SAVAITĖS FILMAI

Kai atlikęs bausmę kalėjime Anglas grįžta į mažą miestelį prie Tirėnų jūros, greitai vėl susitinka su kapų plėšikų gauja. Dėl savo nepaprasto talento jis geba susekti etruskų kapavietes, kurių radinius galima paversti pinigais. Tačiau su požemių pasauliu jį sieja ir prarasta meilė. Trečioji Alice Rohrwacher Tirėnų trilogijos dalis vėl gvildena klausimus, kaip elgtis su praeitimi. Filmas su visu būriu charizmatiškų personažų sukuria magišką erdvę, kurioje susipina tikrovė ir fantazija, praeitis ir dabartis. („La chimera“, rež. Alice Rohrwacher, Italija, Prancūzija, Šveicarija, 2023)

Aušvico komendantas Rudolfas Hössas (Christian Friedel) su šeima gyvena viloje šalia didelio sodo, kurį supa koncentracijos stovyklos siena. Kai Hössas turi būti perkeltas į kitą vietą, kyla grėsmė, kad šeimos idilė subyrės. Jo žmona (Sandra Hüller) atsisako palikti „svajonių namus“. Pagrindinė filmo prasmės dominantė – iš už prabangų namą ir sodą supančios sienos dieną naktį sklindantys garsai: skausmo ir prievartos sukelti šūksniai, žmonių aimanos, šunų lojimas ar krematoriumo liepsnų siautėjimas. Jonathanas Glazeris provokuoja žiūrovus ir tarsi ragina įsižiūrėti į savo kasdienybę, bandydamas suprasti, kada peržengiama riba, už kurios susitaikoma su savu nužmogėjimu ar jis imamas pateisinti. („The Zone of Interest“, rež. Jonathan Glazer, D. Britanija, Lenkija, JAV, 2023)

Tai 1904–1909 m. pasirodžiusio Władysławo Reymonto keturių dalių romano ekranizacija, stilizuota pagal XIX a. pabaigos paveikslus. Filme išryškinama jaunos moters, neįsitenkančios patriarchalinio pasaulio rėmuose ir dėl to nubaudžiamos, drama. Kaimo gražuolė Jagna traukia ne vieną vyrą, galiausiai išteka už turtingiausio ūkininko, senojo Borynos. Atrodo, vienintelis, kurį ji iš tiesų mylėjo, buvo jo sūnus. Tačiau romanas su vedusiu Anteku nesibaigs gerai. Paveikiausios filme šokių scenos, kuriose skamba L.U.C. ir „Rebel Babel Film Orchestra“ muzika. Bet pašėlęs šokis netrunka amžinai – filmas kartais sunkiai suderina formą su turiniu ir pameta gilesnių apmąstymų giją. („Chłopi“, rež. DK Welchman, Hugh Welchman, Lenkija, Serbija, Lietuva, 2023)

Paslaptingai mirus žinomos rašytojos (Sandra Hüller) vyrui, jai pareiškiami kaltinimai žmogžudyste. Nors filmas iš dalies remiasi kriminalinių trilerių ir teismo dramų elementais, jo centre – tikrovės iškraipymas, kurį sukelia interpretacijos, skirtingos perspektyvos ir selektyvus suvokimas. Puikiai suvaidintas, kruopščiai režisuotas ir nuosekliai dviprasmiškas pamąstymas apie visuotinai galiojančios tiesos ir vienareikšmiškų moralinių sprendimų neįmanomumą. („Anatomie d’une chute“, rež. Justine Triet, Prancūzija, 2023)

Tuos pačius įvykius matome kelių personažų – penktoko Minato motinos Saori, mokytojo Hori, mokyklos direktorės ir Minato – požiūriu. Kiekviena iš trijų filmo dalių prasideda namo, kuriame veikė įtartinas klubas, gaisru. Kiekviena pateikia vis kitą įvykių versiją, kartu su skirtingais žvilgsniais režisierius ne tik atskleidžia, kad viskas gali būti ne taip, kaip atrodo, bet ir vis labiau pabrėžia visuomenėje tūnantį blogį. Tai visuomenė, atsisakanti pasmerkti prievartą ir homofobiją, gerbti jausmus ir tikinti patriarchaliniais santykiais, yra tikrasis monstras. Todėl filmas tampa dar viena Hirokazu Kore-edos refleksija apie moralinį reliatyvizmą. („Kaibutsu“, rež. Hirokazu Kore-eda, Japonija, 2023)

Nedidelė grupė žurnalistų keliauja po pilietinio karo krečiamas Jungtines Amerikos Valstijas, kur naujienų agentūros „Reuters“ užsakymu ims interviu iš autoritarinio prezidento Baltuosiuose rūmuose. Pakeliui jiems tenka ne tik suabejoti savo idealais, bet ir kovoti dėl išlikimo. Sudėtinga, kartais nerimą kelianti distopija, kurioje kritiškai žvelgiama į karo, žurnalistikos ir JAV imperializmo ryšį. Taip filme sukuriama skirtinga atmosfera, kuria priešinamasi kovų estetizavimui. („Civil War“, rež. Alex Garland, JAV, D. Britanija, 2024)

Viktorijos laikų Anglijoje mokslininkas iš savižudės kūno ir kūdikio smegenų sukuria moterį, kurios vystymąsi stebi savo izoliuotame dvare. Kuo daugiau mokosi, tuo mažiau ši būtybė tenkinasi savo, kaip tyrimo objekto, egzistencija. Atradusi seksualumą, ji emancipuojasi nuo patriarchalinių ne tik savo „tėvo“, bet ir meilužio bei kitų vyrų intencijų. Mokslinės fantastikos filmas, kuriame šmaikščiai ir kartu poetiškai apmąstoma žmogiškoji būklė, kontrolės bei pasipriešinimo temos. Nepaisant komiškumo ir feministinio veržlumo, „Prastiems reikalams“ trūksta dviprasmiškumo. („Poor Things“, rež. Yorgos Lanthimos, Airija, D. Britanija, JAV, 2023)