7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Mindaugas – tai mes

Vokiečių režisierius Nikolas Darnstädtas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre aktualizavo Mindaugo mitą, arba, pasak jo, pačią karaliaus Mindaugo idėją. Kuriuo iš Justino Marcinkevičiaus sukurtų metraštininkų – Juoduoju ar Baltuoju – tapo režisierius, palikime spręsti kiekvienam žiūrovui. Praėjusių metų rudenį, tęsiantis valstybės šimtmečiui dedikuotų kūrinių maratonui, sukurtas spektaklis ne tik dekonstruoja Mindaugo mitą, bet ir skatina mąstyti, diskutuoti apie kitus lietuviškumo simbolius.

Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Mindaugas – tai mes

Nikolo Darnstädto spektaklis Šiaulių dramos teatre

Vokiečių režisierius Nikolas Darnstädtas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre aktualizavo Mindaugo mitą, arba, pasak jo, pačią karaliaus Mindaugo idėją. Kuriuo iš Justino Marcinkevičiaus sukurtų metraštininkų – Juoduoju ar Baltuoju – tapo režisierius, palikime spręsti kiekvienam žiūrovui. Praėjusių metų rudenį, tęsiantis valstybės šimtmečiui dedikuotų kūrinių maratonui, sukurtas spektaklis ne tik dekonstruoja Mindaugo mitą, bet ir skatina mąstyti, diskutuoti apie kitus lietuviškumo simbolius.

Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nuo bjaurasties link... grožio?

Agniaus Jankevičiaus spektaklį „Šventė“ inspiravo Juozo Grušo „Trys paradoksinės novelės apie švarą“. Režisierius, rašydamas scenarijų, iš rašytojo novelių pasiskolino tik pagrindinę veikėją ir dalį temų, kurias papildė jam rūpimais kontekstais, aktualijomis ir dabarties simboliais.

„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Teatro kūrėja Jane Arnfield: Svarbu palaikyti dialogą tarp teatro ir mokslo

Šių metų pradžioje menininkė, teatro kūrėja Jane Arnfield lankėsi Kaune. Lietuvoje ji viešėjo nebe pirmą kartą – praėjusiais metais dalyvavo VDU vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Teatras ir atminties karai“, kurioje pristatė savo performansą „Alavinis žiedas“. Šį kartą menininkė atvyko su edukacine misija. Su J. Arnfield kalbamės apie jos performansą „Alavinis žiedas“, autentiškos, dokumentinės medžiagos adaptavimo scenai ypatumus, teatro menininkų ir teoretikų santykį.

Jane Arnfield, „performansas Alavanis žiedas“, nuotr. šaltinis thetinring.com
Jane Arnfield, „performansas Alavanis žiedas“, nuotr. šaltinis thetinring.com
Miglė Munderzbakaitė

Nuo bjaurasties link... grožio?

„Šventė“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Agniaus Jankevičiaus spektaklį „Šventė“ inspiravo Juozo Grušo „Trys paradoksinės novelės apie švarą“. Su šio autoriaus kūriniais režisierius yra dirbęs ir anksčiau, 2006-aisiais pastatė radijo spektaklį pagal Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Šį kartą režisierius, rašydamas scenarijų, iš rašytojo novelių pasiskolino tik pagrindinę veikėją ir dalį temų, kurias papildė jam rūpimais kontekstais, aktualijomis ir dabarties simboliais. Pasak Jankevičiaus, „trys J. Grušo paradoksinės novelės – labai trumputės. Iš tiesų „Šventė“ nėra tiesiog originalaus teksto inscenizacija. Perskaitęs noveles iškart supratau, kad jos turėtų būti tiesiog atspirtis autorinei kūrybai. Novelės atsiskleidžia per pagrindinę veikėją Konstanciją, kuri pačiame spektaklyje net nepasirodo, apie ją šneka kiti personažai.“

Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Pijus Narijauskas spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Pijus Narijauskas spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gintautas Bejeris spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gintautas Bejeris spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pasitikėti tekstu

Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Vėjas gluosniuose“

Didžiųjų žiemos švenčių išvakarėse pamačiau naujausią Gyčio Padegimo spektaklį „Vėjas gluosniuose“ pagal to paties pavadinimo Algirdo Landsbergio pjesę (1973 m.). Net ir Padegimo kūrybinio kelio nuosekliai nesekančiųjų tikriausiai nenustebino režisieriaus sprendimas statyti pjesę, susijusią su mūsų šalies istorija, ypač minint valstybės šimtmetį.

Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Henrikas Savickis ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Dovydas Pabarčius ir Artūras Sužiedėlis spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė ir Dovydas Pabarčius spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Milė Šablauskaitė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Milė Šablauskaitė spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Andrius Gaučas ir Arnas Ašmonas spektaklyje „Vėjas gluosniuose“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Asmenybės, reiškiniai ir aiškūs tikslai. Kauno perspektyva VDDF

Vilniaus dokumentinių filmų festivalis Kaune pristatė dalį sostinėje rodytų filmų. Aptarsiu keturis filmus, kuriuose plėtotos meninės kūrybos – tiek profesionalios, tiek mėgėjiškos: eksperimentinės, virtualios ar pogrindinės – tema. Taip pat aptarsiu ir dar vieną filmą, skirtą įtemptam, įtraukiančiam susitelkimui į žmogaus psichologines ir fizines galimybes.

Pasaulis priklauso man
Pasaulis priklauso man
Bergmano sala
Bergmano sala
Čiaupkis ir grok pianinu
Čiaupkis ir grok pianinu
Tėtė – mamos brolis
Tėtė – mamos brolis
4 metai per 10 minučių
4 metai per 10 minučių
Miglė Munderzbakaitė

Būtis drobės paviršiuje

Gegužės 17 d. Kauno paveikslų galerijoje atidaryta tapytojos Eglės Velaniškytės paroda „Būties lengvumas. Čia ir dabar“. Kaip įprasta, figūrinę tapybą plėtojančios menininkės parodos centre, su retesnėmis išimtimis, išlieka žmogus. Autorė neatsisako jos kūrybą lydinčio religinio-krikščioniško turinio – idėjų, simbolių, scenų, kompozicijų.

Eglė Velaniškytės darbai, nuotr. E. Šemioto
Eglė Velaniškytės darbai, nuotr. E. Šemioto
Eglė Velaniškytė, nuotr. E. Šemioto
Eglė Velaniškytė, nuotr. E. Šemioto
Miglė Munderzbakaitė

„Apeironas“: (be)ribiškumas

Klaipėdoje susibūrusio teatro „Apeironas“ pavadinimo reikšmė – neapibrėžtas, beribis – kelia dvejopas mintis. Beribiškumas tarsi atliepia teatro ambicijas aprėpti daugelį dalykų, tačiau peržiūrėjus ne vieną šio teatro spektaklį atrodo, kad dar visai jaunas teatras jau turi tam tikrą gana gerai atpažįstamą stilistiką, temų, į kurias dažnai pasineria, lauką, vyraujančius darbo principus, kūrybinę komandą.

„Nekrozė“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Nekrozė“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Žinduolių perėja“, nuotr. L. Butkevičiaus
„Žinduolių perėja“, nuotr. L. Butkevičiaus
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
„Palikuonis“, nuotr. D. Rimeikos, Apeirono teatro archyvas
Miglė Munderzbakaitė

Trumpametražių premjeros: nuo M. Mažvydo iki Z kartos

Tradiciškai pavasaris prasideda filmų maratonu – Kino pavasariu, šiemet vykstančiu kovo 15 – 29 dienomis. Festivalyje pristatoma lietuviškų trumpametražių filmų programa, kurią apžvelgia Miglė Muderzbakaitė.

„Šviesa“ (2018)
„Šviesa“ (2018)
„Gyvatė“ (2017)
„Gyvatė“ (2017)
„Nepalaidotas“ (2018)
„Nepalaidotas“ (2018)
„Pirtis“ (2017)
„Pirtis“ (2017)
„Vytis“ (2017)
„Vytis“ (2017)
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas