7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Taisyklių rėmai

„Atidaryk duris“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Vienoje pirmųjų Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Atidaryk duris“ scenų broliai Sulė ir Vendeijamas aktyviai diskutuoja apie scenografijai panaudotų sienų (ne)tikrumą. Lygiai tokios pat abejonės dėl tikrumo lydi per šią teatrinę patirtį ir ją apmąstant už teatro ribų. Rugsėjo viduryje NKDT pakvietė į ilgai lauktą kūrybinių išbandymų (ir pavasarį nuaidėjusių skandalų) pažymėtą premjerą. Galiausiai statyti Afrikos dramaturgo Aristide’s Tarnagda pjesę patikėta jaunosios kartos režisieriui Justinui Vinciūnui. Šis spektaklis – tai „Kūrybiškos Europos“ bendradarbiavimo projekto „Deconfining“ (išsilaisvinimas iš apribojimo), siekiančio kurti kultūrinius ryšius tarp Europos ir Afrikos bei įtraukiančio įvairias organizacijas ir menininkus, dalis.

Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius ir Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius ir Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pasinerti į Čiurlionių dialogą

„Čiurlionio peizažai: jūra“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Ar esi?“ – šnabždamu klausimu prasideda jutiminis, interaktyvus spektaklis „Čiurlionio peizažai: jūra“ (2024), režisuotas Mildos Mičiulytės, Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Prieš panardindami žiūrovą į įvairialypę jūros atmosferą aktoriai Deividas Breivė ir Miglė Navasaitytė kreipiasi į publiką – kviečia užsimerkti arba raiščiu užsirišti akis, pristato būsimo garsinio pasakojimo šaltinius. Spektaklyje skamba kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ fragmentai bei, pasitelkiant įvairius objektus, įtaigiai išgaunami gamtos garsai.

Scena iš spektaklio „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė ir Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė ir Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pasiklydę aktualijų gausoje

„Snieguolė“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, apie ką kalbėti šiuolaikiniame teatre?“ O veidrodėlis sutriko matydamas nuolatinius technologinius proveržius, pastebimai greitai keičiančius mūsų pasaulį ir ne tokį paslankų žmogaus vidų – jo įsitikinimus, polinkį į lengvai prieinamas sąmokslo teorijas, kritinės minties stagnaciją, ir atsakė: apie viską. Šis viskas bandė sutilpti į naujausią „Snieguolės“ interpretaciją Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiojoje salėje. Kinematografiško spektaklio režisierė, dramaturgė, scenografė, kostiumų dailininkė, filmo scenų autorė, kitaip tariant, atsakinga beveik už visus spektaklio kūrybinius sprendimus Dr. GoraParasit (Gintarė Minelgaitė-Duchin) dirba tarptautinėje erdvėje, bet neblogai pažįstama ir Lietuvos teatro žiūrovams.

Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nesitikint laimingos pabaigos

„Audra“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Naujasis teatro sezonas Lietuvoje prasidėjo nuo neįprasto, gal net kiek perteklinio dėmesio vienam didžiųjų Vilniaus teatrų, tiksliau – jo šūkiui, sulaukusiam klausimų ir diskusijų. Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT), konstatuodamas „Keičiasi ne dramos, o mes“, prisilaikė saugesnės ir subtilesnės pozicijos, kartu akcentuodamas repertuarui keliamus tikslus, apimančius klasikos ir avangardo pastatymus.

Dainius Svobonas, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas, Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Dainius Svobonas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas ir Agnieška Ravdo spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Audra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Audra“. S. Baturos nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Lėlių gyvenimas užgesus šviesoms

Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Slaptas lėlių gyvenimas“

„Sustojusio laiko karalystė“ – vienas taikliausių lėlių teatro apibūdinimų, kokių teko girdėti. Šiuos žodžius naujausiame Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklyje „Slaptas lėlių gyvenimas“ ištaria Meistras (Remigijus Endriukaitis). Ir, žinoma, kalbama ne apie kokią kūrybinę stagnaciją ar kitą neigiamą reikšmę turinčią situaciją, o apie būseną, apimančią patekus į vertingą, įtraukų lėlių teatro spektaklį, kuris priverčia pasinerti į tai, kas vyksta scenoje, nedirsčiojant į laikrodį. Režisierės Mildos Mičiulytės ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės kuriamas pasakojimas veda į paslaptingą lėlių pasaulį ir kelia klausimus – kas nutinka, užgesus scenos šviesai, ir kas lieka, nebelikus kūrėjo?

Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Remigijus Endriukaitis spektaklyje „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Remigijus Endriukaitis spektaklyje „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Slaptas lėlių gyvenimas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Įprasminti nebūtį

„Nepalaidoti mirusieji“ Kauno miesto kameriniame teatre

„Žmogus negali padvėsti kaip žiurkė, be jokio reikalo, be palengvėjimo atodūsio“, – sako Anri iš Jeano‑Paulio Sartre’o pjesės „Nepalaidoti mirusieji“. Ją Kauno miesto kameriniame teatre sausio pabaigoje pastatė jaunosios kartos režisierius Justinas Vinciūnas (koprodiuseris Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Šio spektaklio eskizą teko matyti gerokai anksčiau – 2022 m. rugsėjį jauniesiems teatro kūrėjams skirtame festivalyje „Išeities taškas“. Tąkart apžvalgoje brūkštelėjau kelis gana kritiškus sakinius, bet po antros peržiūros galima tik patvirtinti, kad teatras – gyvas organizmas, o kūrybinė komanda spektaklį (iš)augino.

Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Rapolas Meliešius ir Irena Sikorskytė spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Matas Sigliukas spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Martynas Berulis ir Šarūnas Rapolas Meliešius spektaklyje „Nepalaidoti mirusieji“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kalbėti būtina, kol žmogaus teisės taps neliečiamos

Spektaklis „Good Girls“ Kauno miesto kameriniame teatre

„Good Girls“ – bendras Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir Liuksemburgo kūrėjų muzikinis spektaklis, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Spektaklio komanda – režisierė Larisa Faber, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir aktorės Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti, Nora Zrika – žada maištingą žvilgsnį į abortų temą, pateikiant ne dramatizuotas, apgailestavimų prisodrintas istorijas, bet pasakojimus apie racionalius, apgalvotus sprendimus, dėl kurių nesigailima.

Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Visumos pojūtis

Roberto Wilsono „Dorianas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuare taip ilgai laukto režisieriaus Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjerą lydėjo gausūs aplodismentai, įspūdžiai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje teatro bendruomenė turėjo galimybę susitikti su Wilsonu, iš jo pasakojimų ir atsakymų pajusti patirtį, žinojimą, užtikrintumą ir teatrališką energiją. Konferencijos dalyviai buvo pakviesti į spektaklio repeticiją, kurioje norėjosi stebėti ne tik veiksmą scenoje, bet ir tai, kas vyksta aplink: kokia gausi komanda dirba prie kiekvienos mizanscenos įgyvendinimo, kaip visas detales fiksuoja režisierius, kaip reaguoja aktoriai.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Apie ką nori kalbėti jaunieji teatro kūrėjai

Kauno miesto kamerinio teatro festivalis „Išeities taškas“

Antroje rugsėjo pusėje su ypač gausia lietuvių, taip pat ir užsienio kūrėjų programa įvyko 7-asis Kauno miesto kamerinio teatro organizuojamas festivalis „Išeities taškas“. Jaunimui (ir ne tik) skirtos tematikos spektakliai pasižymėjo formos ir žanrų įvairove.

Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Birutė Kapustinskaitė, Greta Grinevičiūtė ir Aldona Vilutytė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Birutė Kapustinskaitė, Greta Grinevičiūtė ir Aldona Vilutytė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Klāvs’as Kristaps’as Košins’as spektaklyje „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Klāvs’as Kristaps’as Košins’as spektaklyje „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nuo pokalbių iki pojūčių

„ConTempo“ festivalio įspūdžiai

Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.

Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas