7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aušra Kaminskaitė

Aušra Kaminskaitė

Laisvų žuvėdrų klubas

Spektaklis „Žuvėdra (remix)“ „Menų spaustuvėje“

„Vaikų ir gyvūnų scenoje neturi būti“, – šią nerašytą taisyklę, neklausinėdami priežasčių, dažnai priimame kaip aksiomą. O paklausę paprastai išgirstame, esą vaikų ar gyvūnų pasirodymas scenoje nieku gyvu netaps menu, nes vieni ir kiti nėra pakankamai sąmoningi, kad atliktų vaidmenis, o ne tiesiog būtų savimi. Be to, traukdami juos į sceną režisieriai neretai apgauna publiką: spektaklį, kurio meninė vertė abejotina, žiūrovo akyse gali pakylėti mielo vaiko ar gyvūnėlio pasirodymas, daugeliui bet kokiu atveju sukelsiantis teigiamas emocijas.

Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Pasipriešinimas mene – anachronizmas ar būtinybė?

Pokalbis su choreografu Vyčiu Jankausku

Kūrėjas yra kovotojas – dėl to nedaug kas ginčytųsi. Seniai įvardyta, kad menas paprastai gimsta iš nepasitenkinimo, tarsi estetiška rezistencija prieš pasaulyje, visuomenėje, šeimoje, žmoguje vykstančius procesus. Paradoksalu tai, kad norėdami išgyventi (ne tik užsidirbti, bet ir priklausyti bendruomenei) kūrėjai, kaip ir kiti žmonės, turi prisitaikyti prie institucijų diktuojamų sąlygų.

Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Gyvas žmogus netikrame teatre

„Pelenai“ ir „Margaretė“ festivalyje „TheATRIUM“

Kai tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ paskelbė šių metų temą ir dalį programos, režisierius Juozas Javaitis netruko į tai sureaguoti socialiniame tinkle „Facebook“: „Nejaugi tikrasis TEATRAS mirė??? Ką man, seniui, daryti, jeigu aš pakęsti negaliu to PROJEKTINIO SNARGLIŲ – atseit aktualaus – teatro, o esu pasiilgęs – LABAI LABAI – ŠIUOLAIKINIO ir TIKRO TEATRO su profesionaliais aktoriais ir režisieriais???

Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Aira Naginevičiūte-Adomaitiene

Šiuolaikinis šokis šiandien turi tiek formų ir atmainų, kad pristatyti žmogų kaip jo kūrėją beveik tolygu nepasakyti nieko. O jei pabandytume apibūdinti šiuolaikinio šokio atstovės choreografės Airos Naginevičiūtės-Adomaitienės kūrybą, ji tuoj pat sustabdytų ir paaiškintų, kad tiksliai įvardyti jos darbų stilistiką nėra taip paprasta. Todėl šįkart prašome kalbėti ją pačią.

Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė. D. Matvejevo nuotr.
Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė. D. Matvejevo nuotr.
Šokio spektaklio „Druska“ repeticija. Festivalio „Shock academia“ nuotr.
Šokio spektaklio „Druska“ repeticija. Festivalio „Shock academia“ nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Anželika Cholina

„Kiekvienam duotas kosmosas, tik ne kiekvienas jį savyje atpažįsta“, – viena iš daugybės sparnuotų minčių, kurias kalbėdama apie šokį, pedagogiką bei vadovaujamą darbą ištaria Anželika Cholina. Prieš susitinkant ketinau ją klausinėti apie šokio teatro specifiką, tačiau vos prasidėjus pokalbiui paaiškėjo, kad sąvokų ir kategorijų choreografė kiek įmanydama vengia. Tad antrajame serijos interviu su savo vardo teatro įkūrėja ir pirmąja aktorių-šokėjų kursų vadove kalbamės apie vadovavimo subtilybes, būtinybę padėti jaunam žmogui atrasti savo kryptį ir, žinoma, scenos meno esmę bei sampratas.

Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina ir šokėjai po spektaklio „Carmen“. P. Gasiūno nuotr.
Anželika Cholina ir šokėjai po spektaklio „Carmen“. P. Gasiūno nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Šokio pamokos ir portretai

Pokalbis su Jolanta Vymeryte

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis sunkiau apibrėžti, kokios šokio formos egzistuoja šalies scenose bei kitose erdvėse. Tačiau vis dar galima įvardyti, kokias šokio kryptis formuoja ar formavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 1998-aisiais surinkusi pirmą aktorių-šokėjų kursą, o 2003-iaisiais leidusi įsikurti Šokio ir judesio katedrai. Aktoriai-šokėjai pradėti suvokti kaip šokio teatro atstovai; 2000-aisiais atsirado choreografijos specialybė, kurią galėjo studijuoti nuo vaikystės baleto mokęsi klasikinio šokio šokėjai; pagaliau profesionalios studijos pakvietė ir norinčiuosius kurti šiuolaikinį šokį.

Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgita Dronina ir Jolanta Vymerytė. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Jurgitos Droninos meistriškumo pamoka MKČMM Baleto skyriaus 8–13 kl. mokinėms. T. Ivanausko nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Kas čia nejuokingo?

„Domino“ teatro spektaklis „Įeiti draudžiama“

Laidoje „Greiti pietūs“ Algis Ramanauskas kartą užsiminė, kad vienas teatras, su kuriuo jis turi reikalų, „komercinis, anot kritikų, yra todėl, kad ten labai daug komedijos“. Būtų įdomu išgirsti tikrąją frazę, iš kurios buvo susidarytas toks įspūdis, nes sunku įsivaizduoti sąvokoms ypač jautrų kritiką, komediją vienareikšmiškai tapatinantį su komercija.

Dovydas Stončius ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Dovydas Stončius ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Scena iš spektaklio „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė, Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Neringa Varnelytė, Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Gytis Ivanauskas ir Vaidotas Martinaitis spektaklyje „Įeiti draudžiama“. M. Siruso nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Kaip susigrąžinti stebuklus

„Tvarkos diena“ festivalyje vaikams ir jaunimui „Kitoks ’19“

Šių metų festivalį „Kitoks“, skirtą vaikų ir jaunimo publikai, beveik būtų galima pavadinti objektų teatro festivaliu. Kūdikiams dedikuotas „Paslapčių sodas“ mažuosius kvietė liesti įvairias medžiagas bei daiktus, „Tuščiagalvio“ scena skendo rekvizite (ir jis visas buvo panaudotas), „Raudono kamuolio“ veikėjai gimė iš minkštų spalvotų figūrų, o „Tvarkos dienos“ atlikėjos nuolat palaikė fizinį kontaktą su jas supančiais rakandais.

Julietta Birkeland ir Jenny Soddu spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Julietta Birkeland ir Jenny Soddu spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu ir Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu ir Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu ir Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu ir Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Julietta Birkeland ir Jenny Soddu spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Julietta Birkeland ir Jenny Soddu spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu ir Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu ir Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Julietta Birkeland spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Jenny Soddu spektaklyje „Tvarkos diena“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Kitokia tema: spektaklis jaunimui apie destruktyvią vienatvę

Sausio 12-20 dienomis vyksiantis festivalis vaikams ir jaunimui „Kitoks“ pristato spektaklį, kuriuo įžengia į dvi Lietuvoje mažai tyrinėtas sritis: teatrą vyriausiems moksleiviams ir šaudymų mokyklose temą. Žymios švedų režisierės Sofios Jupither spektaklis „Lapkričio 20-oji“ paremtas dokumentine medžiaga, iliustruojančia 2006-ųjų įvykį Vokietijos mieste Emsdetene, kai aštuoniolikmetis moksleivis Sebastianas Bosse savo mokykloje įvykdė ginkluotą išpuolį. Režisierė teigia nerekomenduojanti spektaklio jaunesniems nei 16 metų žmonėms, tačiau nuo šio amžiaus kalbėti apie vienišumą, patyčias, nepritapimo jausmą yra būtina. Trumpai apie tai – interviu su S. Jupither, plačiau – spektaklyje sausio 18 dieną Menų spaustuvėje.

Scena iš spektaklio „Lapkričio 20-oji“. Rengėjų nuotr.
Scena iš spektaklio „Lapkričio 20-oji“. Rengėjų nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas