7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ignas Zalieckas

Ignas Zalieckas

Kūno pažinimas ir judesio tyrinėjimas

Pokalbis su šokėja Giedre Kirkile

Giedrė Kirkilė šoko tokiuose Vyčio Jankausko šokio teatro spektakliuose kaip „Dekreacija“ (2023), „Nematomas šokis“ (2021), „Agonija“ (2017), „Akloji dėmė“ (2015), „Judantys taikiniai“ (2011), „Liepsnos virš šaltojo kalno“ (2010), „Budėjimai“ (2008), „Žinia“ (2007) ir kt. 2023 m. sukūrė judesio monospektaklį „Kraitis“ („Vileišio 18“). Nuo 2014 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).

Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Kraitis“. V. Paulikaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Dekreacija“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Giedrė Kirkilė performatyvaus šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilė performatyvaus šokio vyksme „Nematomas šokis“. D. Putino nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Agonija“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Agonija“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Butkus ir Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Akloji dėmė“. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Butkus ir Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Akloji dėmė“. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Judantys taikiniai“. G. Jacikevičiaus nuotr.
Giedrė Kirkilė šokio spektaklyje „Judantys taikiniai“. G. Jacikevičiaus nuotr.
Ignas Zalieckas

Kurti teatrą, suteikiantį kitur neprieinamą patirtį

Pokalbis su aktoriumi Mariumi Karoliu Gotbergu

Aktorius Marius Karolis Gotbergas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Taisykla“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ (rež. Hilde Brinchmann, NKDT, 2022), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020), „Upė“ (rež. Ieva Jackevičiūtė, teatras vaikams „Pradžia“, 2018), „Šveikas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2018), „Pasirinkimas“ (rež. Vidas Bareikis, JT, 2016) ir kt.

Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kasdien klausti, kodėl esi teatre

Pokalbis su aktore Digna Kulionyte

Aktorė Digna Kulionytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Miego brolis“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2020), „Otelas“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT) ir Klaipėdos dramos teatro festivalis „TheATRIUM“, 2021), „Odisėja“ (rež. Žilvinas Beniušis, OKT ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2021), „Fedros meilė“ (rež. Laura Kutkaitė, OKT, 2021), „Borisas Godunovas“ (rež. Janas Klata, Klaipėdos dramos teatras (KLDT), 2021), „Meilė“ (rež. Agata Duda-Gracz, KLDT, 2022), „Storas sąsiuvinis“ (rež. Jokūbas Brazys, KLDT, 2023), „Fragmentas“ (rež. Dmitrijus Krymovas, KLDT, 2023), „Vakarų krantinė“ (rež. Juška, KLDT, 2023) ir kt. Už vaidmenis spektakliuose „Žuvėdra“ (rež. Brazys, OKT, 2022) ir „Lost Lost Lost“ (rež. Michałas Borczuchas, KLDT, 2022) apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Laurynas Luotė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Laurynas Luotė ir Digna Kulionytė spektaklyje „Vakarų krantinė“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė ir Darius Meškauskas spektaklyje „Fragmentas“. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Maiskis, Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Karolis Maiskis, Digna Kulionytė ir Jonas Baranauskas spektaklyje „Lost Lost Lost“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Storas sąsiuvinis“ Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Žuvėdra“. P. Žižliausko nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Digna Kulionytė spektaklyje „Borisas Godunovas“. D. Rimeikos nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdzinskas, Digna Kulionytė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Fedros meilė“. P. Žižliausko nuotr.
Džiugas Gvozdinskas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Džiugas Gvozdinskas ir Digna Kulionytė spektaklyje „Odisėja“. D. Tykumos nuotr.
Ignas Zalieckas

Gyvenimas dosnus įdomių asmenybių

Pokalbis su choreografe ir šokėja Aušra Krasauskaite

Choreografė, šokėja ir pedagogė Aušra Krasauskaitė sukūrė šokio spektaklius „Akvariumai“ („PADI DAPI Fish“ ir menininkų grupė „Žuvies akis“, 2013), „Karmen“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), 2017), „Dėdės ir dėdienės“ (Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“, 2019), „Šiluma“ (Šeiko šokio teatras, 2021), „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ („Lietuva“, 2023) ir kt. Taip pat sukūrė choreografiją operoms „Mažvydas“ (rež. Kęstutis Jakštas, „Lietuva“, 2020), „Undinė“ (rež. Gytis Padegimas, KVMT, 2022), „Klaipėda“ (rež. Padegimas, KVMT, 2023) ir kt. Atliko daugiau nei trisdešimt vaidmenų įvairiuose šokio spektakliuose. 2021 m. paskirta Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiąja choreografe.

Aušra Krasauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aušra Krasauskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“. M. Vitėno nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Šiluma“. Šeiko šokio teatro nuotr.
Scena iš baleto „Bolero“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Bolero“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Mažvydas“. Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ nuotr.
Scena iš operos „Mažvydas“. Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ nuotr.
Ignas Zalieckas

Spalvomis atskleisti veikėjo asmenybę

Pokalbis su kostiumų dailininku Juozu Valenta

Juozas Valenta sukūrė kostiumus tokiems spektakliams kaip „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras ir „Operomanija“, 2023), „Lunenbergas“ (rež. Olegas Šapošnikovas, „Lumo“ studija, 2023), „Raganosiai“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2023), „Tinder Dates“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, Stasas Žirkovas ir Kirilas Glušajevas, Vilniaus mažasis teatras, 2022), „Puikus naujas kūnas“ (Žygimantas Kudirka ir Arturas Bumšteinas, „Operomanija“, 2022), „Boksas“ (rež. Obcarskas, LNDT, 2022), „Batsiuviai“ (rež. Obcarskas, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2020), „Sombras“ (rež. Gintaras Varnas, NKDT, 2019), „Vienos miško pasakos“ (rež. Yana Ross, Jaunimo teatras, 2019), „Pamišėlis“ (rež. Oskaras Koršunovas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2018), „Eglė žalčių karalienė“ (rež. Koršunovas, OKT ir LNDT, 2016) ir kt.

Juozas Valenta. T. Kaunecko nuotr.
Juozas Valenta. T. Kaunecko nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Marius Repšys ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūryba kaip bendruomenės meninis aktas

Pokalbis su aktore Ieva Pakštyte

Aktorė Ieva Pakštytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2023), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Antigonė“ (rež. Māra Ķimele, Klaipėdos dramos teatras, 2019), „Motina“ (rež. Rabašauskas, KJT, 2019), „Audra“ (rež. Povilas Makauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018) ir kt.

Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje  „Delčia“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Delčia“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūryba – ne tik dovana, bet ir atsakomybė

Pokalbis su aktore Vaiva Kvedaravičiūte

Aktorė Vaiva Kvedaravičiūtė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Kreicerio sonata“ (rež. Masalskis, KJT, 2021), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Delčia“ (KJT, 2020), „Motina“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018) ir kt.

Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ . R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ . R. Šeškaičio nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė (antra iš kairės) spektaklyje „Miškelis“. D. Rimeikos nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė (antra iš kairės) spektaklyje „Miškelis“. D. Rimeikos nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Kreicerio sonata“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje „Motina“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Vaiva Kvedaravičiūtė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kiekvienas tą patį personažą suvaidins kitaip

Pokalbis su aktore Asta Zacharovaite

Aktorė Asta Zacharovaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Žmogus iš žuvies“ (rež. Eglė Švedkauskaitė, Jaunimo teatras, 2020), „Delčia“ (KJT, 2020), „Audra“ (rež. Povilas Makauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „R.E.M. (Rapid Eye Movement)“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2017) ir kt.

Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas dar prieš akis“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Asta Zacharovaitė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Asta Zacharovaitė, Simonas Storpirštis, Ieva Kaniušaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Kaniušaitė, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė ir Matas Dirginčius spektaklyje „Žmogus iš žuvies“. L. Vansevičienės nuotr.
Ignas Zalieckas

Kūrybinė upė

Pokalbis su aktore Marija Žemaityte

Aktorė Marija Žemaitytė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Meilė“ (rež. Agata Duda-Gracz, Klaipėdos dramos teatras, 2022), „Graži ir ta galinga: mimozos ir sirenos“ (Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Delčia“ (KJT, 2020),  „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“ (KJT, 2018), „Dvi Korėjos“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, KJT, 2018), „Mūsų miestelis“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2018) ir kt.

Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. Asmeninio archyvo nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga: Lietuvos moterys“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje-koncerte „Mimozos ir sirenos“. R. Šeškaičio nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė ir Artūras Lepiochinas spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Marija Žemaitytė ir Artūras Lepiochinas spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ignas Zalieckas

Teatrinė kalba skatina suvokti praeitį

Pokalbis su aktore Rugile Latvėnaite

Aktorė Rugilė Latvėnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Gyvenimas dar prieš akis“ (rež. Kirilas Glušajevas, Klaipėdos jaunimo teatras (KJT), 2023), „Žemaitėjė“ (rež. Darius Rabašauskas, KJT, 2023), „Mimozos ir sirenos“ (KJT, 2022), „Miškelis“ (rež. Valentinas Masalskis, KJT, 2022), „Įstrigę“ (rež. Árpádas Schillingas, KJT, 2021), „Jūrinės šviesos“ (rež. Jonas Tertelis, KJT, 2020), „Motina“ (rež. Rabašauskas, KJT, 2019), „Graži ir ta galinga“ (KJT, 2018), „Autonomija“ (Schillingas, Jaunimo teatras, 2018) ir kt.

Rugilė Latvėnaitė  spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė  spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje-koncerte „Graži ir ta galinga“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Ieva Pakštytė ir Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Žemaitėjė“. M. Penkutės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Miškelis“. A. Bukartaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Jūrinės šviesos“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Rugilė Latvėnaitė spektaklyje „Įstrigę“. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Spektaklio „Motina“ veikėjai. E. Sabaliauskaitės nuotr.
Simonas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
Simonas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė ir Valentinas Masalskis spektaklyje „Autonomija“. L. Vansevičienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas