Tolesnis plastiko gyvenimas

Dūmuose paskendusi grafomanija

Per šventes

Ką žada Berlinalė

Surasti Oginskį savyje?

Kaip išvengti grožio baimės?

Grįžtančios istorijos

Trys (ne)numatytos misijos

Atvėręs duris į pasaulį

Kino naujienos trumpai

Tikroji lytis slypi giliau

Nenuvilianti klasika

Pralošti ir laimėti?

Prasibrovus pro minias ir mėsas

Dainuojantis bažnytkaimio fontanas

Jaunųjų „Hamletas“

Išsiskyrimų veteranas

Praėjusio laiko akimirkos

Tarp Sofijos ir Anos

Kino naujienos trumpai

PUSLAPIS
97

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Chantal Akerman: nesutikta herojė

Ji buvo taip arti, kad, regis, ranka pasiektum. Karštyje, einant palei sieną, šešėlio pusėje atrodė, kad štai jau netrukus galėsiu pamatyti vieną iš asmeninių kino herojų. 2015 m. liepos 3 d. Bolonijoje, „Il Cinema Ritrovato“ festivalyje, kino teatre „Arlecchino“, pristatytas restauruotas Chantal Akerman filmas „Žana Dilman, Prekybos krantinė 23, 1080 Briuselis“ („Jeanne Dielman, 23, quai du commerce, 1080 Bruxelles“, 1975). Pristatymą turėjo papildyti pirmasis režisierės trumpametražis filmas „Saute ma ville“ (1968), kurį ji sukūrė būdama aštuoniolikos, bei susitikimas su pačia Akerman. Neatsimenu, ką kalbėjome su kolege keliaudamos į seansą, nes, matyt, mintyse jau įsivaizdavau Chantal Akerman žodžius, o gal gestus. Dėliojosi klausimai, kuriuos norėjau užduoti.

Kelių pavidalų miestas

Kas pirma ateina į galvą, pagalvojus apie Frankfurtą prie Maino? Tai didžiausias Vokietijos, o ir visos Europos finansų centras, vieta, kur vyksta didžiausia ir svarbiausia pasaulyje knygų mugė, veikia vienas didžiausių pasaulio oro uostų. Kiek ilgiau šiame mieste pabuvęs pajunti, kad kažkas trikdo žiūrint į dangų. Staiga dingteli: dangaus be lėktuvo vaizdas. Kada tik pažvelgsi į dangų virš Frankfurto, erdvėje pamatysi judantį lėktuvą.

Kas, jei kalnai jau pasislinko, o mes to net nepastebėjome?

Rugsėjo pabaigoje Kolumbijos universitete (JAV) paskaitą skaitęs prancūzų filosofas Bernard’as Stiegleris teigė, kad visi gyvename nepastebimai stiprėjančiame hiperkontrolės režime, kuriam puikias sąlygas egzistuoti sukuria augantis informacijos perteklius. Pasak filosofo, informacijos perteklius savaime nėra negatyvus, tačiau jis tampa pavojingas mūsų vaizduotę industrializuoti siekiančių didžiųjų korporacijų rankose. Masinis skaitmeninių žmogaus pratęsimų (išmaniųjų telefonų aplikacijų, socialinių tinklų ir pan.) populiarumas suvienodina žmonių atmintį ir vaizduotę. Todėl, filosofo nuomone, „Google“ amžiuje žmonija rizikuoja pasiekti gilią dėmesio koncentracijos ir atminties krizę.

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”