Šiuolaikinio portreto tiesos

Yana Ross apie mūsų pasaulių apokalipses (II)

Kubietiškos muzikos dvelksmas

Apie filmus ir jų vertintojus

Apgaulingieji naivumai ir mažosios didybės

Yana Ross apie mūsų pasaulių apokalipses

Smegenys ir prisiminimai

Mano meilės laiškai

Atsivėrė daugybė prasmių

Piligriminė kelionė po Vilnių

Nepaprastas muzikinis aukojimas

Lengvas kultūros žanras

Amžinieji metų laikai

Kino naujienos trumpai

Rumunų kino panorama ir visa kita

Apie muziką ir infrastruktūrą

Desovietizacijos ritualas

Dangus drumzlinoje akyje

Iš nugalėjusio idiotizmo šalies

Mozartas pagal B’Rocką

PUSLAPIS
109

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Kasdienybės paviršiai

Anot Martino Scorsese’s, korėjiečių režisieriaus Hong Sang-soo filmai skirti ne papasakoti istoriją, bet parodyti gyvenimo fragmentus. Beveik visuose režisieriaus darbuose tai žmonių, dažniausiai vyro ir moters, nesėkmingi bandymai komunikuoti su komiškų nesusipratimų atspalviais. Gal būtent dėl to Hong Sang-soo vadinamas korėjiečių Woody Allenu.

Profesionalus neaktorius

Sunku pervertinti Jeano-Pierre’o Léaud vaidmenį 7-ojo dešimtmečio prancūzų kine. Be šio aktoriaus Naujoji banga, ko gero, būtų šiek tiek kitokia. Jis tapo savo laiko firminiu ženklu. Režisierius Olivier Assayassas kartą pasakė: „Dauguma aktorių gauna vaidmenis, kad sukurtų tam tikrą charakterį, o Léaud visada buvo išnaudojamas kaip Léaud. Sunku suskaičiuoti, kiek buvo sukurta filmų, kuriuose režisieriai statė jį prieš kamerą ir prašė, kad jis tiesiog būtų savimi.“

Oberhauzeno drąsa

Oberhauzene stebėjausi – kiek daug meilės ir pagarbos festivalio komanda bei žiūrovai jaučia mažosioms kino formoms. Visiškai nuoširdžiai, be jokios festivalinės pompastikos. Nesvarbu, ar filmas trunka pusvalandį, ar dvi minutes. Kiekvienas autorius pristatė savo kūrinį. Po seansų publika dalyvavo susitikimuose su režisieriais ar maloniai dalijosi įspūdžiais šalia pagrindinio festivalio kino teatro „Lichtburg“.

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”