Kamerinė opera „Jūreivis“ Kauno miesto kameriniame teatre
„Ar yra priežastis, kad daiktas toks ir ne kitoks? Ar yra priežastis reali ir tikra kaip štai mano rankos?“ – tai citata iš Fernando Pessoa pjesės „Jūreivis“. Režisieriaus Jono Kuprevičiaus ir kompozitoriaus Luko Butkaus kamerinė opera (teatro „Utopia“ produkcija) sukurta pagal vienintelę Pessoa pjesę „The Mariner“ (1913). Kūrinys remiasi vadinamojo statiškojo teatro principu, kai veiksmo beveik nėra, o pagrindinė dramaturginė įtampa kuriama retoriniais pokalbiais, atmosfera ir vidinių išgyvenimų (savi)refleksija.








Diānos Kaijakos spektaklis „Mergaitės ir berniukai“
„Jeigu pasidarys sunku, atminkit, kad tai vyksta ne su jumis ir tai vyksta ne šiuo momentu“, – įsibėgėjus istorijai pasako Ji – monospektalio „Mergaitės ir berniukai“ („Girls and Boys“) veikėja (Goda Piktytė). Latvių režisierės Diānos Kaijakos spektaklis yra bendras Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) ir teatro „Mens Publica“ darbas pagal šiuolaikinio britų rašytojo Denniso Kelly pjesę – moters monologą. Tai nėra pasakojimas apie vieną konkretų įvykį, tai istorija apie procesą.








Patirtys Alytaus tarptautiniame teatrų festivalyje COM•MEDIA
Žiūrovus, dar neperžengusius teatro slenksčio, pasitiko liepsnos – it fakelai ar švyturiai, nušviečiantys kelią į kitą, intensyvesnį, teatro pripildytą pasaulį. Jų šiluma, blyksėjimas kūrė įspūdį, kad festivalis prasideda jau lauke, o teatras šiąnakt nebus pastatas – veikiau visus įtraukianti teritorija, kurioje gali nutikti bet kas.


Kroatų spektaklis „Banginio pilve“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Ivano Zajco Kroatijos nacionalinio teatro spektaklis „Banginio pilve“ („In the Belly of the Whale“) žvelgia iš distopinės ateities, 2054-ųjų, kai migracija tampa istoriniu duomenų rinkiniu, o mūsų dabartis – jau archyvuota žmonijos klaida. Migracija – tai universalus, nesenstantis reiškinys, ir toliau brėžiantis skiriamąsias linijas šiuolaikinėse visuomenėse.








Žilvino Vingelio spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„Negaliu patikėti!“ – šūktelėjo Alisa. – „Negali? Pamėgink dar kartą, – pareiškė Valdovė.“ Į paslaptingą ir paradoksalų daugeliui puikiai žinomos veikėjos Alisos pasaulį žiūrovus kviečia naujausias Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklis „Alisa Veidrodžio karalystėje“.

Spektaklis „Pažadink savo vidinę deivę“
„Žąsis ar gulbė, koks skirtumas, svarbu paukštis...“ – tokie skeptiški, negatyvūs apibendrinimai apie gautą užduotį kažką kažkur surasti skamba spektaklio „Pažadink savo vidinę deivę“ pradžioje. Režisierius Gildas Aleksa ir dramaturgė Kristina Marija Kulinič imasi analizuoti mūsų visuomenėje itin gajų ir pačius absurdiškiausius pavidalus įgijusį teambuilding’o (komandos formavimo) reiškinį.








„Antrininkas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Augusto Gornatkevičiaus „Antrininkas“ – tai spektaklis, kuris dar iki premjeros kėlė mįslingus klausimus apie ribą tarp tikrovės ir fikcijos. Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) publika jau keliskart turėjo galimybę susipažinti su šio režisieriaus kūryba. Spektaklis „Emilių Emilis“ (2021) – laisva Astridos Lindgren „Emilio iš Lionebergos“ interpretacija, perkelta į šiuolaikinį kontekstą, kuriant žaismingą ir įtraukų pasakojimą, kuriame naudojamos tikros aktorių vaikystės istorijos, sąmojai, šypseną keliančios suaugusiųjų reakcijos į jų išdaigas.








„Atidaryk duris“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
Vienoje pirmųjų Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Atidaryk duris“ scenų broliai Sulė ir Vendeijamas aktyviai diskutuoja apie scenografijai panaudotų sienų (ne)tikrumą. Lygiai tokios pat abejonės dėl tikrumo lydi per šią teatrinę patirtį ir ją apmąstant už teatro ribų. Rugsėjo viduryje NKDT pakvietė į ilgai lauktą kūrybinių išbandymų (ir pavasarį nuaidėjusių skandalų) pažymėtą premjerą. Galiausiai statyti Afrikos dramaturgo Aristide’s Tarnagda pjesę patikėta jaunosios kartos režisieriui Justinui Vinciūnui. Šis spektaklis – tai „Kūrybiškos Europos“ bendradarbiavimo projekto „Deconfining“ (išsilaisvinimas iš apribojimo), siekiančio kurti kultūrinius ryšius tarp Europos ir Afrikos bei įtraukiančio įvairias organizacijas ir menininkus, dalis.








„Čiurlionio peizažai: jūra“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„Ar esi?“ – šnabždamu klausimu prasideda jutiminis, interaktyvus spektaklis „Čiurlionio peizažai: jūra“ (2024), režisuotas Mildos Mičiulytės, Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Prieš panardindami žiūrovą į įvairialypę jūros atmosferą aktoriai Deividas Breivė ir Miglė Navasaitytė kreipiasi į publiką – kviečia užsimerkti arba raiščiu užsirišti akis, pristato būsimo garsinio pasakojimo šaltinius. Spektaklyje skamba kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ fragmentai bei, pasitelkiant įvairius objektus, įtaigiai išgaunami gamtos garsai.




„Snieguolė“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre
„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, apie ką kalbėti šiuolaikiniame teatre?“ O veidrodėlis sutriko matydamas nuolatinius technologinius proveržius, pastebimai greitai keičiančius mūsų pasaulį ir ne tokį paslankų žmogaus vidų – jo įsitikinimus, polinkį į lengvai prieinamas sąmokslo teorijas, kritinės minties stagnaciją, ir atsakė: apie viską. Šis viskas bandė sutilpti į naujausią „Snieguolės“ interpretaciją Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiojoje salėje. Kinematografiško spektaklio režisierė, dramaturgė, scenografė, kostiumų dailininkė, filmo scenų autorė, kitaip tariant, atsakinga beveik už visus spektaklio kūrybinius sprendimus Dr. GoraParasit (Gintarė Minelgaitė-Duchin) dirba tarptautinėje erdvėje, bet neblogai pažįstama ir Lietuvos teatro žiūrovams.








