7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LDS inf.

LDS inf.

Manto Daujoto paroda „MUMPSIMUS“

2019 06 18 – 07 09
LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius
Atidarymas – birželio 18 d., antradienį, 19 val.

„MUMPSIMUS” - tai trečioji solinė tapytojo Manto Daujoto paroda. Sąvoka mumpsimus anglų kalboje nusako žmogų ar įsitikinimą, kurio tas žmogus kategoriškai laikosi, net ir matydamas įrodymus, jog yra neteisingas ar nelogiškas. Taip vadindamas parodą menininkas nekalba apie save, o veikiau atidaro dureles į neapibrėžtumo pasaulį tarp daugelio ”subjektyvių tiesų”.


Faktai nereikalingi, svarbesni tampa tarpai tarp jų, kuriuos užpildome savo iškreiptomis pasaulio vizijomis. Tai nėra paroda apie įtemptas politines situacijas ar socialinių mažumų pozicinius perversmus. Tai veikiau įžvalga į kiekvieno iš mūsų žmogiškąją būklę. Parodoje matysite naujausius autoriaus kūrinius, kol kas dar neviešintus, taip pat ir kai ką pažįstama.


Mantas Daujotas (g. 1993) - tapytojas ir muzikantas iš Kauno. Muzikinę karjerą pradėjęs apie 2010-uosius, tapybinę karjerą vysto nuo 2017-ųjų vasaros, kai baigė Vilniaus dailės akademiją. Menininkas jau yra surengęs dvi asmenines parodas, bei dalyvavęs keletoje grupinių. Daujoto tapybos technika savotiškai konservatyvi ir senamadiška, tačiau paveikslų turinys alsuoja šiuolaikiško pasaulio informacijos kiekio sukeltu nerimu. Autoriaus darbų motyvai varijuoja nuo architektūrinių fragmentų, iki virtuvinių įrankių ar albinoso krokodilo. Pagrindinė paveikslų misija – parodyti užsklęsto vidinio pasaulio gylį, įtampą, nuoskaudas, grožį, permainas, nerimą, ir svarbiausia – įvairialypiškumą. Žvelgiant į nutapytus tuščius interjerus bei eksterjerus, kategoriškas šešėlių formacijas bei atmosferišką šviesos sklidimą, nesunku rasti sąsajų su tokių menininkų, kaip Edward Hopper, Rene Magritte, Jake Longstreth, Mitchell Johnson kūryba.


Paroda galerijoje „Arka“ veiks iki liepos 9 d.
Paroda yra galerijos kūrybinės programos, iš dalies finansuojamos Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos kultūros tarybos ir LR Kultūros ministerijos, dalis.

Galerija atvira II-V 12-19, VI 12-16
www.arkagalerija.lt

LDS inf.

Rodion Petroff paroda „Triukšmas“

2019 06 19 – 07 09
LDS galerija „Arka”, Aušros Vartų g. 7, Vilnius
Atidarymas – birželio 19 d., trečiadienį, 18 val.

Parodoje pristatomi naujausi Rodion Petroff kūriniai priverčia suklusti. Kas yra triukšmas šiandieniame gyvenime? Ar gebame jį išgirsti, kai aplink cirkuliuoja tiek daug informacijos? Jei triukšmas įgautų vizualų pavidalą – kaip jis atrodytų?


Menininkas mėgina ne tik dekonstruoti triukšmo pavidalus, bet apčiuopti jo esmę – nuolatinę skirtingų naratyvų fragmentų tarpusavio konkurenciją. Nuo ikoninių kultūros vaizdinių, atpažįstamų veikėjų veidų iki abstrakčių formų virsmo kažkuo kitu, nežinomu, tačiau intriguojančiu. Triukšmas įkūnija perteklių.


Simboliški, ironiški vaizdiniai projektuojasi vonios kriauklėje - tarsi nusileidę iš kolektyvinės pasąmonės, menininkų bendruomenėje iki skausmo pažįstamų institucinių galios žaidimų peripetijų. Arba atsitiktinai iškritę iš šizofreniškos ir triukšmingos realybės stebėjime suklususio menininko barzdos.


Plaukas yra natūralus visraktis į išsamų pažinimą. Juo galima pasitikėti kaip alchemiška visumos dalele. Bet kas, jei šįkart jis tik apsimeta esantis tikru, užpildydamas sąmonę prasmių triukšmu?
 
Rodion Petrov (g. 1985) gyvena ir dirba Klaipėdoje. 2011 m. įgijo dailės magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. 2011/2013 JCE Bienalės laureatas, 2012, 2013, 2014 – Jaunojo tapytojo prizo finalininkas. Surengė 10 personalinių parodų ir dalyvavo virš 30 grupinėse parodose Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancuzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kinijoje.

Paroda „Arkos“ galerijoje veiks iki liepos 9 d.

Paroda yra galerijos kūrybinės programos, kurią dalinai remia Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, dalis.

Galerija atvira: II-V 12-19, VI 12-16

LDS inf.

Jono Grundos kūrybos darbų paroda „Mes – Jūsų visuomenės nariai“

Paroda atidaroma birželio 7 d., penktadienį, 14 val. Ignalinos krašto muziejuje (Ateities g. 43, Ignalina).
Atidaryme (birželio 7 d. 14val.) dalyvaus autorius, Visagino socialinės globos namų gyventojai ir visi, tie, kurie neabejingi menui ir socialinėms realijoms.

„Mes – Jūsų visuomenės nariai“ – tokiu pavadinimu ignalinietis menininkas, Visagino socialinės globos namų užimtumo specialistas J. Grunda pristato žmonių su proto ir psichikos negalia portretų parodą. Šie žmonės gyvena Visagino socialinės globos namuose.


Ekspozicijoje pristatomi 25 menininko J. Grundos kūriniai ir keletas Visagino socialinės globos namų gyventojo Konstantino Poltorackio darbų.

Parodos organizatorius – Visagino socialinės globos namai.

Paroda veiks iki birželio 15 dienos.

 

LDS inf.

Jono Kazlausko tapybos paroda „Žvilgsniai iš praeities“

Š.m. birželio 7 d. 16 val. LDS būstinės salėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) vyks Jono Kazlausko tapybos parodos „Žvilgsniai iš praeities“ atidarymo vakaras. Parodos atidarymo metu Vilniaus muzikos mokyklos „Lyra“ mokinė Darija Misiūnaitė pagros F. Kevereno ir G. Kuprevičiaus kūrinius (mokytoja A. Ruzgienė). Parodą pristatys menotyrininkas Gediminas Jasinskas.

„Mane visuomet domino ir traukė filosofinis, metaforiškas vaizdavimo būdas. Antropocentrinį pasaulio suvokimą skatino ir veikė mitologija. Tapyba tampa tarsi šamaniškas ritualas susiliejant su paveikslu ir išaukštinant patį kūrybos procesą. Visada ieškau regimosios tikrovės išraiškos, kuri remiasi kaita, judėjimu ir transformacija, tačiau nesiekiu kurti vientiso idealo bei imituoti įvairių objektų ir jų paviršių. Kuriu stabilius ir apibrėžtus vaizdinius, kurie tarsi sustabdyto laiko segmentai, siekiu jų išraiškingumo ir įtaigos skatinti mąstyti.


Kūryboje ieškau taurumo, ekspresijos ir psichologizmo ryšio, norisi, kad veržlumas ir entuziazmas sklistų iš potėpių.


Esu įsitikinęs, kad kuo didesniais tempais istorija veržiasi į priekį, tuo dažniau ji kartojasi iš pradžios. Susipina dabartis, ateitis, praeitis ir išnyksta atskaitos taškai. Tūkstančius metų žmonės meldė Dievą ir dieviškąsias jėgas išsaugoti pasaulio tvarką. Šiandien matome, kad patys pražudysime pasaulį. Technika žudo ir naikina žmogaus sielą. Ar tai ir yra ilgai visų laukta ir melsta pažanga, kai mūsų gyvenimą ir likimus valdo mašinos?”

Jonas Kazlauskas

 

LDS inf.

Ričardo Filistovičiaus kūrybos paroda „Letargo miegas. Prisikėlimas“

Birželio 5 d., trečiadienį, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) be atidaromojo renginio pradės veikti tapytojo Ričardo Filistovičiaus kūrybos paroda „Letargo miegas. Prisikėlimas“.

Retrospektyvaus pobūdžio parodą pristatantį, siurrealistinei tapybos krypčiai atstovaujantį dailininką dar prieš dešimtmetį sudomino letargo miego fenomenas, suteikiantis erdvės apmąstymams apie vaizduotę ir sapnus. Galbūt sapno pasaulis nėra anapus realybės, galbūt tai tiesiog integrali, įdomesnė ir spalvingesnė tikrovės dalis?

Autorius teigia: „Mane, kaip ir kiekvieną dailininką, domina patys jautriausi žmogaus santykiai su supančiu pasauliu. Nesvarbu, ar tai būtų objektai, aplinka, daiktai ar žmogus. Dailininkas, kurdamas savo paveikslus, stengiasi užmegzti ryšį su stebėtoju, t.y. žiūrovu. Dailininko profesionalumas lemia, ar jam pavyks pasinaudoti tokiomis meninės išraiškos priemonėmis kaip sumanymas, fantazija ir intuicija. Meno galia – tai vaizdai, kurie įgauna galią; tai gebėjimas užmegzti kontaktą su stebėtoju.

Neapsiribojant vien hedonistine kūrinio funkcija, nemažą vaidmenį vaidina ir filosofinė kūrinio potekstė. Žmogaus egzistencija, jo buvimas šiame pasaulyje – tai tik maža akimirka. Dailininkas, turėdamas ribotą laiką, privalo įžvelgti tas aplinkos realijų sąsajas. Pati kūryba yra tik dailininko asmeninis reikalas, be kurio jis negali egzistuoti. Kūryba menininkui yra vienintelis šansas ir vienintelis tikslas išsilaikyti, nepaskęsti šiame sudėtingame pasaulyje.“

Ričardo Filistovičiaus tapybos paroda „Letargo miegas. Prisikėlimas“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki birželio 25 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

 

Ričardo Filistovičiaus "Smėlio valdovė"
Ričardo Filistovičiaus "Smėlio valdovė"
LDS inf.

Vidmanto Jusionio kūrybos paroda „Prieš saulę“

Gegužės 31 d., penktadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma tapytojo Vidmanto Jusionio kūrybos paroda „Prieš saulę“. Tą patį vakarą Pamėnkalnio galerija dalyvaus renginyje „Naktis galerijoje“ ir bus atvira lankytojams iki 23 val.

Parodoje eksponuojami pastarųjų ketverių metų kūriniai, kai kurie jų – pirmąjį kartą. Ekspoziciją, kurią vienija savita spalvinė ir kompozicinė nuotaika, autorius apibendrino, turėdamas omenyje vienodus kelių darbų pavadinimus – „Prieš saulę“. Juos sieja peizažo kaip miražo ar iliuzorinės kelionės motyvai, tarsi drugio skrydis į šviesą.

Vidmantas Jusionis: „Tapybos kūrinyje man svarbi monumentali konstrukcija bei spalvinės plokštumos emocinė raiška. Kartais netiesiogiai mėginu sekti Vasilijaus Kandinskio iškelta spalvų simbolinių reikšmių teorija, todėl naudoju atitinkamą semantinį krūvį turinčias ryškias atviras spalvas. Šįkart reikšminga maksimaliai aktyvi, radikali geltona spalva kaip šviesa – saulė – pati ryškiausia iš spalvų.

Kita vertus, ironiškai žaidžiu siurrealistiniais „simuliakrais“, hipertrofuotai sureikšmindamas tapomų žmogaus-gyvūno-fantomo figūrų povyzas bei gestus ir šitaip sukurdamas fantasmagorinių metaforų erdvę, juslišką nostalgiją prasmėse.

Nors mano tapyba estetiškai artima reklamai būdingam rėksmingumui, tačiau, priešingai banaliai propagandai, ji turi poteksčių. Kartais vizualus estetiškumas ir graži forma kontrastuoja su negražiu, nostalgišku ar skausmingu turiniu. Fatališkas geismas, hedonistinis žmogiškas malonumo ekstazės troškulys ir antikinė ezopiška tradicija nuolat skatina kalbėti apie žmogų, šios parodos atveju – vizualiai ir be moralo“.

Vidmanto Jusionio tapybos paroda „Prieš saulę“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki birželio 22 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

 

LDS inf.

Paroda „Tekstilė keramikoje ir keramika tekstilėje“

Gegužės 14–26  d.  Užupio meno inkubatoriaus projektinėje erdvėje „Galera“ (Užupio g. 2A). Atidarymas gegužės 14 d. 18 val.

Parodos dalyvės keramikės Lina Bačianskaitė, Rimgailė Dručiūnaitė,  Dalia Gineitė, Beatričė Kelerienė, Aušra Laurinavičienė, Laura Milevičiūtė-Černiauskienė, Normantė Naruševičienė, tekstilininkės Greta Kardi (Kardišiūtė), Karolina Kunčinaitė,  Lina Zavadskė, Jūratė Vanagaitė  susibūrė draugėn  paskatintos kuratorės, keramikės Eglės Maskaliūnaitės kvietimo. Ji parodos idėją apibūdino kaip galimybę tekstilės ir keramikos dialogu išlaisvinti kūrybines nuostatas, skirtingų raiškų potyriais praturtinti egzistuojantį meninės kalbos arsenalą. Aktyviai kūrybiniame gyvenime dalyvaujančioms menininkėms ši idėja pasirodė patraukli ir intriguojanti. Juk ilgus metus keramikai ir tekstilininkai, nors ir atviri naujoms idėjoms bei technologijoms, neieškojo tarpusavio sąsajų, neperžengė disciplinos ribos.

Netradicinis parodos koncepcijos pasirinkimas keramikos ir tekstilės kūrėjas įkvėpė netikėčiausiems sprendimams. Eksponuojami kūriniai stebina skirtingų raiškos priemonių susipynimu, konceptualiomis potekstėmis, improvizacijomis, žaidybinių elementų įvedimu. Vis tik, realaus ir nerealaus pasaulio susidūrimas, kietos, ilgaamžės medžiagos – molio ir minkštos, trumpalaikės – vilnos junginiai ar jų priešpastatymas  nesuskamba dramatiškomis gaidomis. Menininkių išgyventos naujos patirtys išsakomos subtiliai, be postmodernizmui būdingų šokiruojančių kalbos ženklų. Kūriniuose vyrauja intymus kalbėjimo būdas, prislopinta jausmų gama, vos pastebimas gyvenimo patirčių, išgyvenimų atvėrimas. Pagrindinę parodos idėją kūrėjos saikingai perpasakoja skirtingų medžiagų deriniais, tonacijomis.

Tekstilės ir keramikos gretinimas, netgi jų medžiagiškumo persipynimas tapo nelengva kūrybine užduotimi, tačiau menininkes skatino ieškoti naujo požiūrio, gilintis į specifines  medžiagos savybes, perfrazuoti jų fizines raiškas. Žiūrovui parodos idėja ir jos daugiakalbis išsakymas suteiks neeilinę patirtį kitu kampu žvelgiant į keramikos ir tekstilės medžiagiškas ar simbolines jungtis.

Menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė

 

 

LDS inf.

LDS leidinys „Memorabilia“ prestižiniame „The One Club for Creativity“ konkurse Niujorke laimėjo leidinių dizaino laureato prizą

Lietuvos dailininkų sąjungos leidinys „Memorabilia“ dalyvavo prestižiniame „The One Club for Creativity“ konkurse Niujorke (JAV) ir laimėjo leidinių dizaino laureato prizą (https://www.oneclub.org/awards/adcawards/-award/32310/memorabilia)

Dizaino autorė ir knygos dailininkė – Agnė Dautartaitė-Krutulė.

Spaustuvė „Kopa“.


„The One Club for Creativity“ - ne pelno siekianti organizacija, remianti pasaulio kūrybinės bendruomenės pasiekimus. Pagrindinė šios organizacijos veikla – edukacinių renginių organizavimas naujos kartos industrijos specialistams. Stengdamasi įkvėpti, padrąsinti ir tobulinti kūrybines kompetencijas, organizacija taip pat rengia apdovanojimus tokiems pasiekimams pagerbti.

Siekiant skatinti Lietuvos kultūros sklaidą, pristatyti ją nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste, Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) 2016 m. inicijavo organizacijos narių Nepriklausomybės metų kūrybos albumo leidybą. Bendradarbiaujant profesionaliems menotyrininkams, fotografams, dizaineriams, leidėjams 2018 m. išleista nestandartinė, konceptuali, inovatyvaus dizaino knyga „MEMORABILIA“.


Knygoje netradiciškai pristatoma Lietuvos menininkų kūryba, o dėl sukurto konceptualaus dizaino pati tampa meno kūriniu. Joje novatoriškai ir originaliai pateikiami tapybos, skulptūros, instaliacijos, videomeno, objektų, grafikos, keramikos, tekstilės, stiklo, metalo, juvelyrikos, scenografijos ir kt. kūriniai įgauna naujų suvokimo formų.


Projekto iniciatorė ir vadovė – LDS pirmininkė Edita Utarienė, knygą sudarė ir parengė menotyrininkės Rita Mikučionytė, Nijolė Nevčesauskienė, Evelina Januškaitė-Krupavičė;

fotografai - Arturas Valiauga, Vidmantas Ilčiukas ir kt.

 

LDS inf.

Šiuolaikinės tapybos paroda „Karnavalas“

Gegužės 9 d., ketvirtadienį, 19 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma šiuolaikinės tapybos paroda „Karnavalas“.


Parodos menininkai: Raminta Blaževičiūtė, Konstantinas Gaitanži, Jonas Jurcikas, Eglė Karpavičiūtė, Jolanta Kyzikaitė, Eglė Knyzė, Donata Minderytė, Ričardas Nemeikšis, Viktoras Paukštelis, Monika Plentauskaitė, Gabrielė Šermukšnytė, Eglė Ulčickaitė.

Karnavalas – šventė su eitynėmis, šokiais, vaidinimais ir pokštais, anksčiau turėjusi religinę reikšmę. Dabar karnavalu dažnai vadinama bet kokia, su konkrečiu laikotarpiu nesusijusi spalvinga šventė. Pati šventės sąvoka postmoderniame, vartotojiškame pasaulyje pakito – mes nebemokame švęsti, ar tiksliau – švenčiame kiekvieną dieną, karnavalas persikėlė į kasdienybę. Dėvėti kaukes ir keisti kailius mums leidžia (ir skatina) šiuolaikinės technologijos – socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje gali kurti savo „tapatybę“ vaizdų ar tekstų pavidalu vis iš naujo.


„Duok žmogui kaukę, ir jis pasakys tiesą“, teigia Oscar Wilde, bet šiandieną kyla klausimas,  ar tai tikrai tiesa, ar ne atvirkščiai? Jei taip, visi gyvena gražiai – guli balto smėlio paplūdimiuose, valgo jaučio sėklides raudono vyno padaže ir užsigeria Mimoza. Gyvenate ne taip? Ar kaukė tikrai atskleidžia tiesą?


Šiame kasdienybės karnavale dažnai sutinkamas personažas – Anonimas. Jis, kaip paslaptingai atsiranda, taip ir išnyksta – kartais kaip koks Zoro darantis savą tvarką, kartais – kaip katinas Češyras, palikdamas matomą tik savo šypseną, o kartais – kaip keiksmažodžių rašinėtojas ant sienų, išliejantis neapykantą ant viso pasaulio. Kyla klausimas, kiek įtakos mums turi anonimo kaukės fenomenas? Anonimas tampa epicentru kitiems dėmesio ištroškusiems kaukių nešiotojams – tai proga pasimatuoti naują kaukę, suvaidinti naują vaidmenį. Jis kuria istoriją, kurios neįmanoma patikrinti, bet ja tikima.


Tapybos paroda „Karnavalas“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki gegužės 28 d. Parodos lankymas – nemokamas.


Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.
 

 

LDS inf.

Mirė tapytojas, LDS narys Vytautas Ciplijauskas

Su liūdesiu pranešame, kad 2019 m. gegužės 3 d. mirė tapytojas, LDS narys Vytautas Ciplijauskas

1927 01 02 – 2019 05 03

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius). Atsisveikinti su mirusiuoju bus galima gegužės 7 d. nuo 16 val. iki 21 val., taip pat gegužės 8 d. nuo 7.30 val. iki 14 val.
Gegužės 8 d. 7.30 val. bus aukojamos mišios už mirusįjį, urna išnešama 14 val., laidojama Menininkų kalnelyje Antakalnio kapinėse.

2019 m. gegužės 3 d., eidamas 92-uosius metus, mirė Lietuvos dailininkų sąjungos narys, tapytojas, vienas svarbiausių Lietuvos dailėje portretinio žanro atstovų Vytautas Ciplijauskas.

Vytautas Ciplijauskas gimė 1927 m. vasario 2 d. Marijampolės apskrities Šunskų miestelyje. 1944 m. V. Ciplijauskas įstojo į Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institutą studijuoti monumentaliosios tapybos ir vitražo. Jis iš karto buvo priimtas į ketvirtą kursą, bet greitai ištremtas iš Lietuvos. 1948–1958 m. V. Ciplijauskas praleido tremtyje, Krasnojarsko krašte, Irkutske. Grįžęs iš tremties, 1958 m. tęsė studijas Vilniuje, tuometiniame Lietuvos Valstybiniame dailės institute, kur jam dėstė profesorius Antanas Gudaitis. 1964 m., įstojęs į Lietuvos dailininkų sąjungą, nuolat dalyvavo parodose, konkursuose, tarptautiniuose pleneruose. V. Ciplijauskas – nusipelnęs meno veikėjas, 1979 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1997 m. LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003 m. jam skirta Vyriausybės meno premija.

Vytauto Ciplijausko vardas Lietuvos XX a. antrosios pusės dailės istorijoje neatsiejamas nuo portreto žanro, kuris sudaro didžiąją jo kūrybos dalį. Nors dailininkas yra sukūręs ir teminių kompozicijų, peizažų bei natiurmortų, būtent portretuose atsiskleidė dailininko estetinės ir moralinės nuostatos, profesinė meistrystė. V. Ciplijausko kūrybą formavo keli šaltiniai: gyvastinga lietuvių liaudies meno (ypač skulptūros) tradicija, jo emocinis turinys ir savita raiška; Stasio Ušinsko, pas kurį Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute studijavo monumentaliąją tapybą ir vitražą, tvirtos kompozicinės struktūros samprata; o iš Antano Gudaičio, kuris Dailės institute jam dėstė molbertinę tapybą, perėmė arsininkų suformuotą kolorito, ekspresionistinės tapybos pajautą (XX a. 4 dešimtmetyje „Ars“ grupės nariai, tarp kurių buvo ir Gudaitis, skelbė tautinio savitumo ir europinio modernumo idėjas, nulėmusias tolesnę lietuvių dailės raidą).

Geriausi tapytojo portretai išsiskiria profesionaliu piešiniu, subtiliai atskleistu tapomų žmonių dvasiniu pasauliu, sodriai giliu spalvų deriniu, santūrumu, elegancija ir artistiškumu. Jo herojai dažniausiai dvasingos, kūrybingos asmenybės – menininkai: aktorė Rūta Staliliūnaitė, dirigentas Saulius Sondeckis, operos dainininkas Antanas Kučingis, dailininkai Antanas Gudaitis, Liudas Truikys, Bronius Uogintas, Viktoras Vizgirda, Kazys Varnelis, Gražina Didelytė, Birutė Žilytė, kompozitorius Vytautas Barkauskas, archeologė Marija Gimbutienė. V. Ciplijauskas nutapė nemažai įvairių laikų istorinių asmenybių portretų: Vilniaus universiteto įkūrėjo Stepono Batoro, aušrininko Jono Basanavičiaus, Renesanso poeto Motiejaus Sarbievijaus, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos, Katalikų bažnyčios palaimintojo Jurgio Matulaičio, vyskupo Motiejaus Valančiaus. V. Ciplijausko portretų galerijoje yra ir paprastų kaimo žmonių atvaizdų – liaudies menininkų Stanislovo Riaubos, Liongino Šepkos, dzūkų dainininkės Marės Kuodžiūtės-Navickienės portretai. Taip pat daugiafigūrės kompozicijos kaimo motyvais „Rusnės žvejai“, „Moterys ir jūra“, „Kuršių marių moterys“. Brandžiausi dailininko paveikslai byloja apie harmoningą ir dvasingą žmogų. Nors kiekvienas V. Ciplijausko sukurtas portretas individualizuotas, tapybos maniera, piešinys, figūrų ir detalių traktuotė, santūri spalvų gama, kompozicijos schema, kurioje remiamasi klasikiniais šio žanro principais, suformavo tik jam vienam būdingą stilistinę manierą.

Vytautas Ciplijauskas neabejotinai paliko svarų kūrybinį indėlį ir didžiosiomis raidėmis įrašė savo vardą Lietuvos dailės istorijoje.


Šaltiniai:

http://www.mmcentras.lt/autoriai/vytautas-ciplijauskas/79458

http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Vytautas_Ciplijauskas

 

V. Ciplijauskas
V. Ciplijauskas
V. Ciplijauskas, Dainininkė Marijona Rakauskaitė ir dailininkas Liudas Truikys
V. Ciplijauskas, Dainininkė Marijona Rakauskaitė ir dailininkas Liudas Truikys
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas