ir Giedriaus Plechavičiaus gavau dvi skirtingas skulptūros disciplinos užduotis – „Kinetika“ ir „Priešingos savybės“. Man kilo mintis šias dvi temas apjungti ir sukurti vieną bendrą projektą. Mano sugalvotame siužete „priešingų savybių“ darbas pats iš mano namų atkeliauja į mokyklą, todėl kūrinį pavadinau „Savarankiška Skulptūra“.


Šiame darbe man svarbiausia buvo pavaizduoti tai, ko kasdieniame gyvenime nepamatytum. Skulptūra vaizduoja iš akmenų dygstantį medelį, tačiau šie objektai padaryti iš priešingų medžiagų: medelis – iš akmens, akmenys – iš medžio. „Akmenis“ sudėliojau taip, kad atrodytų, jog patys iš kažkur atsirideno ir galiausiai sustingo, kaip pavaizduota filmuke. Kurdamas filmuką, kurį montavau Sony Vegas Pro programa, naudojau stop motion animacijos techniką, kai judėjimo iliuzija sukuriama atskirais kadrais fotografuojant nuolat erdvėje kintančią tam tikro objekto padėtį.


Dirbti lauke, atviroje aplinkoje man buvo tam tikras iššūkis. Viena vertus, kelio, ant kurio stačiau fotoaparato štatyvą, paviršius buvo visiškai nelygus, todėl turėjau dėti daug pastangų, kad fotografuodamas išvengčiau vaizdo drebėjimo. Kita vertus, formų judėjimą stengiausi paryškinti natūraliais, tikroviškais garsais, kuriuos, neturėdamas specialios įrangos, tiesiog įrašiau savo telefonu.
Šiuo metu mane labiausiai domina skulptūra ir animacija. Kurdamas visada stengiuosi išbandyti tai, kas man įdomu ir dar neatrasta.

Justinas Erminas

Grigalius Grinčelaitis, Mąstytojas. 2018 m.
Grigalius Grinčelaitis, Mąstytojas. 2018 m.
Grigalius Grinčelaitis, Justinas Erminas
Grigalius Grinčelaitis, Justinas Erminas
Justinas Erminas, Savarankiška skulptūra. 2018 m.
Justinas Erminas, Savarankiška skulptūra. 2018 m.
  PUSLAPIS IŠ 10  >>> Archyvas