Prie jūros sužibęs deimantas

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) iškilmingu koncertu balandžio 20 d. atidarė savo naujuosius rūmus. Molio tinku dekoruota didžioji salė „Jūra“ – laužytais sienų ir lubų kontūrais, išraižytais pagal akustikos poreikius, – vizualiai primena ir brangakmenio briaunas. Tad taip ir maga pavadinti naujuosius rūmus prie jūros sužibusiu deimantu, juolab turint minty industrinį uosto kraštovaizdį. Kontrastas tarp, viena vertus, rafinuotų teatro architektūrinių formų ir jo veiklos turinio subtilumo, kita vertus, gana atšiauraus uosto etoso suteikia miesto atmosferai savitos romantikos! Regis, Klaipėdoje ir atgyja čia 1836 m. apsilankiusio Richardo Wagnerio dvasia (ypač prisiminus tikru estetiniu sprogimu prieš keletą metų tapusį KVMT „Skrajojančio olando“ pastatymą Klaipėdos elinge), ir kuriasi naujas, modernios estetikos Klaipėdos kultūrinis veidas.  

Kaip per atidarymą sakė teatro vadovė Laima Vilimienė, KVMT yra vienintelis naujas teatras, pastatytas Lietuvoje per 34 atkurtos nepriklausomybės metus. Reikšminga, kad nauji rūmai, atitinkantys moderniausius scenos menų reikalavimus ir pasižymintys stilinga šiuolaikine architektūra, iškilo ne sostinėje. Žinoma, tą lėmė poreikis – jau senokai buvo aišku, kad Klaipėdos muzikiniam teatrui reikalinga nauja scena, tačiau šiam poreikiui realizuoti reikėjo stiprios ir, sakyčiau, globaliai mąstančios komandos, kuri sugebėtų ne tik užtikrinti su statybomis susijusių darbų atlikimą, bet ir nepaleisti meninio teatro veiklos pulso per visus klajonių – gyvenimo be savo scenos ir patalpų – metus. Akivaizdu, kad su įžengimu į atnaujintus ir modernizuotus namus KVMT įgavo stiprų impulsą ne tik siekti veiklos kokybės, bet ir ambicingai pranešti apie save visai Lietuvai, o ir už jos ribų.

Atidarymo gala koncertas buvo pirmasis teatro kolektyvų ir publikos įžengimas į naujuosius KVMT namus. Jame siekta atspindėti ir teatro istoriją, žvelgiant į ją plačiai, pradedant minėtu Wagneriu, ir Klaipėdos krašto tapatybę – programoje buvo šiam kraštui skirtų kūrinių. Koncerte atsispindėjo ir repertuarinė KVMT įvairovė – nuo operos iki miuziklo ir šiuolaikinio baleto.

Koncerto kūrinius sujungė videopasakojimas apie teatrą ir jo statybą (renginio režisierius Dalius Abaris, režisieriaus asistentė Karina Novikova, scenarijaus autorius Mindaugas Nastaravičius, balsas už kadro – Giedriaus Arbačiausko). Kol publika rinkosi, salėje skambėjo Donato Bielkausko sukurtas muzikinis prologas, o kai KVMT simfoninis orkestras susėdo scenoje, diriguojant KVMT vyriausiajam dirigentui Tomui Ambrozaičiui nuskambėjo fanfaros iš Richardo Srausso simfoninės poemos „Taip kalbėjo Zaratustra“. Toliau Olando monologą iš Wagnerio „Skrajojančio olando“ padainavo Almas Švilpa – šio vaidmens atlikėjas minėtame KVMT pastatyme elinge bei Europoje Lietuvos vardą garsinantis klaipėdietis. Operos mėgėjai galėjo pasimėgauti netrukus scenoje pasirodžiusios Katerinos Estrados Tretyakovos atliekama Margaritos „Brangakmenių“ arija iš Charlesio Gounod operos „Faustas“. Abi operų ištraukas dirigavo Ambrozaitis.

Klaipėdos krašto ir paties teatro veiklos istoriją perteikė Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ (1996) ir Audronės Žigaitytės-Nekrošienės operos „Mažvydas“ (1988) ištraukos. Šie du kūriniai buvo etapiniai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare. Chorą „Ant kalnelio“ iš operos „Prūsai“ atliko KVMT mišrus choras, diriguojamas teatro vyriausiojo chormeisterio Vladimiro Konstantinovo. O operos „Mažvydas“ epilogą atliko šios operos premjeroje prieš daugiau nei trisdešimt metų dainavęs Vladimiras Prudnikovas ir KVMT choras, dirigavo Gintaras Rinkevičius. „Prūsus“ yra tekę girdėti, tačiau „Mažvydą“, prisipažinsiu, išgirdau bene pirmą kartą ir buvau nustebinta šios muzikos gaivumo bei subtilumo! Manyčiau, tikrai būtų verta atgaivinti šį Žigaitytės-Nekrošienės opusą, kad jį galėtų išgirsti ir pamatyti tos klausytojų kartos, kurios šio kūrinio nepažįsta.

Padainavęs Mažvydo epilogą Prudnikovas elegantiškai pakvietė į sceną savo kolegą ir buvusį mokinį Vytautą Juozapaitį – diriguojant Rinkevičiui solistai atliko Pilypo ir Rodrigo duetą iš Giuseppe’s Verdi operos „Don Karlas“. Po jo, pasveikinęs teatrą su įkurtuvėmis, Juozapaitis jautriai padainavo Žeraro ariją iš Umberto Giordano operos „Andrė Šenjė“. Maestro Rinkevičių prie dirigento pulto vėl pakeitė maestro Ambozaitis ir nuskambėjo scena „Gintaras ir perlytės“ iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“. Šoko KVMT baleto artistai, tačiau juos matėme ne scenoje, bet... ekrane. Kadangi grojo gyvas orketras, kuris akompanavo ekrane šokantiems baleto artistams, pasijutome lyg nebylaus kino seanse.

Toliau scenoje išgirdome KVMT solistus. Rita Petrauskaitė atliko Undinės ariją iš Antonino Dvořáko operos „Undinė“, Mindaugas Rojus – Tevjė dainelę iš Jerry Bocko miuziklo „Smuikininkas ant stogo“, diriguojant ilgamečiam teatro maestro Stanislavui Domarkui, sulaukusiam itin gausių aplodismentų, o Giedrius Gečys ir Beata Ignatavičiūtė su ypatingu artistiškumu padainavo Petisnė ir jo moters duetą iš Vladimiro Konstantinovo istorijų operos „Klaipėda“ (2023), diriguojant autoriui. Tarp šių kūrinių įsiterpė Švilpos ir Tretyakovos atliekamas svajingas Porgio ir Besės duetas iš George’o Gerschwino operos „Porgis ir Besė“ bei nuotaikinga Gioacchino Rossini operos „Šarka vagilė“ uvertiūra. Koncertą užbaigė choras „O Fortuna“ iš Carlo Orffo sceninės kantatos „Karmina Burana“, kurį dirigavo Robertas Šervenikas, bei šventinis post scriptum – „Brindisi“ iš Verdi operos „Traviata“, kurį diriguojant Ambrozaičiui atliko visi koncerte pasirodę solistai bei Judita Buklytė, Loreta Ramelienė, Ernesta Stankutė, Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė, Farshadas Abbasabadi, Tadas Jakas, Šarūnas Juškevičius, Valdas Kazlauskas, Virginijus Pupšys, Evertas Soosteris, Šarūnas Šapalas ir Vilius Trakys.

Prieš šį paskutinį šventinį akcentą į sceną tarti sveikinimo ir padėkos žodžio buvo pakviesta teatro vadovė Laima Vilimienė. LR prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą perskaitė prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, KVMT bendruomenę nuo scenos taip pat sveikino kultūros ministras Simonas Kairys ir Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.

Grįžtant prie deimanto metaforos, verta paminėti architektūrinio projekto autorius. Statinio projekto vadovas – Tomas Burokas (UAB „Inžinerinė mintis“). Atnaujinant teatrą darbavosi architektai: UAB „Inžinerinė mintis“ (Nomeda Karolina Petniūnienė, Eimantas Pranevičius, Mindaugas Rauckis), „studio GA“ GmbH (vadovas – Wolfgangas Gollwitzeris, Goda Visockaitė, Mitsuhisa Matsunaga), MB „Urbanistinė architektūra“ (Laimonas Bogušas, Tomas Medzelas). Interjero architektai: Marius Mateika, Indrė Ankudavičienė, Audronė Pakalniškytė (MB „MAMA architects“), akustinės dalies vadovai – Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė (UAB „Akustika plius“). Unikalaus rašto molio tinko apdailą salėse kūrė tapytojas ir dekoratorius, darbus atlikusios UAB „Barzdoti vabalai“ vadovas Mantas Petravičius. Teatro pastato modernizavimo projekto vadovas – KVMT vadovės pavaduotojas Naglis Stancikas.

Belieka palinkėti teatrui išskleisti meninius sparnus savo naujojoje scenoje, o publikai – lankytis spektakliuose. Nes būtent spektaklyje galima išvysti ir įvertinti visas naująsias galimybes.