Fotografija

LIETUVOS KULTŪROS BENDRUOMENĖS VIEŠAS LAIŠKAS

Lietuvos Respublikos Prezidentei
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui

2017 m. birželio 28 d.

Nors Lietuvos Respublika artėja prie savo šimtmečio ir skaičiuoja 27-erius metus nuo valstybingumo atkūrimo, apmaudu matyti, kad kultūra išrinktų valdžios atstovų vis dar nėra suprantama kaip esminis šalies kūrimo ir žmonių sugyvenimo pamatas. Valstybė tiek 1918-aisiais, tiek 1990-aisiais buvo sukurta iš kultūros, jos kultūros žmonių išmintimi, įžvalgomis ir pastangomis. Kalbėdami apie tarpukario Lietuvą mes pirmiausia prisimename kultūros įvykius ir žmones; šiandien net ginčijamės dėl paminklų jiems, įrašome kultūros reiškinius į pasaulio paveldo sąrašus.

 

Tačiau dabar kultūra suprantama tik kaip fasadinis iškilmingas vakaras Valstybės dienos proga, ne pirmo būtinumo laisvalaikio forma, kuriai skirtos visuomenės lėšos gali būti atimtos ištikus bet kokiai krizei. Vìsos Lietuvos partijos kultūrą suprasdavo ir supranta kaip nebūtiną prabangą, kurią galima sau leisti patenkinus bazinius poreikius, nors seniai įrodyta esminė kultūros įtaka mažinant socialinę gyventojų atskirtį, priklausomybių ligų sukeliamas problemas, smurto apraiškas. Bet valdžiai reikia argumentuoti tik ekonominę kultūros naudą, nors kultūringa visuomenė yra viena pagrindinių, jei ne svarbiausia šalies vystymosi sąlyga ir mūsų tapatybės, išskirtinumo pasaulyje pagrindas. Turtingos pasaulio šalys, į kurias lygiuojamės kaip į sėkmės pavyzdžius, pirmiausia yra turtingos todėl, kad kultūrą ir švietimą prieš daugiau nei šimtą metų suvokė kaip žmonių gerovės pagrindą, kaip investiciją, kuri visada atsiperka.

 

Trumparegiškas žvilgsnis į ateitį ir realių prioritetų stoka, vienašališki ir net slapti sprendimai liudija apie cinišką valdžios požiūrį į kultūros sritį ir pavojingai priartėjusią kultūros krizę, grąžina Lietuvą į ikivalstybinį lygį. Skubūs ir nepagrįsti mokesčių didinimai dėl biudžeto, bet ne dėl žmonių, bei norai perrašyti demokratiškomis vertybėmis grįstus, kultūros sritį depolitizuojančius įstatymus didina nesaugumą ir skatina vidinę ar fizinę emigraciją. Mes, Lietuvos kultūros bendruomenės žmonės, įvairių kultūros institucijų bei organizacijų atstovai, suvokdami savo atsakomybę prieš čia gyvenančius ir gyvensiančius žmones, neturime teisės tylėti.

 

MES REIKALAUJAME:

pagarbos kuriančiam ir kūrybą patiriančiam žmogui, kaip bet kuriam šalies piliečiui;

liautis niekinus kuriančių žmonių ir kultūrą skleidžiančių institucijų darbą, sunkinti jį nepagrįstais reikalavimais ir didinamais mokesčiais;

balansuoti valstybės biudžetą ir vykdyti mokesčių politiką taip, kad tai atspindėtų rūpestį mūsų šalies žmonių gerove, o ne tik formalius pasiekimus ir skaičius dokumentuose;

nustoti šalies vystymąsi, laimės indeksus ir įvairias problemas matuoti vien ekonominiais parametrais;


spręsti šalies kultūros reikalus tariantis su institucijomis, organizacijomis, o ne vienašališkai ir nepagrįstai – tik taip valdžia gali susigrąžinti prarastą pasitikėjimą ja;

kultūrą pripažinti svarbiu veiksniu ir investicija į šalies ir jos piliečių ateitį, taip užkertant kelią  migracijai, mažinant socialinę atskirtį ir prasmingai rūpinantis tiek darbu, tiek laisvalaikiu regionuose;

grąžinti 5 proc. PVM mokestį kultūros ir meno paslaugoms, koks buvo iki 2009 metų;

vykdyti Seimo nutarimais patvirtintus strateginius kultūros politikos atnaujinimo darbus, numatytus Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse ir XVII Vyriausybės programos kultūros dalyje bei Vyriausybės nutarimu patvirtintame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, kurie negali būti anuliuoti jokiais priešingais teiginiais dėl „pokyčių krepšelio“;

parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymą;

pasirašyti Nacionalinį susitarimą, kuriuo dėmesys kultūrai būtų rodomas ne šūkiais ir siekiais, o kasmet augančiu procentu nuo BVP, bet ne mažiau kaip 1 proc. 2018-aisiais. Jei buvo įmanoma sutarti dėl krašto gynybos, turi būti sutarta ir dėl to, ką svarbu ir verta ginti.

Pasirašo:

Lietuvos dailės muziejus
Lietuvos kinematografininkų sąjunga
Lietuvos nacionalinė filharmonija
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Lietuvos nacionalinis muziejus
Nacionalinis Kauno dramos teatras
Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
OKT / Vilniaus miesto teatras
Scenos meno kritikų asociacija
Vilniaus miesto opera

 

Gintarė Jurkynaitė, dizainerė
Stanislovas Abromavičius, rašytojas
Arnoldas Akelaitis, garso režisierius
Gabrielius Alekna, pianistas
Jurgis Aleknavičius, pianistas
Artūras Aleksejevas, aktorius
Margarita Alper, teatrologė, kultūros žurnalistė
Lukas Ambrazaitis
Saulius Ambrozaitis
Aneta Anra, rašytoja, dramaturgė
Vytautas Anužis, aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Aurimas Andrijauskas, mokytojas
Regina Arbačiauskaitė-Flick, aktorė
Brigita Arsobaitė, aktorė
Vaclovas Augustinas, kompozitorius, choro dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Arnas Aukštikalnis, reklamos specialistas
Dalia Babilaitė-Abarė, dainavimo dėstytoja
Stasys Babonas, rašytojas
Algirdas Bagdonavičius, dainininkas
Gražina Baikštytė, aktorė
Elona Bajorinienė, teatrologė
Kamilė Bakšinskaitė
Rimantas Balsys, etnologas
Aušra Baltrūnienė, socialinė darbuotoja
Toma Bandzaitytė, smuikininkė, bibliotekininkė
Raimundas Banionis, režisierius
Beata Baublinskienė, muzikologė
Žilvinas Beniušis, aktorius, pedagogas
Miglė Banytė, muziejininkė

Gunda Baranauskaitė, violončelininkė
Danutė Bardauskaitė,
Jokūbas Bareikis, aktorius
Modestas Barkauskas, dirigentas
Šarūnas Bartas, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Ričardas Bartašius, aktorius
Saulius Bartulis, violončelininkas  
Vidmantas Bartulis, kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Edgar Bechter, aktorius
Karolina Beinarytė-Palekauskienė, smuikininkė, pedagogė
Giedrė Beinoriūtė, režisierė
Dalia Bejerienė, rinkodaros specialistė
Ilja Bereznickas, režisierius
Martynas Bialobžeskis, kompozitorius
Monika Bičiūnaitė, aktorė
Džeraldas Bidva, koncertmeisteris
Petras Bielskis, menotyrininkas
Petras Bingelis, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Vidas Bizunevičius, kultūros vadybininkas
Artūras Blauzdžiūnas
Sergejus Bocullo, scenografas
Alma Braškytė, teatro kritikė, vertėja
Vytautė Brazdylytė, kultūros projektų vadybininkė
Vladas Braziūnas, poetas, vertėjas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Ingrida Bučinskienė, muzikos mokytoja
Juozas Budraitis, aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Martynas Budraitis, kultūros vadybininkas
Audronė Budrytė, pianistė, pedagogė
Radvilė Buivydienė, meno vadybininkė
Eglė Bujauskienė, socialinė pedagogė
Arturas Bumšteinas, kompozitorius, garso menininkas
Marius Burokas, poetas, vertėjas
Justina Burškaitytė, studentė
Kotryna Butautytė, dizainerė
Justė Butkė, grimo dailininkė
Judita Butkytė-Komovienė, solistė
Eligijus Butkus, baleto solistas
Gintaras Butkus, keramikas
Vaiva Butkienė, keramikė
Lina Charlinskienė, mokytoja
Jekaterina Čemetova-Pocė, gydytoja
Adrija Čepaitė-Palšauskienė, aktorė
Tomas Čepaitis, vertėjas
Danguolė Čepliauskienė
Gabija Čepulionytė, japonologė
Odeta Černiauskaitė, studentė
Aušra Česnulevičienė, menotyrininkė
Tauras Česnulevičius, skulptorius
Gintaras Česonis, fotomenininkas
Eglė Čiobotienė, pedagogė
Saulius Čiučelis, aktorius
Tomas Čižmakovas
Sigita Dailydaitė, šokėja
Algirdas Dainavičius, aktorius
Danutė Dainienė, mokytoja
Jonė Dambrauskaitė, aktorė
Jolanta Dapkūnaitė, aktorė
Kazys Daugėla, kompozitorius, dirigentas
Kotryna Daujotaitė, kostiumų dailininkė, scenografė
Gražina Daunienė,
Agnė Dautartaitė-Krutulė, menininkė
Jurga Dikčiuvienė, filmų prodiuserė
Kęstutis Drazdauskas, kino prodiuseris
Justina Eltermanas, prodiuserė
Nida Gaidauskienė, kultūros istorikė
Asta Galbuogienė, mokytoja
Eglė Galinskienė, dailės mokytoja
Vytautas Gasiliūnas, aktorius, teatro mokytojas
Milda Gasiūnaitė, muziejininkė
Sigita Ūla Gečaitė, tapytoja
Živilė Gedvilaitė-Ratinienė, muzikos mokytoja, dainininkė
Ingrida Gerbutavičiūtė, šokio kritikė
Osvalda Gerliakienė, architektė
Vytautas Germanavičius, kompozitorius
Vilija Gerulaitienė, vertėja
Airida Gintautaitė, aktorė
Arvydas Girdzijauskas, pedagogas, dirigentas
Rūta Girdzijauskienė, muzikė
Judita Gliauberzonaitė, vertėja
Leonas Glinskis
Antanas Gluskinas, režisierius
Jurga Gluskinienė, prodiuserė
Kirilas Glušajevas, aktorius, režisierius
Vesta Grabštaitė, aktorė
Algirdas Gradauskas, aktorius, videografas, TV režisierius
Gintaras Grajauskas, rašytojas
Audrius Gražys, dailininkas
Gailė Griciūtė, kompozitorė
Laura Grigalūnaitė, dizainerė
Robertas Grigas, kunigas, poetas
Asmik Grigorian, operos solistė
Greta Grinevičiūtė, menininkė šiuolaikinio šokio kūrėja ir atlikėja
Airida Gudaitė-Žakevičienė, šokėja
Laura Gudzinevičiūtė, rinkodaros specialistė
Darius Gumauskas, aktorius
Giedrius Gumauskas, vadybininkas
Monika Gurskytė, kostiumų dailininkė
Adomas Gustainis, video technikas
Solveiga Gutautė, keramikė
Dalia Ibelhauptaitė, režisierė
Renata Idzelytė, aktorė
Gytis Ivanauskas, aktorius
Viktorija Ivanova, teatro kritikė, kultūros projektų vadybininkė
Lolita Jablonskienė, dailėtyrininkė
Adomas Jacovskis, dailininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Marijus Jacovskis, scenografas
Aleksandra Jacovskytė, scenografė
Liudvikas Jakimavičius, rašytojas
Dalius Jančiauskas, aktorius
Dalia Jančienė, mokytoja
Ramunė Jankauskienė
Agnius Jankevičius, režisierius, pedagogas
Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė, dailininkė
Gintaras Januševičius, pianistas, kultūros renginių prodiuseris
Renata Jasevičienė, psichologė
Jievaras Jasinskis, trombonininkas, kompozitorius, aranžuotojas
Romanas Jasulaitis, pedagogas
Ona Jautakė, rašytoja
Vaidas Jauniškis, teatro kritikas
Juozas Javaitis, režisierius
Arturas Jevdokimovas, režisierius
Gintautas Jokubauskas,
Aistė Jokubauskienė
Rasa Jomantienė, biologė
Antanas A. Jonynas, rašytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Richardas Jonaitis, žurnalistas
Gintautas Jonkus, skulptorius
Liuda Jonušienė, žurnalistė, rašytoja
Laimantas Jonušys, vertėjas
Elžbieta Juknytė, mokinė
Eglė Juozapaitienė, dainininkė
Vytautas Juozapaitis, operos solistas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Rima Jūraitė, teatrologė
Deivis Jurevičius, režisierius
Laurynas Jurgelis, aktorius
Mindaugas Jusčius, aktorius
Viktoras Juzonis, garso režisierius
Giedrė Kabašinskienė, kultūros projektų vadovė
Dominyka Kačonaitė, dizainerė
Giedrė Kadžiulytė, knygų leidėja
Vytautas Kairelis, finansininkas
Danutė Kalinauskaitė, rašytoja
Agnė Kalinauskienė, dizainerė, maketuotoja
Jurga Kalvaitytė, aktorė
Elena Kalvaitytė, solistė
Lina Kaminskaitė-Jančorienė, kino istorikė
Aušra Kaminskaitė, teatrologė
Aidas Kančauskas, muzikantas
Sergėjus Kanovičius
Janina Karalienė, pianistė, mokytoja
Vitas Karčiauskas, paveldosaugininkas
Rafailas Karpis, operos solistas
Audrys Karalius, architektas
Lina Kašauskienė, muzikos mokytoja
Gintarė Kašelionytė, renginių organizatorė
Miglita Kašėtienė,
Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė, dailininkė
Natalija Katilienė,  klasikinės, kamerinės vokalinės muzikos dainininkė
Laurynas Katkus, rašytojas, vertėjas
Donatas Katkus, dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Andrius Kaušinis, operatorius
Tomas Kavaliauskas
Lina Kazakaitienė, mokytoja
Veronika Kazakova, mokinė
Loreta Kazickienė, administratorė
Edvinas Kaziukaitis, altininkas
Dainius Kazlauskas, aktorius, režisierius
Arvydas Každailis, dailininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Uljana Kim, kino prodiuserė
Dovilė Kazonaitė
Izolda Keidošiūtė, kino kritikė
Violeta Kelertienė, literatūros kritikė, vertėja
Kristupas Keller, smuikininkas
Asta Kiaunienė, architektė
Daiva Kikienė
Arvydas Kirda, etnomuzikologas
Aistė Kisarauskaitė, menininkė, rašytoja
Saulė Kisarauskienė, menininkė
Dalia Kiseliūnaitė
Rasa Kisielis
Agnė Kiškytė, aktorė
Rita Kiškūnaitė, aktorė
Aleksandras Kleinas, aktorius
Violeta Kleinienė
Libertas Klimka, etnologas, kultūros istorikas
Denisas Kolomyckis, aktorius
Marius Komovas, mokytojas
Alfredas Kondratavičius, choreografas
Oskaras Koršunovas, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Laima Kreivytė, menotyrininkė
Modesta Kremerytė, mados dizainerė
Monika Krikštopaitytė, dailės kritikė
Kamilė Kubiliūtė, smuikininkė
Eglė Kuckaitė, dailininkė
Gintarė Kudarauskaitė, šokėja
Romanas Kudriašovas, operos dainininkas
Algirdas Kudzys, inžinierius, diplomatas
Ramunė Kudzmanaitė, režisierė, kino scenaristė
Edmundas Kulikauskas, violončelininkas
Gabrielė Kuodytė, aktorė
Kernius Kuosa, grafikos dizaineris
Inesa Kurklietytė, kino režisierė
Gabrielė Labanauskaitė, dramaturgė
Kęstutis Lanauskas, skulptorius
Vitalija Lapina, teisininkė, scenaristė, rašytoja
Laima Lapinskienė
Gvidas Latakas, dailininkas, pedagogas
Faustas Latėnas, kompozitorius
Simonas Laukaitis, baleto šokėjas
Saulė Laurinaitytė, dainininkė
Milda Laužikaitė
Arvydas Lebeliūnas, režisierius
Darius Lekevičius, verslininkas
Laima Lemežienė, muziejininkė
Šarūnas Leonavičius, dailininkas
Roberta Leščinskaitė, šokėja
Romas Lileikis, režisierius
Santa Lingevičiūtė
Rūta Lipinaitytė, smuikininkė
Petras Lisauskas, aktorius, šiuolaikinio šokio atlikėjas
Agnietė Lisičkinaitė, šokėja
Audronis Liuga, teatrologas
Asta Liukpetrienė, režisierė, mokytoja
Aušra Lukošiūnienė,  prodiuserė, režisierė
Gytis Lukšas, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Simonas Lunevičius, aktorius
Kornelijus Luotė, dainininkas
Elena Maceinienė, finansininkė
Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė, kompozitorė
Aldona Majakovaitė, rekvizitininkė
Gintaras Makarevičius, scenografas, tapytojas
Povilas Makauskas, režisierius
Skirmantė Makauskienė, finansininkė
Jonas Maksvytis, garso režisierius
Arvydas Malcys, kompozitorius, violončelininkas
Augustinas Malikėnas, trimitininkas
Olga Mankuvienė, bibliotekininkė
Adas Marcinkevičius
Ramunė Marcinkevičiūtė, teatrologė
Tautvyda Marcinkevičiūtė, rašytoja, vertėja
Marija Marciulionytė-Paliukė, menininkė
Vytautas Marinkus, rašytojas, vyriausybės meno ir kultūros premijos laureatas
Jūratė Markevičienė, architektūrologė
Justė Martinkėnaitė, smuikininkė, orkestro artistė
Vytautas Martinkus, rašytojas
Gintarė Masteikaitė, kultūros vadybininkė
Algimantė Matelienė, prodiuserė
Arūnas Matelis, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Rolandas Matulevičius, architektas
Dainius Mažulis, kino dokumentininkas
Rimantė Meldytė, dailėtyrininkė
Akvilė Melkūnaitė, vertėja
Irma Menčinskienė, muzikos mokytoja
Remigijus Merkelys, kompozitorius
Andrius Merkevičius, vertėjas
Darius Meškauskas, aktorius
Algimantas Mikuta, rašytojas
Linas Mikuta, režisierius
Laurynas Milinis, garso operatorius
Giedrė Milinkevičiūtė, mokslininkė
Darius Miniotas, aktorius, režisierius
Vitalija Mockevičiūtė, aktorė
Aivaras Mockus
Visvaldas Morkevičius, fotografas
Aušra Morkvėnienė, raštvedė
Neringa Motiejaitytė, mokytoja
Aira Naginevičiūtė, choreografė
Šarūnas Nakas, kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Onutė Narbutaitė, kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė
Ignas Narbutas, humanistinių mokslų daktaras
Vytautas Narbutas, scenografas, kostiumų dailininkas, tapytojas, grafikas
Erika Narvydienė, mokytoja
Mindaugas Nastaravičius, dramaturgas
Vita Naumavičienė, dailininkė, mokytoja
Arūnas Navakas, kompozitorius
Kęstutis Navakas, rašytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Albertas Navickas, kompozitorius
Benigna Nekrošiūtė, muzikė
Vilimas Norkūnas, dirigentas, vargonininkas, klavesinininkas
Ieva Norvilienė, prodiuserė
Vladimiras Novikovas, montažo režisierius
Rimantas Olšauskas, dailininkas
Daiva Onaitienė, logopedė, specialioji pedagogė
Jūratė Onaitytė, aktorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė
Indrė Pačėsaitė, scenografė, kostiumų dailininkė
Ieva Pakštytė, aktorė
Arūnas Pakulevičius, lėlių teatro režisierius
Gražina Paliokienė, choreografė
Ilona Papečkytė, dainuojamos poezijos kūrėja ir atlikėja
Valdas Papievis, rašytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Gintaras Parackas, poetas
Kazimieras Paškauskas, dailininkas
Raimondas Paškevičius, scenaristas
Vytautas Paukštė, teatro ir kino aktorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Ada Paukštytė, teatro vadybininkė, kultūros renginių organizatorė
Izabelė Paulauskaitė, grafikos dizainerė
Stanislovas Paulauskas, pensininkas
Jolanta Paulavičiūtė, vadybininkė
Arūnas Pečiulis, dirigentas
Evaldas Petkus, violončelininkas
Dovilė Petkūnaitė, šokėja
Viorika Petrakovė, pedagogė, atlikėja
Rita Petrauskaitė, operos solistė
Čarita Petrikienė, buhalterė
Saulius Pilinkus, menotyrininkas
Agnė Pinigienė, viešųjų ryšių specialistė
Živilė Pipinytė, kino kritikė
Modestas Pitrėnas, dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Indrė Pivoraitė, aktorė, režisierė
Aušra Jolanta Pliaugienė, teisininkė
Aušra Pociūtė, komunikacijos specialistė
Miglė Polikevičiūtė, aktorė
Rima Povilionienė, muzikologė
Donatas Prusevičius, kompozitorius
Šarūnas Puidokas, aktorius
Andrius Pukis, menininkas
Edvinas Pukšta, kino apžvalgininkas
Ieva Puodžiukė, smuikininkė
Donatas Puslys, publicistas
Loreta Putvinskaitė-Vičienė, šokėja, choreografė
Viktoras Radzevičius, kino operatorius
Ramunė Rakauskaitė, režisierė
Remigijus Rančys, muzikantas
Rolandas Rastauskas, rašytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Ieva Raudeliūnaitė, menotyrininkė, žurnalistė
Jūratė Rekevičiūtė, menininkė
Rimgailė Renevytė, teatrologė
Milda Ričkutė, Vilniaus etninės kultūros centras, direktorė
Agnė Rimkutė, kostiumų dailininkė
Jolanta Rimkutė, mados dizainerė
Linas Rimša, kompozitorius
Tomas Rinkūnas, aktorius
Yana Ross, režisierė
Eglė Rubinienė, smuikininkė
Saulius Rudelis, šokio mokytojas
Asta Rūgienė, marketingo specialistė
Polina Rumbeštaitė, kostiumų dailininkė
Vytautas Rumšas, aktorius
Rimantas Rutkauskas, muzikantas
Emilija Sakadolskienė, muzikos pedagogė
Julija Sakalaitė-Paukštienė, aktorė
Rytis Saladžius, aktorius
Gintaras Samsonas, kompozitorius
Aleksandr Savickij, mokytojas
Henrikas Savickis, aktorius
Marija Savickienė, mokytoja, choro vadovė
Galina Savinienė, kompozitorė
Gediminas Sederevičius, režisierius, aktorius
Jūratė Senvaitienė, restauravimo technologijų ekspertė
Sondra Simanaitė, muziejininkė
Marija Simona Simonaitytė
Žydrė Sinkevičiūtė, Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokyklos skyriaus vedėja, mokytoja
Evelina Sinošaitė, moksleivė
Marcelė Sirgedienė
Sigitas Siudika, dramaturgas
Barbora Skaburskė, scenografė
Audronė Skarbaliūtė, dailininkė
Alma Skarienė, bibliotekininkė
Ieva Skaržinskaitė, kultūros vadybininkė
Gediminas Skvarnavičius, režisierius
Vilius Ksaveras Slavinskas, dailininkas
Rimantas Sliužinskas, etnomuzikologas, Lietuvos Kompozitorių Sąjungos narys, Klaipėdos universiteto profesorius
Galina Smelova, kalbos korektorė
Justina Smieliauskaitė, aktorė
Tomas Smulkis, režisierius
Gintaras Sodeika, kompozitorius
Vainius Sodeika, aktorius
Giedrė Sodeikienė, vertėja
Milda Sokolovaitė, studentė
Saulius Sondeckis, žurnalistas, prodiuseris
Liuka Songailaitė, kostiumų dailininkė
Birutė Spraunienė, vertėja, lektorė
Andrius Stankevičius, trimitininkas
Dovilė Statkevičienė, teatro kritikė
Jolita Steponaitienė, bibliotekininkė
Tomas Stirna, aktorius
Audrius Stonys, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Gediminas Storpirštis, aktorius
Sandra Straukaitė, kostiumų dizainerė
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė, muzikologė, muziejininkė
Edita Stundytė, Lietuvos šiuolaikinio šokio asocijacijos narė, šokėja-choreografė
Ieva Stundžytė, režisierė, aktorė
Loreta Sungailienė, etnomuzikologė
Edgaras Suprunas, baletmeisteris
Dalia Survilaitė-Dekšnienė, aktorių atrankos režisierė
Daina Sutkevičienė, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos direktorė
Antanas Sutkus, fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Giedrius Svilainis, kompozitorius
Daiva Šabasevičienė, teatrologė
Helmutas Šabasevičius, menotyrininkas
Dovydas Šaltanovas, dizaineris
Rugilė Šaparavičienė, sportinių šokių trenerė
Edita Šapolaitė, fortepijono mokytoja
Benas Šarka, režisierius, aktorius
Nomeda Šatkauskienė, teatrologė
Vida Šatkauskienė, muzikologė
Anatolijus Šenderovas, kompozitorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Robertas Šervenikas, muzikas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Justina Šiaulytė, šviesų operatorė
Ričardas Šileika, rašytojas, fotomenininkas
Dovilė Šilkaitytė, aktorė
Marija Simona Šimulynaitė, choreografė, režisierė
Simonas Šipavičius, saksofonininkas
Jūratė Širkuvienė, muzikos mokytoja
Andrius Šiuša, režisierius
Jolita Šlepetienė, dailės mokytoja
Alvydas Šlepikas, rašytojas
Violeta Šoblinskaitė, rašytoja
Augenijus Šuldekovas, menininkas
Barbora Šulniūtė, scenografė
Edvardas Šumila, muzikologas
Raminta Šumskytė Sum, dailininkė
Agnė Švagždytė,  smuikininkė
Paulius Tamolė, aktorius ir režisierius
Aurelija Tamulytė, aktorė
Kristina Tarasevičiūtė, baleto artistė
Kristina Tarailienė, vadybininkė
Vladimir Tarasov, džiazo muzikantas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Dalia Terminaitė, smuikininkė
Vytautas Tetenskas, birbynininkas
Andrius Trukanas, kino operatorius
Linas Tuleikis, architektas
Ieva Tumanovičiūtė, teatro kritikė
Gabrielė Tuminaitė, režisierė
Dalia Urbanavičienė, etnochoreologė
Asta Urbonaitė, mokytoja
Mikalojus Urbonas, aktorius
Birutė Vagrienė
Agnė Vaiciukevičiūtė - menininkė
Gintautas Vaičys, tapytojas, pedagogas,
Martynas Vaidotas, aktorius
Rokas Vaitkevičius, violončelininkas
Vladas Vaitkevičius, poetas
Jonas Vaitkus, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Saulė Vaivilavičiūtė, menininkė
Renata Valčik, scenografė
Rimantė Valiukaitė, aktorė
Skirmantė Valiulytė, etnomuzikologė, muzikos redaktorė
Asta Vandytė,
Gintaras Varnas, režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas
Kristina Vasiliauskaitė, kompozitorė
Andrius Vasiliauskas, pianistas
Saulius Vasiliauskis, dainininkas
Loreta Vaskova, režisierė
Toma Vaškevičiūtė, aktorė
Irena Veisaitė, teatrologė
Lijana Venckuvienė, socialinė pedagogė
Eglė Vertelkaitė, grafikė
Daiva Vyčinienė, etnomuzikologė
Dagnė Vildžiūnaitė, kino prodiuserė
Mykolas Vildžiūnas, kino aktorius, režisierius
Kristijonas Vildžiūnas, režisierius
Alfonsas Vildžiūnas, choro dirigentas ir pedagogas
Jokūbas Vilius Tūras, režisierius
Karolis Vilkas, aktorius
Laimis Vilkončius, kompozitorius
Ridas Viskauskas, teatro apžvalgininkas
Sonata Visockaitė, aktorė
Violeta Visockienė, kultūros vadybininkė
Akvilė Vitkūnaitė, aktorė
Romanas Vladas Krivickas, profesorius
Eligija Volodkevičiūtė, rašytoja, scenaristė
Arūnas Vozbutas, aktorius
Loreta Zabalujava, mokytoja
Domas Zaborskis, Vidaus Reikalų Ministerijos reprezentacinio pučiamųjų instrumentų orkestro atlikėjas
Simona Zajančiauskaitė, pianistė
Gabrielius Zaveckas, studentas
Dovilė Zelčiūtė, rašytoja
Benjaminas Želvys, Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas
Šarūnas Zenkevičius, aktorius
Markas Zingeris, rašytojas
Danutė Zorubienė, architektė
Danutė Zovienė, dailėtyrininkė
Rokas Zubovas, pianistas
Laima Zubovienė, architektė, restauratorė
Edvinas Zubrys, muzikantas
Tomas Žaibus, aktorius
Gabrielė Žaidytė, kultūros vadybininkė
Laurynas Žakevičius, šokėjas
Dalia Žakytė-Bučienė, grimo dailininkė
Birutė Žatkevičienė, mokytoja
Kotryna Žemaitytė, kultūros vadybininkė
Zita Zenobija Žepnickienė, Vilniaus mokytojų namų direktorė
Giedrė Žickytė, kino režisierė
Kamilė Žičkytė, teatrologė
Violeta Židonytė, rašytoja, dailininkė
Audronė Žigaitytė, kompozitorė
Juozas Žitkauskas, literatas
Audra Žukaitytė, teatro ir kultūros vadybininkė
Mikas Žukauskas, režisierius
Odeta Žukauskienė, kultūrologė
Stanislovas Žvirgždas, fotomenininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas

ĮSTAIGOS
„Aitvaro pasaga“
Akmenės krašto muziejus (9 asmenys)
Anykščių menų centras
Anželikos Cholinos šokio teatras
Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“
Asociacijos „Kūrybinės jungtys“
Atviras ratas
Autorinio kino aljansas
Bad Rabbits
Baroko operos teatras
Birštono muziejus
Biržų krašto muziejaus „Sėla” bendruomenė
„Bonsai studija“
Choras.lt kūrėjų sąjunga
Dailės aukcionas „Arkadija“
Dailės mokytojų asociacija
DARBININKAI
„Delta Mityba“
Druskininkų miesto muziejus
Europos šalių kino forumas „Skanorama“
Festivalis „Klaipėda Piano Masters“
Filmartas
Galerija POST
„Gallery Weekend Kaunas“
Gargždų krašto muziejus
INSITI Artistų Namai Kultūros ir meno savanorių grupė „Mes esam ETNO II“
Jaunimo veiklos ir meno centras
„Kaukių akademija“
Kauno menininkų namai
Kauno miesto kamerinis teatras
Kauno styginių kvartetas
Kauno valstybinė filharmonija
Kauno valstybinis lėlių teatras
Kelmės rajono Žalpių biblioteka
Kėdainių krašto muziejus
Kintų Vydūno kultūros centras
Klaipėdos dramos teatras
Klaipėdos jaunimo teatras
Klaipėdos lėlių teatras
Klaipėdos rajono savivaldybės Kretingalės kultūros centras
Klaipėdos rajono J. Lankučio viešosios bibliotekos Kretingalės filialas
Klaipėdos universiteto Menų akademija
Klausučių kultūros centras
Kristupo festivalis
„Kultūros artelė“
Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“
Kultūros meniu
Kultūros savaitraštis „7 meno dienos“
Kultūros vadybininkų asociacija
Kupiškio etnografijos muziejus
Labdaros ir paramos fondas „Frida“
Leidykla „Kalendorius“
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvių PEN centras
Lietuvos akademinių knygų asociacija
Lietuvos architektų sąjunga
Lietuvos aviacijos muziejus
Lietuvos bibliotekininkų draugija
Lietuvos dailininkų sąjunga
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius
Lietuvos dizainerių sąjunga
Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga
Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos kaimiškojo teatro draugija
Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga
Lietuvos kamerinis orkestras
Lietuvos kinematografininkų sąjunga
Lietuvos kompozitorių sąjunga
Lietuvos kultūros centrų asociacija
Lietuvos kultūros kongresas
Lietuvos liaudies buities muziejus
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga
Lietuvos meno kūrėjų asociacija
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos muzikos informacijos centras
Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Lietuvos muzikų sąjunga
Lietuvos nacionalinis kultūros centras
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Lietuvos rašytojų sąjunga
Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Lietuvos šokio informacijos centras
Lietuvos teatro sąjunga
Lietuvos Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija
Lietuvos universitetų moterų asociacija
Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija
Lietuvos vertėjų sąjunga
Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija
Login Conferences
„M.K. Čiurlionio namai“
„Mados infekcija“
Mano festivalis
Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus
Mažosios Lietuvos kultūra
Menų faktūra
Menų spaustuvė
Merkinės krašto muziejus
„Monoklis“
Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija
Nacionalinės dailės galerija
Nacionalinė vargoninkų asociacija
Neformali grupė „Liepsnojančio židinio teatras“
Nepriklausomų prodiuserių asociacija
Neringos meno mokykla
Neringos muziejai
Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka
Pagėgių savivaldybės Kultūros centras
Pakražančio kultūros centras
Panevėžio kraštotyros muziejus
Panevėžio rajono kultūros darbuotojų taryba
Panevėžio rajono Smilgių kultūros centras
Panevėžio rajono Šilagalio kultūros centras
POST galerija
Pro Partners
Profesionalaus meno namai „House of Puglu"
Radio stotis NERINGA FM
Rambyno regioninio parko direkcija
Raseinių krašto istorijos muziejus
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
„Slinktys“
Styginių kvartetas
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus
Šokio teatras Dansema
Tarptautinis muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“
Tarptautinis Mažeikių meno festivalis
Tarptautinis orkestras Kremerata Baltica
Tauragės krašto muziejus
Teatras „Avilys“
Teatras „Utopia“
Thomo Manno kultūros centras
TIKETA
United Voices
Urbanistinis Šokio Teatras „Low Air“
„Užupio Respublikos URM“
Vaclovo Into akmenų muziejaus
Valstybinio dainų ir šokių ansamblio profesinė sąjunga
Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“
Valstybinis jaunimo teatras
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras
Vilkaviškio kultūros centras
Vilniaus dailės akademija
Vilniaus džiazo festivalis
Vilniaus festivaliai
Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos biblioteka
Vilniaus tango teatras
Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“
Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“
Vilniaus teatras „Lėlė“
XXVII knygos mėgėjų draugija
Žurnalas „Kinas“
Žurnalas „Santara“

 

Naujakurystės radiniai

Šįkart galerijos pavadinimas, regis, susikalba su tuo, kas joje rodoma. Arūno Kulikausko fotografijose – gyvenimo „trivium“, užfiksuota pačia „trivialiausia“ priemone – mobiliuoju telefonu. Beveik penkeri metai kasdienybės kaimo trobelėje, Samantonyse. Ten gi nieko ypatingo – gėlės ant palangės, namie keptos duonos riekės ant stalo, piešiantis vaikas, žąsys ir avys, ūkio darbai pavasarį, vasarą, rudenį, žiemą ir vėl pavasarį. Ir vis dėlto daiktavardis trivium veda mintį kitur – tai juk trijų kelių sankryža (tri + via) ir trys „žemesnieji“ liberalieji menai: gramatika, logika, retorika. Žemesnieji, nes sudaro mąstymo ir kalbėjimo pagrindą – kaip ir Kulikausko fotografuojamos gyvenimo nuotrupos yra dirva, iš kurios viskas išauga. Aišku, norint įdomiai vaizdais pasakoti apie tokius nežymius įvykius kaip mamos, dviejų vaikų ir šuns sėdėjimas ant žolės 2013 m. birželio 21 dieną, reikia tam tikros pagavos, kuri išauga iš ypatingų patirčių komposto.

Netikėta dėlionės dalelė

Vitą Luckų šiandien galime laikyti kone Lietuvos kultūros fenomenu (bent jau tarp meno mylėtojų), pasižymėjusiu ir vizionieriškumu kūrybiniuose ieškojimuose, ir kontroversišku įvaizdžiu kasdieniame gyvenime. Tačiau šįkart nenorėčiau leistis į postringavimus apie Luckaus asmenybę, apipintą legendomis – tam dedikuotas 2014 m. sukurtas, Giedrės Žickytės režisuotas filmas „Meistras ir Tatjana“, autorių priskiriamas dokumentikos žanrui. Labiau norėtųsi susitelkti į menininko narpliotas sudėtingas, neretai nepatogias temas, kurių vaizdine išraiška tapo konceptualioji fotografija.

Tačiau V. Luckaus, kaip ir daugelio jo kartos fotografų, kūrybinis kelias pažymėtas socialinio reportažo apraiškomis, pastebimomis ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje gegužės 18 d. atidarytoje parodoje „Lietuvos pantomima. Po 50 metų“. Eksponatai, pasiskolinti iš Edmondo Kelmicko rinkinio, veikia kaip tame pačiame muziejuje vykstančios parodos „Giedrius Mackevičius (1945–2008) ir jo Teatras“ tęsinys. Tai išgirdus iš pradžių apima nuostaba – negi Luckaus kūryba gali būti paprasčiausias kito menininko darbų papildymas?

Būsena be uosto

„Kultūros naktis“ yra įvykių medžioklė tamsoje, iriantis per žmonių minias. Orientuotis padės beveik begalinė programa internete, žemėlapiai ir lankstinukai. Tačiau ne viską į juos spėta įtraukti – tarkim, „Meno celių“ kataloge nebus ką tik Vilniaus dailės akademijos Fotografijos ir medijos meno katedroje bakalauro studijas baigusio Lauryno Skeisgielos kūrinio, nors jis bus eksponuojamas „Titaniko“ ketvirtame aukšte, 431C studijoje. Tačiau apie jį rašau ne tik dėl to – manau, autorius čia itin įtaigiai supynė fotografijos teorijas su institucijos gyvenimu ir dabarties nerimu.

 

Kartu su Laurynu įėjusi į fotostudijos tamsą, kurį laiką tiesiog stovėjau pagauta transo – ne tik akimis, bet ir visu kūnu siurbiau reginį. Atrodė, tarsi būčiau patekusi į vaizduotės pakeistą erdvę – lyg ir pažįstamą, bet ne visai, lyg ir apčiuopiamai trimatę, bet aiškiai netikrą. Tokie percepcijos sutrikimai – vienas didžiausių malonumų, kuriuos gali suteikti menas. Bet Skeisgielos instaliacijoje ties tuo neleido apsistoti intelektualinis rebusas.

Prievartos observatorija

Kai Valentynas Odnoviunas man pirmą kartą parodė šias savo fotografijas, valandėlę maniau, kad tai – planetos. Lyg ir Žemė. Lyg ir Marsas. O gal Mėnulis. Vienoje fotografijoje tos lyg ir Žemės kraštą jau nusklembia tamsa – užtemimas, o gal delčia. Tačiau netrukus šioje kosminėje poetikoje išryškėja įtrūkimai – žemynų pavidalai išskydę, rausvasis Marsas subraižytas, žydrojo apskritimo kraštas ne nudilęs, o atluptas lyg skardinė, Saturno gintare ryškėja kambario kontūrai. Vaizdas tarsi išsiverčia – pūsta kamuolio forma virsta skyle, į kurią įstatytas storas stiklas. Pro jį turėtų kažkas matytis, jei prieitum arčiau, bet fotografas neprieina, susifokusuoja į stiklą, į jame sutirštėjusias patirtis, kažko pėdsakus. Kažko negero – marsietiški rausvumai gali būti kraujas.

 

Pavadinimai išsprendžia fotografines mįsles – tai KGB ir „Stasi“ kalėjimų akutės Vilniuje, Rygoje, Cėsyje, Lvove, Berlyne. Pro jas buvo stebimi politiniai kaliniai. Dizainas universalus, bet kiekvieno patalpos tipo stebėtojų „akys“ – skirtingos spalvos, tarsi būtų svarbu išreikšti tapatybę. Vilniaus KGB kalėjimo pasivaikščiojimo kiemams stebėti skirtos akutės baltos – lyg Žemę būtų sukaustęs ledynmetis. Gintarinė – tai kalėjimo vienučių spalva Lvove ir Cėsyje, o kelios jų melsvos, net pilkos akutės suskaldytos ir užterliotos – tarsi jau savo gyvenimą baigiančios planetos. Nuteistųjų mirti kamera Lvove – niūriai mėlyna, jos išdraskytame kūne – atviri kraujuoti griaučiai. Žydrosios akutės „Stasi“ kalėjime Berlyne atrodo kaip dangus, nuo kurio lieki atribotas grubiai nudažyta balta siena. To paties kalėjimo „U-Boot“ požeminio skyriaus stikliukus fotografas stebi tarsi pro erdvėlaivio iliuminatorių iš dar didesnio atstumo.

Vienas geras darbas

Kauno fotografijos sąjungos biure yra toks lyg ir stendas, nusėtas lapeliais ir lapukais, kortelėm ir korčiukėm ir dar dievai žino kuo. Ant to lyg ir stendo kabo ir lapas su užrašu „darbai“, kur šie papunkčiui išvardinti žemiau. Žinote, koks paskutinis? „Pas Juškelį kavos“.

 

Šis kuriozas man primena ir patį Romą Juškelį, ir po biuru esančią parodą. Fotografą primena todėl, kad nors šis kūrė tokiu laikotarpiu, kurį daugelis dabar rakinėja po šapelį, t.y. sovietmečiu, tekstų apie R. Juškelį (taip pat kad ir trumpo jo paminėjimo) nelabai rasi. Kiek pamenu, yra tik vienas ar du Tomo Pabedinsko tekstai, vieną iš jų galima rasti vienintelėje Juškelio fotografijų knygoje „Kauno pasakojimai“ (Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Kauno skyrius, 2008 m.). Tai mane verčia klausti, ar šis menininkas, nebuvęs priskirtas Lietuvos fotografijos mokyklai (kaip, beje, teigia ir T. Pabedinskas), yra iš karto, tarsi ir taip akivaizdu, nenusipelnęs Lietuvos fotografijai? Ir tada kiek nutolstant: ar (kiek perfrazuojant Kęstutį Šapoką, žr. http://artnews.lt/pleneras-kaip-metafizinis-siaubas-vidmanto-ilciuko-projektas-vartu-galerijoje-13548) „Tautinė mokykla“ yra tas etalonas, tas vienintelis ir nepakartojamas reiškinys, kuriuo šiandien vis dar aklai sekama? Mano galva, R. Juškelio paroda yra priminimas, ką aš pamiršau per savo besaikį norą prisišlieti prie to, kas vadinama „fotografijos klasika“.

Instinktyvių baimių groteskas

„Prospekto“ galerijoje Svajonė ir Paulius Stanikai pristatė naują konceptualų projektą „Uraganas Theresa“ ir katalogą. Apie jų fotografiją rašantis Kęstutis Šapoka teigia, jog tai yra procesuali, performatyvi ir nekonvencionali sistema. Instaliacija pasižymi artikuliuotu siužetu, įtampa, o pasitelkus fotografiją kuriamas baimės įspūdis.

 

Šiai parodai svarbiausias yra erdvės pajautimas. Reikšmingiausi instaliacijos momentai: tamsa ir tarsi iš gilumų išnyrantis apšvietimas, išlupinėtos lubų plokštės, didelis fotografijų formatas (134 x 205 cm), siaučiančio vėjo garsas bei televizoriaus ekrane rodoma nerūpestingai vėduokle besivėduojanti Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May. Ji nenutuokia, kokius stiprius vėjus sukelia jos galantiškas vėduoklės mostas! Beveik visos parodos fotografijos, kaip ir būdinga Stanikų kūrybai, pirmiausia sukrečia keistumu, ypač ginklų, peilių natiurmortai, dvelkiantys siaubu, panika ir kartu namudiškumu, nes kompozicijose vaizduojamos kambarinės gėlės, austi kilimai ar švelniu audeklu uždengtas skulptūrinis portretas. Tad kalbėsiu ne apie fotografinę raišką, o apie šį keistumą, apie kuriamo politinio vaizdinio groteską.

Giedriaus Jonaičio ligos istorija?

Staiga apsidairę, iškišę galvas iš savo socialinių tinklų galime ir nustebti – laisvės sąvoka sparčiai nyksta iš viešojo diskurso lyg nelaistomos salotos po aštria Afrikos saule, draudimai (žinoma, skirti mus apsaugoti nuo mūsų pačių) dauginasi, atrodo, vis kovojame už savo teises, kovojame, o jos irgi vysta lyg apniktos amaro. Sakoma, kad roko muzika sugriovė Sovietų Sąjungą, o kur ji dabar, ta muzika, tie tūkstančius surinkdavę koncertai? Bukowskis tapo hipsterių kabaku, brangiausi fortepijonai keliauja į Gariūnus ir visiems ramu – joks Jurgis Mačiūnas su kompanija (Emmettu Williamsu, Wolfu Vostellu, Nam June Paiku, Dicku Higginsu, Benjaminu Pattersonu) jo nesuniokos, nes Fluxus perkamas už milijonus, o ne priešinasi komercializmui ir instituciniam menui, smerkia įprastinį rinkos diktatą meno produkcijai ir siekia menininko nepriklausomybės, kaip pradžioje buvo sumanyta. Vargu ar šiais tvarkingo, sveiko, žaliojo gyvenimo būdo laikais ilgai tvertų Hemingway’us, o Kurtas Cobainas tarsi nujausdamas tokio beveik celibatinio pasaulio atėjimą movė ten, kur jo negali pasiekti žemiškieji draudimai. Kieti rūkantys vyrukai, „Marlboro“ vyrai ant arklių, jau seniai liko už posūkio. Net Bondas, Džeimsas Bondas nebekiša nosies, surinkus „Bond“ „Google“ pirmiausia siūlo... bond calculator. Toks laikas – skaičiuoti Europos Sąjungos išmokas, kurios plaukia ramia upe lyg ir pas mus, bet ne mums. Ir tas kūrybinis pamišimas, kuriuo pažymėtas menininko mitas, taip pat lieka praeitame šimtmetyje. Dabar reikalingi kalkuliuojantys menininkai. Tiriantys. O tie, kurių vitališkumas, nesušukuotas charakteris netelpa į Europos Sąjungos standartus, atsiduria savo privataus gyvenimo rezervatuose. Net Evaldas Jansas, savo legendą kūręs būtent drastiškų, „purvinų“, agresyvių veiksmų ir artefaktų pagrindu, įlindo į stilingą kostiumą, rengia vernisažus aukštuomenei, jo parodų plakatai ant reklamos stulpų užplūsta miestą, nes niekas nenori likti išsišokėliu! Būti prarastąja karta labai nepatogu, dabar mes visi žali ir todėl teisūs.

Klajojimo paralaksas

Anąkart užsiminiau apie nostalgiją ir štai vėl.

 

Rašymas parodai jau užsidarius, kol ji keliauja į kitą miestą, atitinka Juozo Budraičio fotografinių reminiscencijų paralaksą. Paryžiaus gatvių nuotraukos tampa menu pasaulio santvarkai pasislinkus taip, kad nebelieka mus nuo to miesto skyrusios sienos. Ten nukeliauti – elementaru, ir jau užaugo karta, nepažįstanti jausmo, kad pasaulis tau užvertas. Budraičio, 1979 m. išleisto į Paryžių filmuotis juostoje „Karlas Marksas. Jaunystės metai“ (režisierius Levas Kulidžanovas), padėtis buvo išskirtinė. Jis matė tai, kas kitiems buvo tiktai prastos reprodukcijos istorijos knygose. Jis vaikščiojo tomis gatvėmis – vieną kartą. Pasivaikščioti po jo parodą „Mano Paryžius“ galima dukart – atstumas tarp Vilniaus ir Kauno juk nedidelis.

 

Bet yra dar vienas paralaksas. Pasak kuratorės Margaritos Matulytės, Budraičiui vaidinti paryžietiškame filmo epizode reikėjo nedaug, tad jis turėjo laiko slampinėti po miestą ir fotografuoti. Dabar taip nebebūna. Tad man ši paroda yra ne tiek apie fotografijos meną ar Paryžių, kiek apie prarastą lėtumą, svajojimą būnant kažkur „tarp“. Muziejaus salėse stovėjo tokio buvimo simboliai – paryžietiškų kavinių staliukai. Jų metalinis ažūras jau parūdijęs. Ant kėdės atkaltės – tikras Budraičio Paryžiuje anuomet vilkėtas paltas, beretė ir planšetė, atpažįstami sovietinio inteligento atributai, tampantys fetišais. Atrodo, jų savininkas tik trumpam nuėjo – tuoj sugrįš ir eis toliau patirti miesto. Jo kūnišką buvimą čia, parodoje, patvirtina stendas su tuomet naudotu fotoaparatu, knygomis ir plokštelėmis. Viena sukasi ant patefono, dainuoja Edith Piaf ir burtai suveikia: esu ten, bastausi po Paryžių aname laike.

Du laukai, du laikai

Kelionė į Klaipėdą įvyko greitai – visa autostrada yra pakilimo takas. Skrydžius sugeria ir taip įdrėkęs miestas. Iš ten jau nebėra kur dingti.

Paprastai nesergu nostalgija. Mano liga – nerimas. Bet nostalgiją Lietuvos atgimimo laikui jaučiu ir aš. Tada mes elgėmės kaip modernistai, iš tikrųjų, o ne žodžiais, griovę praeities pasaulį, nes geriau bet kas, tik ne tai, kas buvo. Mene – taip pat. Griuvo ir pats modernizmas, kad pradundėtų visi post post post. Jie buvo nutilę. Dabar visi susidomėjo tais post. Kauno „Plėšrieji“, „Doooooris“, „Post Ars“, Ramūnas Paniulaitis, Naujosios komunikacijos mokykla, buvusi ŠMC kavinė... Ir „(Ne)fotografinis laukas“ Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre, papildytas Roko Pralgausko bei Romano Piatkovkos personalinėmis parodomis. Visus rūmus užėmė fotografija, išklydusi iš savojo lauko. Nors kas apibrėžė to lauko ribas?

Vito Luckaus fotografijos centro vadovės Ievos Meilutės-Svinkūnienės kuruotą parodą jau buvau metų pradžioje mačiusi Šiaulių fotografijos muziejuje. Tuomet susižavėjau pačia idėja surinkti visas, kiek įmanoma, performatyvios fotografijos apraiškas ir parodyti tai kaip judėjimą. Laiko atstumas leidžia sutankinti reiškinį, praleisti „nuobodžius gabalus“, kai nieko nevyko, ir kurti legendą – netrukus atrodys, kad apie 1990-uosius visi tik ir tegalvojo, ką dar iškrėsti fotografijai. Įdomu, kokias legendas kurs apie dabartinį laiką.

PUSLAPIS
8

Žurnalas „Kinas”SKAITYKITE ŽURNALE „KINAS”

Stebuklo belaukiant

Pasaulinė dokumentinio kino režisieriaus Audriaus Stonio filmo „Moteris ir ledynas“ premjera įvyko tarptautiniame Amsterdamo kino festivalyje (IDFA). Juosta toliau keliauja po pasaulį ir sėkmingai pelno apdovanojimus: „Kino pavasaryje“ pripažinta geriausiu programos „Baltijos žvilgsnis“ filmu, „DocsBarcelona“ laimėjo apdovanojimą programoje „What the Doc“, Krokuvos kino festivalyje įvertinta FIPRESCI prizu ir „Sidabriniu ragu“ geriausiam vidutinio metražo filmui.

Daugiau nei trisdešimt metų Tian Šanio kalnuose, Tujyk Su ledyne, 3500 metrų aukštyje gyvena mokslininkė Aušra Revutaitė. Atsiskyrusi nuo civilizacijos, glaciologijos stotyje ji tyrinėja klimato pokyčius. Moteriai draugiją palaiko tik šuo su kate. Tiek apie mokslininkę sužinome iš filmo aprašymo, nedaugiau informacijos gauname pasižiūrėję filmą. Režisierius minėjo, kad kai pas mokslininkę atvykę žmonės siūlydavosi praskaidrinti jos vienatvę, moteris sakydavo, kad jos „vienatvė ir taip pakankamai skaidri, kad ją dar reikėtų skaidrinti“. Audrius Stonys siūlo neklausinėti, o pabandyti pajausti moterį, jos ryšį su ledynu, prisiliesti prie šviesos, amžinybės ir dokumentikos stebuklo.

Nebijoti nežinojimo

Jubiliejinio 70-ojo Kanų kino festivalio paralelinėje programoje „Dvi režisierių savaitės“ įvyko naujausio Šarūno Barto filmo „Šerkšnas“ („Frost“) premjera. Pagrindinius vaidmenis šiame kelio filme sukūrė du jauni lietuvių aktoriai Mantas Jančiauskas ir Lyja Maknavičiūtė. Jų personažai spontaniškai sutinka nuvežti humanitarinės pagalbos krovinį iš Vilniaus į Kijevą. Iš pažiūros nesudėtinga užduotis jaunai porai tampa didžiuliu išbandymu. Po filmo premjeros Kanuose su aktoriais kalbėjosi Rimantas Oičenka.

Šventasis

Įvairiuose interviu filmo „Šventasis“ režisierius Andrius Blaževičius minėjo, kad darbinis jo pavadinimas buvo „Krizė“, o pagrindinė idėja – „kad ir kas benutiktų, viskas bus gerai“. Pridurčiau, kad kartu tai filmas apie bejėgiškumą, nuobodulį, galimybes, uždarumą ir kantrybę. Be to, vedama pavadinimo nesąmoningai ieškojau, kuris personažas iš tikrųjų šventas?

Žurnalas „Kinas”ŽURNALAS „KINAS”