7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Autorius: ŠMC inf.

ŠMC inf.

Levitacijos mokslas ir asteroidas „Lietuva“, arba ką gali kosminis kūnas

Spalio 12 d., ketvirtadienį, 18 val.Šiuolaikinio meno centras kviečia į trečiąją 13-osios Baltijos trienalės„ Preliudo“ viešų renginių ciklo dalį, menininko ir tyrėjo Julijono Urbono paskaitą ir kūrybines dirbtuves – levitacijos pratimai – vaikams ir suaugusiems.


Levitacija – viena siekiamiausių, bet sunkiausiai pasiekimų būsenų, aprašyta, apdainuota ir bandyta susimuliuoti poezijoje, magijoje, fantastikoje ir moksle. Nepaisant plačiai žinomųjos pavyzdžių – nuo ore sklendžiančių angelų bažnytinėje dailėje iki fizikams puikiai žinomos diamagnetinės levitacijos – tai taip pat ir vienas mįslingiausių reiškinių. Matyt todėl, kad pasipriešinimas gravitacijai – tai iššūkis mūsų prigimčiai: tiek kaip žemiškai gyvybei, kurią veikia žemės trauka, tiek žmogaus evoliucijai, kurios eigoje gamta mums nesuteikė sparnų. O gal todėl, kad idealios levitacijos, arba absoliutaus lengvumo, patirti neįmanoma. Astrofizika, kosmoso antropologija, kosmoso medicina, oro poetika ir šokis kiekvienas savaip priešinasi žemės traukai, tačiau panašu, kad neįmanoma rasti vieno universalaus būdo jai įveikti.

ŠMC inf.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimai bus pristatyti ŠMC

Spalio 3 d., antradienį, 10 val. kviečiame į darbo grupės Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti posėdį, kuris vyks Šiuolaikinio meno centro skaitykloje (Vokiečių g. 2, Vilnius).

Posėdyje bus pristatyta Šiuolaikinio meno centro organizuojamų kūrybinių dirbtuvių, skirtų Lukiškių aikštės memorialo idėjų pasiūlymams plėtoti, visų penkių kūrybinių dirbtuvių dalyvių siūlomų memorialų projektų vizualinė medžiaga. Jų pristatymai tą pačią dieną bus paskelbti ir ŠMC tinklapyje adresu www.cac.lt.

Primename, kad liepos pabaigoje ekspertų komisija svarstė daugiau nei trisdešimt idėjų, pateiktų atrankai atsiliepiant į 2017 m. birželio 6 d. Šiuolaikinio meno centro paskelbtą kvietimą.

Tolimesniam kūrybinių dirbtuvių etapui buvo atrinkti penki pasiūlymai Lukiškių aikštės memorialo projektui. Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvauja architektas, humanitarinių mokslų daktaras, architektūros teoretikas Tomas Grunskis su kolektyvu „aexn“; skulptorius ir dizaineris Andrius Labašauskas; kraštotyrininkas Algimantas Lelešius; fotografas, filmų ir meno instaliacijų kūrėjas Darius Žiūra; bei kūrybinė grupė, kurią sudaro architektai Gintaras Čaikauskas, Kęstutis Akelaitis, Linas Naujokaitis, dailininkas Rimantas Dichavičius ir skulptorius Arūnas Sakalauskas (pastarasis autorių kolektyvas visuomenei pažįstamas kaip Vyčio paramos fondo kuriamo memorialo projekto autoriai).

Šiuo viešu projektų vizualinių rezultatų pristatymu siekiama praplėsti jau užmegztus dialogus su įvairių sričių specialistais, interesų grupėmis, savivaldybės bei Vyriausybės atstovais, tam, kad idėjų autoriai galėtų apsvarstyti naujus svarius argumentus (reiškiamus viešai ar kreipiantis į kūrybinių dirbtuvių organizatorius) prieš pateikdami galutines savo pasiūlymų versijas galutinei projektų atrankai.

Pristatant projektų vizualus dalyvaus Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas, šiuolaikinio meno kuratorė, architektūros istorikė dr. Ūla Tornau, šiuolaikinio meno kuratorė, komisijos pirmininkė Virginija Januškevičiūtė, komisijos nariai istorikas, VU Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas dr. Alfredas Bumblauskas, dailėtyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė dr. Lolita Jablonskienė, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Narkevičius, urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis.

Būsimojo memorialo tikslas – įamžinti ir pagerbti kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Ekspertų komisija siekė atrinkti pirmiausia tas idėjas, kurios neprieštarauja reprezentacinei aikštės funkcijai ir šiuo metu įgyvendinamam architektūriniam aikštės piešiniui; taip pat – tas, kurios, komisijos nuomone, geriausiai atsako į užduotį memorialu įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą. Ne mažiau svarbus kriterijus – idėjų atvirumas šiuolaikiškoms kultūros formoms.

Daugiau informacijos apie kūrybines dirbtuves: http://cac.lt/lt/other/general/17/8618

 

Kultūros ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis: T: +370 671 9951, E: arunas.malinovskis@lrkm.lt

ŠMC ryšių su visuomene atstovė Eglė Trimailovaitė: T: +370 692 06667, E: egle@cac.lt

 

ŠMC inf.

13-osios Baltijos trienalės Preliudas

13-OJI BALTIJOS TRIENALĖ
PRELIUDAS

2017.09.14–10.18
Parodos atidarymas: rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 18 val.

Kuratorius: Vincent Honoré

KAD IŠGYVENTUME, TURIME TAPTI
ANTŽMOGIAIS
KAŽKUO KITU
GEBANČIU MIEGOTI ANT BETONINIŲ GRINDŲ
AR SPJAUDYTIS TARMĖMIS
MOKYTIS NAUJŲ KALBŲ, IDANT APSAUGOTUME SAVO GLEŽNĄ ODĄ
VYRAI MUS STUMS NUO STOGŲ IR KLAUS, KODĖL NESKRENDAME
VYRAI ŠERS MUS STIKLAIS IR KLAUS, KODĖL NEKALBAME
VYRAI PALAIDOS MUS GRIUVĖSIUOSE IR KLAUS, KODĖL NESISTOJAME
VYRAI SULAUŽYS MUMS PIRŠTUS IR REIKALAUS GLAMONIŲ
MŪSŲ PAREIGA YRA IŠTVERTI
LAIKOTE MŪSŲ GALVAS PANARDINTAS PO VANDENIU –
DABAR ŽIŪRĖKITE, KAIP MES UŽSIAUGINAME ŽIAUNAS

TIESIOGINIAME KERŠTE
UŽ MOTERIS, KURIAS SUDEGINOTE
MOTERIS, PILNAS UGNIES
GEBANČIAS VISKĄ
GEBANČIAS BŪTI MOTINOMIS
SESERIMIS-MYLIMOSIOMIS
KOVOTOJOMIS
GEBANČIAS KVĖPUOTI, KAI MANĖTE, KAD UŽDUSIME
JŪS NUŽMOGINATE MUS
IR TUOMET LIEPIATE IŠGYVENTI
MES UŽSIKASAME GILIAI ŽEMĖJE
SUKURIAME SAVO ERDVES, SAVO ŠALIS
STATOME AUKŠTOS ŽOLĖS SIENAS
IR GYVENAME ŠEŠĖLIUOSE
VIEN TAM, KAD SUPRASTUME – NET IR TEN NESAME SAUGIOS
VIENAM TAM, KAD SUPRASTUME – ESAME SUTVERTOS
NIEKAD NESIBAIGIANČIAM GEDULUI
_________________________________________________
<…>

TAPOME SAVO PAČIŲ ŠMĖKLOMIS

NIEKUOMET NEBUVAU ŠITAIP PAVARGUSI
NIEKUOMET NEJAUČIAU ŠITIEK DAUG
STEBĖJAU, KAIP PASAULIS BAIGIASI, IR NUTARIAU PASIDUOTI
KOL

STAIGA IŠSIPLĖTUSI,
DESPERATIŠKA, PRITVINKUSI
MUTACIJA:
NEŽMOGIŠKA VIRSTA ANTŽMOGIŠKA

Ištrauka iš Liv Wynter eilėraščio „Kaip tampama antžmogiais“

13-osios Baltijos trienalės Preliudas atskleidžia tai, kas dažniausiai lieka nematoma: kėslus, įsipareigojimus, tyrinėjimus ir emocijas. Jo tikslas yra atidengti tai, kas brandina Trienalę – poezijos sekciją (žodžius, ritmus, mintis / poeziją, muziką, teoriją), formuojančią esminę projekto dalį, galbūt netgi patį jos branduolį. 13-ojoje Baltijos trienalėje poezija veikia kaip hibridinė kalba: ji išsprūsta iš norminių lingvistikos kategorijų ir atsisakydama remtis tradicinėmis mainų sistemomis įtvirtina save kaip pereinamąją formą – dramatiškai individualią ir kartu giliai kolektyvinę.

13-osios Baltijos trienalės Preliudas išryškina jos politinę poziciją, pats išlikdamas poetišku gestu: kalbėsime apie klasę, lytį, rasę, neįgalius kūnus, feminizmą, geismo dekolonizaciją ir teritorijas. Siekdami peržengti nusistovėjusią tapatybės sąvoką renkamės dinamišką buvimo kartu, priklausymo kažkam idėją. Kur mes prigyjame? Kaip tai įvyksta? Susiorientuoti padės esminiai šiuolaikinio meno postulatai: objektai-pamestinukai ir beformis subjektyvumas, antikategorizacija ir takumas.

Pradedame naudodami muziejų (su visa jo ekonomika) kaip alternatyvą žodžiams tų, kurie turi monopolinę galią kalbėti, kurie kalba garsiai ir nesustodami. Suteikiame erdvę tiems, kurie dažnai nutildomi. Taip pozicionuojame rašytinę ir šnekamąją kalbą bei santykį su žinojimu kaip pradinius trienalės taškus: Preliudas bus atvira ir laisva platforma, kurioje Dorotos Gawęda ir Eglės Kulbokaitės („Young Girl Reading Group“) suprojektuotoje scenoje vyks skaitymai, pokalbiai, susibūrimai, diskusijos ir debatai. Tačiau Preliude nebus išvadų, užsimezgęs tyrimas tęsis iki ir po trienalės atidarymo 2018 m. gegužę.

Parodos menininkai: Harry Burke, Anaïs Duplan, Penny Goring, Tarek Lakhrissi, Maria Minerva, Moor Mother, NON Worldwide, Precious Okoyomon, Planningtorock, Jackie Wang, Liv Wynter, Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė („Young Girl Reading Group“)

Parodos atidarymo vakarą performansus pristatys: Khairani Barokka, CAConrad, Caspar Heinemann, Sandra Jõgeva, Vytautas Jurevičius, Agnese Krivade, Tarek Lakhrissi, Dorota Gawęda ir Eglė Kulbokaitė („Young Girl Reading Group“)

Pirmą kartą savo istorijoje 13-oji Baltijos trienalė vyks visose trijose Baltijos valstybėse: Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje, nuo 2018 m. gegužės iki lapkričio. Visos trys parodos bus skirtingos ir trienalės visumą formuos kartu su papildomais projektais, tokiais kaip Preliudas, trienalės katalogas ir tinklalapis. 13-oji Baltijos trienalė vadinasi „Išsižadėk šmėklų“. Ją kuruoja Vincentas Honoré, asistuojamas Neringos Bumblienės ir Cédrico Fauq.

 

ŠMC inf.

Paroda „Slavs and Tatars“

Slavs and Tatars Iš lūpų į lūpas
2017.09.08–10.18
Spaudos konferencija: rugsėjo 8 d., penktadienį, 14 val. Parodos atidarymas: rugsėjo 8 d., penktadienį, 18 val.


Savo pirmąja solo paroda Baltijos regione menininkų kolektyvas „Slavs and Tatars“ meta iššūkį teorinių tyrimų hierarchijos sampratai ir švenčia kūniškąjį bei emocinį pažinimą ir šių žinių mainus. Parodos pavadinimas nurodo į istorijos ištakas – žodinį tradicijų perdavimą pasakojimais, maldomis, šnabždesiais, sąmojais ar gandais. „Slavs and Tatars“ savo kūriniuose pasitelkia, jų žodžiais tariant, „gaivinimo burna į burną“ metodą, tačiau vadovaujasi ne skubos ir tikslingumo, bet sąjungos ir prekybos principais. Juk, kaip bebūtų, burna yra organas ir maistui, ir meilei, ja galima ir kąsti, ir išgelbėti.


Kūno gebėjimas kaupti ir keistis informacija bei taip formuoti tapatybę buvo marginalizuotas dar Apšvietos amžiuje. Ar per kalbą, organus, maistą ar amatus įgytos žinios gali būti pritaikytos valdymo sistemų srityje? „Slavs and Tatars“ teigimu, geriausias būdas kovoti su tapatybės politika yra sukaupti kuo daugiau prieštaringų tapatybių, o drauge – ir pasakojimų. Savo parodomis, leidiniais ir paskaitomis menininkai tyrinėja šiuos ir panašius sinkretizmus, leisdamiesi į regionus, plytinčius nuo Berlyno sienos rytų iki Didžiosios kinų sienos vakarų.


„Slavs and Tatars“ parodos Vilniuje pagrindas – naujas kūrinių ciklas „Rauginta politika“, kurį įkvėpė XIX a. Vilniuje veikusi „Šubravcų“ (nenaudėlių) draugija, kurios veikloje dalyvavo ir Vilniaus universiteto bendruomenė. Menininkų skulptūrose, instaliacijose ir tekstilės kūriniuose sujungiamos Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) laikotarpio ir šiandieninėje Lietuvos, Lenkijos ir Krymo teritorijoje gyvenančių vietinių bendruomenių, tokių kaip karaimai, tiurkų grupės tauta, išpažįstanti tarpinę judaizmo atšaką, istorijos. Ir nors žymiojo Trakų rauginto agurko receptas seniai prarastas, pro fermentacijos filtrą puikiai galima stebėti ir politiką.


Vietinį regiono kontekstą parodoje „Iš lūpų į lūpas“ įkūnija įsivaizduojamos geografijos, vis dar menkai pripažįstamos baltiškoje tapatybėje, išgyvenančioje nuolatinius pokyčius, o šiuo metu keičiančios Rytų Europos žymę Šiaurės Europos priedanga. Parodoje skamba musulmoniškas kvietimas maldai turkų kalba – kontraversiškasis azanas tampa fonu „Suaugusių antakių manifestui“ ir Artimųjų Rytų išminčiaus-kvailio Molos Nasredino figūrai. Tokiu būdu paroda „Iš lūpų į lūpas“ siūlo į praeitį pažvelgti iš nuolat kintančios perspektyvos, o ateitį išvysti ir kaip pažadą, ir kaip kartotę.
„Slavs and Tatars“ kolektyvo veiklos dešimtmetį žyminčioje keliaujančioje parodoje (pristatomoje Šiuolaikinio meno centre „Zamek Ujazdowski” Varšuvoje, parodų erdvėje „SALT Galata“ Stambule, „Pejman“ fundacijoje Teherane, Šiuolaikinio meno centre Vilniuje ir Šiuolaikinio meno muziejuje Belgrade) menas tampa vertimo platforma, kur vienas organas virsta kitu, širdis – protu, skrandis – galva, – o tai yra neatsiejama viso abraomiškojo (krikščioniškojo, musulmoniškojo ir judaistinio) svetingumo dalis.


Kuratorė: Monika Lipšic Parodą „Iš lūpų į lūpas“ lydintys renginiai:
Rugsėjo 8 d., penktadienį 14 val. Spaudos konferencija 18 val. Parodos atidarymas 19 val. „Slavs and Tatars“ paskaita-performansas „79.89.09“
Rugsėjo 9 d., šeštadienį 12 val. Ekskursija po parodą su „Slavs and Tatars“
Rugsėjo 21d. ir 29 d., spalio 4 d. Ekskursijos po parodą su parodos kuratore Monika Lipšic
Parodą remia: Lietuvos kultūros taryba Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ifa: Vokietijos užsienio ryšių institutas Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje

Slavs and Tatars, Kviečių mula, 2011, instaliacija.
Slavs and Tatars, Kviečių mula, 2011, instaliacija.
ŠMC inf.

Elenos Narbutaitės paroda „Klestėjimas“ ŠMC

2017.06.16–08.13

Šiuolaikinio meno centras su malonumu kviečia jus į Elenos Narbutaitės parodos „Klestėjimas“ atidarymą šį penktadienį, birželio 16 d. 18 val. Tą pačią dieną bus atidarytos dar dvi naujos parodos: Šiaurinėje salėje pristatoma ŠMC ir Goethe’s instituto organizuojama filmų paroda „Darbas viename kadre“, o Pietinėje salėje - „Vienbalsė naktis“.

„Tik ką iš naujo perskaičiau vieną iš savo pastabų, užsirašytų vos pabaigus skaityti „Juozapą ir jo brolius“. Tąkart rašiau: „istorijoje pabaigos yra išgalvotos, o pradžios yra tik subjektyvių požiūrių rezultatas. Neverta jomis kliautis, nebent jeigu turi tam priežastį.“ Dar rašiau, kad turi būti seka, kad visos dalys ir epizodai turi nenutrūkstamai eiti vienas po kito. Dabar aš prisimenu, kad kažko, tarkim, knygos pabaiga, neužbaigia joje plėtojamos temos. Ir pabaiga nuo to labai priklauso – kaip sustoji. O sustojimas yra uždarymo priešingybė. Galiausiai, pratęsti toliau nebūtinai turi tas pats žmogus ar tas pats vėjas. Taigi, mane domina dalykų perrašymas ir kopijavimas. Jie labai būdingi ir muzikai.“

„Klestėjimas“ yra Elenos Narbutaitės „Xerox“ atspaudų trilogijos „Roberts“, „Juozapas“ ir „Vedęs vyras“ pavadinimas. „Juozapas“ – tai menininkės perrašytas Thomo Manno keturių knygų ciklas „Juozapas ir jo broliai“, o pavadinimas „Roberts“ – nuoroda į aktorę Julia Roberts. Ši aktorė „keičiasi keičiantis laikams, madoms ir personažams, lyg būtų perregima, bet ir pati yra vis tas pats pernelyg akivaizdus personažas,“ yra rašiusi Narbutaitė.

Nors pirmosios trilogijos dalys jau buvo rodytos anksčiau („Roberts“ serija eksponuota „Tulips & Roses“ galerijoje Briuselyje 2012 m., o „Juozapas“ – „Pm8“ galerijoje Vigo mieste Ispanijoje 2016 m.), visa trilogija šioje parodoje pristatoma pirmą kartą. Kiekvieną jos dalį lydi mobilios skulptūros iš serijos „Apžvalgininkai“ (sukurtos bendradarbiaujant su popieriaus inžinieriumi Mike’u Malkovu) ir garso takelis: Narbutaitės įrašytas muzikos miksas, Prince’o daina „Joy in Repetition“ ir Boramo Lie ir Grégoire Simono specialiai „Vedusiam vyrui“ sukurtas, atliktas ir įrašytas kūrinys „Green Alien Liquid“. Dideli grafikos atspaudai parodoje – tai „Kvailiai“. „C“ ir „Vėjas“ yra nauji šviesos darbai.

Drauge su šia paroda pristatoma ir nauja menininkės knyga „Žvaigždės atsiminimai“, išleista atskirai lietuvių ir anglų kalbomis. Joje publikuojami Narbutaitės, menininkės Candice Lin, rašytojo Marcelio Prousto, kuratoriaus Bernardo José de Souza’os, biofiziko ir rašytojo Luca Turino ir kuratoriaus ir rašytojo Raimundo Malašausko tekstai. Grafinį dizainą sukūrė Vytautas Volbekas su Goda Budvytyte. Trys Akvilės Melkūnaitės išversti fragmentai iš pirmosios publikuotos Prousto knygos „Malonumai ir dienos“ („Les plaisirs et les jours“) lietuvių kalba spausdinami pirmą kartą.

Elena Narbutaitė (g. 1984) dalyvavo tarptautinėse parodose, tokiose kaip Liverpulio bienalė 2016 m. ir bendras Lietuvos ir Kipro paviljonas Venecijos bienalėje 2013 m. Tarp pastarųjų metų grupinių parodų minėtinos parodos tokiose institucijose kaip „Escola De Artes Visuais do Parque Lage“, Rio de Žaneiras, Brazilija (2015); „Marco Museo de Arte Contemporanea“, Vigo, Ispanija (2015); „Art Department Di Tella University“, Buenos Airės, Argentina (2014). Ji bendradarbiavo kuriant „Federal“, „Nero“ ir „ŠMC Interviu“ žurnalų numerius bei įvairias kitas iniciatyvas.

Paroda būtų visai kitokia, jeigu niekad nebūtų buvę elektros. Taip pat ačiū parodos ir knygos autoriams ir visiems, kurie nuolat inspiruoja ir keičiasi, ypač Viktorui Vaičikauskui ir Raimundui Skipičiui („Optronika“) ir Andriui Petruliui („Ledigma“).

Kuratorė: Virginija Januškevičiūtė

Parodą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Šiuolaikinio meno centras
Vokiečių g. 2, LT-01130, Vilnius
Tel: 8 5 2608960, fax: 8 5 2623954
el. paštas: info@cac.lt // www.cac.lt
www.facebook.com/cacvilnius

ŠMC inf.

Paroda „Darbas viename kadre“ ŠMC

2017.06.11–08.06 Parodos pristatymas: birželio 16 d., penktadienį, 18 val.
Kuratoriai: Antje Ehmann ir Harun Farocki


Paroda „Darbas viename kadre“ (Labour in a Single Shot) – tai XXI a. žmogaus darbo enciklopedija, vaizduojanti darbo procesus penkiolikoje šalių penkiuose kontinentuose. Dvidešimtyje įvairių pasaulio miestų, taip pat ir Venecijos bienalėje (2015), viešėjusi paroda atkeliauja į Vilnių. Oficialus atidarymas Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) vyks Kultūros nakties metu birželio 16 d. 18 val. Parodą papildys Haruno Farocki sukurtų filmų programa suaugusiems ir vaikams, rodoma ŠMC kino salėje. 

Videomenininkas Harunas Farocki ir kuratorė Antje Ehmann trejus metus keliaudami po pasaulį pakvietė apie 400 kino kūrėjų patyrinėti darbo procesus savo šalyse ir gyvenamojoje aplinkoje. Kokie darbai yra tradiciniai, o kokie naujoviški? Kas yra apmokamas ir neapmokamas, fizinis ir intelektualinis, formalus ir neformalus, materialus ir nematerialus darbas? Filmo kūrėjai ir videomenininkai Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir Europoje bandė išsiaiškinti, ką šiandien apskritai reiškia sąvoka „darbas“.

Įvairiuose miestuose rengtų kūrybinių dirbtuvių dalyviams buvo iškeltos trys sąlygos: filmo trukmė neturi viršyti dviejų minučių, filmas turi būti apie darbą, negalima naudoti montažo. Šio projekto rezultatas – paroda iš mirgančių ekranų miško, kurių kiekvienas reprezentuoja atskirą miestą: Bengalūrą, Berlyną, Bostoną, Buenos Aires, Kairą, Ženevą, Hangdžou, Hanojų, Johanesburgą, Lisaboną, Lodzę, Meksiką, Maskvą, Rio de Žaneirą ir Tel Avivą.

„Jei norėčiau nežemiškai būtybei iš kitos planetos paaiškinti, kaip atrodo mūsų pasaulis, kokiais darbo instrumentais Žemėje naudojasi žmogus bei kuo jis maitinasi, taip pat kas tuo pačiu metu vyksta 15-oje žemės taškų, nusiųsčiau jai filmų kolekciją, atrinktą iš šių 450-ies. O dar geriau – visus juos iš karto“, – taip apie parodą kalbėjo amerikiečių televizijos prodiuseris ir režisierius Prof. Geoffrey Poisteris.

Praėjus šešioms savaitėms po paskutinių kūrybinių dirbtuvių Berlyno videomenininkas Harunas Farocki netikėtai mirė 2014 m. liepos 30 d. Berlyno menininkai Alice Creischer ir Andreas Siekmannas, prie projekto prisidėję grafinėmis piktogramomis, tuomet sakė: „Savo paskutiniuoju didžiu projektu Harunas norėjo apkabinti visą pasaulį.“

Parodos atidarymą ŠMC lydės Haruno Farocki filmo „Darbininkai išeina iš fabriko“ (Arbeiter verlassen die Fabrik, 36 min., 1995) peržiūros ŠMC kino salėje. Atidarymo vakarą filmas suksis nuolat, o atidarymo savaitgalį, birželio 17 ir 18 d., jis bus rodomas kas valandą, pradedant 12 ir baigiant 19 val. Dar kartą filmas bus pristatomas žiūrovams parodos uždarymo savaitgalį rugpjūčio 4–6 d. Filmas rodomas originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

Parodos metu ŠMC ir Goetheʼs institutas Vilniuje kvies žiūrovus plačiau susipažinti su darbo tema režisieriaus Haruno Farocki kūryboje. ŠMC kino salėje birželio 21 d. 18 val. bus rodomas jo filmas

„Palyginimui“ (Zum Vergleich, 61 min., 2009), birželio 22 d. 18 val. – „Sauerbruch Hutton architektai“ (Sauerbruch Hutton Architekten, 73 min., 2014), birželio 23 d. 18 val. – „Niekuo nerizikuojama“ (Nicht ohne Risiko, 50 min., 2004). Šie trys filmai rodomi originalo kalba su angliškais subtitrais. Parodą lydės ir speciali kino programa vaikams, kuri bus paskelbta vėliau. Pirmą kartą po Farocki mirties Vilniuje vėl bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės. Jas ves dokumentinių filmų kūrėja Eva Stotz, kurią tęsti projektą pakvietė Antje Ehmann. Kūrybinės dirbtuvės prasidės 2017 m. liepos 12 d. bendradarbiaujant su Šiuolaikinio meno centru (ŠMC) ir Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriumi (AMII).

HARUNAS FAROCKI (1944–2014) buvo žinomas vokiečių filmų kūrėjas, rašytojas ir dėstytojas. Nuo 1966 m. jis sukūrė daugiau nei 100 filmų televizijai ir didžiajam ekranui: dokumentinių filmų, naratyvinių filmų, filmų-esė, laidų vaikams. Nuo 1996 m. aktyviai dalyvavo svarbiose meno parodose muziejuose ir galerijose visame pasaulyje, tarp kurių – Manifesta 11, documenta 12, Venecijos bienalės ir kitos.

ANTJE EHMANN (g. 1968 Vokietijoje) yra kuratorė, rašytoja ir menininkė, gyvenanti ir dirbanti Berlyne. Daugelį metų ji aktyviai dirbo su Farocki. Jos naujausios kuruotos parodos: Harun Farocki. Another Kind of Empathy (su Carlesu Guerra) Antoni Tàpieso fonde Barselonoje (2016), Harun Farocki. What is at Stake (su Carlesu Guerra) IVAM Valensijoje, Ispanijoje (2016), Labour in a Single Shot 56-ojoje Venecijos Bienalėje (2015), Haus der Kulturen der Welt Berlyne (2015), MUAC Meksike (2014) ir Tel Avivo Šiuolaikinio meno muziejuje (2013). Taip pat: Harun Farocki. 4 films from 1967-1997. An Homage projektų erdvėje àngels barcelona (2014); Between Eye and Hand (Hotel Pythagoras, Samas, Graikija, 2012); Serious Games. War – Media – Art (Mathildenhöhe, Darmštatas, Vokietija, 2011) ir daugelis kitų.

Organizatoriai: Šiuolaikinio meno centras ir Goetheʼs institutas Vilniuje

 

 

ŠMC inf.

Lukiškių aikštės memorialo kūrybinės dirbtuvės Šiuolaikinio meno centre

Bendradarbiaudamas su Kultūros ministerija Šiuolaikinio meno centras kviečia teikti idėjas ir dalyvauti Lukiškių aikštės memorialo kūrybinėse dirbtuvėse. Ne vienerius metus užtrukęs, visuomenės ir ekspertų lūkesčių nepateisinęs Lukiškių aikštės memorialo kūrybinių idėjų atrankos procesas paskatino ieškoti naujų šios užduoties sprendimo būdų. Labai džiaugiamės Kultūros ministerijos kvietimu bendradarbiauti ir tikimės, kad pasirinktas kūrybinių dirbtuvių formatas bei galimybė menininkams konsultuotis su įvairių sričių specialistais jų metu sukurs visapusiškas sąlygas šiuolaikiško ir aktualaus memorialo sukūrimui.

Menininkai ar jų kolektyvai, norintys dalyvauti atrankoje į kūrybines dirbtuves, kviečiami iki 2017 m. liepos 20 d. Šiuolaikinio meno centrui teikti Lukiškių aikštės memorialo idėjų eskizus. Lukiškių aikštė yra formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pritaikyta prie šiuo metu vykdomo aikštės rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio. Projekto galutinė sąmata negali viršyti 500 000 eurų ir projektą turi būti įmanoma įgyvendinti iki 2018 m. gruodžio 1 d.

Iš kūrybinėms dirbtuvėms pateiktų idėjų 2017 m. liepos mėn. ekspertų komisija atrinks penkias. Bus skirtos lėšos jų plėtojimui, memorialo projektų parengimui bei sudarytos sąlygos konsultuotis ir dirbti su reikalingais specialistais (architektais, protokolo žinovais, istorikais, menotyrininkais ir kt.), atlikti kūrybos procesui būtinus tyrimus. Parengtus memorialo projektus menininkai pristatys visuomenei 2017 m. rudenį Šiuolaikinio meno centre. Iš pristatytų projektų bus atrinktas vienas, kurį bus siūloma įgyvendinti Lukiškių aikštėje.   

Daugiau informacijos apie atrankos į kūrybines dirbtuves sąlygas ir reikalavimus: http://www.cac.lt/lt/other/general/17/8588


Siūlomas idėjas prašome siųsti el. paštu info@cac.lt arba paštu adresu:
Lukiškių aikštės memorialo kūrybinės dirbtuvės
Šiuolaikinio meno centras Vokiečių g. 2 LT-01130 Vilnius
 

 

 

ŠMC inf.

Lukiškių aikštės memorialo kūrybinės dirbtuvės

Bendradarbiaudamas su Kultūros ministerija Šiuolaikinio meno centras kviečia teikti idėjas ir dalyvauti Lukiškių aikštės memorialo kūrybinėse dirbtuvėse. Ne vienerius metus užtrukęs, visuomenės ir ekspertų lūkesčių nepateisinęs Lukiškių aikštės memorialo kūrybinių idėjų atrankos procesas paskatino ieškoti naujų šios užduoties sprendimo būdų. Labai džiaugiamės Kultūros ministerijos kvietimu bendradarbiauti ir tikimės, kad pasirinktas kūrybinių dirbtuvių formatas bei galimybė menininkams konsultuotis su įvairių sričių specialistais jų metu sukurs visapusiškas sąlygas šiuolaikiško ir aktualaus memorialo sukūrimui.

 

Menininkai ar jų kolektyvai, norintys dalyvauti atrankoje į kūrybines dirbtuves, kviečiami iki 2017 m. liepos 20 d. Šiuolaikinio meno centrui teikti Lukiškių aikštės memorialo idėjų eskizus. Lukiškių aikštė yra formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais. Memorialo idėja turi būti skirta kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui įamžinti ir pritaikyta prie šiuo metu vykdomo aikštės rekonstrukcijos projekto erdvės ir mastelio. Projekto galutinė sąmata negali viršyti 500 000 eurų ir projektą turi būti įmanoma įgyvendinti iki 2018 m. gruodžio 1 d.

ŠMC inf.

Atidarytas Lietuvos nacionalinis paviljonas 57-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje

Gegužės 12 d., 19 val. buvo atidarytas Lietuvos nacionalinis paviljonas 57-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. Šiemet viename prestižiškiausių pasaulio meno renginių Lietuvai atstovauja Žilvino Landzbergo instaliacija R. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja dešimtą kartą. Penkis Lietuvos paviljonus nuo 1999 m. organizavo Šiuolaikinio meno centras.

Atidarymo ceremoniją pradėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasveikinimo žodžiais: „Jau dešimtą sykį Lietuva pristato savo šiuolaikinį meną čia, Venecijos bienalėje. Keturis kartus Lietuvos paviljonui buvo skirtas specialusis paminėjimas – o tai liudija Lietuvos šiuolaikinio meno scenos stiprumą ir gyvybingumą. Žilvinas Landzbergas yra vienas įdomiausių Lietuvos menininkų, savo kūryboje jungiantis piešimą, skulptūrą bei performatyvius elementus ir tyrinėjantis gamtos bei kultūros sankirtą. Man labai malonu dalyvauti dar vienos puikios šio talentingo kūrėjo parodos atidaryme.“

Ministrei pritarė ir Lietuvos nacionalinio paviljono komisaras bei Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas. Jis džiaugėsi dar vienu daug žadančiu Lietuvos pasirodymu 57-ojoje Venecijos bienalėje ir nuoširdžiai dėkojo projekto organizatoriams bei rėmėjams, be kurių pagalbos šio projekto įgyvenimas nebūtų toks sklandus.

Paviljono kuratorės Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė pristatė Žilvino Landzbergo kūrybos bruožus bei ypatingą architektūrinį parodos R kontekstą – šių metų Lietuvos paviljono pastatą Scuola San Pasquale, tapusį svarbia Landzbergo kūrinio dalimi.   

Menininkas Žilvinas Landzbergas padėkojo visiems, prisidėjusiems ir dalyvavusiems įgyvendinant šį sudėtingą ir įvairialypį projektą.

Po įžanginės dalies Lietuvos paviljono svečiai buvo pakviesti klausytis Styrmiro Örno Guðmundssono garso performanso „What Am I Doing With My Life?“, įgyvendinto kartu su Jokūbu Čižiku, Indriði Arnaru Ingólfssonu ir Ásta Fanney Sigurðardóttir. Vakarą pratęsė DJ Exotip muzikinis takelis ir „Delta Mitybos“ – menininkų vadovaujamo restorano, veikiančio Vilniuje, buvusioje tarybinių laikų valgykloje, – vaišės. Dar penkis vakarus iš eilės „Delta Mitybos“ maisto kūrėjai kvies Bienalės dalyvius ir lankytojus į slaptą restoraną Venecijoje, žadėdami išskirtinius skonio pojūčius ir netikėtas vaišingumo formas.


Žilvinas Landzbergas R
2017 05 10–10 29
Scuola San Pasquale, San Francensco della Vigna, Castello 2786, 30122 Venecija
Darbo laikas: antradieniais–sekmadieniais 10.00–18.00
Organizatorius: Šiuolaikinio meno centras, Vilnius Komisaras: Kęstutis Kuizinas Kuratorės: Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė

R yra būdingas Žilvino Landzbergo meninės praktikos elementas – erdvė ir objektas, veikėjas, raidė, ženklas ir portalas. Žilvino Landzbergo instaliacijos veikia fiziniame ir pasąmonės lygmenyse, įgydamos pasakos struktūrą, kurioje archetipiniai elementai, socialinės refleksijos ir asmeninės įžvalgos susipina į fantastinius erdvinius pasakojimus. Lietuvos paviljone pristatomo menininko kūrinio inspiracija yra tęstinis tyrimas apie modernybės įpročius, įaugusius į šiuolaikinę kultūrą: racionalumo sureikšminimą ir jo rezultatus etikos, meno ir architektūros laukuose; dominuojantį analitiškumą ir žūtbūtinį imperatyvą suskaidyti, dekonstruoti, poliarizuoti ir funkcionalizuoti; viso to įtaką kūno ir erdvės sampratai, kurią kartais lydi savotiškas pasaulio atkerėjimas ir supaprastinimas. Kai šie funkcionalūs pasaulio pažinimo įrankiai tampa pernelyg riboti ir vienodi, menininkas siūlo vėl – per integraciją, o ne kritišką pjūvį – užkerėti mūsų žvilgsnį į pasaulį, ir rimtai persvarstyti, kas yra kūnas, intuicija, kolektyvinė atmintis ir vaizduotė.

Žilvinas Landzbergas (g. 1979 m. Kaune) gyvena ir dirba Vilniuje. Landzbergas studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje ir baigė podiplomines studijas „De Ateliers“ rezidencijoje Amsterdame. Nuo 2003 m. Landzbergas aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs savo personalines parodas tokiose institucijose kaip Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir „Modern Art Oxford“ Jungtinėje Karalystėje. Jo darbai buvo pristatyti daugelyje tarptautinių grupinių parodų: „About the Trees“ Zentrum Paul Klee Berne (2016), „City Without Walls: Vilnius“ Liverpulio bienalėje (2010), „Lunar Distance“ muziejuje „De Hallen“ Harleme (2009) ir X Baltijos tarptautinio meno trienalėje „Miesto istorijos“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2009).

 

Ištraukos iš nepublikuoto dailėtyrininkės Elonos Lubytės pokalbio su Žilvinu Landzbergu (2017 m. kovas):

Kaip keistai tai beskambėtų, romantizmo ir neoromantizmo man reikia savo kasdieniame gyvenime, būvy. Tai net ne romantizmas, tai realizmas. Mes visi svajojame, mes visi fantazuojame, mes visi suprantame pasaulį skirtingai. Mes mokomi matyti panašiai, kad susikalbėtume, bet iš tiesų pasaulį matome kiekvienas labai skirtingai. Labai maži dalykai, trumpa informacija gali pakeisti santykį su diena, pakeisti visą dieną arba visą aplinką. Tai vyksta galvoje ir yra fikcija.


Aš supratau, kad mano kūrinių objektas yra žmogus. Pats žiūrovas tampa veikėju, sukuriančiu pasakojimą. Jis sujungia parodos elementus į seką ir tampa centru, aplink kurį aš dirbu.
Man įdomiau, kas atsitiks žiūrovui parodoje, negu tai, ką aš padarysiu nepriklausomai nuo jo. Neegzistuoja kūrinys be žiūrovo. Aš susidūriau su tokia situacija, kuomet darbas, iki tol studijoje matytas tik mano paties, toje pačioje studijoje, pamatytas kito sąmonės, pradėjo keistis. Aš suvokiu, kad kūrinys yra tarsi mikrobiologinis organizmas, turintis nepriklausomą savo laiko tėkmę. Ir šitų dalykų kartais net negali nuspėti ir kontroliuoti, gali tik jais pasikliauti ir vėliau pamatyti, ar jie pradeda gyventi, ar ne.


R yra įdomi kaip skulptūrinis pavidalas, per laikmečius nusistovėjęs, susikristalizavęs iki aiškios struktūros. Tai yra raidė, talpinanti bazines formas – apskritimą, trikampį, kvadratą – ir tiesę. O šios trys formos yra pirminiai architektūros ir skulptūros elementai. Tai Vakarų kultūros šrifto, per amžius kalto marmure, dalis. Jis skiriasi nuo, pavyzdžiui, persiškojo, kuris formavosi tapant teptuku ant keraminių paviršių. Tuo tarpu graikai ir romėnai turėjo kaltinį raštą. Kiekviena jų plyta ir plytelė yra antkapis, įamžinantis atmintį, įpaminklinantis akimirką, susintetintantis, stilizuojantis gamtos formas.


Atstovė spaudai: Eglė Trimailovaitė, E: egle@cac.lt / T: +370 692 06667
www.cac.lt
facebook.com/cacvilnius
instagram@lithuanian_pavilion

Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Rėmėjai: Lewben Art Foundation, Monika Mačiulytė, Galerie Fons Welters, UAB „Druskininkų RASA“

 

ŠMC inf.

Algirdo Šeškaus fotografijų paroda „TV“

Algirdo Šeškaus fotografijų paroda „TV“ organizuojama pasitinkant Lietuvos televizijos šešiasdešimtmetį – 1967 m. balandžio 30 d. transliuota pirmoji laida iš tuomet ką tik įkurtos Vilniaus televizijos studijos. Parodoje pristatoma keliasdešimt Algirdo Šeškaus fotografinių atspaudų, darytų 1975–1985 metais jam dirbant televizijos operatoriumi.

 

 

Televizijos diktorė Gražina Bigelytė. Fotografas Algirdas Šeškus, grafika Jurgio Griškevičiaus.
Televizijos diktorė Gražina Bigelytė. Fotografas Algirdas Šeškus, grafika Jurgio Griškevičiaus.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas