Autorius: Viktorija Sinicyna

Williamas Shakespeare’as vėl sugrįžo į teatrą. Šįkart iš jo pjesių kolekcijos pasirinkta komedija „Kaip jums patinka“, tik režisierės Uršulės Bartoševičiūtės interpretacija atgijo ne įprastoje scenoje, bet Vilniaus mažojo teatro rūsio patalpose. O ir pati drama į teatro požemį nužengė kitaip, nei įprasta pagal klasikinės dramaturgijos interpretaciją. Ji tapo veikiau teatriniu pasirodymu, fragmentuotai pasisakančiu apie įvairių meilės formų (ko)egzistavimą. Kaip kad pabaigoje rodomas vaizdo įrašas – už tai, jog santuokų rūmuose be apribojimų būtų galima susisaistyti visiems.

Skaityti toliau >>

Nr. 20 (1427), 2022-05-21 | Teatras

Indrė Patkauskaitė ir Milda Noreikaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.

Karolis Kasperavičius ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.

Agnė Šataitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.

Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.

Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.

Scena iš spektaklio „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.

Milda Noreikaitė, Indrė Patkauskaitė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Kaip jums patinka“. M. Savičiūtės nuotr.

Viktorija Sinicyna

Ringe laimėjo neviltis

„Boksas“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pristatytas Lauryno Adomaičio ir Antano Obcarsko pjesės „Boksas“ eskizas kovo 3–6 d. virto spektakliu. Naujas dramos kūrinys, treniruotės, gilinimasis į sportininkų psichologiją, net kelionė į Meksiką – kūrybinė komanda padirbėjo iš peties.

Skaityti toliau >>

Nr. 11 (1418), 2022-03-19 | Teatras

Aleksandras Baranovas, Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.

Gytis Ivanauskas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.

Laurynas Jurgelis ir Giedrius Savickas spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.

Laurynas Jurgelis ir Gediminas Rimeika spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.

Laurynas Jurgelis, Džiugas Grinys ir Marius Repšys spektaklyje „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.

Scena iš spektaklio „Boksas“. D. Matvejevo nuotr.

Viktorija Sinicyna

Akmuo, popierius, žirklės – ir tu negyvas

Teatro „Menas“ spektaklio gastrolės Vilniuje

Kai vasario viduryje nusprendžiau pamatyti prieš pusmetį Panevėžio teatre „Menas“ sukurtą spektaklį karo tema, nenutuokiau, kad kovo 2-osios vakarą jis suskambės jau visai kitaip. Nenumaniau, kad apniks svarstymai, ar apskritai galiu ramia sąžine eiti žiūrėti spektaklio, kai kiti renkasi protestuoti prie Rusijos ambasados Vilniuje. Prie atstovybės, kurios oficialiai pakeistas adresas primins praeiviams apie užpultos Ukrainos stiprybę.

Skaityti toliau >>

Nr. 10 (1417), 2022-03-13 | Teatras

Kristina Švenčionytė spektaklyje „Pykšt pokšt tratata“. A. Gudo nuotr.

Anupras Jucius spektaklyje „Pykšt pokšt tratata“. A. Gudo nuotr.

Rūta MUR spektaklyje „Pykšt pokšt tratata“. A. Gudo nuotr.

Anupras Jucius ir Kristina Švenčionytė spektaklyje „Pykšt pokšt tratata“. A. Gudo nuotr.

Kristina Švenčionytė ir Anupras Jucius spektaklyje „Pykšt pokšt tratata“. A. Gudo nuotr.

Viktorija Sinicyna

Nihilizmas su aukštakulniais

Artūro Areimos teatro spektaklis „Faust is dead“

Pirmajame šio amžiaus dešimtmetyje MTV buvo ant bangos, o kiekvienuose namuose – po televizoriaus dėžę. Nešiojamieji kompiuteriai dar nelindėjo dažno praeivio kuprinėje, o apie belaidį internetą kiekviename prekybos centre nutuokti galėjo nebent kokio nors filmo herojus, grįžęs iš ateities.

Skaityti toliau >>

Nr. 36 (1401), 2021-11-11 | Teatras

Modesta Jakeliūnaitė ir Monika Poderytė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.

Scena iš spektaklio „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.

Modesta Jakeliūnaitė spektaklyje „Faust is dead“. D. Stankevičiaus nuotr.

Viktorija Sinicyna

Vilniaus Užupis: nykstantys pasakojimai

Jaunimo teatro spektaklis „Kaip visur, kaip visi“

Klaipėdoje, šiek tiek į pietus nuo Paupio rajono, esama tokios vietos – buvęs kaimas, prie didmiesčio prijungtas tik 1996 metais. Kad tai jau miesto dalis, ilgą laiką nebuvo justi. Šaligatvių pagrindiniame kelyje nėra, visur kitur žvyrkeliai. Namų mažai, kai kurie statyti dar XX amžiuje. Mieli raudonų plytų statiniai, vokiško stiliaus tvartai, sodybos apkerpėjusiomis medinėmis ar išklerusiomis vielos tvoromis, susenusios obelys, nepaliaujamai vedančios vaisius.

Skaityti toliau >>

Nr. 33 (1398), 2021-10-23 | Teatras

Viktorija Kuodytė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.

Dalia Morozovaitė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.

„Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.

Aleksas Kazanavičius spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.

Janina Matekonytė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.

Aušra Pukelytė spektaklyje „Kaip visur, kaip visi“. D. Matvejevo nuotr.

Viktorija Sinicyna

Apmokestinta meilė

Spektaklis „SoDra, Mon Amour“

Vis dėlto visuomeninis būvis – keistas mechanizmas. Grupelei žmonių priskiriama dirigento lazdelė ir jie visi, vos ne vos susitardami, katron pusėn, mosuoja orkestrui. O tas bendras darinys bando groti: vieni muzikantai purkštaudami iki apsispjaudymo, kiti ramesni, bet murmėdami panosėje, treti nuolankiai, su pagarba. Nėra viskas taip juoda ir balta, daug veiksmo tarpduryje, tačiau bendrais įvaizdžiais kalbant – maždaug taip atrodo funkcionuojanti visuomenė.

Skaityti toliau >>

Nr. 29 (1394), 2021-09-29 | Teatras

Scena iš spektaklio „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.

Milda Jonaitytė, Roberta Sirgedaitė, Raimondas Klezys ir Karolis Norvilas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.

Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.

Roberta Sirgedaitė, Arnas Ašmonas ir Raimondas Klezys spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.

Raimondas Klezys, Roberta Sirgedaitė ir Arnas Ašmonas spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.

Roberta Sirgedaitė spektaklyje „SoDra, Mon Amour“. D. Ališausko nuotr.

Viktorija Sinicyna

Šlapi monologai

Teatrinis filmas „Už geresnį pasaulį“

Nebesinori postringauti apie tai, kaip dabar sudėtinga ieškoti veiksmingų alternatyvų gyvam teatro tarpusavio ryšiui. Šituo nepaliaujamai vis iš naujo įsitikiname jau metus. Viena iš Artūro Areimos teatro alternatyvų – pagal vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigo pjesę sukurtas spektaklis / filmas „Už geresnį pasaulį“ (sausio 21–24 d. rodytas „Tiketa“ platformoje), kuriame kamera užfiksuotos teatrinės monoscenos.

Skaityti toliau >>

Nr. 7 (1372), 2021-02-21 | Teatras

Rokas Petrauskas teatriniame filme „Už geresnį pasaulį“

Kadras iš teatrinio filmo „Už geresnį pasaulį“

Karolis Legenis teatriniame filme „Už geresnį pasaulį“

Viktorija Sinicyna

Dramaturginiu maršrutu Lietuva–Estija

Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“

Lapkričio 16–20 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro organizuoti šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ skaitymai suteikė progą susipažinti su estų drama ir lietuvių autorių bandymu rašyti savas distopijas teatrui. Šįkart pjesių pristatymas vyko virtualioje erdvėje, tačiau kūrybinės komandos puikiai prisitaikė prie formato, kurį padiktavo gyvo ryšio vengti verčianti nūdienos situacija.

Skaityti toliau >>

Nr. 42 (1363), 2020-12-06 | Teatras

Mantas Zemleckas, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis pjesės „Ar aš dabar gyvas“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.

Pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticija. I. Juodytės nuotr.

Vitalija Mockevičiūtė ir Jūratė Vilūnaitė pjesės „Karalius latras“ skaitymo repeticijoje. I. Juodytės nuotr.

Pjesės „Lygumų gaudesiai“ skaitymo repeticija. D. Matvejevo nuotr.

Dainius Gavenonis pjesės „Sieros magnolijos“ skaitymo repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.

Jolanta Dapkūnaitė, Ramutis Rimeikis ir Dainius Gavenonis pjesės „Sieros magnolijos“ skaitymo repeticijoje. D. Matvejevo nuotr.

Viktorija Sinicyna

Stebuklų šalis vs realybė: kuri neįtikimesnė?

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Alisa“

Vargu ar kokioje santvarkoje egzistuoja teisingumas, kuris būtų tolygiai teisingas visiems. Teisėsauga nėra tobula, jos vingrybėse slepiasi daug trūkumų. Antano Obcarsko režisuotame Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklyje „Alisa“ (premjera spalio 23, 24 d. įvyko „Menų spaustuvėje“) jauna teisininkė susiduria su vykdomojo teisingumo užkulisiais. Dirbdama garsiai eskaluojamų bylų besiimančio advokato Franko Bertono biure, Alisa patenka į akistatą su jai nepriimtinais kompromisais. Vis dėlto būtinais tam, kad valstybė nepakriktų nuo anarchinės netvarkos, kad žmogus, užuot patyręs staigų minios linčą, turėtų teisę stoti prieš teisėją.

Skaityti toliau >>

Nr. 38 (1359), 2020-11-08 | Teatras