7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Skaidra Trilupaitytė

Skaidra Trilupaitytė

Saitai, interesai ir individualios istorijos

Lietuvos dailininkų sąjungos bendruomenės

Kas ketverius metus Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) organizuojama kvadrienalė šiemet skiriama bendruomenių temai. Kaip teigė viena iš renginio kuratorių (organizavusi Vilniaus menininkų prisistatymą) dailininkė ir menotyrininkė Aistė Kisarauskaitė, jau kurį laiką kirbėjo mintis apžvelgti LDS narių veiklą, pasižvalgyti, „kokios gi yra vidinės Dailininkų sąjungos bendruomenės, koks menas gimsta iš tarpusavio bendravimo, kokios yra menininkų grupės“. Su tokia nuostata, netgi hipotezėmis, kurios buvo tikrinamos dar 2022 m. rudenį panašia tema surengtoje parodoje ir diskusijoje Panevėžio miesto dailės galerijoje, pamėginta įžengti į skirtingas Vilniaus parodines erdves. Atskirose ekspozicijose siekta tiek išskleisti aktyviausių LDS sekcijų ir regioninių padalinių veiklą, tiek fiksuoti neformalių laikinų grupuočių susibūrimus, ilgamečių kolegų ar bendraamžių ryšius. 

VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
VDA galerija „Titanikas“, LDS Vilniaus skyriaus bendruomenių ekspozicija. T. Tereko nuotr.
Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-dešinė“, „Sentimentai“. T. Tereko nuotr.
Vilniaus grafikos meno centro galerija „Kairė-dešinė“, „Sentimentai“. T. Tereko nuotr.
„Šv. Jono gatvės galerijos“ erdvė „Medūza“, LDS Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos Galerijos bendruomenių paroda „Šv. Jono medūzos ir aštuonkojai“. T. Tereko nuotr.
„Šv. Jono gatvės galerijos“ erdvė „Medūza“, LDS Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos Galerijos bendruomenių paroda „Šv. Jono medūzos ir aštuonkojai“. T. Tereko nuotr.
Galerija Arka, Meno Parko ir LDS Kauno skyriaus paroda „Atkarpos“. T. Tereko nuotr.
Galerija Arka, Meno Parko ir LDS Kauno skyriaus paroda „Atkarpos“. T. Tereko nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Politikų figūros: karikatūros, lėlės, avatarai

Politikai dažnai būna pagrindiniai politinio teatro kūrėjai, tačiau ne visada. Kartais veiksmą „įsuka“ plačiau nesiviešinančios kokius antraplanius veikėjus išryškinančios įvaizdžių gaminimo agentūros, kitais atvejais – užkulisiuose virvutes tampantys patyrę pilkieji kardinolai. Strategijas modeliuoja neva tikrąsias žaidimo taisykles diktuojantys tarpusavio ryšiais susisaistę didžiojo verslo rykliai, kiti „reikšmingi sponsoriai“ (paprastai taip pat likę tūnoti šešėlyje). Bet šį sykį ne apie juos, o apie tuos politikus, kurie patys reklamuojasi kaip įmanydami.

Kęstučio Grigaliūno kūriniai Signatarų namų parodoje. S.T. nuotr.
Kęstučio Grigaliūno kūriniai Signatarų namų parodoje. S.T. nuotr.
Thomas Schütte, „Suvienyti priešai: dešimties scenų pjesė“ (1994 m.) MO muziejuje. M.K. nuotr.
Thomas Schütte, „Suvienyti priešai: dešimties scenų pjesė“ (1994 m.) MO muziejuje. M.K. nuotr.
Thomas Schütte, „Suvienyti priešai: dešimties scenų pjesė“ (1994 m.) MO muziejuje. M.K. nuotr.
Thomas Schütte, „Suvienyti priešai: dešimties scenų pjesė“ (1994 m.) MO muziejuje. M.K. nuotr.
Kadras iš Domanto Vildžiūno filmo „Tikras garsas valstybės atgimimo 1989–1993 m.“. 2010 m.
Kadras iš Domanto Vildžiūno filmo „Tikras garsas valstybės atgimimo 1989–1993 m.“. 2010 m.
Parodos Signatarų namuose ekspozicijos fragmentas. LNM nuotr.
Parodos Signatarų namuose ekspozicijos fragmentas. LNM nuotr.
Parodos Signatarų namuose ekspozicijos fragmentas. LNM nuotr.
Parodos Signatarų namuose ekspozicijos fragmentas. LNM nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Pamąstymai apie patalpas

Vokiečių g. 2 klausimu

Dailės institucijoms Vilniuje, ko gero, nėra nieko mieliau, kaip keletą metų iš eilės dalyvauti... ne, ne bienalėse ar meno mugėse, o teisminiuose ginčuose dėl nekilnojamojo turto nuosavybės. Žinoma, piktai juokauju. Tačiau šis sarkazmas mintyse kyla neatsitiktinai – galvoju apie kai kurias kultūros politiką atspindinčias pernelyg ilgai nespręstas biurokratines problemas, kurios turėjo būti išspręstos jau kadaise. Galbūt neilgai trukus po to, kai valstybė atgavo politinę nepriklausomybę. Žinoma, anuomet visus kamavo kitos bėdos, visų pirma materialinis nepriteklius – po gerokai laike išsitęsusios ekonominės blokados prasidėjo netrumpi laukinio kapitalizmo metai, taigi ir kultūros politikos įstatymų bazės tvarkymas užtruko mažiausiai dešimtmetį.

Skaidra Trilupaitytė, Adomas Žudys, kadras iš videokomentaro trečiajam nutarties puslapiui „2135-ieji“
Skaidra Trilupaitytė, Adomas Žudys, kadras iš videokomentaro trečiajam nutarties puslapiui „2135-ieji“
Skaidra Trilupaitytė, Adomas Žudys, kadras iš videokomentaro trečiajam nutarties puslapiui „2135-ieji“
Skaidra Trilupaitytė, Adomas Žudys, kadras iš videokomentaro trečiajam nutarties puslapiui „2135-ieji“
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Grigalaičio nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Apie (absoliučią) meno įtrauką II

2022-ieji

Brangūs Didieji Vardai

Apskritai techninė „realybės ištampymo“ patirtis vaizduojamojo meno srityje vis dar neprilygsta Lietuvoje reklamuojamai virtualiajai kino realybei – visų pirma komerciškai pasiteisinusiam (o kaipgi kitaip) režisierės Kristinos Buožytės kartu su kitų kūrėjų komanda ne pirmus metus reklamuojamam filmui „Angelų takais“. Šį 2018 m. Venecijos kino festivalio Virtualiosios realybės programoje pirmą sykį pristatytą kūrinį pagal Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą norėčiau minėti būtent muziejų, o ne kino kontekste. Mat impresionistų ar XX a. pradžios didžiųjų modernizmo vardų kūrybos virsmas įspūdingų skaitmeninių srautų upėmis – neatsitiktinis reiškinys. Klasikinio modernizmo, simbolizmo ir pan. vardai bei vaizdiniai ne tik pritraukia būrius lankytojų, ypač turistų, bet ir iš principo „sklandžiai“ konvertuojasi į efektingas virtualybės patirtis. Režisierė kažkada prisipažino, kad mintis imtis būtent Čiurlionio jai atėjo „iš pavydo“.

Linos Pranaitytės ir Urtės Pakers dueto (BIONICS) audiovizualinė instaliacija „uni.code“, Istorijų namai. 2022 m. Organizatorių nuotr.
Linos Pranaitytės ir Urtės Pakers dueto (BIONICS) audiovizualinė instaliacija „uni.code“, Istorijų namai. 2022 m. Organizatorių nuotr.
Linos Pranaitytės ir Urtės Pakers dueto (BIONICS) audiovizualinė instaliacija „uni.code“, Istorijų namai. 2022 m. Organizatorių nuotr.
Linos Pranaitytės ir Urtės Pakers dueto (BIONICS) audiovizualinė instaliacija „uni.code“, Istorijų namai. 2022 m. Organizatorių nuotr.
Jannet Cardiff ir George Bures Miller, instaliacija „Opera mažam kambariui“. 2005 m. M.K. nuotr.
Jannet Cardiff ir George Bures Miller, instaliacija „Opera mažam kambariui“. 2005 m. M.K. nuotr.
„Angelų takais“ peržiūra. Organizatorių nuotr.
„Angelų takais“ peržiūra. Organizatorių nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Apie (absoliučią) meno įtrauką I

2022-ieji

Permąstydama vizualiųjų menų tendencijas 2022-aisiais pamėginau prisiminti kai kurias specifines ekspozicijas ir kompleksiškus renginius apibūdinančių posakių prasmes. Atkreipiau dėmesį į tai, jog sparčiai daugėja vadinamųjų imersinių (angl. immersive), arba patyriminių, parodų. Ne tik todėl, kad kai kurie renginiai yra susiję su kultūrinėse ir kūrybinėse industrijose diegiamomis skaitmeninėmis technologijomis, bet ir dėl to, kad šiandien noriai apeliuojama į aplinkos – gamtos, žmogaus ar nežemiškų būtybių ir pan. – betarpiškos pajautos, visa apimančių sąsajų klausimus.

MO muziejuje veikusi instaliacija „Core“, fragmentas
MO muziejuje veikusi instaliacija „Core“, fragmentas
MO muziejuje veikusi instaliacija „Core“, fragmentas
MO muziejuje veikusi instaliacija „Core“, fragmentas
„Vaikų miško paviljonas” vizualizacija
„Vaikų miško paviljonas” vizualizacija
Papildytos realybės projektas „Laimės žiburys“. NDG nuotr.
Papildytos realybės projektas „Laimės žiburys“. NDG nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Ar pasitikite skaitmeniniais antrininkais? (II)

Skverbimasis ne tik į dabartį, bet ir į mirusiųjų pasaulį, prisipažinsiu, glumina, nepaisant žinojimo, jog prie ekscentriškų įrankių greit priprantame. Pavyzdžiui, 2021 m. pradžioje ne vienas džiaugėsi ką tik pasirodžiusiu įmonės „MyHeritage“ pasiūlytu „Deep Nostalgia“ produktu. Čia demonstruojami žinomų istorinių asmenybių veidai sumirkčioja, nusišypso, galima stebėti ir subtiliai besikeičiančią niekada gyvai nefilmuoto žmogaus mimiką. Mat senovines fotografijas bendrovės puslapyje koregavo neuroninių tinklų programa, „atgaivinanti“ pasirinktą veidą trumpame vaizdo įraše.

„dSimon“ spektaklio akimirka
„dSimon“ spektaklio akimirka
Skaidra Trilupaitytė

Ar pasitikite skaitmeniniais antrininkais? (I)

Kažin ar šiandien ką nors nustebintume pareiškimu, jog kasdieniame gyvenime mus supa kūno funkcijas pratęsiantys automatai arba asmens tapatybę analizuojančios „protingosios programėlės. Įvairiausi skaitmeniniai padėjėjai kartais būna gana aktyvūs, netgi įkyriai besibraunantys į dėmesio lauką. Kai kurie mūsų įprato prie vadinamųjų asmeninių, nuolat besimokančių, asistentų.

Aktoriaus transformacija į JAV prezidentą Richardą Nixoną rengiant filmą „Nelaimingo nusileidimo Mėnulyje atvejui“
Aktoriaus transformacija į JAV prezidentą Richardą Nixoną rengiant filmą „Nelaimingo nusileidimo Mėnulyje atvejui“
Trump-Mr. Bean deepfake
Trump-Mr. Bean deepfake
Spektaklio-paskaitos „dSimon“ fragmentas
Spektaklio-paskaitos „dSimon“ fragmentas
Skaidra Trilupaitytė

Adomo Šaknis

Neiškapstomi kelmai požeminėse žinojimo sistemose

Medijų menininkas Adomas Žudys šiemet ėmėsi grandiozinio ir keisto sumanymo. Išsikasė milžinišką, kelių šimtų metų senumo pas gimines kaime kadaise nukirsto ąžuolo kelmą ir nutarė jį restauruoti. Taip išjudino dirvą gimtajame Šiaulių rajone ir „grįžimo prie šaknų“ idėją. Masyvų šaknyną jaunas kūrėjas vežė į skirtingas Lietuvos vietas ir apdorojo meno erdvėse, pats šio proceso metu bendravo su žiūrovais – pasakojo lankytojams apie dienos šviesą ne visuomet pasiekiančius, oficialiai užkardytus, ar tiesiog mokslo ignoruojamus, žinių šaltinius. Tuo lyg ir vertė abejoti nūdienos žmogaus proto racionalumu, gebėjimu atsirinkti faktus, tarsi savaime suprantamu mūsų pasikliovimu patikrintais autoritetais.

Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Adomas Žudys, „Ekskavacija“. D. Mikonytės nuotr.
Adomas Žudys, „Ekskavacija“. D. Mikonytės nuotr.
Gatvės akcija „Ekskavacija ne-istorijoje“.Kauno menininkų namų nuotr.
Gatvės akcija „Ekskavacija ne-istorijoje“.Kauno menininkų namų nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Iš parodos „šak/nis“, Šiaulių dailės galerijoje. D. Mikonytės nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Mėsos kelias

Miestietiškas supratimas

Kovą atsidaręs Vilniaus muziejus ir jo kūrimosi istorija jau sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Visiškas atsitiktinumas, kad dabartinės kultūros pasaulyje lauktos institucijos patalpos yra Vokiečių ir Mėsinių gatvių sandūroje. Tačiau pažįstant naująją direktorę menotyrininkę Rasą Antanavičiūtę, manau, jokio atsitiktinumo, jog tyrimams, istoriniams eksperimentams ir netikėtiems atradimams skirto muziejaus kolektyvas šią aplinkybę išnaudojo su kaupu.

Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. G. Janavičiaus nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Parodos „Nuo mėsinės iki muziejaus. Vieno namo istorija“ fragmentas. S. Žiūros nuotr.
Skaidra Trilupaitytė

Kuriantis žmogus tarp gyvūno ir algoritmo

Po paskaitos MO muziejuje

Šiandien neretai išgirstame apie kuriozinius nežmogiškos kūrybos atvejus. Komiškos situacijos ir anekdotiniai „YouTube“ vaizdeliai – išmanųjį telefoną elegantiškai maiganti beždžionė arba įmantrų piešinį vedžiojanti roboto ranka – išprovokuoja atitinkamas reakcijas. Žmogaus sąmonėje nuo seno glūdi ir „aukštesniojo“ kūrėjo įvaizdžiai, o juos Homo sapiens paprastai traktuoja gana rimtai.

Antropomorfizuoti vaizdiniai byloja nežemiškų dievybių – tariamų visatos kūrėjų – svarbą žmogaus vaizduotei; savo ruožtu archeologų ir kultūros tyrėjų aprašytą archetipinę totemų valdomo pasaulio sampratą šiandien keičia „už mus protingesnių“ mašinų naratyvai. Žmogaus galimybes tęsiančias ar pranokstančias būtybes – „nežmogiškuosius gyvūnus ir žmonių sukurtus organinius bei mechaninius padarus“ –  meno istorijos požiūriu mėgina analizuoti ir MO muziejuje veikianti paroda „Gyvūnas – žmogus – robotas“ (kutarorės Erika Grigoravičienė ir Ugnė Paberžytė).

Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Nomeda ir Gediminas Urbonai, Jonas Kubilius, sngan_projection, Pelkių intelektas, 2018, mišri technika. K. Stoškaus nuotr.
Ursula Damm, Birgit Bruggemeier: Karaokės baras: dainuojame musių kalba. 2018, instaliacija, vaisinės muselės. Iš MO muziejaus parodos „Bendrabūvis“. R. Šeškaičio nuotr.
Ursula Damm, Birgit Bruggemeier: Karaokės baras: dainuojame musių kalba. 2018, instaliacija, vaisinės muselės. Iš MO muziejaus parodos „Bendrabūvis“. R. Šeškaičio nuotr.
Pigcasso
Pigcasso
Makaka Naruta ir Davidas Slateris
Makaka Naruta ir Davidas Slateris
Menininkų kolektyvas „Obvious“, Edmondo de Belamy portretas
Menininkų kolektyvas „Obvious“, Edmondo de Belamy portretas
Mario Klingemann, „Praeivių atmintys“
Mario Klingemann, „Praeivių atmintys“
MO organizuotos robotikos užsiėmimo akimirka.
MO organizuotos robotikos užsiėmimo akimirka.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas