7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Teatras

Greta Vilnelė

Lyties takumas Balkanų kaime

„Sūnelis“ festivalyje „Sirenos“

Šių metų Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ nustebino kitoniškumu – daug metų su festivaliu siejamus didelius užsienio šalių teatrų pastatymus pakeitė kamerinio intymumo kupini spektakliai-paskaitos. Šis žanras nebuvo vienintelis šių metų „Sirenas“ vienijantis vardiklis, tačiau ir tarp kitų tarptautinės programos spektaklių sklandė panaši asmeninių istorijų šmėkla. Artimą ryšį su žiūrovais spektaklyje „Sūnelis“ taip pat kūrė ir režisierė bei pagrindinė aktorė Nataša Živković, kartu su aktoriais Danieliu Petkovićiumi ir Loupu Abramoviciumi supažindinusi festivalio žiūrovus su Balkanų burnešų (moterų, davusių skaistybės įžadą ir tapusių vyrais) kultūriniu reiškiniu.

Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Loupas Abramovicius, Nataša Živković ir Danielius Petkovićius spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Nataša Živković spektaklyje „Sūnelis“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Kad mąstytume, turime patys to norėti

„Cerebrum“ festivalyje „Sirenos“

Labai džiaugiuosi, kad į Vilniaus tarptautinį teatro festivalį „Sirenos“ šįmet atvežtas spektaklis „Cerebrum“. Belgų neuromokslininko ir aktoriaus Yvaino Juillardo monospektaklyje-paskaitoje išgirdome pasakojimą apie žmogaus smegenų veiklą. Pirmiausia – apie amžiną mūsų nesusikalbėjimą lemiantį skirtingą tos pačios realybės priėmimą. Džiugu, kad spektaklyje apsilankiusi teatro profesionalų ir mėgėjų bendruomenė galėjo sau priimtina forma susipažinti su svarbia informacija, padedančia aiškinti ir visuomet subjektyvią meno percepciją.

Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Yvainas Juillardas spektaklyje-paskaitoje „Cerebrum“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Laiškas iš praeities moderniame vokelyje

„Infinity“ Vilniaus mažajame teatre

Spalio 8–12 d. Vilniaus mažajame teatre (VMT) įvyko antroji sezono premjera – teatro performansas „Infinity“. Kūrybines pajėgas suvienijo VMT trupė ir „NoJo Airlines“ orkestras, vadovaujamas Daliaus Naujokaičio. Režisierė Gabrielė Tuminaitė spektaklio dramaturgijai pasirinko Andrejaus Kureičiko pjeses „Baltarusija. Įžeisti“ ir „Baltarusija. Metabolė“ bei Jono Meko kūrinių ištraukas. Prieš 2020 m. prezidento rinkimus ir po jų Baltarusijos gyventojai išėjo į gatves garsiai pareikšti savo nepasitenkinimo diktatoriška prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdžia. Masiniams protestams suvaldyti buvo pasitelktos nežmoniškos represijos. Niūrūs įvykiai Baltarusijoje šokiravo pasaulį. Palaikymą protestais prie Baltarusijos ambasadų reiškė įvairūs žmonės, tarp jų ir menininkai.

Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Agnė Šataitė ir Tomas Stirna teatro performanse „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Agnė Šataitė ir Tomas Stirna teatro performanse „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Scena iš teatro performanso „Infinity“. J. Lipnicko nuotr.
Lina Klusaitė

Kam statysime paminklą?

„Henrietta Lacks“ festivalyje „Sirenos“

– <...> Išvis kodėl jūs jaučiatės turį teisę nuspręsti už kitą žmogų? Juk tai – baisi teisė, ji retai kada veda prie gero. Bijokitės jos! Ji neduota ir gydytojui.

– Ji kaip tik ir duota gydytojui! Ir pirmiausia – jam! <...> Be šitos teisės nebūtų ir jokios medicinos! (Ištrauka iš Aleksandro Solženicyno knygos „Vėžininkų korpusas“)

Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk, Maciejus Pesta ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Pesta ir Sonia Roszczuk spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Maciejus Pesta ir Sonia Roszczuk spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Sonia Roszczuk ir Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska ir Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Marta Malikowska ir Janas Sobolewskis spektaklyje „Henrietta Lacks“. D. Matvejevo nuotr.
Ingrida Ragelskienė

Festivalinis aktoriaus kūnas

„Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ festivalyje „Sirenos“

Gyvenimas priminė – prieš dvejus metus bandžiau parašyti nekrologą, skirtą Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“. Tikriausiai tuo metu norėjosi kažką įrodyti, kažką keisti, gerinti. Jei šiandien kas nors paklaustų, kaip vertinu ką tik pasibaigusias, kūno temai dedikuotas „Sirenas“, atsakyčiau paprasta, neįmantria, lietuviško liūdesio kupina melodija, tokiu pašvilpavimu, kurį atlikčiau išsitraukusi savo vyrišką pasididžiavimą, t.y. lytinį organą. Įsivaizduokit – dviem pirštais suimu penio galvutę ir patimpčiodama už apyvarpės sukuriu dainuojančios, kažkokią melodiją vapančios burnos iliuziją. Patikslinimas: tai detali spalio 5 d. „Sirenose“ matyto spektaklio „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“ vienos iš mikroscenų rekonstrukcija.

Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Vito Weisas ir Urošas Kaurinas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Urošas Kaurinas ir Vito Weisas spektaklyje „Herojus 2.0 – spektaklių spektaklis“. D. Matvejevo nuotr.
Viktorija Sinicyna

O jei iš jūsų atvaizdo pagamintų virtualų kūną?

„Būti Ariele F“ ir „dSimon“ festivalyje „Sirenos“

Šiųmečio Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ tarptautinėje programoje būta net keturių spektaklių-paskaitų. Iš jų su nūdienos realijomis koja kojon žengė lenkų režisierė Magda Szpecht, pristačiusi su nuodinga Kremliaus dezinformacija kovojantį aktyvistinį internetinės erdvės judėjimą „Cyber Elf“. Belgas Yvainas Juillardas mokslo populiarinimo pobūdžio paskaitoje „Cerebrum“ pakvietė prisiliesti prie smegenyse glūdinčių paslapčių. O Šveicarijoje kuriantis menininkas Simonas Sennas Lietuvos žiūrovams pristatė net du projektus – spektaklius-paskaitas „Būti Ariele F“ ir „dSimon“, kuriuos noriu apžvelgti išsamiau.

Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio-paskaitos „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio-paskaitos „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje-paskaitoje „dSimon“. D. Matvejevo nuotr.
Greta Vilnelė

Stilistinis posūkis 9-ajame Artūro Areimos teatro sezone

Apie spektaklį „Three Kingdoms. Part I: London“

9-asis Artūro Areimos teatro (AAT) sezonas žiūrovus pasitiko spektaklio „Three Kingdoms. Part I: London“ pagal dramaturgo Simono Stephenso detektyvinę pjesę premjera. Joje pasakojama apie tarptautinį žmonių grobimo ir paleistuvystės skandalą, kurį išnarplioti bando du jauni britų policininkai. Vien skaityti pjesę nejauku, o Artūro Areimos režisuoto spektaklio sceninė retorika tik paaštrina rūškaną Stephenso trilerį.

Dovydas Stončius ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. E. Lunos nuotr.
Dovydas Stončius ir Rokas Petrauskas spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. E. Lunos nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. E. Lunos nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. E. Lunos nuotr.
Šarūnas Datenis spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. E. Lunos nuotr.
Šarūnas Datenis spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. E. Lunos nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. AAT nuotr.
Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. AAT nuotr.
Rokas Petrauskas ir Dovydas Stončius spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. AAT nuotr.
Rokas Petrauskas ir Dovydas Stončius spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. AAT nuotr.
Dovydas Stončius ir Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. AAT nuotr.
Dovydas Stončius ir Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Three Kingdoms. Part I: London“. AAT nuotr.
Ignas Zalieckas

Portugališkas Europos veidrodis Paryžiuje

Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“

Vėlų spalio 11-osios vakarą „Bouffes du Nord“ teatre, Paryžiaus rudens festivalyje, parodytas portugalų režisieriaus, aktoriaus, dramaturgo ir naujojo Avinjono teatro festivalio direktoriaus Tiago Rodrigueso spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“ (2020). Jame įvairaus pobūdžio politiniai ginčai sklandžiai susijungia į vieną klausimą – kas šiandien yra fašizmas? Tokia perspektyva priimtina ne visiems, nes dalis prancūzų žiūrovų per paskutinę sceną paliko salę, rėkdami ant aktorių bei vieni ant kitų ir į sceną mėtydami suglamžytas programėles ar net batus. Tai tik įrodo, kad Rodrigueso ir kūrybinės grupės sukurtas socialinis atspindys tapo nepakeliamai ryškus.

Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Scena iš spektaklio „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. F. Ferreira nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Visumos pojūtis

Roberto Wilsono „Dorianas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuare taip ilgai laukto režisieriaus Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjerą lydėjo gausūs aplodismentai, įspūdžiai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje teatro bendruomenė turėjo galimybę susitikti su Wilsonu, iš jo pasakojimų ir atsakymų pajusti patirtį, žinojimą, užtikrintumą ir teatrališką energiją. Konferencijos dalyviai buvo pakviesti į spektaklio repeticiją, kurioje norėjosi stebėti ne tik veiksmą scenoje, bet ir tai, kas vyksta aplink: kokia gausi komanda dirba prie kiekvienos mizanscenos įgyvendinimo, kaip visas detales fiksuoja režisierius, kaip reaguoja aktoriai.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kokį pasaulį galime įsivaizduoti?

„Sirenų“ dienoraščiai (I)

Šiuolaikinius klausimus apie kūną ir lytį, kūną ir technologijas, kūną ir ekologiją, kūną ir mokslą, kūną ir protą, kūną ir sielą ir t.t. kelia šiųmetis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Jo tema „Kūnas“ taip pat apima kūną ir teatrą. Nuo seno scenoje nebūtinai vaidina aktoriai – stebuklingai atgyja lėlės ir objektai, valdomi žmonių. 2015 m. „Sirenose“ pristatytame grupės „Rimini Protokoll“ projekte „Remote Vilnius“ žiūrovų kūnai tapo pagrindiniais veikėjais, o projekte „NACHLASS, kambariai be žmonių“ (2017 m. „Sirenos“) istorijas pasakojo erdvės, daiktai ir balso įrašai.

Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Sausasis sezonas“. Ch. Raynaud de Lage (Avinjono teatro festivalio) nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Nejaukos slėnis“. D.Matvejevo nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Magda Szpecht spektaklyje „Cyber Elf“. I. Juodytės nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
Simonas Sennas spektaklyje „Būti Ariele F“. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 143  >>> Archyvas