7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Tarp globalių ir asmeninių klausimų

„Kvėpavimas“ Kauno miesto kameriniame teatre

Jaunosios kartos režisierė Agnija Leonova, pakeitusi britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesės „Plaučiai“ pavadinimą į dinamiškesnį daiktavardį „Kvėpavimas“, kviečia žiūrovus intymioje Kauno miesto kamerinio teatro Mažojoje salėje pažvelgti į dviejų žmonių santykių kasdienybę, prisodrintą globalių problemų. Lietuvos teatro scenoje ši Macmillano pjesė statoma pirmą kartą, bet prieš keletą metų režisierius Kirilas Glušajevas ėmėsi šio dramaturgo pjesės „Nuostabūs dalykai“, analizuojančios ne mažiau nūdienai svarbias problemas – gyvenimo iššūkius, depresiją. Spektaklis interaktyvus, žiūrovas kviečiamas įsitraukti į aktoriaus Martyno Nedzinsko kuriamą ir improvizuojamą istoriją.

Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Apie mūsų visuomenės problemas per film noir ir Disneilendo prizmę

„Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre

Gruodžio pabaigą palydėjo išvyka į naują Nikolaso Darnstädto filmą-spektaklį „Planeta EGO“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre. Kino ir scenos kūrinys sukonstruotas iš vieno žymiausių XX a. modernizmo rašytojų Franzo Kafkos romanų „Pilis“ ir „Amerika“. Režisierius interpretuoja literatūrą, papildydamas ją savo idėjomis, kontekstais ir panardinamas į vizualiai efektingą reginį, jungiantį skirtingas medijas bei stilius.

Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė ir Gintarė Ramoškaitė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė ir Gintarė Ramoškaitė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš filmo-spektaklio „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Monika Šaltytė filme-spektaklyje „Planeta EGO“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Vapsvos negali negelti

Nino Maglakelidzės spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Vėsų lapkričio 18-osios vakarą Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) žiūrovai turėjo du puikius, bet labai skirtingus pasirinkimus: pasinerti į 10-ojo dešimtmečio pradžion nukeliantį spektaklį „Remyga“ (pagal Rimanto Kmitos pjesę; rež. Oskaras Koršunovas), atvykusį gastrolių iš Šiaulių dramos teatro, arba pamatyti kartvelų režisierės Nino Maglakelidzės NKDT sukurto spektaklio pagal 2012 m. Ivano Vyrypajevo parašytą pjesę „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“ premjerą. Atgarsiai, sklidę tiek iš Didžiosios, tiek iš Ilgosios salės, liudija, kad pasirinkdami, regis, stipriai neprašovė nei vieni, nei kiti. Bet šis tekstas – apie „Vapsvas...“, praeities šmėklas ir įvykius, geliančius ne tik lapkritį, bet ištisus metus.

Goda Petkutė ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Dainius Svobonas ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Dainius Svobonas ir Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Sigitas Šidlauskas ir Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vasaros vapsvos gelia mus net lapkritį“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Apie besikeičiantį šiuolaikinį šokį ir jo žiūrovą

Pokalbis su šokėja Sigita Juraškaite

Sigita Juraškaitė – scenos menų kūrėja, įvertinta už vaidmenis šokio spektakliuose „Apnea“ (choreografė Erika Vizbaraitė, 2020), „Z+“ (choreografė Agnietė Lisičkinaitė, šokio teatras „Airos“, 2017), „Viskas įskaičiuota“ (kūrybinė komanda Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, Petras Lisauskas, Konstantinas Kosovecas, 2017), „Chimeros karoliai“ (choreografė Aira Naginevičiūtė, šokio teatras „Airos“, 2013) ir kt., taip pat už edukacines veiklas, skirtas jaunimo praktinėms bei teorinėms šiuolaikinio šokio žinioms plėsti. Kalbamės apie šokio reikšmę, spektaklius ir besikeičiančią, bet vis dar sunkiai pasiekiamą jaunųjų žiūrovų auditoriją.

Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Airida Gudaitė, Sigita Juraškaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gudaitė, Sigita Juraškaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gudaitė ir Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Airida Gudaitė ir Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Z+“. D. Matvejevo nuotr.
Sigita Juraškaitė ir Mykolas Jocys šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė ir Mykolas Jocys šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Apnea“. L. Vansevičienės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Chimeros karoliai“. M. Aleksos nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Sigita Juraškaitė šokio spektaklyje „Vonia“. „Be kompanijos“ nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kiekviena diena – lapas į vidinę knygą

Pokalbis su Petru Lisausku

Petras Lisauskas – šokėjas, choreografas, aktorius ir režisierius. Šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Andriaus Katino, Agnijos Šeiko, Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės, Palle’s Granhøjaus spektakliuose, Roberto Wilsono statytose operose. Tarp jo choreografijos darbų spektaklis „TUAŠ“ („Padi Dapi Fish“, 2013), spektaklis paaugliams „SMS | suggest me SERVICE“ ir vaikams „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“ bei kiti. Bendradarbiauja su Danijos fizinio teatro kompanija DON GNU, kartu sukūrė gatvės teatro spektaklį „Balansuojantis žmogus“ (2020 m. pristatytas festivalyje „Spot“).

Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. D. Putino nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. Druskininkų kultūros centro nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. Druskininkų kultūros centro nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. P. Židonio nuotr.
Petras Lisauskas pasirodyme „Balansuojantis žmogus“. P. Židonio nuotr.
Petras Lisauskas ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“. V. Lupovskojo nuotr.
Petras Lisauskas ir Darius Berulis šokio spektaklyje „Aikštelėje laisvų vietų nėra“. V. Lupovskojo nuotr.
Petras Lisauskas „SMS | suggest me SERVICE“. Alytaus miesto teatro nuotr.
Petras Lisauskas „SMS | suggest me SERVICE“. Alytaus miesto teatro nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „TUAŠ“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas šokio spektaklyje „TUAŠ“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas spektaklyje „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Petras Lisauskas spektaklyje „VVV+v (Virvė-Virvelė-Virvytė-Virvogalis)“. „Žuvies akies“ archyvo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Ar Kaligula gali būti savaime aktualus?

Agniaus Jankevičiaus spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Pasibaigus karantinui ir sezono pabaigoje teatrams vėl atvėrus duris, birželio viduryje Nacionalinis Kauno dramos teatras žiūrovus gyvai susitikti pakvietė į Albert’o Camus „Kaligulą“, režisuotą Agniaus Jankevičiaus. Nuo premjeros prabėgus šiek tiek laiko, siūlau atsigręžti į režisieriaus pasiūlytą „Kaligulos“ versiją.

Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulius Čiučelis ir Goda Petkutė spektaklyje „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaligula“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Viskas mano ir tavo galvoje?

„Peras Giuntas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„It is all in your head“ („Viskas yra tavo galvoje“) – pagrindinio herojaus Pero Giunto, režisieriaus ar žiūrovo galvoje? Šis scenoje vizualiai išreikštas teiginys, keliantis retorinį klausimą, palydi naujausią Nacionalinio Kauno dramos teatro premjerą – vengrų režisieriaus Csaba Polgáro spektaklį „Peras Giuntas“. Prie šio teiginio dar sugrįšime, dabar vertėtų retrospektyviai pažvelgti į spektaklio literatūrinį pamatą – žymiojo norvegų dramaturgo Henriko Ibseno (1828–1906) dramaturgiją ir jos santykį su Lietuvos teatro scena.

Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir  Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Artūras Sužiedėlis, Dainius Svobonas, Gintautas Bejeris ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Eglė Mikulionytė spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Peras Giuntas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Mums reikia daugiau meninio azarto

Pokalbis su režisieriumi Antanu Obcarsku

Režisierius Antanas Obcarskas analizuoja šiuolaikinei visuomenei aktualias temas. Spektakliuose „Voicekas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2018) ir „Alisa“ (LNDT, 2020), sukurtuose bendradarbiaujant su dramaturgu Laurynu Adomaičiu, apmąstomas sudėtingas klausimas – kodėl žmogus imasi naikinti kitus žmones; paliečiamos teisingumo, bausmės temos. 2020 m. lapkričio mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras nuotoliniu būdu transliavo naujausią Obcarsko spektaklį „Batsiuviai“ pagal nepastatoma tituluojamą Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy pjesę.

Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Antanas Obcarskas. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Aistė Zabotkaitė ir Vytautas Anužis spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Augustė Šimulynaitė spektaklyje „Alisa“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje  „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Gytis Ivanauskas ir Mantas Bendžius spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje  „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Deividas Breivė, Aistė Zabotkaitė, Mantas Bendžius ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Batsiuviai“. D. Matvejevo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Atrasti jungtis, kol ieškoma pavadinimo

Šiaulių dramos teatro spektaklis „Protect me“

2021 m. pradžioje, sausio 23-iąją, vis dar pandemijos kontekste Valstybinis Šiaulių dramos teatras parodė naują spektaklį „Protect me“ pagal šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Falko Richterio pjesę. Ekrane transliuojamas kūrinys mums siūlo persikelti į nekonkretizuotą salą – sveikatingumo centrą, kuriame sprendžiamos Autoriaus-menininko sumišusios sąmonės problemos, apimančios kūrybinius procesus, pjesės rašymą, santykį su aplinka bei kitais ne mažiau sudėtingais personažais.

Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Rolandas Dovydaitis spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Rolandas Dovydaitis spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Severinas Norgaila ir Gintarė Ramoškaitė spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Pijus Ganusauskas ir Severinas Norgaila spektaklyje „Protect me“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Geometrinės figūros, arba nesulaužomos taisyklės

„Apeirono“ teatro spektaklis „Ad infinitum“

Kadaise „Apeirono“ teatro spektaklyje „Nekrozė“ mulas suko vandens malūną, esantį apvalios formos konstrukcijoje, o joje rutuliojosi įtemptas tarsi trileryje veikėjų pasakojimas. Užburtą ratą spektaklyje „Ad infinitum“ pakeitė kvadratas, tiksliau, atviras kubas. Vieną erdvinę figūrą pakeitė kita, bet šiuos centrinius scenovaizdžio elementus jungia bendras bruožas – taisyklingos formos konstrukcija bei ne visai suprantamos, bet nesulaužomos joje vykstančių pasakojimų taisyklės.

Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Scena iš spektaklio „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Emilija Jaujininkaitė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Ričardas Bartašius ir Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Ričardas Bartašius ir Valerijus Kazlauskas spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
Greta Gudelytė spektaklyje „Ad infinitum“. „Apeirono“ teatro nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas