Grožio apgaulė

Karo metafora

Ateities kilpos

Daug klausimų

Erdvės trauka

Kantri muzikos vasara

Tik tiek

Nuosprendis teatrališkumui

Septintoji „Baltijos banga“

Su Čiurlionio vardu

Kino naujienos trumpai

Šėlsmas, liūtys ir įžymybės

Kvėpavimo ritmas

Sužinau apie muziką daug naujų dalykų

Daugiau nei 100 procentų

Kai reikia įkvėpimo

Ryžtingų sprendimų priėmimo baimė tvyro visur

Raktažodžių skambesys

Tekstilė veikia

Pakeitęs britų kiną

PUSLAPIS
84

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Kas tas CPH: PIX?

Jei būsite Kopenhagoje pavasarį, neužsisėdėkite jaukiuose jos kiemeliuose ar lauko kavinėse, užsukite į kiną, nes CPH: PIX vertas jūsų dėmesio.

 

Industrija ar nacionalinės kultūros dalis?

Holivudą sukūrė prastai angliškai kalbantys, neišsilavinę žmonės, kurie investavo į kino gamybą pinigus, uždirbtus prekiaujant kailiais, siuvant drabužius, išdarinėjant mėsą, nelegaliai platinant JAV užsienietiškus filmus. Būsimų galingųjų Holivudo „mogolų“ profesijų sąrašas ilgas ir spalvingas. Dauguma jų buvo išeiviai iš Europos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos žydai „litvakai“. Amerikoje daugumai teko pradėti nuo nulio, todėl jie gerai pažino savo būsimus žiūrovus, žinojo jų lūkesčius, nes buvo jų dalis. Taigi gamino tokius filmus, kokių tie žiūrovai laukė. Tapę galingais kino prodiuseriais, jie nusprendė, kad bus geriau, jei kinas ir liks tik universalus produktas. Holivudo įkūrėjai ir valdovai greit tapo knygų ir filmų personažais. Brolių Coenų filme „Bartonas Finkas“ – 5-ojo dešimtmečio Holivudo satyroje – matome prodiuserį Džeką Lipniką, sukurtą Coenų iš Jacko Warnerio, Louiso B. Mayerio ir Harry Cohno bruožų. Lipnikas – kaip reta nemalonus tipas, besipuikuojantis savo galia ir galiausiai įvarantis jauną ir vilčių teikiantį dramaturgą Finką į kūrybinės krizės akligatvį. 

Kūrėjo atsakomybė

Amerikiečių režisieriaus Joshua Oppenheimerio filmas „Žudymo aktas“ („The Act of Killing“, 2012) pelnė daugybę apdovanojimų, kino pasaulyje tapo viena daugiausiai debatų sukėlusia dokumentikos juosta ir po truputį keičia Indonezijos visuomenės ir valdžios požiūrį į 1965–1966 m. vykdytą ir ilgą laiką „vieša paslaptimi“ laikytą genocidą. Iki šiol nenubausti nusikaltėliai filme inscenizuoja jų vykdyto siaubingo žudymo scenas, kuriose patys atlieka egzekutorių ir aukų vaidmenis. „Kino pavasaryje“ lankęsis režisierius pristatė naują dokumentinę juostą „Tylos žvilgsnis“ („The Look of Silence“, 2014), tęsiančią tą pačią temą: per genocidą brolio netekęs okulistas Adi su nusikaltėliais susitinka tikrindamas jų regėjimą. Pats režisierius atsisako dokumentikos termino, savo filmus vadina nevaidybiniais (nonfiction) ir teigia, kad juose kalba ne apie praeities baisumus, o apie šiandienos tikrovę.

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”