Apie mus

© „7 meno dienos“

 

Internetinis kultūros dienraštis ir
spausdintas kultūros savaitraštis 

 

Publikacijos ir informacija atnaujinama kiekvieną darbo dieną
Savaitraštis išeina penktadieniais

 

Leidžiamas nuo 1992 m. sausio 10 d.
Leidėjas VšĮ „7 meno dienos“

ISSN 1392-6462

 

Kontaktai:
 

Maironio g. 6, 01124 Vilnius
Tel.: +370 52613039

El. paštas redakcija@7md.lt

 

 

Redakcija:
 

Redaktorė – Monika Krikštopaitytė monika7md@gmail.com
Atsakingoji sekretorė – Rūta Jakimavičienė redakcija@7md.lt
Kinas – Živilė Pipinytė zivile.pipinyte@mail.lt
Teatras / Šokis – Milda Brukštutė Mildabrukst@gmail.com
Muzika – Laimutė Ligeikaitė
Stilius – Rita Markulienė
Dizainas – Jokūbas Jacovskis
Maketas – Vanda Čemerkaitė   

 

Tapkite mūsų rėmėjais!
 

VšĮ „7 meno dienos“, įm. kodas 302725178, sąsk. Nr. LT297044060007812538
Norėdami paremti, skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ būtinai įrašykite PARAMA.

 

Mus remia:  


Lietuvos kultūros taryba,
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 2017 metais projektą „Kultūros vertės" parėmė 25000 Eur.

Dėkojame geranoriškai prisidėjusiems:

VšĮ Lietuvos išeivijos dailės fondui

VšĮ „Lewben Art Foundation“

VšĮ „Meno fondui“

Ir privatiems asmenims

 

Taip pat leidžiame:
 

Žurnalas KINAS Leidėjas VšĮ „Meno dienos“
Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius, Lietuva
Tel.: (8 5) 261 3039, (8 5) 261 1926
El. paštas redakcija@7md.lt
www.zurnalaskinas.lt
 

Tapkite KINO rėmėjais

 

VšĮ „Meno dienos“, įm. kodas 300007987, sąsk. Nr. LT247044060003988597 

Norėdami paremti, skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ būtinai įrašykite PARAMA. 

 

 

 

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Būti nusikaltimo bendrininku, arba Vedami pasąmonės keliais

Vienas turtingas prancūzų ekscentrikas Dynnas Eadelas, keliaudamas po Sinajaus dykumą, greičiausiai buvo apsvaigęs nuo kvaišalų, nes, prisiminęs Davido Lyncho filmą „Kopa“ („Dune“, 1984), panoro jį pažiūrėti dideliame ekrane smėlio kopų apsuptyje. Taip atsirado ir buvo įgyvendinta kino teatro po atviru dangumi vidury niekur idėja. Deja, pastačius milžinišką ekraną, išdėliojus kėdes ir susirinkus svečiams, kai beliko įžiebti projektoriaus lempą, įvyko elektros perkrova. Seansas buvo atšauktas, Eadelas daugiau niekada negrįžo į Sinajų, kino teatro kėdės bei ekranas buvo palikti dykumos stichijos ir laiko valiai, o jų išnaras dar ir dabar galima pamatyti iš palydovo. Tą kartą gigantomanija ir avantiūrizmas nesuveikė.

Jaučiami, bet neparodyti

Douglaso Gordono filmo „Neturėjau kur eiti“ („I Had Nowhere To Go“, 2016) preliude Jonas Mekas pasakoja apie savo pirmąją fotografiją. Tiksliau, bandymą ją padaryti. Tai įvyko Semeniškiuose, per karą. Pamatęs netoli kaimo žygiuojančius sovietų armijos kareivius, Mekas nusprendė išbandyti savo fotoaparatą ir išbėgęs į kelią nufotografavo link jo artėjančių kareivių būrį. Meką šiurkščiai sustabdęs rusų karininkas suplėšė ir sumindė iš jo kameros ištrauktą fotojuostelę. Taigi pirmoji būsimo Amerikos avangardinio kino judėjimo vėliavnešio nuotrauka dienos šviesos neišvydo, bet pabandykite ją įsivaizduoti...

Filmai apie mus

Gydytoja Ženi gydo senus, pavargusius, nepasiturinčius žmones – tipiškus socialinių paslaugų vartotojus. Jos kabinetas (taip ir noriu rašyti senamadišką „ambulatoriją“) įsikūręs priemiestyje. Kabinetas ankštas, tai dar paryškina gausūs ir dažnai neįgalūs gydytojos pacientai, kuriems sunku patiems užlipti ar nusileisti siaurais laiptais. Vieną vakarą Ženi neleidžia studentui praktikantui atidaryti durų – darbo valandos seniai baigėsi. Kitą dieną ji sužino, kad į duris skambinusi juodaodė mergina rasta negyva.

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”