7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LDS inf.

LDS inf.

Kęstučio Grigaliūno edukacinė paroda „Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“

Spalio 18 d., penktadienį, be atidaromojo renginio Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) pradės veikti menininko Kęstučio Grigaliūno edukacinė paroda „Žaidimų galerija: viešnagė pas laureatus“.


Parodoje Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Kęstutis Grigaliūnas pristatys naujausius savo kūrinius. Specialiai šiai parodai sukurti interaktyvūs objektai kurstys galerijos lankytojus įsitraukti į intriguojantį kūrybinį žaidimą, kur kiekvienas, nepaisant amžiaus ir interesų, galės betarpiškai prisiliesti prie eksponatų, t.y. tapti šiuolaikinio meno proceso dalyviu ir kūrėju. Visus darbus galima ne tik liesti, bet ir iš jų susikurti originalias kompozicijas, o kai kuriuos – netgi išsinešti atminčiai.


2019 m. „Žaidimų galerija“ dedikuojama Lietuvos vizualaus meno kūrėjams, už savo iškilią kūrybą apdovanotiems Nacionaline kultūros ir meno premija, tokiems kaip Valentinas Antanavičius, Robertas Antinis, Eugenijus Cukermanas, Stasys Eidrigevičius, Jonas Gasiūnas, Sigitas Geda, Adomas Jacovskis, Gintaras Makarevičius, Mindaugas Navakas, Romualdas Požerskis, Petras Repšys, Šarūnas Sauka, Paulius ir Svajonė Stanikai, Algirdas Steponavičius, Ričardas Povilas Vaitiekūnas, Vladas Vildžiūnas, Mikalojus Povilas Vilutis.

Vienas parodos tikslų – supažindinti visuomenę su laureatų asmenybėmis ir tam tikrais jų kūriniais, kurie reflektuojami arba perkuriami K. Grigaliūno parodai sukurtuose objektuose. Pasak dailėtyrininkės Ritos Mikučionytės, konceptualumas ir komunikacija, dokumentavimas ir bendradarbiavimas yra svarbiausi Kęstučio Grigaliūno kūrybos aspektai. Be to, kritinis požiūris ir meninės provokacijos dažnai lemia šio genialaus ir išradingo menininko sumanymus. Naujoji K. Grigaliūno paroda yra reikšminga ir visuminiame autoriaus kūrybos kontekste. Paskutiniais metais daug kūrybinės energijos K. Grigaliūnas skyrė meniniams tyrimams, skirtiems tragiškiems pokario įvykiams, mūsų tautos trėmimo ir genocido istorijai. Jis surengė ne vieną įsimintiną, archyvinės medžiagos studijomis pagrįstą ekspoziciją, išleido keletą knygų, taip skatindamas apmąstyti ne tik šiuolaikinio meno strategijas, bet ir mūsų asmeninę patirtį, tyrinėjant aukų bylose ir šeimos nuotraukų albumuose rastas senas fotografijas. „Žaidimų galerijoje“ K. Grigaliūnas vėl aktualizuoja anksčiau eksploatuotus neopopmeno ir Fluxus kūrybos principus, kurdamas objektus, kuriems būdinga subtili ironija ir paradoksalus kasdienių situacijų universalumas.


Paroda yra tęstinio Dailininkų sąjungos galerijos projekto „Žaidimų galerija“ dalis, paremto profesionalaus meno, dalyvaujamosios kultūros ir meno edukacijos sanglauda. Paroda šiemet jau buvo įgyvendinta Šiaulių dailės galerijoje, o gruodžio mėnesį bus pristatyta Kauno paveikslų galerijoje.


Vaikų ir moksleivių grupėms kiekvieną galerijos darbo dieną organizuojami edukaciniai užsiėmimai, kuriuos ves profesionalios edukatorės Kristina Stančienė, Rita Mikučionytė bei Vita Opolskytė. Šeštadieniai skiriami šeimų edukacijai. Edukaciniams užsiėmimams su edukatoriais būtina išankstinė registracija el. paštu dsg@dsgalerija.lt. Pavieniai galerijos lankytojai kviečiami savarankiškai apžiūrėti Kęstučio Grigaliūno parodą, vadovaujantis specialiai parengta „instrukcija“. Projekto rengėjas: Dailininkų sąjungos galerija. Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Lietuvos dailininkų sąjunga. Partneriai: Šiaulių dailės galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Trakų meno mokykla, VšĮ „Versli mama“, Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokykla, Užupio gimnazija.


Parodos laikas: 2019 10 18–2019 11 04. Galerijos darbo laikas: I-V 10-18, VI 10-16. Parodos lankymas – nemokamas. Edukaciniai užsiėmimai – nemokami, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu dsg@dsgalerija.lt

LDS inf.

Grupinė paroda „Faximilinis dievas“

LDS galerija „Arka“, Aušros Vartų g. 7, Vilnius / 2019 10 17 – 11 07

Atidarymas – spalio 17 d., ketvirtadienį, 18.30 val.

 

Žmogus visais amžiais užsiėmė garbinimo veikla. Senovės Graikijoje dievų buvo pilnas kalnas, Senovės Egipte klestėjo saulės ir mirties, actekų kultūroje – dangaus ir vaisingumo dievai. Mokslui ėmus aiškinti Visatos ir gamtos paslaptis, kurias anksčiau svarstyti galėjo tik religija ir filosofija, išsivystė monoteistiniai tikėjimai, daugiausia skirti suteikti paguodą ir viltį. Kurstydamos galią, baimę ir tikėjimą dogmomis, „dievybės“ reguliavo įsivaizduojamą tiesą bei žmogaus ir aplinkos santykį.

Šiandien, gyvenant (at)vaizdų tvano laikais, kyla įtarimas, kad religijos yra tik maskuotė pridengti tai, kas akivaizdu – galiausiai žmogus pradėjo garbinti žmogų. Puikus to įrodymas – „karštosiomis medijomis“ brukamas „idealaus“, bet netikro, sufalsifikuoto „tobulo pasaulio“ įvaizdžio kultas. Televizija, reklama, kinas, internetas stipriai prisidėjo prie to, kad regimybėmis perkrautas mūsų pasaulėvaizdis tapo padrikas, fragmentiškas ir fiktyvus. Virtualiose matricose ir socialiniuose tinkluose tarsi šventoriuje konstruodami įsivaizduojamą savo reprezentaciją, mes iškreipiame realybės ir kartotės santykį: fetišizuojame atvaizdą, paversdami jį garbinimo objektu. Tikėdami algoritmais, metame iššūkį tradicinėms dievybėms ir patogiai integruojamės faksimile tampančiame netikrumo burbule.

<...>

Medijomis kontroliuojamų sferų ekspansija tampa iššūkiu šiuolaikiniam žmogui, kuris sunkiai beatskiria, kas jo suvokiamoje realybėje tikra, o kas suklastota, todėl nuolat abejoja. Virtualybė ir įsivaizduojamybė čia žengia koja kojom, diktuodamos naujų, „frankenšteiniškų“ ir „glamūriškų“ tikrovės replikų madas.

Paroda „Faximilinis dievas" skirta apmąstyti skirtumą tarp originalo ir kartotės; patyrinėti, kaip kartotę veikia jos perdirbiniai, kokią įtaką mūsų kasdieniam patyrimui daro fiktyvūs atvaizdai, po kurių įvairiais mimetiniais pavidalais paslepiama pati Tikrovė. Mes patys kuriame ir pasirenkame iliuziją, kuria norime tikėti. Paroda provokuoja paradoksu: šiuolaikybėje ne žvilgsnis priklauso nuo (at)vaizdo, o (at)vaizdas paklūsta žvilgsniui, t. y. žvilgsnis kuria atvaizdą ir jį valdo. Taigi, prisipažinkime, kokį pasaulį regime.

Dabarties vaizdų perteklių skirtingais vizualiniais ir naratyviniais pjūviais tiria ir parodoje pristato autoriai: Aistė Kirvelytė, Kęstutis Grigaliūnas, Kostas Gaitanži, Vita Opolskytė, Žygimantas Augustinas, Monika Radžiūnaitė, Vytautas Tomaševičius, Laisvydė Šalčiūtė, Raimondas Gailiūnas, Evelina Paukštytė, Julija Pociūtė, Rimas Sakalauskas, Andrius Kviliūnas, Kristijonas Žungaila, Rūta Povilaitytė, Kazimieras Brazdžiūnas, Dominykas Sidorovas, Eglė Norkutė, Raminta Blaževičiūtė, Kristina Ališauskaitė, Gustas Jagminas.

Parodą kuruoja: Linas Liandzbergis, LDS galerija „Arka“.

Vizualinis sprendimas: charades.

Paroda veiks iki lapkričio 7 d.

Parodos draugai: Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, Kalba plytos, Crustum.

 

LDS inf.

Iškilminga LDS Auksinių ženkliukų įteikimo šventė: dėmesys tekstilei, grafikai bei tapybai

Spalio 15 dieną, antradienį, 17:30 Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) vyks iškilminga Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Auksinių ženkliukų įteikimo šventė. Tai bene reikšmingiausias LDS renginys, kasmet rengiamas sąjungos įkūrimo proga. Šiemet Sąjungai – jau 84 metai.


LDS Tarybos sprendimu nutarta LDS Auksinių ženkliukų apdovanojimus skirti tekstilininkei Almyrai Weigel (Bartkevičiūtei), grafikei Irmai Balakauskaitei ir tapytojui Romualdui Balinskui. Auksinius ženkliukus teiks LDS pirmininkė Edita Utarienė. Laureatus renginyje pristatys menotyrininkė dr. Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, LDS Vilniaus grafikų skyriaus pirmininkas Kazimieras Paškauskas, tapytoja Arūnė Tornau.


Renginio metu išvysite kūrybinį bendrą Kauno šokio teatro „Aura“ ir tekstilininkės Almyros Weigel (Bartkevičiūtės) pasirodymą „Sotus“. Po to kviesime svečius apžiūrėti šiemet Auksiniais ženkliukais apdovanotųjų kūrybos parodą LDS būstinėje (Vokiečių g. 4, Vilnius).


LDS auksinis ženkliukas Nr. 61 bus įteiktas tekstilininkei Almyrai Weigel (Bartkevičiūtei) už individualų požiūrį į medžiagą, eksperimentinę kūrėjos dvasią ir lietuviškos tekstilės meno sklaidą užsienyje. Tekstilininkė nuolat išbando naujas technikas, eksperimentuoja jomis, ieškodama tinkamiausių būdų savo meninei saviraiškai. Vokietijoje gyvenanti dailininkė inicijuoja projektus, puoselėjančius Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių menininkų ryšius. Menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė vertina, jog „menininkės Almyros Weigel erdviniai objektai, sukurti derinant tradicines ir netradicines medžiagas, griauna nusistovėjusius meninius bei kultūrinius stereotipus, kviečia diskusijai, svarstymui apie pakitusį šiuolaikinį pasaulį, kūrybos sampratą, iššūkius, kylančius šiandienos kasdienybėje.“


LDS auksinis ženkliukas Nr. 62 atiteks grafikei Irmai Balakauskaitei už autentišką, atmosferišką estetiką, egzistencinį turinį ir menų sinergiją. Menininkės kūryba pagrįsta eksperimentavimu skirtingomis meninėmis formomis ir medžiagomis. Ji kuria tapybą, grafiką, skulptūrą, objektus. Dailėtyrininkė Rita Mikučionytė pastebi: „Menininkė drąsiai peržengia įprastas atskirų meno šakų ribas, kaskart išbandydama ir saviškai įveikdama pasirinktų ar gautų medžiagų pasipriešinimą“. Kūrėja atsisako ir tradicinių priemonių – tapo glaistais ir klijais, peiliu formuodama drobės paviršių, grafikos kūriniams taip pat naudoja įvairias neįprastas medžiagas ir įrankius. Jos kūrybos temos: asmeninis egzistencinis būvis, dvasinės-emocinės būsenos, tarpasmeniniai santykiai, ryšys su aplinka.


LDS auksinis ženkliukas Nr. 63 atiteko tapytojui Romualui Balinskui už inovatyvius plastinės kalbos ieškojimus bei talpių ir universalių temų plėtojimą. Menotyrininkas Vidas Poškus autorių pavadino „cikliškuoju“ tapytoju – R. Balinskas tapo ciklais. Jo tapyba pasižymi stilistine ir temine įvairove. Kūrybos kelio pradžioje mėgtos simboliškos, siurrealistiškos vienafigūrės kompozicijos. R. Balinskui kūryboje svarbus santykis tarp žmonių – vyro ir moters, vaiko ir tėvų, senjorų ir jaunimo, dvasios ir kūno ir t. t. Menininkas tvirtina: „Man tapyba labiau ritualas, svarbu, kaip tas ritualas atliekamas, kokia jo intencija ir tikslas. Kai tik pajuntu, kad jau vergauju, konstruodamas kažką, kas ne mano, stengiuosi iš tų spąstų ištrūkti. [...] Žinau tik tiek, kad mano paveiksluose niekada nebus vietos prievartai, smurtui, gašlumui, pataikavimui, apsimestiniam pasaulio gelbėjimui, melui, pompastikai […]. Bus graudulio ir juoko, išgalvotų personažų, gal klounados, paradoksų, „neišvaizdaus“ tapymo ir to, ko dar nežinau, bet norėsiu, kad būtų.“


Kauno šokio teatras „Aura“ – pirmasis šiuolaikinio šokio teatras Lietuvoje, tęsiantis ir vystantis Lietuvos šiuolaikinio šokio tradicijas. Teatras dažnai kuria bendrus projektus su muzikantais, dailininkais, fotografais, kitais šiuolaikinio meno kūrėjais. Vieną jų išvysite LDS Auksinių ženkliukų įteikimo šventėje.


Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS) yra savanoriška kūrybinė organizacija, vienijanti profesionalius dailininkus ir dailėtyrininkus. LDS skatina ir propaguoja sąjungos narių kūrybą, gina jų autorines teises, savarankiškai ir kartu su valstybinėmis institucijomis, kūrybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis rengia ir dalyvauja ruošiant profesionalaus dailės meno projektus, kūrybines programas. Šiuo metu Lietuvos dailininkų sąjunga vienija 1464 narius.
Šiemetinių Auksinių ženkliukų laureatų kūrybos paroda LDS būstinėje (Vokiečių g. 4, Vilnius) veiks iki lapkričio 15 dienos.
 

 

LDS inf.

Kinų kaligrafijos meno paroda

LDS galerija „Arka", Aušros Vartų g. 7, Vilnius

2019 10 11 – 10 13

Parodos pristatymas ir susitikimas su dailininkais - spalio 11 d., penktadienį, 16 val.

 

Kinų kaligrafija reprezentuoja tūkstantmečius besitęsiančią išskirtinę Kinijos civilizacijos pažangą ir jos svarbiausią kultūros lobyną. Vaizdiniuose ženkluose įrašytos filosofų idėjos, Rytų išminčių pamokymai pasiekė mūsų kartas iš civilizacijų lopšio.

Kinų kaligrafija yra piktografinis rašymas, demonstruojantis palankumą vaizduojamajam menui. Po Hanų dinastijos laikotarpio atsiradus lishu rašymo stiliui, pasikeitė piktogramų vaizdavimas rašmenyse. Išdailintas teptuku jautriai piešiamas hieroglifų linijas, formuojant minimalistinį rašymo stilių, kinų hieroglifų piešinių stilius virto abstrakčiu ideografizmu. Kinų rašmenis studijuojantys mokslininkai šį pokytį vadina „perėjimu prie lishu stiliaus“, kuris turėjo didžiulį poveikį ilgainiui atsiradusiam tsao shu rašymui ranka, norminei kaishu rašybai, xingshu greitraščiui. Tokiomis sąlygomis iš paprasto faktinio rašmens hieroglifas virto kontekstą ir abstrakčius jausmus apibūdinančiu menu. Kaligrafijos menas evoliucionavo į sąmoningos individualaus žmogaus gyvenimo filosofijos raišką.

Tūkstančius metų palaikoma kinų tradicinės kultūros kaligrafija neprarado savo autentiškumo, o šiuolaikinės Vakarų kultūros paradigmoje įgavo naujumo aspektą. Perimdama tradicijas, jaunoji kinų kaligrafų karta apibūdino dabartinę Kinijos laikmečio dvasią, remdamiesi idėja, pagrįsta Kinijos kultūros palikimu: „senovės žinių studijavimas negali pažeisti laikmečio dvasios, epochos dvasia taip pat negali būti maišoma su esamomis ydomis“.

Įvairius kinų kaligrafijos stilius puoselėjantys šiuolaikiniai kinų kaligrafai pristato savo darbų ekspoziciją. Parodoje atspindimas kinų kaligrafijos meno vystymosi procesas, susijęs su šalies istorija  ir kultūra. Paroda ir ją lydintys edukaciniai renginiai, paskaitos ir susitikimai skatina skirtingų kultūrų sanglaudą ir įvairių tautų kultūros paveldo pažinimą.

 

Parodos organizatoriai: Kinijos literatūros ir meno sąjunga, Kinijos kaligrafų asociacija.

Renginio draugai: Kinijos ambasada Lietuvoje, LR kultūros ministerija, Lietuvos dailininkų sąjunga, LDS galerija „Arka“, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos Kinijos asociacija, „Yirui“ tarptautinė kultūros raidos draugija, „Fly Relax International travel service“.

 

Parodos pristatymas – spalio 11 d., 16 val., galerijoje „Arka“.

Parodos lankymas – spalio 12 ir 13 d., 12-16 val.

 

 

LDS inf.

Mirė dailininkas, pirmos privačios galerijos įkūrėjas Stasys Juškus

Mus ką tik pasiekė žinia, kad vakar, rugsėjo 30 d., mirė dailininkas, pirmos privačios galerijos įkūrėjas Stasys Juškus.


Rytoj Spalio 2 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje 7.30 val. kunigas Julius Sasnauskas laikys mišias už dailininką ir galerininką Stasį Juškų.
Nuo 15 val. iki 20 val. Vilniaus laidojimo rūmuose “Ritualas” (Olandų g. 22, 1 įėjimas, 1 salė) vyks urnos lankymas ir atsisveikinimas.

Spalio 3 d. urna su palaikais išnešama 12 val. Laidotuvės vyks Vilniaus Rokantiškių kapinėse.
Po laidotuvių buvusioje galerijoje B. Radvilaitės 6B, 14.40 vaišės, gros Stasio Juškaus muzika, bus eksponuojama S. Juškaus paveikslų paroda.

Stasys Juškus – pedagogas, kompozitorius, dirigentas, dailininkas, literatas. 1967–1969 m. jis dirbo Lietuvos kompozitorių sąjungos konsultantu.
1969–1971 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos prorektoriumi administracijos reikalams, 1973–1990 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoju. Vienu metu vadovavo Vilniaus miesto įmonių vokaliniams ansambliams, buvo vyrų choro „Sakalas",
Respublikinių mokytojų namų mišriojo choro ir Vilniaus valstybinio universiteto vyrų choro chormeisteris.

1990 m. Vilniuje prie Sereikiškių parko (dabar - Bernardinų sodas) S. Juškus įkūrė pirmąją privačią dailės galeriją, kurios veikla užsiėmė daugiau nei dvidešimt metų. Nepriklausomybės pradžioje, džiugiu, bet kartu ir sunkiu laikotarpiu Stasys Juškus padėjo išgyventi ir įsitvirtinti daugeliui dailininkų.
Ne vienas kūrėjas jį puikiai prisimena ir pamini su nuoširdžia padėka.

Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininką.

LDS inf.

Jolantos Mikulskytės kūrybos paroda „Vis drumstas vanduo“

Rugsėjo 27 d., penktadienį, 18 val. Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1, Vilnius) atidaroma menininkės, grafikės Jolantos Mikulskytės kūrybos paroda „Vis drumstas vanduo“.
Parodoje autorė eksponuoja estampinės grafikos kūrinius: akmens litografijas, fotopolimerus, ofsetines litografijas. Dalis parodoje eksponuojamų kūrinių buvo sukurti Salzburge (Austrija), kiti – Vilniuje.
Kelis pastaruosius metus J. Mikulskytė kūrybą ir meninį tyrimą glaudžiai sieja su povandenine būsena: nardymu, slėginiais pakitimais, gyvūnija, biologija, artefaktais. Menininkė domisi, kaip kinta žmogaus savivoka, pasaulėjauta ir visa būtis, veikiant vandens stichijai. Parodos pavadinimas „Vis drumstas vanduo“ – tarsi replika į globalius pakitimus, pavojingas būsenas, bet labiau akcentuojant „vandenį“ – kaip žmogaus po vandeniu tyrinėjimo atvejį, pakitimus, tiek fizinius, tiek psichologinius išbandymus ir atradimus.

J. Mikulskytė dedikuoja savo projektą stambiesiems vandens gyvūnams ir medžiams kaip povandeniniams objektams, natūralioms skulptūromis, tyrinėjimo įrankiams bei orientyrams. Tai savitas povandeninis grafinis žemėlapiavimas (o ir orientavimasis), pagrįstas po vandeniu randamais objektais.

„Vizualizuoju ir fizinius pokyčius (klausa, nematomumo zona, sulėtėjimas, temperatūros kaita, slėgio pokyčiai, vertigo). Šias būsenas įvaizdinu, bet nesilaikau iliustratyvumo ar dokumentacijos idėjos, noriu pasidalinti skirtingomis povandeninėmis jausenomis, susieti savo povandeninius potyrius su kūryba. Dalis pamąstymų, potyrių pavirsta į piešinius, tiksliau litografijas, yra šiek tiek dokumento, bet daugiau – būsenos ir atsiminimo. Litografija kaip piešinio metodas tam tinka: porėtas kalkakmenis – organiška gamtos medija, priimanti riebalinį piešinį. Ir vandenį.

17 kašalotų (2016 m. litografijų serija), 29 kašalotai (2019 m. projekto pradžia): visi pilni plastiko, automobilio detalių. Vandenyje nuskęsta ne tik miškai, bet ir 80% žmonijos sugeneruotų plastiko šiukšlių. Tad tarp mano verdenių, kanjonų, kelmų bei medžių įsitaiso ir miniatiūriniai (savam dydžiui) kašalotai. Kodėl? Nes tik tiek galiu.

Povandeniniai medžiai – orientyrai po vandeniu (pvz., „medis guli po dešine, 24 metrai“), o dažnai ir lankomi kaip objektai. Didžioji dalis – užsikonservavę gėlame šaltame vandenyje, šiuo metu galintys tapti ir degančių neaprėpiamų plotų, besaikių kirtimų ir „rekonstrukcijų“ simboliu. Medžiai, kurie audrų ir nuošliaužų metu tapo povandeniniais miškais, kelmais, nuolaužomis, objektais ir orientyrais. Paminklais. Vienas parodos dalyvių – medis (tiksliau, gal medžio citata) atkeliavo iš Asvejos ežero. Juodalksnis, greičiausiai lūžęs ir skendęs per audrą prieš daug metų. Nebylus tamsus simbolis, kuris po parodos, gali būti, iškeliaus į kitą ežerą.

Mano kaip menininkės tikslas – povandeninio pasaulio tyrinėjimas meniniu-vizualiuoju aspektu, pajautimas ir būsenų įvaizdinimas, žmonijos poveikis ir įtaka gyvūnams, globalinės planetos problemos“, pasakoja autorė.

Jolanta Mikulskytė yra menininkė, grafikė, VDA Grafikos katedros dėstytoja (nuo 2007 m.), Lietuvos dailininkų sąjungos narė (nuo 2009 m.). Daugiausia kuria estampo srityje.

 

Jolantos Mikulskytės paroda „Vis drumstas vanduo“ Pamėnkalnio galerijoje vyks iki spalio 19 d. Parodos lankymas – nemokamas.
Rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga.

 

J. Mikulskytė, Vėgėlė ir sienelės. 2019 m.
J. Mikulskytė, Vėgėlė ir sienelės. 2019 m.
LDS inf.

LDS narė, tapytoja Silvija Drebickaitė atstovavo Lietuvai 8 –oje Pekino Bienalėje

Rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 23 d., vyko jau 8 – ojoji tarptautinė Pekino meno bienalė, kurios tema „Spalvingas pasaulis ir bendra ateitis“. Tarptautinės komisijos buvo atrinktas ir finalinėje parodoje, Nacionaliniame Kinijos meno muziejuje (Pekinas, Kinija) dalyvavo LDS narės, monumentalistės, tapytojos Silvija Drebickaitė kūrinys „Gelių planeta“ (“Flower Planet“, 2018).


Kinijos vyriausybės ir Kinijos dailininkų sąjungos 2003 m. inicijuota, Kinijos dailininkų ir literatų federacijos finansuojama, Pekino Bienalė, tai – tarptautinė, akademinė paroda, kurioje pristatomi išskirtiniai, tarptautinės komisijos atrinkti kūriniai. Bienalės organizatoriai gavę paraiškas iš 113 skirtingų pasaulio šalių, pristatė 595 vizualiuosius menininkus ir 640 vizualiojo meno kūrinių: tapybos, grafikos, skulptūros, instaliacijų, medijų meno darbus (194 meno kūrinius iš Kinijos, 446 meno kūrinius iš užsienio šalių). Be pagrindinės parodos, veikė šešios specialios šiuolaikinio meno parodos iš Baltarusijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos ir Pietų Amerikos. Remiantis įvairiais šaltiniais, parodą 2019 metais aplankė virš 180 000 žiūrovų.
Lietuvos atstovė, tapytoja Silvija Drebickaitė dalyvavo ne tik pagrindinėje parodoje, bet ir simpoziume, konferencijoje bei įvairiuose susitikimuose. Pagrindinis S. Drebickaitės įkvėpimo šaltinis – gamta. Žiūrovo akį dailininkės paveikslai patraukia pulsuojančiais spalviniais energingais potėpiais bei emociniais kontrastais. Drebickaitė gimė 1957 m. Šiauliuose. 1975–1980 m. tuometiniame Lietuvos valstybiniame dailės institute (dabar – VDA) studijavo monumentaliąją tapybą. Kompozicijos žinių įgijo iš Sofijos Veiverytės, tapybos – iš Leopoldo Surgailio, piešimo – iš Kazimiero Morkūno. Po studijų aktyviai įsitraukė į visuomeninių objektų sienų tapybos, mozaikų ir vitražų kūrybinius procesus. Nuo 1983 m. – LDS narė. Personalinėse ir grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje dalyvauja nuo 1972 m. Taip pat yra aktyvi Lietuvos ir užsienio tarptautinių plenerų dalyvė.

 

LDS inf.

Milenos Pirštelienės ir Agnės Šemberaitės keramikos meno paroda „REM miego fazė“

Rugsėjo 25 d., trečiadienį, 18 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2,  Vilnius) atidaroma  Milenos Pirštelienės ir Agnės Šemberaitės keramikos meno paroda „REM miego fazė“.
Nakties miego metu REM fazė (Rapid Eye Movement – angl.) pasikartoja keturis-penkis kartus, kaskart uždarydama vieno ciklo ratą. Neramaus miego fazės metu žmogaus smegenys yra aktyviausios. Jos apdoroja praėjusios dienos patirtis, priverčia nevalingai judėti užmerktas akis, kūną sukausto paralyžiumi ir sukelia ryškius sapnus, kupinus užkoduotos informacijos. Mokslinių knygų autorė Jennifer Ackerman yra pasakiusi, kad miegas primena nardymą po vandenį – su kiekviena faze neriame vis giliau. Žmogaus pasąmonė budri. Tarsi po nebylaus fiziologinių procesų ritualo, pasąmonė atrakinama, kartu išplukdant prisiminimus, tolimas vizijas... sapnus.          

   
Neramaus miego fazė – raktažodžiai, į vieną kolektyvinę parodą subūrę dvi Lietuvoje gerai žinomas šiuolaikinės keramikos autores Agnę Šemberaitę ir Mileną Pirštelienę. Virš dvidešimt metų šioje meno srityje dirbančios kūrėjos yra aktyvios lokalių ir tarptautinių parodų dalyvės, konkursų prizininkės, keramikos parodų kuratorės, Lietuvos dailininkų sąjungos narės. Be to, kurso draugės ir ilgametės bičiulės.      


Tema, sudominusi menininkes, žmoniją traukia jau nuo senųjų civilizacijų laikų. Nors teorijos nėra iki galo pagrįstos, šiandien mokslas tiki, kad sapnai atspindi pasąmonėje glūdinčią informaciją, žmogaus patirtis ir psichofiziologinius procesus. Įsisąmonintus bei neįsisąmonintus veiksnius, padedančius geriau suvokti save ir išorinį pasaulį. Vis tik, pagrindiniu parodos akcentu tampa ne tik sapnų tematikos universalumas, suteikiantis platų interpretacijų diapazoną, bet ir gana skirtinga dviejų kūrėjų plastinė, stilistinė raiška. Agnės Šemberaitės kūrybai būdingos daugiafigūrinės kompozicijos, kurių pagrindinėmis dominantėmis tampa siurrealios, pasakiškos, antropomorfiškos būtybės portretiniais veidais. Tradicinio kūniškumo suvokimas ir jo dekonstravimas, stilizuoti, vietomis provokatyvūs Agnės Šemberaitės personažai šį sykį persipina su Milenos Pirštelienės architektūrinėmis konstrukcijomis; vienišais miestų labirintais, kuriuose niūrios grafinės-linijinės erdvės pamažu rimsta, šviesėja, kontekstualiai pereinant prie meditacinės, japonų kultūrai būdingos tuštumos estetikos. Iš tiesų, paslaptingai skambančiame parodos pavadinime galima įžvelgti abi autores vienijantį sumanymą – siekį atskleisti individualius kūrybinius polėkius, kartu įrodant (ne)ribotas šiuolaikinės keramikos technikų bei idėjų galimybes. Klausimas – kur baigiasi keramikos žanro ribos – šiandien nebeaktualus. Dabar smalsumą kelia žanro galimybės. Hibridizacija. Kiek keramikos menas pavaldus žanriniams eksperimentams. Ugniai ir orui. Savotiškai alchemijai. Pažvelgus į kūrinius tampa akivaizdu, kad esama keramikos medžiagų įvairovė (akmens masė, porcelianas, fajansas, glazūros, pigmentai...), elektriniai ir raku degimai – tai sudėtingi įrankiai, tačiau ne konstanta. Autorių siekiamybe tampa noras išlipti iš tradicinio medžiagiškumo, pirmenybę teikiant teminiams išieškojimams ir individualiems technologiniams eksperimentams.


Skirtinga autorių stilistika ir kūrinių ciklai pamažu ekspozicijų salėje asimiliuoja, sugula į bendrą, fantasmagorišką sapnų albumą. Kolektyvinės pasąmonės, universalių archetipų ženklai, sukurti mus siejančių tarpkultūrinių mitų, folkloro čia persipina kartu su asmeninėmis patirtimis ir nuojautomis, vidiniais konfliktais bei troškimais, įgavusiais simbolinių sapnų pavidalus. Kūrinių tarpusavio komunikacija pina neįprastą naratyvą – vietoje kino kameros ir teatro scenos čia sąveikauja keramika, grafika, mažoji skulptūra ir architektūra. Detales išdidinanti fotografija. Sapnų regėjimams suteikiama savita, laiko įstiklinta kompozicija, kurioje atsiskleidžia ne tik gerai atpažįstami, autorėms būdingi meninės kalbos ženklai, bet ir asmeninių gyvenimo apmąstymų verpetai. Jie pripildo keramikinę plokštumą, figūratyvą, sukuria savitą erdvių panoramą. Gamtos ir betono miestai, apaugę tolimo pasaulio ilgesiu, nerimu ir mirtingumo suvokimu, alsuoja apleistumu ir tuštuma. Tačiau retsykiais, šiame pasąmonės žemėlapyje išnyra keisti, deformavę, kažkur realybėje matytų veikėjų šešėliai. O gal jų siurrealūs atspindžiai.  


Ratas vėl užsisuka. Tarsi panirus į naują miego ciklą, kurio metu pakliūname į fiktyvų, erdvėlaikio neturintį pasaulį, šiuolaikinės keramikos parodos „REM miego fazė“ ekspozicijoje žiūrovai kviečiami tapti racionaliais pasąmoningo sapno dalyviais (menotyrininkė Kamilė Pirštelytė).
Šiuolaikinės keramikos paroda „REM miego fazė“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki spalio 15 d. Parodos lankymas – nemokamas.


Parodą iš dalies remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga.

Agnė Šemberaitė
Agnė Šemberaitė
Milena Pirštelienė
Milena Pirštelienė
LDS inf.

Paroda „Tarptautiniai susitikimai su menu. Menų unija – menininkų unija“

Rugpjūčio 22 d. po parodos „Tarptautiniai susitikimai su menu. Menų unija – menininkų unija“ atidarymo Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministerijoje Vilniuje delegacija iš Lenkijos apsilankė LDS būstinėje. Čia kūrinių autoriams LDS primininkė E. Utarienė įteikė padėkos raštus, o po to aptartos lietuvių ir lenkų dailininkų bendradarbiavimo perspektyvos. Parodą, skirtą Liublino unijos pasirašymo 450-osioms metinėms paminėti, galite apžiūrėti iki spalio 31 d. (koord. A. Vozbinas).
 
Rugpjūčio 29 d. LDS būstinėje lankėsi menininkai iš Nepalo: Nepalo dailininkų grupės vadovas, Kathmandu dailės akademijos skulptūros katedros vedėjas ir daugelio tarptautinių projektų autorius Dhan Bhadur Yakha (Dhanu), bei jo kolegos Ram Pujan Thakur, Ram Kumar Poudel, Kiran Kumar Sigu. Po šilto susitikimo su LDS pirmininke E. Utariene bei kolegomis ir apsikeitimo atminimo dovanomis, menininkai išvyko į XXV-ąjį tapybos plenerą „Nidos ekspresija 2019“ Nidoje, kurį organizuoja tapytojas Saulius Kruopis. Šiemet plenero tema – plenero MEISTRAI randa BRÜCKE. Tad jos pėdsakų 25 plenero dalyviai iš skirtingų pasaulio šalių ieškos iki rugsėjo 9 d..

 

LDS inf.

Eidama 51-uosius metus mirė Jūratė Rekevičiūtė: dailininkė, šiuolaikinio meno projektų kuratorė, LDS narė

(1969 06 02 – 2019 09 01)

 Atsisveikinimas su menininke vyks Bernardinų bažnyčios Šv. Mykolo koplyčioje Vilniuje rugsėjo 5 dieną nuo 17 iki 21 valandos ir rugsėjo 6 dieną nuo 8 iki 12 valandos. Mišios už Jūratę bus aukojamos rugsėjo 6 dieną 11 valandą Bernardinų bažnyčioje. Amžinam poilsiui Jūratė Rekevičiūtė atguls Antakalnio kapinėse esančiame Menininkų kalnelyje. Jūratės mylimiausias gėlės žiedas buvo balta kalija.

Jūratė Rekevičiūtė gimė 1969 m. Kaune, 1996 m. Vilniaus dailės akademijoje baigė dailės pedagogikos studijas. Menininkė parodose dalyvauja nuo 1987 m., o 1997 m. įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą.


Jūratė Rekevičiūtė – įvairiapusiška menininkė, kūrusi grafikos, tapybos darbus, interjero detales, porceliano indus, juvelyriką, rengė instaliacijas, televizijos scenografiją ir prie visos dailės sričių gausos taip pat kuravo šiuolaikinio meno projektus. Išskirtiniai J. Rekevičiūtės kūrybos bruožai – ekspresyvios spalvos, barokiškai įmantrios, ekstravagantiškos formos. Autorė savo grafikos kūriniuose naudojo pačios naujai išrastą – atspaudo nuo suknelės techniką. Žymiausi J. Rekevičiūtės kuruoti projektai – 2005-2008 m. grafikos bienalė „Now Art Now Future. Print“ bei 2004 m. projektas „Džiazuojantis estampas“.

2005 m. J. Rekevičiūtė buvo įvertinta Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro Lietuvoje Sleipnir programos stipendija, 2006 m. Grafikos bienalės “Now Art Now Future. Freedom/Rytoj Yra Dabar. Laisvė” stipendija, 2006 m. “Meistro” apdovanojimu, Sankt Peterburgo XIV tarptautinis menų festivalyje “Master Klass”, o 2007 m. Künstlerhaus Lukas stipendija.

Lietuvos dailininkų sąjungos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą velionės giminaičiams, kolegoms bei visiems pažinojusiems dailininkę.

 

 

Jūratė Rekevičiūtė
Jūratė Rekevičiūtė
Jūratė Rekevičiūtė, XXI a. moteris
Jūratė Rekevičiūtė, XXI a. moteris
  PUSLAPIS IŠ 14  >>> Archyvas