7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Pasitikėti tekstu

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Vėjas gluosniuose“

Didžiųjų žiemos švenčių išvakarėse pamačiau naujausią Gyčio Padegimo spektaklį „Vėjas gluosniuose“ pagal to paties pavadinimo Algirdo Landsbergio pjesę (1973 m.). Net ir Padegimo kūrybinio kelio nuosekliai nesekančiųjų tikriausiai nenustebino režisieriaus sprendimas statyti pjesę, susijusią su mūsų šalies istorija, ypač minint valstybės šimtmetį.

Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Milė Šablauskaitė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Milė Šablauskaitė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Asmenybės, reiškiniai ir aiškūs tikslai. Kauno perspektyva VDDF

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis Kaune pristatė dalį sostinėje rodytų filmų. Aptarsiu keturis filmus, kuriuose plėtotos meninės kūrybos – tiek profesionalios, tiek mėgėjiškos: eksperimentinės, virtualios ar pogrindinės – tema. Taip pat aptarsiu ir dar vieną filmą, skirtą įtemptam, įtraukiančiam susitelkimui į žmogaus psichologines ir fizines galimybes.

Pasaulis priklauso man
Pasaulis priklauso man
Bergmano sala
Bergmano sala
Čiaupkis ir grok pianinu
Čiaupkis ir grok pianinu
Tėtė – mamos brolis
Tėtė – mamos brolis
4 metai per 10 minučių
4 metai per 10 minučių
Miglė Munderzbakaitė

Būtis drobės paviršiuje

Gegužės 17 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta tapytojos Eglės Velaniškytės paroda „Būties lengvumas. Čia ir dabar“. Kaip įprasta, figūrinę tapybą plėtojančios menininkės parodos centre, su retesnėmis išimtimis, išlieka žmogus. Autorė neatsisako jos kūrybą lydinčio religinio-krikščioniško turinio – idėjų, simbolių, scenų, kompozicijų.

Eglė Velaniškytės darbai, nuotr. E. Šemioto
Eglė Velaniškytės darbai, nuotr. E. Šemioto
Eglė Velaniškytė, nuotr. E. Šemioto
Eglė Velaniškytė, nuotr. E. Šemioto
Miglė Munderzbakaitė

„Apeironas“: (be)ribiškumas

Klaipėdoje susibūrusio teatro „Apeironas“ pavadinimo reikšmė – neapibrėžtas, beribis – kelia dvejopas mintis. Beribiškumas tarsi atliepia teatro ambicijas aprėpti daugelį dalykų, tačiau peržiūrėjus ne vieną šio teatro spektaklį atrodo, kad dar visai jaunas teatras jau turi tam tikrą gana gerai atpažįstamą stilistiką, temų, į kurias dažnai pasineria, lauką, vyraujančius darbo principus, kūrybinę komandą.

„Nekrozė“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Nekrozė“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Žinduolių perėja“, nuotr. L. Butkevičiaus
„Žinduolių perėja“, nuotr. L. Butkevičiaus
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
Miglė Munderzbakaitė

Trumpametražių premjeros: nuo M. Mažvydo iki Z kartos

Tradiciškai pavasaris prasideda filmų maratonu – Kino pavasariu, šiemet vykstančiu kovo 15 – 29 dienomis. Festivalyje pristatoma lietuviškų trumpametražių filmų programa, kurią apžvelgia Miglė Muderzbakaitė.

„Šviesa“ (2018)
„Šviesa“ (2018)
„Gyvatė“ (2017)
„Gyvatė“ (2017)
„Nepalaidotas“ (2018)
„Nepalaidotas“ (2018)
„Pirtis“ (2017)
„Pirtis“ (2017)
„Vytis“ (2017)
„Vytis“ (2017)
Miglė Munderzbakaitė

„Scanoramos” refleksija

Lapkričio antrojoje pusėje į Kauną atkeliavo dalis Europos šalių kino forumo „Scanorama“ programos. Tolimesniame tekste pasidalinsiu įspūdžiais apie filmus, kuriuo pavyko pamatyti. Kaip ir pats festivalis, pasirinkti filmai kontrastingi, dalis jų visiškai nauji, režisierių sukurti šiais metais, kiti – nemenkas žvilgsnis į praeitį.

„Trys sąlygos“
„Trys sąlygos“
„Išnykimas“
„Išnykimas“
„Laiminga pabaiga“
„Laiminga pabaiga“
„Buržuazinio šuns savikritika“
„Buržuazinio šuns savikritika“
„Žemė dreba“
„Žemė dreba“
Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių retrospektyva „Būsenos ir portretai”
Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių retrospektyva „Būsenos ir portretai”
Miglė Munderzbakaitė

„Kino pavasario” temų apžvalga

22-asis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ per keletą savaičių pasiūlė nemenką kino filmų ir renginių programą. Šis tekstas nepretenduoja atskleisti visų pavasarinio peizažo spalvų ir atspalvių, tad straipsnyje bus aptariama dalis filmų, kurie pasirinkti remiantis objektyviomis ir subjektyviomis jų peržiūrų priežastimis. Pristatomi keli dokumentiniai filmai, kelios komedijos ir naujų sprendimų kine paieškos, lietuviški trumpametražiai ir filmai, kalbantys apie moteris, paauglystę, pabėgimus bei pabaigas.

Filmas „Frankas Zappa apie save"
Filmas „Frankas Zappa apie save"
Filmas „Vabalai"
Filmas „Vabalai"
Filmas „Vandenis"
Filmas „Vandenis"
Filmas „Amerikietiška pastoralė"
Filmas „Amerikietiška pastoralė"
Filmas „Baigiamieji egzaminai"
Filmas „Baigiamieji egzaminai"
Filmas „Tarp mūsų"
Filmas „Tarp mūsų"
Filmas „Mėnesiena"
Filmas „Mėnesiena"
Filmas „Raudonas vėžlys"
Filmas „Raudonas vėžlys"
Miglė Munderzbakaitė

Personažų žvilgsnis į save

Filmas „Bėgam iš Berlyno“ (2016) – bendras režisieriaus Fatiho Akino ir scenarijaus autorių Harko Bohmo ir Larso Hubricho darbas, vokiečių rašytojo Wolfgango Herrdorfo kūrinio Tschick” adaptacija. Ankstesniuose Kino pavasario” festivaliuose” jau turėjome galimybę pamatyti net 5 šio režisieriaus filmus. Festivalyje jis debiutavo su filmu Liepą” (2000), Lietuvos žiūrovams šis režisierius bene geriausiai pažįstamas kaip nuotaikingo kulinarinio filmo „Virtuvė sielai“ (2009) autorius.

„Bėgam iš Berlyno“ (2016)
„Bėgam iš Berlyno“ (2016)
„Bėgam iš Berlyno“ (2016)
„Bėgam iš Berlyno“ (2016)
„Bėgam iš Berlyno“ (2016)
„Bėgam iš Berlyno“ (2016)
Miglė Munderzbakaitė

Gimtadienio žaidimas

„Kada subręsta vandens malūną sukantis mulas? Vandens malūną sukantis mulas subręsta tada, kai jis išmoksta eiti ratu ir nustoja priešintis. Bet tikroji jo branda prasideda kur kas vėliau, kai mulas išėjęs į pensiją suka ir suka ratus po savo pievelę savo malonumui... “ Tai vieno iš personažų – Viktorijos (vaidina Greta Kazlauskaitė) – citata, vienas iš pasakojimų, išvadų, kurių gausu režisierių Eglės Kazickaitės ir Gretos Kazlauskaitės spektaklyje „Nekrozė”. Spektaklyje, kaip ir kituose Apeirono teatro darbuose, režisierės ryžtasi imtis sudėtingo, nevientiso, painaus sceninio teksto kūrimo.

„Nekrozė“, nuotr. iš apeirontheatre.net archyvo
„Nekrozė“, nuotr. iš apeirontheatre.net archyvo
„Nekrozė“, nuotr. iš apeirontheatre.net archyvo
„Nekrozė“, nuotr. iš apeirontheatre.net archyvo
„Nekrozė“, nuotr. iš apeirontheatre.net archyvo
„Nekrozė“, nuotr. iš apeirontheatre.net archyvo
Miglė Munderzbakaitė

Eglės Velaniškytės paroda Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje

Gegužės 2 d. 18 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje (Pilies g. 40) atidaroma Eglės Velaniškytės tapybos paroda „Aš ateinu“.

 

Tapytoja Eglė Velaniškytė viena ryškiausių XX amžiaus pabaigos Lietuvos menininkių, neapleidžianti šios pozicijos iki šiol. E. Velaniškytės kūryba priskiriama vadinamajai lūžio kartai, kuriai atstovauja 9 dešimtmetyje studijas baigę menininkai. Tapytoja personalines parodas pradėjo rengti 1980 m., grupinėse parodose dalyvauja nuo 1979 m. Jos darbams būdingas išskirtinis stilius, pasižymintis figūrinės tapybos plėtojimu ir profesiniu meistriškumu.

  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas