Pasklidusi po pasaulį

Kultūrinių linijų sankirtos

Kino naujienos trumpai

Kiekvienas turi savo Žmogų-paukštį

Užmojus tęsiant

Trys „bravo“ Lietuvos baletui

Nedažni stiklo meno blyksniai

Šlykštūs žodžiai iš televizijų širdies

Paukštis labirinte

Atrasite savyje, pamatysite telefone

Žaidžiame... „Minetį“

Pakeliui į kiną

Naujas menininkės autoportretas

Subtilus prisilietimas

Krystianas Lupa Lietuvoje

Vilniaus festivalyje – žvaigždės iš įvairiausių šalių

Kino naujienos trumpai

Kuriant legendą

Apie deguonies prisodrintą utopiją

Grįžti, kur skambėjo muzika

PUSLAPIS
75

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Kas yra kinas?

Taikliai ir vaizdžiai atsakymą suformulavo iškilus prancūzų kino režisierius, teoretikas, Bazino sekėjas, nors beveik jo bendraamžis, Éricas Rohmeras, pakeitęs jį žurnalo „Cahiers du cinéma“ redaktoriaus poste. Jis rašė, kad daugelis kino tyrinėjimų iki Bazino, „kad ir kokie protingi ir sąžiningi būtų, į kino teorijos statinį dėjo naują, bet praktiškai nenaudingą akmenį, nes nebuvo skeleto. (...) Iki Bazino kino teorija konstatavo kai kurių fenomenų buvimą – kino kalbos, stambaus plano, montažo, bet nesugebėjo paaiškinti jų priežasčių. Bazinas įvedė metafizinį (tą terminą vartojo ir jis pats) matmenį ir pasiūlė kitą požiūrį į kiną, į jo specifiką.“ 

Nepatyręs

Filmo iš esmės neverta nė analizuoti – jis tragiškai blogas. Tai paprasčiausia „Juokis 2014“ ekranizacija, prisidengianti plačiajai visuomenei žinomais veidais. Klausimas: kokios temos reikia imtis, kad 50 procentų apklaustųjų, nusivalę prikibusius spragėsius, atsirūgę alumi ir skubantys namo, kad nepraleistų „Kakadu“ laidos, po filmo peržiūros pasakytų: „Labai gera komedija“? Reikia nei daug, nei mažai – kalbėti apie lytinius organus, pamosikuoti vibratoriumi, vyrui apsirengti moteriškais drabužiais, nuolat ekrane demonstruoti išvirtusius papus. 

Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius

Naujas lietuviškas filmas tapo tuo, ką galima vadinti nebeįvykiu. Anksčiau buvo laukiama, kada gi pasirodys lietuviškas filmas, dabar laukiama, kada nepasirodys. O jie vis pasirodo. Kažkas tyčiojasi iš siaubo žanro, pristatydamas begėdiškai nevykusį „Rūsį“, kažkas vidutinių pajamų šeimas gręžia apmokestindamas už didesniame ekrane rodomą televizinį turinį („Gustavo nuotykiai“), kiti tiesiog iki koktumo prastai perdarinėja jau (ne milijoną) milijardą kartų pasakotą istoriją („Pakeliui“), dar kiti renkasi seną gerą patikrintą būdą (ne pasakoti) varyti apie antrą galą stulbinamu pavadinimu „Nepatyręs“, o dar kiti tiesiog moko žiūrovą pamiršti, kad kadaise filmams buvo rašomi scenarijai ir juose vaidindavo aktoriai („Šventa karvė“), ką jau kalbėti, kažkas sukuria „Mes dainuosim“.

 

  

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”