Koncertai Palangoje ir Šventojoje suksis „Laiko ratu“

Veikla, įkvėpta Nobelio premijos laureato patirties

Kino naujienos trumpai

Lėktuvai, vėliava ir neįprastas tiltas

Trys grūdai ir gausus derlius

Žvilgsnis į fotografiją

Gyventi ir mirti Marselyje

Kaulas vartotojui

Brėžiant kelių linijas

Pavojingas žaidimas

Galimybių suskambėti vis belaukiant

Įspūdžių medžioklė

Svetimi piešiniai

Iš Katedros aikštės Rotušės link

Antroji profesija

Kino naujienos trumpai

Maskvos parkai, kalvos ir Manhatano teismas

Lėlė ir ją mylintis aktorius

Judesio grožis

Skoningas praeities ir šiandienos sambūvis

PUSLAPIS
82

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Istorija be tuštumų

1984 m. Lietuvos kino studija sukrė film„Brys“. Tai pasakojimas apie septynis Raudonosios armijos kareivius. 1941-jbirel, naciVokietijai upuolus SSSR, jie Lietuvoje bando pasiekti fronto linijir pasivyti savus. Filmsukrė reisierius Aleksejus Simonovas, dabar jis – vienas ymiausių žmogaus teisigynjRusijoje. „Bryje“ debiutavo tada neinomi, po filmo ipopuliarjaktoriai, tarp j– tikros vaigds Sergejus Garmaas ir Aleksandras Feklistovas. „Brio“ operatorius – Jonas Gricius, kareivikelyje rastvaikpriglauduskunigepizode suvaidino Eimuntas Nekroius, lietuvių ūkinink– Liubomiras Lauceviius. Filme skamba ne tik rus, bet ir lietuvi, lenk, vokieikalbos, kurios turi parykinti „brolikos Lietuvos“ savitum. To savitumo „Bryje“ tikrai nedaug, gal tik viename epizode, kai rusai atsiduria lietuvių ūkyje ir tampa akivaizdu, kad lietuviams rusai nekelia jokiteigiamemocij, tik baim– tada tai buvo visai nauja gaida. Taiau sklido gandai, kad Lietuvos kino studijos meno vadovu dirbs Vytautas alakeviius priekaitavo Simonovui, esjo filmo kareiviai – nevykliai, ir taip juos parods reisierius pasielggdingai. Pamenu, Lietuvoje filmas buvo sutiktas labai altai 

Filmas – tai apmąstymas arba žvilgsnis į įvykį

2015 metais, vasario pabaigoje, prabėgus metams po Maidano įvykių, Vilniuje savo filmą „Maidanas“ pristatė Sergejus Loznica, dokumentinių ir vaidybinių film režisierius, kurio kūrybinėje komandoje neretai dirba ir lietuvių kino profesionalai. Su režisieriumi kalbamės apie atsakomybę imtis pilietinių veiksmų, žmonių pasiryžimą ginti savo vertybes, kitokią kino kalbą ir žiūrovo bei autoriaus santykius.

Kas yra kinas?

Taikliai ir vaizdžiai atsakymą suformulavo iškilus prancūzų kino režisierius, teoretikas, Bazino sekėjas, nors beveik jo bendraamžis, Éricas Rohmeras, pakeitęs jį žurnalo „Cahiers du cinéma“ redaktoriaus poste. Jis rašė, kad daugelis kino tyrinėjimų iki Bazino, „kad ir kokie protingi ir sąžiningi būtų, į kino teorijos statinį dėjo naują, bet praktiškai nenaudingą akmenį, nes nebuvo skeleto. (...) Iki Bazino kino teorija konstatavo kai kurių fenomenų buvimą – kino kalbos, stambaus plano, montažo, bet nesugebėjo paaiškinti jų priežasčių. Bazinas įvedė metafizinį (tą terminą vartojo ir jis pats) matmenį ir pasiūlė kitą požiūrį į kiną, į jo specifiką.“

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”