7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aušra Kaminskaitė

Aušra Kaminskaitė

Žiūrovas to nesitiki

Pokalbis su režisieriumi Gildu Aleksa

„Improvizacija – smagiausias dalykas mano kūryboje“, – sako režisierius Gildas Aleksa. Per karantiną improvizuoti teko ne tik menininkams, o ir jiems – ne tik kuriant. Todėl Aleksos ir jo trupės „Teatronas“ veikloje atsirado naujų, netikėtų projektų. Pavyzdžiui, pokalbiai su trupės nariais instagramo platformoje, kasdien vis kitam aktoriui atiduodamas „Teatrono“ paskyros valdymas, tinklalaidžių serija, galiausiai – naujas šių metų tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio „Cirkuliacija“ formatas. Ir jokių repeticijų per „Zoomą“, apie kurias užsiminus režisierius retoriškai klausia: „Kas čia – literatūrinis klausomasis teatras?“ Šiame pokalbyje nereklamuosime nesenų ir dar planuojamų veiklų, bet svarstysime apie tai, ką iškart ir įvardijome kaip patį smagiausią dalyką pašnekovo profesinėje veikloje – improvizacijas. Kaip jos gimsta, kada jos trukdo, kodėl nesaugumo jausmas taip traukia profesionalus?

Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Gildas Aleksa. M. Vizbaro nuotr.
Matas Dirginčius ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Matas Dirginčius ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Povilas Budrys ir Matas Dirginčius spektaklyje „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Povilas Budrys ir Matas Dirginčius spektaklyje „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Vėjo prigimtis“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Zygfrydas“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė (Dezdemona) ir Karolis Kasperavičius (Otelas) spektaklyje „Otelas“.  D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė (Dezdemona) ir Karolis Kasperavičius (Otelas) spektaklyje „Otelas“. D. Ališausko nuotr.
Matas Dirginčius (Jagas) spektaklyje „Otelas“. D. Ališausko nuotr.
Matas Dirginčius (Jagas) spektaklyje „Otelas“. D. Ališausko nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Cirkas dėl ir vietoj duonos

Apie knygą „Globalus cirkas: Kvebeko cirko ribų plėtimas“

2016-aisiais McGill-Queen’s universiteto Monrealyje leidykla išleido Louis Patricko Leroux ir Charles’io R. Batsono sudarytą knygą „Globalus cirkas: Kvebeko cirko ribų plėtimas“ („Cirque Global: Quebec’s Expanding Circus Boundaries“). Tai viena iš nedaugelio knygų apie šiuolaikinį cirką, parašytų anglų kalba. Kai 2017-aisiais Monrealyje teko lankytis Nacionalinės cirko mokyklos bibliotekoje, ji, žinoma, pasirodė kiek mažesnė nei Vakarų Europos teatro mokyklų knygoms skirtos salės, tačiau po pastatą vedžiojęs darbuotojas patikino, kad šimtai čia esančių knygų analizuoja būtent cirką, ir, žinoma, beveik viskas išleista prancūziškai.

Knygos „Globalus cirkas: Kvebeko cirko ribų plėtimas“ viršelis
Knygos „Globalus cirkas: Kvebeko cirko ribų plėtimas“ viršelis
Scena iš „Cirque du Soleil“ spektaklio „Totem“. V.J. Blanco nuotr.
Scena iš „Cirque du Soleil“ spektaklio „Totem“. V.J. Blanco nuotr.
Scena iš spektaklio „Saltimbanco“. „Cirque du Soleil“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Saltimbanco“. „Cirque du Soleil“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Quidam“. P. Cruciatti nuotr.
Scena iš spektaklio „Quidam“. P. Cruciatti nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Paleisti velnią teatre

Pokalbis su režisiere Yana Ross

Aprašyti režisierės Yanos Ross veiklą galima labai pompastiškai. Nuo 2007-ųjų kurdama Lietuvoje ji vis dar yra vienintelė moteris, apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už režisūrą (ir šįmet pretenduoja gauti antrą). Nuo 2008-ųjų, greta kūrybos Vilniuje, ji yra stačiusi spektaklius stipriausiuose Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Islandijos, Lenkijos ir kitų šalių teatruose. Nuo 2019-ųjų yra viena iš „Schauspielhaus Zürich“ teatro Šveicarijoje meno vadovų.

Yana Ross spektaklio „Vienos miško pasakos“ repeticijoje. L. Vansevičienės nuotr.
Yana Ross spektaklio „Vienos miško pasakos“ repeticijoje. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukinė antis“. „Den Nationale Scene“ nuotr.
Scena iš spektaklio „Laukinė antis“. „Den Nationale Scene“ nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Pageidavimų koncertas“. K. Schuberto nuotr.
Danuta Stenka spektaklyje „Pageidavimų koncertas“. K. Schuberto nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Salka Valka“. Reikjaviko miesto teatro nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Agresija gali būti graži

Šokio spektaklis „To Da Bone“

Vilniaus miesto urbanistinio šokio teatro „Low Air“ įkūrėjai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius ne viename interviu teigė, kad ilgą laiką jų svajonė buvo atnešti gatvės šokį į profesionalią sceną. Panašią idėją tik siauresniu – vieno spektaklio – mastu 2017-aisiais įgyvendino Marselyje apsistojusi ir „(La)Horde“ pasivadinusi choreografų trijulė – Marine Brutti, Jonathanas Debrouweras ir Arthuras Harelas, pastačiusi spektaklį „To Da Bone“ apie jumpstyle šokį ir jį šokančią visuomenę. Tiesa, anot pačių kūrėjų, su gatvės šokiu jų pasirinktas objektas neturi (beveik) nieko bendra.

Scena iš spektaklio „To Da Bone“. L. Philippe nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. L. Philippe nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Scena iš spektaklio „To Da Bone“. T. de Peyret nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Spektaklis, apie kurį neįmanoma parašyti

Dešimt metų Oskaro Koršunovo spektakliui „Dugne“

Spalio 22 d. sueis lygiai dešimt metų nuo Oskaro Koršunovo režisuoto spektaklio „Dugne“ premjeros. 2010–2013 m. darbą aprašė skirtingų kartų ir tautybių kritikai, užfiksuodami profesionalų vertinimą pirmuoju rodymo etapu. Šiandien, darkart pamačius spektaklį po bene septynerių metų pertraukos, darosi nepaprastai gaila, kad Lietuvoje nėra tradicijos analizuoti ir recenzuoti ilgą laiką rodomus spektaklius.

Dainius Gavenonis, žiūrovė, Darius Meškauskas ir Darius Gumauskas spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Dainius Gavenonis, žiūrovė, Darius Meškauskas ir Darius Gumauskas spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Žiūrovas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Žiūrovas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Scena iš spektaklio „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas, Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas, Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Darius Gumauskas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Darius Gumauskas ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Dainius Gavenonis, Julius Žalakevičius ir Rytis Saladžius spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Dainius Gavenonis, Julius Žalakevičius ir Rytis Saladžius spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas ir Dainius Gavenonis  spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Jonas Verseckas, Darius Meškauskas ir Dainius Gavenonis spektaklyje „Dugne“. OKT nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Pajusti įspūdį, įsivaizduoti santykius

Spektaklis „Maskuotė“ festivalyje „Kitoks“

Dešimtajame teatro vaikams festivalyje „Kitoks“ trupės iš Nyderlandų „Captain Sugar & The Monkey Puppets“ spektaklis „Maskuotė“ skirtas 5–10 metų vaikams – pradinukams. Tikriausiai tai lėmė cirko žanras, kuris yra viena palankiausių formų patraukti jauniausią publiką. Techniški triukai, nuolatinis judėjimas, šiuolaikinė magija sugeba išlaikyti jaunesniųjų dėmesį kur kas sėkmingiau nei pati įtikinamiausia vaidyba – bent jau spektakliui tęsiantis ilgiau nei pusę valandos.

Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Maskuotė“. D. Putino nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Laisvų žuvėdrų klubas

Spektaklis „Žuvėdra (remix)“ „Menų spaustuvėje“

„Vaikų ir gyvūnų scenoje neturi būti“, – šią nerašytą taisyklę, neklausinėdami priežasčių, dažnai priimame kaip aksiomą. O paklausę paprastai išgirstame, esą vaikų ar gyvūnų pasirodymas scenoje nieku gyvu netaps menu, nes vieni ir kiti nėra pakankamai sąmoningi, kad atliktų vaidmenis, o ne tiesiog būtų savimi. Be to, traukdami juos į sceną režisieriai neretai apgauna publiką: spektaklį, kurio meninė vertė abejotina, žiūrovo akyse gali pakylėti mielo vaiko ar gyvūnėlio pasirodymas, daugeliui bet kokiu atveju sukelsiantis teigiamas emocijas.

Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „Žuvėdra (remix)“. D. Putino nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Pasipriešinimas mene – anachronizmas ar būtinybė?

Pokalbis su choreografu Vyčiu Jankausku

Kūrėjas yra kovotojas – dėl to nedaug kas ginčytųsi. Seniai įvardyta, kad menas paprastai gimsta iš nepasitenkinimo, tarsi estetiška rezistencija prieš pasaulyje, visuomenėje, šeimoje, žmoguje vykstančius procesus. Paradoksalu tai, kad norėdami išgyventi (ne tik užsidirbti, bet ir priklausyti bendruomenei) kūrėjai, kaip ir kiti žmonės, turi prisitaikyti prie institucijų diktuojamų sąlygų.

Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Vytis Jankauskas spektaklyje „Liepsnos virš šaltojo kalno“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Kaminskaitė

Gyvas žmogus netikrame teatre

„Pelenai“ ir „Margaretė“ festivalyje „TheATRIUM“

Kai tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ paskelbė šių metų temą ir dalį programos, režisierius Juozas Javaitis netruko į tai sureaguoti socialiniame tinkle „Facebook“: „Nejaugi tikrasis TEATRAS mirė??? Ką man, seniui, daryti, jeigu aš pakęsti negaliu to PROJEKTINIO SNARGLIŲ – atseit aktualaus – teatro, o esu pasiilgęs – LABAI LABAI – ŠIUOLAIKINIO ir TIKRO TEATRO su profesionaliais aktoriais ir režisieriais???

Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Scena iš spektaklio „Pelenai“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
Janekas Turkowskis spektaklyje „Margaretė“. A. Kubaičio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas