7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Atminties ir vaizduotės teritorijoje

Kamerinė opera „Jūreivis“ Kauno miesto kameriniame teatre

„Ar yra priežastis, kad daiktas toks ir ne kitoks? Ar yra priežastis reali ir tikra kaip štai mano rankos?“ – tai citata iš  Fernando Pessoa pjesės „Jūreivis“. Režisieriaus Jono Kuprevičiaus ir kompozitoriaus Luko Butkaus kamerinė opera (teatro „Utopia“ produkcija) sukurta pagal vienintelę Pessoa pjesę „The Mariner“ (1913). Kūrinys remiasi vadinamojo statiškojo teatro principu, kai veiksmo beveik nėra, o pagrindinė dramaturginė įtampa kuriama retoriniais pokalbiais, atmosfera ir vidinių išgyvenimų (savi)refleksija.

Ignas Ščesnulevičius kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Ignas Ščesnulevičius kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Liepa Ribokaitė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Liepa Ribokaitė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Ignas Ščesnulevičius kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Ignas Ščesnulevičius kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Ūla Marija Zemeckytė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Ūla Marija Zemeckytė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Salomėja Petronytė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Salomėja Petronytė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Liepa Ribokaitė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Liepa Ribokaitė kamerinėje operoje „Jūreivis“. G. Jovaišos nuotr.
Scena iš kamerinės operos „Jūreivis“. I. Aleinikovo nuotr.
Scena iš kamerinės operos „Jūreivis“. I. Aleinikovo nuotr.
Scena iš kamerinės operos „Jūreivis“. I. Aleinikovo nuotr.
Scena iš kamerinės operos „Jūreivis“. I. Aleinikovo nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Tai vyksta ne su jumis. Bet tai vyksta dabar

Diānos Kaijakos spektaklis „Mergaitės ir berniukai“

„Jeigu pasidarys sunku, atminkit, kad tai vyksta ne su jumis ir tai vyksta ne šiuo momentu“, – įsibėgėjus istorijai pasako Ji – monospektalio „Mergaitės ir berniukai“ („Girls and Boys“) veikėja (Goda Piktytė). Latvių režisierės Diānos Kaijakos spektaklis yra bendras Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) ir teatro „Mens Publica“ darbas pagal šiuolaikinio britų rašytojo Denniso Kelly pjesę – moters monologą. Tai nėra pasakojimas apie vieną konkretų įvykį, tai istorija apie procesą.

Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė monospektaklyje „Mergaitės ir berniukai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

COM•MOON•A: teatro nakties anatomija

Patirtys Alytaus tarptautiniame teatrų festivalyje COM•MEDIA

Žiūrovus, dar neperžengusius teatro slenksčio, pasitiko liepsnos – it fakelai ar švyturiai, nušviečiantys kelią į kitą, intensyvesnį, teatro pripildytą pasaulį. Jų šiluma, blyksėjimas kūrė įspūdį, kad festivalis prasideda jau lauke, o teatras šiąnakt nebus pastatas – veikiau visus įtraukianti teritorija, kurioje gali nutikti bet kas.

Scena iš spektaklio „Who Killed My Father?“. V. Kryžioko nuotr.
Scena iš spektaklio „Who Killed My Father?“. V. Kryžioko nuotr.
Scena iš spektaklio „Who Killed My Father?“. V. Kryžioko nuotr.
Scena iš spektaklio „Who Killed My Father?“. V. Kryžioko nuotr.
Akimirka iš interaktyvios ekskursijos „EXKursas“. V. Kryžioko nuotr.
Akimirka iš interaktyvios ekskursijos „EXKursas“. V. Kryžioko nuotr.
Akimirka iš interaktyvios ekskursijos „EXKursas“. V. Kryžioko nuotr.
Akimirka iš interaktyvios ekskursijos „EXKursas“. V. Kryžioko nuotr.
Akimirka iš Kristijono Ribaičio ir grupės pasirodymo. V. Kryžiokio nuotr.
Akimirka iš Kristijono Ribaičio ir grupės pasirodymo. V. Kryžiokio nuotr.
Scena iš spektaklio „I am leaving... by Zo“. V. Kryžioko nuotr.
Scena iš spektaklio „I am leaving... by Zo“. V. Kryžioko nuotr.
Scena iš spektaklio „I am leaving... by Zo“. V. Kryžioko nuotr.
Scena iš spektaklio „I am leaving... by Zo“. V. Kryžioko nuotr.
Andra Kavaliauskaitė performanse „Tylumos“. V. Kryžioko nuotr.
Andra Kavaliauskaitė performanse „Tylumos“. V. Kryžioko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Raudonų siūlų tinkle

Kroatų spektaklis „Banginio pilve“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Ivano Zajco Kroatijos nacionalinio teatro spektaklis „Banginio pilve“ („In the Belly of the Whale“) žvelgia iš distopinės ateities, 2054-ųjų, kai migracija tampa istoriniu duomenų rinkiniu, o mūsų dabartis – jau archyvuota žmonijos klaida. Migracija – tai universalus, nesenstantis reiškinys, ir toliau brėžiantis skiriamąsias linijas šiuolaikinėse visuomenėse.

Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. Ivano Zajco Kroatijos Nacionalinio teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. Ivano Zajco Kroatijos Nacionalinio teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. Ivano Zajco Kroatijos Nacionalinio teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. Ivano Zajco Kroatijos Nacionalinio teatro archyvo nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Banginio pilve“. P. Gagaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Energingas ir intensyvus Alisos pasaulis

Žilvino Vingelio spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Negaliu patikėti!“ – šūktelėjo Alisa. – „Negali? Pamėgink dar kartą, – pareiškė Valdovė.“ Į paslaptingą ir paradoksalų daugeliui puikiai žinomos veikėjos Alisos pasaulį žiūrovus kviečia naujausias Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklis „Alisa Veidrodžio karalystėje“.

Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Ugnė Žirgulė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Ugnė Žirgulė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Navasaitytė ir Ugnė Žirgulė spektaklyje „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Alisa Veidrodžio karalystėje“. S. Baturos nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Besivejant gulbę iš padangos

Spektaklis „Pažadink savo vidinę deivę“

„Žąsis ar gulbė, koks skirtumas, svarbu paukštis...“ – tokie skeptiški, negatyvūs apibendrinimai apie gautą užduotį kažką kažkur surasti skamba spektaklio „Pažadink savo vidinę deivę“ pradžioje. Režisierius Gildas Aleksa ir dramaturgė Kristina Marija Kulinič imasi analizuoti mūsų visuomenėje itin gajų ir pačius absurdiškiausius pavidalus įgijusį teambuilding’o (komandos formavimo) reiškinį.

Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė ir Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė ir Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė, Roberta Sirgedaitė ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Milda Naudžiūnaitė, Roberta Sirgedaitė ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Roberta Sirgedaitė spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Adomas Jasiukėnas ir Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Gytis Ivanauskas spektaklyje „Pažadink savo vidinę deivę“. D. Ališausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Į(si)traukti į paslaptingą žaidimą

„Antrininkas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Augusto Gornatkevičiaus „Antrininkas“ – tai spektaklis, kuris dar iki premjeros kėlė mįslingus klausimus apie ribą tarp tikrovės ir fikcijos. Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) publika jau keliskart turėjo galimybę susipažinti su šio režisieriaus kūryba. Spektaklis „Emilių Emilis“ (2021) – laisva Astridos Lindgren „Emilio iš Lionebergos“ interpretacija, perkelta į šiuolaikinį kontekstą, kuriant žaismingą ir įtraukų pasakojimą, kuriame naudojamos tikros aktorių vaikystės istorijos, sąmojai, šypseną keliančios suaugusiųjų reakcijos į jų išdaigas.

Pijus Narijauskas ir Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Pijus Narijauskas ir Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Inga Mikutavičiūtė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Inga Mikutavičiūtė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Pijus Narijauskas ir Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Pijus Narijauskas ir Saulė Gotbergė spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Gotbergė ir Robertas Petraitis spektaklyje „Antrininkas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Taisyklių rėmai

„Atidaryk duris“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Vienoje pirmųjų Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) spektaklio „Atidaryk duris“ scenų broliai Sulė ir Vendeijamas aktyviai diskutuoja apie scenografijai panaudotų sienų (ne)tikrumą. Lygiai tokios pat abejonės dėl tikrumo lydi per šią teatrinę patirtį ir ją apmąstant už teatro ribų. Rugsėjo viduryje NKDT pakvietė į ilgai lauktą kūrybinių išbandymų (ir pavasarį nuaidėjusių skandalų) pažymėtą premjerą. Galiausiai statyti Afrikos dramaturgo Aristide’s Tarnagda pjesę patikėta jaunosios kartos režisieriui Justinui Vinciūnui. Šis spektaklis – tai „Kūrybiškos Europos“ bendradarbiavimo projekto „Deconfining“ (išsilaisvinimas iš apribojimo), siekiančio kurti kultūrinius ryšius tarp Europos ir Afrikos bei įtraukiančio įvairias organizacijas ir menininkus, dalis.

Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Sigitas Šidlauskas spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius ir Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius ir Robertas Petraitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kęstutis Povilaitis ir Povilas Barzdžius spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Povilas Barzdžius, Robertas Petraitis ir Kęstutis Povilaitis spektaklyje „Atidaryk duris“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pasinerti į Čiurlionių dialogą

„Čiurlionio peizažai: jūra“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Ar esi?“ – šnabždamu klausimu prasideda jutiminis, interaktyvus spektaklis „Čiurlionio peizažai: jūra“ (2024), režisuotas Mildos Mičiulytės, Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT). Prieš panardindami žiūrovą į įvairialypę jūros atmosferą aktoriai Deividas Breivė ir Miglė Navasaitytė kreipiasi į publiką – kviečia užsimerkti arba raiščiu užsirišti akis, pristato būsimo garsinio pasakojimo šaltinius. Spektaklyje skamba kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ fragmentai bei, pasitelkiant įvairius objektus, įtaigiai išgaunami gamtos garsai.

Scena iš spektaklio „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė ir Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė ir Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Navasaitytė spektaklyje „Čiurlionio peizažai: jūra“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Pasiklydę aktualijų gausoje

„Snieguolė“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Veidrodėli, veidrodėli, pasakyk, apie ką kalbėti šiuolaikiniame teatre?“ O veidrodėlis sutriko matydamas nuolatinius technologinius proveržius, pastebimai greitai keičiančius mūsų pasaulį ir ne tokį paslankų žmogaus vidų – jo įsitikinimus, polinkį į lengvai prieinamas sąmokslo teorijas, kritinės minties stagnaciją, ir atsakė: apie viską. Šis viskas bandė sutilpti į naujausią „Snieguolės“ interpretaciją Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Didžiojoje salėje. Kinematografiško spektaklio režisierė, dramaturgė, scenografė, kostiumų dailininkė, filmo scenų autorė, kitaip tariant, atsakinga beveik už visus spektaklio kūrybinius sprendimus Dr. GoraParasit (Gintarė Minelgaitė-Duchin) dirba tarptautinėje erdvėje, bet neblogai pažįstama ir Lietuvos teatro žiūrovams.

Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Agnieška Ravdo spektaklyje „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
Scena iš spektaklio „Snieguolė“. S. Baturos nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 8  >>> Archyvas