Vidmanto Jusionio paroda „Prieš saulę“ Pamėnkalnio galerijoje
Gyvendami nuolatinės kaitos ir neapibrėžtumo laikais, manau, dažnai išjaučiame tai, kas yra „tarp“ gyvenimo ir mirties, fikcijų ir realybės. Tad šiek tiek pasivaikščiosiu po Vidmanto Jusionio paveikslų ekspoziciją ieškodama tarpinių būvių tarp tradicijų ir šiuolaikiškumo.
Linas Bliškevičius kalbasi su tapytoja Monika Radžiūnaite
Kiekvienas menininkas turi pirmą kartą patirti tai, kas jį lydi visą karjerą. Nuo pirmo paveikslo, studijų semestro, pirmosios parodos, kritikos straipsnio, pirmųjų pardavimų iki oficialios iniciacijos apeigos – gynimų. Tada trūksta tik pirmojo interviu ir pripažinimo. Pirmą interviu man duoti sutiko tapytoja, ką tik pristačiusi savo VDA baigiamuosius darbus galerijoje „Vartai“.






Birželio 20 d. 19 val. „Rupert“ meno centre, Vilniuje, atidaroma kino kūrėjo, poeto Jono Meko paroda „Leiskite man svajoti utopijas“, kurioje pristatoma viena paskutiniųjų menininko idėjų parodai – anksčiau nepublikuotos poezijos projektas. Tai ypač asmeniškas menininko grįžimas prie poetinių šaknų, santykio su poezija ir poetiškumu gyvenime ir kitose kūrybos srityse įprasminimas. Parodoje pristatomi anksčiau nepublikuoti Jono Meko eilėraščiai, atkeliavę iš daugiau nei šešiasdešimt metų kaupto poezijos archyvo, taip pat autoriaus filmai ir atrinkti garso kūriniai. Atliepiant Jono Meko asmenybei ir veiklai būdingą bendruomeniškumą, „Rupert“meno centre vyksianti paroda penkioms savaitėms taps aktyvia platforma diskusijoms, performansams, filmų peržiūroms, skaitymams, edukacinėms dirbtuvėms. Lydinčiomis programomis ir ekspozicijos architektūra siekiama kontekstualizuoti parodoje nagrinėjamas idėjas ir klausimus, apmąstyti poetinės laisvės, nostalgijos ir idilės sampratas Jono Meko kūryboje, atkreipti dėmesį į menininko kūrybinio palikimo gyvybingumą ir tęstinumą.
„Radikalus menas šiandien – tamsus menas; jo pagrindinė spalva – juoda.“ Ši vokiečių filosofo Theodoro W. Adorno citata pasirinkta pristatyti Šiuolaikinio meno centre atidaromą tarptautinę grupinę parodą „Kraujas ir žemė: tamsūs menai tamsiems laikams“. Daugiau nei dvidešimt menininkų darbų svarstys ką reiškia kurti meną šiandienos pasaulyje, kuomet privalome padaryti viską, kad jį išsaugotume? Birželio 14 d., penktadienį, 18 val. ŠMC taip pat bus atidaryta didžiulę įtaką Lietuvos meno scenai padariusio skulptoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Mindaugo Navako solo paroda „Daiktiškumai“.
„Turbūt nėra reikalo vardyti visų blogybių, su kuriomis gyvename šiandien ir gyvensime numatomoje ateityje. Radikaliai spartėjanti klimato kaita, deja, – tai tik žemutinė nata ilgoje litanijoje, kurioje taip pat yra ir globalinis populistinės politikos iškilimas, auganti neoimperializmo grėsmė mažoms šalims ir visų mūsų totalinė vergovė taip vadinamam „sekimo kapitalizmui“, kurį įkūnija mobilieji telefonai ir kitos mašinos, greitai galėsiančios pačios išmokti, kaip mąstyti. Meno paroda yra tokia turinio artikuliacijos forma, kurioje reikia rinktis kitokius kelius nei knygoje, filme ar bet kokiame renginyje, kalbančiame apie įdomias ir svarbias temas,“ – sako parodos „Kraujas ir žemė: tamsūs menai tamsiems laikams“ kuratoriai Anders Kreuger ir Julija Fomina.
Parodoje bus rodomi skirtingų kartų menininkų darbai, tarp jų – specialiai parodai sukurti sienos tapybos kūriniai (Bosmans, Heikkilä, Lee, Mikušev); abstrakčioji tapyba (Efimov, Taniguchi, Zimblytė); skulptūriniai darbai (El-Hassan, Laakkonen, Raila, Yeung); kūriniai, tiesiogiai susiję su žeme ir klimato kaita (Gill, Maknytė, Pempė, Wefers); videodarbai (Gaisumov, Žiūra); įvairaus formato performanso menininkų darbai (Emnoyumno, Khalfin, Kukama, Pupkevičiūtė, Tamoševičiūtė, Toomik). Atidarymo metu, penktadienį, vyks trys performansai.
Dar viena atidaroma paroda, skulptoriaus Mindaugo Navako „Daiktiškumai“ – tai kompaktiškas teminis projektas, pristatantis skirtingus pastaraisiais metais plėtotus kūrėjo praktikos aspektus. Navakas yra menininkas, kurio monumentali praktika ir socialinė pozicija unikaliai paveikė šiuolaikinę Lietuvos meno viešoje erdvėje vaizduotę. Šio menininko įtaka buvo esminė daugeliui pastarųjų dešimtmečių Lietuvos kūrėjų. Parodoje monumentalūs akmens elementai jungiami su smulkesne plastika, kurioje šiuolaikiškai tyrinėjamos sociokultūrinės menininką dominančių medžiagų – atvežtinių egzotiškų granitų, pigių tapetų, guminių užvalkalų, čiužinių ir buitinių rakandų – reikšmės.
Visą vasarą Šiuolaikinio meno centre vyks nemokamos ekskursijos. Birželio 15 d., šeštadienį, nuo 14 val. kviečiame į ekskursiją po parodą „Kraujas ir žemė: tamsūs menai tamsiems laikams“, kurią ves kuratoriai Anders Kreuger ir Julija Fomina. Ekskursija po Mindaugo Navako parodą „Daiktiškumai“ su kuratorė Ūla Tornau vyks birželio 19 d., trečiadienį, nuo 18 valandos. Parodos veiks iki rugpjūčio 18 dienos. Kiekvieną trečiadienį Šiuolaikinio meno centro lankymas yra nemokamas.
2019 06 19 – 07 09
LDS galerija „Arka”, Aušros Vartų g. 7, Vilnius
Atidarymas – birželio 19 d., trečiadienį, 18 val.
Parodoje pristatomi naujausi Rodion Petroff kūriniai priverčia suklusti. Kas yra triukšmas šiandieniame gyvenime? Ar gebame jį išgirsti, kai aplink cirkuliuoja tiek daug informacijos? Jei triukšmas įgautų vizualų pavidalą – kaip jis atrodytų?
Menininkas mėgina ne tik dekonstruoti triukšmo pavidalus, bet apčiuopti jo esmę – nuolatinę skirtingų naratyvų fragmentų tarpusavio konkurenciją. Nuo ikoninių kultūros vaizdinių, atpažįstamų veikėjų veidų iki abstrakčių formų virsmo kažkuo kitu, nežinomu, tačiau intriguojančiu. Triukšmas įkūnija perteklių.
Simboliški, ironiški vaizdiniai projektuojasi vonios kriauklėje - tarsi nusileidę iš kolektyvinės pasąmonės, menininkų bendruomenėje iki skausmo pažįstamų institucinių galios žaidimų peripetijų. Arba atsitiktinai iškritę iš šizofreniškos ir triukšmingos realybės stebėjime suklususio menininko barzdos.
Plaukas yra natūralus visraktis į išsamų pažinimą. Juo galima pasitikėti kaip alchemiška visumos dalele. Bet kas, jei šįkart jis tik apsimeta esantis tikru, užpildydamas sąmonę prasmių triukšmu?
Rodion Petrov (g. 1985) gyvena ir dirba Klaipėdoje. 2011 m. įgijo dailės magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. 2011/2013 JCE Bienalės laureatas, 2012, 2013, 2014 – Jaunojo tapytojo prizo finalininkas. Surengė 10 personalinių parodų ir dalyvavo virš 30 grupinėse parodose Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Prancuzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Rusijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Kinijoje.
Paroda „Arkos“ galerijoje veiks iki liepos 9 d.
Paroda yra galerijos kūrybinės programos, kurią dalinai remia Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, dalis.
Galerija atvira: II-V 12-19, VI 12-16
Namų galerijoje „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7- 105, Vilnius)“ 2019 m. birželio 11 d. 18 val. atidaroma Paulinos Pukytės piešinių ir jų pavadinimų paroda. Atidaryme dalyvaus autorė.
Menininkė ir rašytoja Paulina Pukytė, žinoma kaip tekstų, instaliacijų ir judančio vaizdo kūrėja ir dažniausiai dirbanti su rastais artefaktais, pateikia niekur anksčiau nerodytą savo kūrybos pusę – piešinius. Tai „naujos kartos“, t. y. skaitmeniniai piešiniai, piešti iPhon‘u arba iPad’u.
Lakoniški, vos kelių štrichų piešiniai kartu su savo pavadinimais tampa savotiškais mikroeilėraščiais – vizualiais haiku.
Juose Paulina Pukytė sujungia dvi savo kūrybos sritis – dailę ir literatūrą, panaudodama sau neįprastas menines priemones eksperimentavimui su savo pamėgta minimalistine raiška.
Parodos tikslas – sujungti šiuos „mikroeilėraščius“ į bendrą visumą, suformuoti iš jų vieną ilgą eilėraštį, o taip pat išnaudoti skaitmeninių priemonių teikiamas galimybes seniausiam metodui – piešiniui.
Paulina Eglė Pukytė (g. 1966 Vilniuje) yra menininkė, rašytoja ir kuratorė. Dešimto dešimtmečio pradžioje, po studijų Vilniaus dailės akademijoje, išryškėjo kaip savita menininkė, netelpanti į disciplinų, žanrų, ir technikų rėmus. Magistro laipsnį apsigynė Londono Karališkajame meno koledže. Gyvena ir kuria tarp šių dviejų miestų. Rašo kritinius ir satyrinius straipsnius kultūros temomis ir eksperimentinę literatūrą. 2017 m. kuravo 11-ąją Kauno bienalę „Yra ir nėra. Paminklo (ne)galimybės klausimas“. Jos kūrinių yra įsigiję MO muziejus ir privatūs asmenys.
Paroda veiks iki liepos 17 dienos. Parodos kuratorė: Aistė Kisarauskaitė
Organizatorius: VšĮ „Artišokai“, Vilnius
Parodą remia Lietuvos Kultūros Taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė
Namų galerija „Trivium“ (Vilkpėdės g. 7-105, Vilnius). Darbo laikas: trečiadieniais – sekmadieniais 15:00-20:00. Apsilankyti galima iš anksto susitarus tel. + 370 693 58318
2019 06 14 – 07 20
Atidarymas birželio 14 d. 18 val.
VDA Parodų salės „Titanikas“ II a.
„Meno celės“ – tai kasmetinis, jau ilgametes tradicijas turintis Vilniaus dailės akademijos renginys, pristatomas menų festivalio „Kultūros naktis“ metu. Centrine ašimi tampa parodų salėse „Titanikas“ rengiama paroda, išsitęsianti po visą Vilniaus dailės akademiją bei jos padalinius ir galerijas. Instaliacijos, performansai, koncertai ir kūrybinės dirbtuvės užtvindo Vilniaus dailės akademijos erdves ir kiemus. Tačiau, visų svarbiausia, kad tai viena iš retų progų pamatyti šviežiausius kūrinius, susipažinti su temomis ir procesais, kuriais gyvena jauniausia šalies kūrėjų karta. Parodos dalyviai – bakalauro ir magistrantūros studijų pakopų absolventai.
Vilniaus dailės akademijos erdvės suburia kūrėjus, kurių siekiai ir energija netelpa į jokius kontūrus. Tuo tarpu įkvėpimas – tarsi mikroorganizmai, kurių vystymuisi reikalingos tam tikros sąlygos: drėgmė, maisto medžiagos, šiluma, rūgštinis pH ir deguonis. Įgyvendinus šiuos poreikius gamtinės organizmų kultūros plečiasi, skverbiasi į paviršius ir giliausius plyšius.
Menininko Vlado Suncovo kurta parodos architektūra – terpė vešėti įvairaus pavidalo formoms, idėjoms ir medžiagoms, bei jų tarpusavio ryšiams kurti. Laipsniškai kintanti platforma ant savo paviršių kaupia matomus, užuodžiamus ar tik nujaučiamus pasakojimus.
„Meno celės ‘19“ kviečia pasinerti į daugiasluoksnius tarpsmo procesus.
facebook event / renginys
Parodos atidarymas vyks birželio 14 d., 18:00, ją aplankyti galėsite iki liepos 20 d.
Paroda vyks ne tik ekspozicinėse erdvėse „Titanikas“, bet ir kituose VDA pastatuose. bei teritorijose.
Parodos kuratorė: Milda Dainovskytė
Ekspozicijos architektas: Vladas Suncovas
Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė, Marek Voida
2019 m. birželio 11–22 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje
„Kairė-dešinė“ pristatoma paroda „Vytautas Jurkūnas ir šeimos rinktinė: Jurqnizmas“. Atidarymas 2019 m. birželio 11 d., 18.00 val. VGMC (Latako g. 3)
Paroda aprėpia Jurkūnų šeimos trijų kartų kūrybinį palikimą. Ekspozicijoje pristatoma tik nedidelė privataus rinkinio dalis – nuo XX a. vid. Eugenijos Jurkūnienės (1907–2005) sukurtų aliejinės tapybos darbų iki Vytauto Jurkūno vyresniojo (1910–1993), Vytauto Jurkūno jaunesniojo (g. 1946), Andriaus (g. 1975) ir Jono (g. 1982) Jurkūnų piešinių.
Gausiausią ekspozicijos dalį sudaro šios parodos sumanytojo ir kolekcijos autoriaus Vytauto Jurkūno jaunesniojo įvairaus laikotarpio piešiniai ir keletas estampų. Jais dailininkas permąsto ir siūlo pagalvoti apie kiekvienam menininkui kylančius klausimus, nesvarbu, kokiu laikotarpiu dailininkas gyventų: ką piešti, tapyti, rašyti? Ką vaizduoti? Ką sukurti ar vaizduoti, kad sukuri? Ar tai turi būti kažkas naujo, ar naujai suprasto seno? O gal tokio nesuprantamo, kad neaišku bus – sena tai ar nauja? Pasak parodos iniciatoriaus, tokios ir panašios depresiją sukeliančios mintys (beje, sunkiai išvejamos lauk) nors ir gerokai nusibodusios, bet tokios savos, kamuoja dažną menininką.
Kalbėdamas apie parodoje rodomus savo piešinius, Jurkūnas teigia, jog dabar, tarp daugybės kitų darbų ieškodamas autoportretų parodai, suprato, jog yra nupiešęs tai, ką seniai norėjo, bet nežinojo, kaip nupiešti. „Tai ne tik veidai, žvilgsniai, judesiai, šviesos ir šešėliai. Pasirodo, tarp eilučių aš visada piešiau laiką“ – sako menininkas.
Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos rytas
Pokalbis su Elona Lubyte
Praėjusiame numeryje Giedrė Jankevičiūtė pokalbyje su AICA įkūrėjais Viktoru Liutkumi ir Laima Laučkaite aptarė tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcijos įkūrimą, gyvavimo pradžią ir tuo metu svarbiausius aspektus. Priminė mums, kad organizacija mini trisdešimtmetį ir ta proga verta inicijuoti pasakojimą iš pirminių šaltinių. Istoriją tęsiame kalbindami kitą, ilgametę AICA vadovę Eloną Lubytę.
Lietuvos bienalių paletėje atsiranda dar viena nauja spalva – šiemet rengiama pirmoji Šiluvos meno bienalė. Oficialus atidarymas vyks birželio 13 dieną Šiluvos bazilikoje – čia nuskambės specialiai bienalei sukurto šiuolaikinės muzikos opuso „Atverkite man teisumo vartus“ premjera (kompozitorius Arnas Mikalkėnas).
Bienalės programoje – parodos, įvietintos skulptūros, objektai, instaliacijos, žemės meno kūriniai, kūrybinės dirbtuvės ir po miestelį su molbertais nomadiškai klajojantys tapytojai.
Bienalė ir muzika – šie du raktiniai žodžiai pastaruoju metu sklando mūsų pokalbiuose ir mintyse, du žodžiai, koduojantys vieną svarbiausių metų aktualijų Lietuvos mene. Atiduodami pagarbą Lietuvos kūrėjams, laimėjusiems pagrindinį apdovanojimą Venecijoje už operą-performansą „Saulė ir jūra“, ir mes simboliškai bienalę pradedame muzikiniu kūriniu.
Antrasis stebuklas
Lietuva tiesiog kunkuliuoja meniniais įvykiais, čia nestinga ir bienalių tipo renginių. Kuo gi ypatinga bus Šiluvos bienalė? Pirmiausia, šios bienalės temą pasufleravo unikali vietos istorija, kurią nulėmė daugiau nei prieš 400 metų įvykęs stebuklas. Kalvinų dvasininkas, prisiartinęs prie akmens, paklausė verkiančios mergelės: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Tai tarusi, ji pranyko.
Raseinių rajono savivaldybė puoselėja viltį matyti Šiluvą ne vien kaip tikinčiųjų susibūrimo vietą tradicinių atlaidų metų, bet ir garsinti ją kaip Europos piligrimystės centrą, kuriame savo nišą rastų ir solidūs kultūros, meno renginiai. Stebuklas gali šioje vietoje pasikartoti, tik šį sykį – jau kitu pavidalu – kūrybinės energijos proveržiu. Kviečiame prisidėti prie stebuklo ir Šiluvos meno bienalę kartu paversti reprezentatyviu plataus spektro tarptautiniu renginiu, pristatančiu įvairių meno sričių kūrinius, autorius, meno tyrinėtojus ir kuratorius.
Komandinis darbas
Tad Šiluva nori atnaujinti savo veidą, neatsisakydama savo unikalumo. Todėl 2019 metų bienalės tema – citata iš Psalmių knygos: „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“ (Ps 118:22). Pirmapradis akmuo, į kurį remiasi visos žmogiškosios ir dangiškosios vertybės, aiškus ir nekintantis, kaip pirmasis tuščioje erdvėje ištartas Žodis. Bet kuri kūryba yra visatos sutvėrimo tęsinys, ir koks bus tas Naujasis Pasaulis priklauso tik nuo mūsų pačių. Giluminė meno esmė, slypinti už jo performatyvios funkcijos, gali tapti tuo kertiniu akmeniu, ant kurio guls visi vėlesni egzistenciniai sluoksniai.
Išskirtinis šios, pirmosios, bienalės bruožas – ji neturi vieno kuratoriaus, renginio programą, įvaizdį ir stilistiką kuria grupė kultūros ir meno atstovų iš kelių Lietuvos miestų ir organizacijų. Ar Šiluva galėtų tapti ne tik tikinčiųjų, bet ir meno piligrimų gausiai lankoma vieta? Ar Lietuvos meno pasaulis priims Šiluvą kaip dar vieną vietą, kurioje puoselėjamos šiuolaikinio meno tradicijos? Tai yra pagrindiniai klausimai, į kuriuos atsakys ši pirmoji bienalė.
APIE PROGRAMĄ
Du bienalės ciklai
Birželio 13 dieną atidarymo muzikos kūrinyje „Atverkite man teisumo vartus“ persipins klasikos, džiazo, post folkloro, sakralinės muzikos motyvai. Šį postmodernų derinį įgyvendins VU Kauno fakulteto merginų ansamblis „Veni Gaudere“ (vad. Adelė Mikalkėnienė), džiazo trio „Ąžuoliniai berželiai“ (Tomas Razmus – saksofonas, Simonas Kaupinis – tūba, Arnas Mikalkėnas – perkusija) ir solistė Dana Indane (LV). Tą pačią dieną Piligrimų centro muziejuje atidaroma Agnės Jonkutės tapybos darbų paroda.
Antrasis bienalės ciklas liepos 13 d. prasidės tarptautiniu meno simpoziumu, kuriame dalyvaus kelių šalių menininkai. Jo programa labai įvairi, apimanti pagrindines šiuolaikinės kūrybos sritis. Toliau bus tęsiamas parodų ciklas – Šiluvoje planuojamos Algimanto Šlapiko skulptūrų ekspozicija, Sauliaus Vaitiekūno objektų paroda, Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tapybos darbų paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje, Evaldo Mikalauskio didelio formato skaitmeninės grafikos pristatymas atvirose miestelio erdvėse.
Universali meno kalba
Bienalės svečias iš Portugalijos – dailininkas, fotografas, iliustratorius Bruno Gaspar. Šiluvoje jis planuoja pristatyti platų savo kūrybos spektrą: gatvės meną, tapybos darbus ir dailės objektus, sukurtus iš kartono pakuočių. Šio dailininko sukurti objektai bus eksponuojami Piligrimų centro galerijoje kartu su panašios stilistikos Aistės Juškevičiūtės darbais. Juk meno kalba yra labai universali, panašių prasminių ar formos štrichų galime atrasti skirtingų šalių menininkų darbuose.
Meno simpoziumo metu skirtingose Šiluvos vietose gims ir kelios erdvinės instaliacijos. Gretos Kardišiūtės žemės meno objektas – tūkstančiais medinių pagaliukų ant žemės paviršiaus „išaustas“ tekstilės rašto fragmentas, kuris papuoš kalvelę prie įvažiavimo į miestą. Audiovizualinio meno grupė „Bionics“ (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers) tuščioje istorinio pastato erdvėje eksponuos vaizdo-garso instaliaciją „Išlikti / prisiminti“. Andrius Kviliūnas, vienas nuosekliausiai videomeną Lietuvoje plėtojančių kūrėjų, tikras videomeno grynuolis, pakvies į savo darbų peržiūrą. Tuomet menininkas atliks performansą kartu su trio ONE TWO Free. Šią programos dalį užbaigs A. Kviliūnio specialiai bienalei sukurto videomeno kūrinio premjera.
Prisilietimas prie paveldo
Bienalės kūrybinėse dirbtuvėse – skirtingų meno žanrų studijos. Boriso Jakubauskio seminare bus kalbama apie tai, kas yra „Šiuolaikinė ikonografija, ikonografijos ištakos ir technologijos“. Kviesime sudalyvauti Vaivos Koveraitės-Trumpės „trasfer“ grafikos technikos laboratorijoje. Viešnia iš Baltarusijos VeraYahoudzik pristatys senąją primityvistinę „maliavankos“ tapybos techniką.
Garsiuosius Šilinių atlaidus, kiekvienais metais vykstančius rugsėjo 7–14 dienomis, savo fotografijose įamžins Tadas Kazakevičius, pelnęs kelis reikšmingus apdovanojimus tarptautiniuose spaudos fotografijos konkursuose. Šiluvos tradicijos juk taip pat ateityje keisis, labai svarbu užfiksuoti šią unikalią aplinką su jos žmonėmis, nematerialiojo paveldo turtą.
Pleneristų desantas
Dar vienas bienalės akcentas – tapytojų iš įvairių šalių „desantas“. Klajojančius su molbertais ir drobėmis lyg tikrus nomadus juos bus galima sutikti įvairiose Šiluvos vietose. Oksana Svizhak (UA), Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA), Daniel Gromacki (PL), Valentinas Varnas (LT) – tai tik dalis iš šios tarptautinės tapytojų kompanijos, kurie bandys Šiluvoje sukurti tikrą Paryžiaus Monmartro atmosferą.
Tokią atmosferą turėtų dar labiau sustiprinti bienalės klubas kavinės „Šiluvos karūna“ terasoje, kur menininkai galės pabendrauti su vietos bendruomene ar čia užklystančiais piligrimais, skambant džiazo muzikai...
Tegul kokybiškas šiuolaikinis menas gyvuoja ne tik Vilniuje, bet ir atokesniuose Lietuvos kampeliuose. Sukurdami įvairovę ir alternyvą, mes ugdome vieni kitus, skatiname iniciatyvumą, kūrybiškumą. Savo piligriminiame maršrute, netikėtų meno erdvių žemėlapyje pasižymėkime Šiluvą ir atkeliaukime čia idėjų ir smalsos pilnais krepšiais.
Visa informacija apie bienalės renginius – svetainėje www.menopiligrimai.lt ir FB paskyroje.
2019 metų Bienalės kalendorius:
Birželio 13 d.: bienalės atidarymas. Liepos 12 – liepos 27 d.: meno simpoziumas. Birželio 13 – spalio 12 d.: parodos, pristatymai, meninės akcijos.
PROGRAMA:
Bienalės atidarymas – šiuolaikinės muzikos opusas „Atverkite man teisumo vartus“ birželio 13d. 19 val. Šiluvos bazilikoje (Kompozitorius Arnas Mikalkėnas).
Birželio 13 d. 17 val. – Agnė Jonkutė. Tapybos darbų paroda Piligrimų informacijos centre (M.Jurgaičio g. 17 a, Šiluva). Paroda veiks iki liepos 17 d.
Nuo liepos 13 d. – tarptautinis meno simpoziumas.
Liepos 14 d. 15 val. Algimatas Šlapikas. Paroda-įvietinta skulptūra skverelyje priešais Šiluvos gimnaziją.
Rugsėjo 6 d. 17 val. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Tapybos darbų paroda Raseinių krašto istorijos muziejuje (Muziejaus g. 3, Raseiniai).
Liepos 19 d. - rugsėjo 15 d. Saulius Vaitiekūnas. Objektų paroda keliose Šiluvos erdvėse.
Nuo liepos 13 d. Evaldas Mikalauskis. Didelio formato skaitmeninės grafikos pristatymas atvirose miestelio erdvėse.
Liepos 21 d. 15 val. Bruno Gaspar (Portugalija). Instaliacija (ready-made), tapyba, gatvės menas. Šluvos piligrimų informacijos centras (M. Jurgaičio g. 17 a, Šiluva). Kartu savo darbus eksponuos Aistė Juškevičiūtė.
Liepos 19-26 d. Greta Kardišiūtė. Žemės menas, instaliacija (kalvelė prie įvažiavimo į miestą).
Liepos 13 d. 19 val. BIONICS (Lina Pranaitytė, Urtė Pakers). Erdvinė audiovizualinė instaliacija (ūkiniame pastate Naujoji g. 22).
Liepos 21 d. 18 val. Andrius Kviliūnas. videomenas, performansas kartu su trio ONE TWO Free. A. Kviliūnio specialiai bienalei sukurto videomeno kūrinio pristatymas Šiluvos kultūros namuose (J.Pauliaus II g. 12).
Rugsėjo 27 d. Tadas Kazakevičius. Šiluvos atlaidų fotografijų parodos atidarymas Šiluvos Jono Pauliaus II piligrimų namuose (M.Jurgaičio g. 5).
Kūrybinės dirbtuvės
Liepos 18–19 d. Vaiva Koveraitė-Trumpė. Kūrybinės dirbtuvės-projektas „Transfer grafikos technika“ Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14). Liepos 19–20 d. Borisas Jakubauskis. Seminaras „Šiuolaikinė ikonografija, ikonografijos ištakos ir technologijos“ Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14).
Liepos 22–23 d. VeraYahoudzik. Senosios primityvistinės „maliavankos“ tapybos technikos pristatymas Šiluvos parapijos namuose (Raseinių g. 14).
Plenerinės tapybos seansai
Oksana Svizhak (UA) Valerija Moskvitina-Dmytriieva (UA) Daniel Gromacki (PL) Valentinas Varnas (LT)
Bienalės programoje galimi nedideli pakeitimai, papildymai, naujausia informacija svetainėje www.menopiligrimai.lt ir fb paskyroje.