7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Greta Vilnelė

Ponas Flagmanas ir jo problemos

„Bydermanas ir padegėjai“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

AIZENRINGAS: Tačiau visada geriausia ir tikriausia maskuotė, manau, – tai tikrų tikriausia teisybė. Komiškas būdas. Teisybe niekas netiki.“ (Maxas Frischas, „Bydermanas ir padegėjai“)

Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Karolis Kasperavičius, Arnoldas Jalianiauskas ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Karolis Kasperavičius, Arnoldas Jalianiauskas ir Aistė Šeštokaitė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Arnoldas Jalianiauskas, Karolis Kasperavičius ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Arnoldas Jalianiauskas, Karolis Kasperavičius ir Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas ir Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas ir Lina Bocytė spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Džiugas Kunsmanas spektaklyje „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Atrasti tai, ko trūksta

Pokalbis su kompozitoriumi Jokūbu Tulaba

Kompozitorius Jokūbas Tulaba sukūrė muziką tokiems spektakliams kaip „Bydermanas ir padegėjai“ (rež. Gildas Aleksa, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, 2024), „Make Love“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2023), „80 pasaulių per vieną dieną“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Titas“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2022), „Skambutis tėvui“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2021), „SoDra, Mon Amour“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2021), „Tik suaugusiems“ (rež. Justas Tertelis, „Atviras ratas“, 2019), „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2019), „Hotel Universalis“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras (JMDT), 2019), „Zygfrydas“ (rež. Aleksa, „Teatronas“, 2018), „CV, arba Kas aš esu?“ (rež. Tertelis, „Atviras ratas“, 2018), „Vėjo prigimtis“ (rež. Aleksa, Kauno miesto kamerinis teatras, 2018), „Teroristas“ (rež. Aleksa, „Atviras ratas“, 2017), „Ilgoji pertrauka“ (rež. Olga Lapina, Keistuolių teatras, 2016) ir kt.

Jokūbas Tulaba. I. Dingos nuotr.
Jokūbas Tulaba. I. Dingos nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Bydermanas ir padegėjai“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Make Love“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Scena iš spektaklio „80 pasaulių per vieną dieną“. „Teatrono“ nuotr.
Mantas Pauliukonis, Dalius Skamarakas, Julius Žalakevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Mantas Pauliukonis, Dalius Skamarakas, Julius Žalakevičius ir Milda Jonaitytė spektaklyje „Titas“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas monospektaklyje „Skambutis tėvui“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik suaugusiems“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Tik suaugusiems“. L. Vansevičienės nuotr.

Pašlovinimai „Meno ir Teksto raktų“ laureatams

Scenos meno kritikų asociacija (SMKA) pašlovino 2024 m. apdovanojimų „Meno raktas“ ir „Teksto raktas“ laureates. Profesionalius scenos meno kritikus vienijanti asociacija kasmet „Teksto raktu“ apdovanoja geriausių scenos meno kritikos darbų autorius, o „Meno raktu“ – scenos menų kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius kūrybiniams scenos meno procesams ir sklaidai. Balandžio 9 d., „Menų spaustuvės“ kiemelyje apdovanojimai įteikti: šių metų „Teksto rakto“ laureatei – teatrologei ir teatro kritikei dr. Rasai Vasinauskaitei ir „Meno rakto“ laureatei – „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiuserei dr. Rusnei Kregždaitei. Atminimo ženklus laureatams sukūrė juvelyrė Marytė Dominaitė.

Rasa Vasinauskaitė ir Rusnė Kregždaitė. V. Budrio nuotr.
Rasa Vasinauskaitė ir Rusnė Kregždaitė. V. Budrio nuotr.
Greta Vilnelė

Monospektaklio ABC

„Dar vienas Džokeris“ ir „Motinos pienas“

Didžioji dalis kultūrinėje spaudoje publikuojamų recenzijų aptaria pagrindinių šalies valstybinių teatrų spektaklius, rečiau pasirodo tekstų apie nevyriausybinio sektoriaus kūrinius. Vis dėlto jie sudaro svarią dalį Lietuvos teatro kultūros. Remiantis „Bilietai.lt“ duomenimis, 2023 m. populiariausias pagal žiūrovų skaičių tapo nepriklausomo improvizacijų teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Nuostabūs dalykai“ (rež. Kirilas Glušajevas, 2018). Tačiau šį konkretų spektaklį, matyt, reikėtų laikyti išimtimi, o ne taisykle, nes kitas devynias iš dešimties pozicijų lankomiausiųjų sąraše užima valstybinių teatrų kūriniai.

Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Šarūnas Banevičius spektaklyje „Dar vienas Džokeris“. A. Špiliauskaitės nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Birutė Mar spektaklyje „Motinos pienas“. D. Matvejevo nuotr.
Dovilė Jadzevičiūtė

Žodynas antropocenui paaiškinti

Radijo spektaklis „Apie laiką ir vandenį“

„Tai, kas būdinga mūsų laikams, yra kova dėl žodžių, galia apibrėžti pasaulį ir jo ekonomiką, galia pranešti ir formuoti naujienas. Ta kova sukasi apie tai, iš kokių žodžių yra suformuluotas pasaulis. Žodžiai kuria realybę, todėl labai svarbu yra turėti žodžius ir priemones jiems platinti.“ (Andris Snæras Magnasonas, „Apie laiką ir vandenį“, vertė Jūratė Akucevičiūtė. Vilnius: Alma littera, 2022, p. 211)

Radijo spektaklio „Apie laiką ir vandenį“ iliustracija. Autorė Ugnė Glinskytė
Radijo spektaklio „Apie laiką ir vandenį“ iliustracija. Autorė Ugnė Glinskytė
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XVIII)

Šį laišką rašyti provokuoja ką tik Vilniaus senajame teatre matytas Jokūbo Brazio spektaklis „Kaligula“. Tiksliau, tai – tik pretekstas aptarti mokytojo ir mokinio santykį, kurį vis intensyviau išgyvenu žiūrėdama Brazio spektaklius. Maniau, kad Brazio „Žuvėdra“ (Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2022), rodoma toje pačioje erdvėje ir kuriama tokiomis pat „nuogomis“ priemonėmis kaip Oskaro Koršunovo „Žuvėdra“ (OKT, 2014), yra apgalvotas žingsnis – mokinio mokytojui mestas iššūkis ar veikiau tam tikras akibrokštas, stengiantis nutildyti senąją ir prakalbinti naująją „Žuvėdrą“. Tik nužudydamas savo mokytoją gali išsilaisvinti iš jo įtakos. Rodėsi ir kad „Equus“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2022) tėra tas mėginimas ištrūkti iš nujaučiamos Koršunovo įtakos, nesąmoningai cituojant ar pačiam bandant atlikti senųjų Koršunovo spektaklių triukus.

Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius ir Viačeslavas Lukjanovas spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Artūras Aleksejevas ir Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Artūras Aleksejevas ir Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Arturas Svorobovičius spektaklyje „Kaligula“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Kantas“ eskizo. D. Matvejevo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Urtė Povilauskaitė ir Tadas Gryn spektaklyje „Feromonai“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. A. Gudo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“. A. Gudo nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Troškimas jaustis gyvai

Pokalbis su aktore Alvyde Pikturnaite

Aktorė Alvydė Pikturnaitė sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „bowel“ (rež. Naubertas Jasinskas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2021), „Miegantys“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2021), „Kaip visur, kaip visi“ (rež. Jasinskas, Jaunimo teatras, 2021), „Didysis kelias“ (rež. Jonas Vaitkus, LNDT, 2020) ir kt. Dvejus metus iš eilės kaip geriausia aktorė už vaidmenis spektakliuose „Pelikanas“ (rež. Jasinskas, Oskaro Koršunovo teatras ir rankų šešėlių teatras „Budrugana Lietuva“, 2022) ir „Neištikimoji“ (rež. Jasinskas, Vilniaus mažasis teatras ir VšĮ „Darbininkai“, 2023) buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“.

Alvydė Pikturnaitė pjesės „Džipai“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė pjesės „Džipai“ skaityme. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Lukas Malinauskas, Alvydė Pikturnaitė ir Tomas Stirna spektaklyje „Neištikimoji“. A. Šimkaus nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Lukas Malinauskas spektaklyje „Neištikimoji“. M. Norvaišos nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Alvydė Pikturnaitė ir Matas Sigliukas spektaklyje „Pelikanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Zėringytė

Kaip erdvė veikia mus ir mes ją

Pokalbis su scenografe Barbora Šulniūte

Barbora Šulniūtė sukūrė scenografiją tokiems spektakliams kaip „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, „Operomanija“, 2023), „Ха́tа – Zuhause“ (rež. Gudmonaitė, „Münchner Kammerspiele“, 2023), „Medėja“ (rež. Gudmonaitė, Freiburgo teatras, 2022), „Guašas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras, 2022), „Jaudulys“ (rež. Aleksandras Špilevojus, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ir „Meno alchemija“, 2022), „Portalas“ (rež. Mantas Jančiauskas, Oskaro Koršunovo teatras, 2021), „Ledynai“ (rež. Gudmonaitė, Estijos „Vaba Lava“ teatras, 2020), „Panika“ (rež. Gudmonaitė, NKDT, 2019), „12 gramų į šiaurę“ (rež. Špilevojus, Vilniaus mažasis teatras, 2019), „Errorai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija, 2018) ir kt.

Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Barbora Šulniūtė. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Ryo Ishimoto spektaklyje „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Ха́та – Zuhause“. M. Korbel nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Medėja“. Amelie Amei Ackermann-Kahn nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Guašas“. E. Paulausko nuotr.
Ignas Zalieckas

Kurti teatrą, suteikiantį kitur neprieinamą patirtį

Pokalbis su aktoriumi Mariumi Karoliu Gotbergu

Aktorius Marius Karolis Gotbergas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Taisykla“ (rež. Augustas Gornatkevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), 2023), „Babelio bokštas. Planet Earth/Game Over/Reset“ (rež. Hilde Brinchmann, NKDT, 2022), „Veidas / Visage“ (rež. Vincent’as Adelus ir Isabelle Adelus & Suran, NKDT, 2022), „Kauno pavasaris ’72“ (rež. Jonas Tertelis, NKDT, 2022), „Emilių Emilis“ (rež. Gornatkevičius, NKDT, 2021), „Pirmeiviai“ (rež. Gytis Padegimas, NKDT, 2020), „Upė“ (rež. Ieva Jackevičiūtė, teatras vaikams „Pradžia“, 2018), „Šveikas“ (rež. Adomas Juška, Jaunimo teatras (JT), 2018), „Pasirinkimas“ (rež. Vidas Bareikis, JT, 2016) ir kt.

Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Taisykla“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas, Povilas Jatkevičius ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Emilių Emilis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Raimondas Klezys ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Marius Karolis Gotbergas ir Raimondas Klezys spektaklyje „Upė“. L. Vansevičienės nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Der Komische Holländer

„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin

Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).

Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Scena iš operos „Skrajojantis olandas“. M. Rittershaus nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
Komische Oper Berlin. D. Šabasevičienės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 116  >>> Archyvas