7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Mums reikia daugiau meninio azarto

Pokalbis su režisieriumi Antanu Obcarsku

Režisierius Antanas Obcarskas analizuoja šiuolaikinei visuomenei aktualias temas. Spektakliuose „Voicekas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2018) ir „Alisa“ (LNDT, 2020), sukurtuose bendradarbiaujant su dramaturgu Laurynu Adomaičiu, apmąstomas sudėtingas klausimas – kodėl žmogus imasi naikinti kitus žmones; paliečiamos teisingumo, bausmės temos. 2020 m. lapkričio mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras nuotoliniu būdu transliavo naujausią Obcarsko spektaklį „Batsiuviai“ pagal nepastatoma tituluojamą Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy pjesę.

Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje  „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje  „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Atrasti jungtis, kol ieškoma pavadinimo

Šiaulių dramos teatro spektaklis „Protect me“

2021 m. pradžioje, sausio 23-iąją, vis dar pandemijos kontekste Valstybinis Šiaulių dramos teatras parodė naują spektaklį „Protect me“ pagal šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesę. Ekrane transliuojamas kūrinys mums siūlo persikelti į nekonkretizuotą salą – sveikatingumo centrą, kuriame sprendžiamos Autoriaus-menininko sumišusios sąmonės problemos, apimančios kūrybinius procesus, pjesės rašymą, santykį su aplinka bei kitais ne mažiau sudėtingais personažais.

Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Rolandas Dovydaitis spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Rolandas Dovydaitis spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Geometrinės figūros, arba nesulaužomos taisyklės

„Apeirono“ teatro spektaklis „Ad infinitum“

Kadaise „Apeirono“ teatro spektaklyje „Nekrozė“ mulas suko vandens malūną, esantį apvalios formos konstrukcijoje, o joje rutuliojosi įtemptas tarsi trileryje veikėjų pasakojimas. Užburtą ratą spektaklyje „Ad infinitum“ pakeitė kvadratas, tiksliau, atviras kubas. Vieną erdvinę figūrą pakeitė kita, bet šiuos centrinius scenovaizdžio elementus jungia bendras bruožas – taisyklingos formos konstrukcija bei ne visai suprantamos, bet nesulaužomos joje vykstančių pasakojimų taisyklės.

Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Ričardas Bartašius ir Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Ričardas Bartašius ir Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Ginklo negali nepanaudoti

Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Sprendžiant Hedą“

Norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjesė „Heda Gabler“ (1891 m.) buvo daug kartų atkartota ir interpretuota skirtingomis medijomis, daugybę kartų pagrindinė veikėja po ne mažiau už Hamleto efektingų vidinių konfliktų mirė tekste, scenoje, ekrane. Nors teatro istorijoje moterų personažams skiriama gerokai kuklesnė pozicija, Heda įsitvirtino.

Tomas Kliukas, Eglė Gabrėnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Tomas Kliukas, Eglė Gabrėnaitė ir Kamilė Petruškevičiūtė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš spektaklio „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Vytautas Rumšas (jaun.) spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Vytautas Rumšas (jaun.) spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Karolis Kasperavičius spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Kamilė Petruškevičiūtė ir Eglė Gabrėnaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Rumšas (jaun.) ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Vytautas Rumšas (jaun.) ir Adelė Šuminskaitė spektaklyje „Sprendžiant Hedą“. L. Vansevičienės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nenorėčiau savęs priskirti vienam žanrui

Interviu su aktoriumi Gyčiu Laskovu

Apie vaidmens kūrimo procesą kalbamės su aktoriumi Gyčiu Laskovu, nuo 2014 m. kuriančiu vaidmenis režisierių Gintaro Varno, Kamilės Gudmonaitės, Povilo Makausko, Agniaus Jankevičiaus, Žilvino Vingelio, Eglės Kižaitės ir kitų spektakliuose Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Jaunimo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro, Kauno miesto kamerinio teatro scenose. Aktorius įkūnija tiek antikinės dramaturgijos veikėjus, tiek šiuolaikinės literatūros personažus, drąsiai įsitraukia į netradicinės formos spektaklius, yra sukūręs ir keletą vaidmenų kine, įgarsinęs kino filmų.

Gytis Laskovas. D. Ščiukos nuotr.
Gytis Laskovas. D. Ščiukos nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas internetiniame spektaklyje „Protestas“. T. Tereko nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Protestas“. Žaltauskaitės nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Protestas“. Žaltauskaitės nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka, Gytis Laskovas ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Gytis Laskovas spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vaidas Maršalka spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vaidas Maršalka spektaklyje „Panika“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Gytis Laskovas spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Heda Gabler prie laiko mašinos vairo

Interviu su aktore Goda Petkute

Su teatro, kino bei televizijos aktore Goda Petkute kalbamės apie sudėtingus personažus, kino ekrano ir teatro scenos sąsajas bei žiūrovus. Aktorės debiutas teatro scenoje įvyko Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, tarp sukurtų vaidmenų – Fiodoro Dostojevskio, Jeano-Paulio Sartre’o, Henriko Ibseno kūrinių personažai.

Goda Petkutė. D. Ščiukos nuotr.
Goda Petkutė. D. Ščiukos nuotr.
Goda Petkutė ir Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Elzė Gudavičiūtė spektaklyje „Žalgirės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Pijus Narijauskas spektaklyje „Vasarvidis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Pijus Narijauskas spektaklyje „Vasarvidis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Marius Meilūnas spektaklyje „Heda Gabler“. Rengėjų nuotr.
Goda Petkutė ir Marius Meilūnas spektaklyje „Heda Gabler“. Rengėjų nuotr.
Goda Petkutė, Martyna Gedvilaitė ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Lė-kiau- lė-kiau“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Martyna Gedvilaitė ir Eglė Grigaliūnaitė spektaklyje „Lė-kiau- lė-kiau“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Žydroji paukštė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Gyventi scenoje pagal personažo taisykles

Interviu su Arnu Ašmonu

Su jaunosios kartos teatro, kino, televizijos aktoriumi Arnu Ašmonu, sukūrusiu vaidmenis didžiosiose mūsų teatrų scenose Gintaro Varno, Gyčio Padegimo, Kamilės Gudmonaitės, Povilo Makausko, Gildo Aleksos ir kitų režisierių spektakliuose, taip pat vaidybiniuose filmuose bei televizijos serialuose, kalbamės apie vaidmenis, teatrui kylančius iššūkius bei ateities planus.

Arnas Ašmonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Špokaitė, Arnas Ašmonas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Špokaitė, Arnas Ašmonas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas ir Vytautas Anužis spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas ir Jovita Jankelaitytė spektaklyje „Natanas Išmintingasis“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Kandidas, arba Optimizmo mirtis“. D. Ališausko nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

(Ne)pabėgti nuo teatro

„Apeirono“ teatro „Pabėgimas“

Daugiau nei pusmetį išgyvename laiką, kai, nors ir turint skirtingus tikslus, tenka ieškoti kitų, neįprastų būdų, kaip būti, išlikti, veikti – nuo neišvengiamai besikeičiančios mūsų buities iki darbų, mokslų ir kūrybinių veiklų. Vieniems tai sukelia tik nepatogumų, kiti bando susitaikyti ir „pragyventi“ šį laiką, dar kiti aplinkybių sukurtus išbandymus priima kaip galimybę atrasti. Teatro „Apeironas“ kūrybinė komanda jau karantino pradžioje suprato, kad vien transliuoti spektaklius ar rodyti sukauptą teatro archyvą nepakanka, reikia ieškoti kitos formos. Pirmasis bandymas buvo „Šiurpių“ serialas (tikėtina, kad jis dar nebaigtinis), kuriam adaptuotas improvizacijomis pasižymėjęs spektaklis pagal senųjų lietuviškų siaubo pasakų – šiurpių – motyvus. Siurrealūs pasakojimai, kuriami „besikarantinuojančių“ Gretos Gudelytės ir Eglės Kazickaitės, filmuoti tiek uždarose, tiek atvirose gamtos erdvėse, atvedė prie dar ryškesnės, drąsesnės teatro ir kino ribų refleksijos.

„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
„Pabėgimas“. R. Bolgovo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Viruso neįveiktas

Festivalis „ConTempo“

Dar visai jaunas tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“, šiais metais rugpjūčio 18–23 d. vykęs antrą kartą, nepabūgdamas nepalankių aplinkybių Kauno (ir ne tik) žiūrovams leido patirti gyvus, profesionalius pasirodymus. Festivalio programa pagal galimybes buvo plati, o organizatorių pažadai dėl kitais metais atvyksiančių gausesnių užsienio kūrėjų pajėgų žadina viltis. Tačiau pirmiausia – apie kelis šiemet pristatytus scenos meno kūrinius.

Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Šančiuose). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Zapyškyje). M. Plepio nuotr.
Jūratė Širvytė-Rukštelė ir Adrianas Schvarzsteinas pasirodyme „Atvykėliai“ (Zapyškyje). M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Scena iš komiksų operos „Alfa“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Adrian Carlo Bibiano ir Džiugas Kunsmanas pasirodyme „Where do I connect“. M. Plepio nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Copy-paste rodo tapatumo krizę

Pokalbis su režisieriumi Povilu Makausku

Kalbamės su jaunosios kartos teatro režisieriumi Povilu Makausku, stačiusiu spektaklius Lietuvos nacionalinio dramos teatro, Valstybinio jaunimo teatro, Nacionalinio Kauno dramos teatro bei LMTA Balkono teatro scenose. Režisierius debiutavo 2014 m. daugiasluoksnės, intertekstualios, jo paties sukurtos dramaturgijos spektakliu „Yolo“ (LNDT). Naujausias kūrėjo spektaklis „Mano fėjų herbariumas“ (NKDT), pasižymintis sudėtingais vizualiais sprendimais, atgręžtas ir į jaunąją publikos dalį.

Povilas Makauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Povilas Makauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Gytis Laskovas spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vilija Grigaitytė, Vaidas Maršalka ir Martyna Gedvilaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Fausta Semionovaitė spektaklyje „Trojietės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Grigaliūnaitė ir Saulius Čiučelis spektaklyje „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Mano fėjų herbariumas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vainius Sodeika spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
Gytis Laskovas ir Vainius Sodeika spektaklyje „Apsėdimas“. S. Sirutavičiaus nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas