7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Kalbėti būtina, kol žmogaus teisės taps neliečiamos

Spektaklis „Good Girls“ Kauno miesto kameriniame teatre

„Good Girls“ – bendras Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir Liuksemburgo kūrėjų muzikinis spektaklis, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Spektaklio komanda – režisierė Larisa Faber, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir aktorės Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti, Nora Zrika – žada maištingą žvilgsnį į abortų temą, pateikiant ne dramatizuotas, apgailestavimų prisodrintas istorijas, bet pasakojimus apie racionalius, apgalvotus sprendimus, dėl kurių nesigailima.

Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti ir Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Teklė Baroti spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Nora Zrika spektaklyje „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Good Girls“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Visumos pojūtis

Roberto Wilsono „Dorianas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuare taip ilgai laukto režisieriaus Roberto Wilsono spektaklio „Dorianas“ premjerą lydėjo gausūs aplodismentai, įspūdžiai socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Prieš tai vykusioje spaudos konferencijoje teatro bendruomenė turėjo galimybę susitikti su Wilsonu, iš jo pasakojimų ir atsakymų pajusti patirtį, žinojimą, užtikrintumą ir teatrališką energiją. Konferencijos dalyviai buvo pakviesti į spektaklio repeticiją, kurioje norėjosi stebėti ne tik veiksmą scenoje, bet ir tai, kas vyksta aplink: kokia gausi komanda dirba prie kiekvienos mizanscenos įgyvendinimo, kaip visas detales fiksuoja režisierius, kaip reaguoja aktoriai.

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Dainius Svobonas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Apie ką nori kalbėti jaunieji teatro kūrėjai

Kauno miesto kamerinio teatro festivalis „Išeities taškas“

Antroje rugsėjo pusėje su ypač gausia lietuvių, taip pat ir užsienio kūrėjų programa įvyko 7-asis Kauno miesto kamerinio teatro organizuojamas festivalis „Išeities taškas“. Jaunimui (ir ne tik) skirtos tematikos spektakliai pasižymėjo formos ir žanrų įvairove.

Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Birutė Kapustinskaitė, Greta Grinevičiūtė ir Aldona Vilutytė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Birutė Kapustinskaitė, Greta Grinevičiūtė ir Aldona Vilutytė spektaklyje „Šokis objektui ir vaikui“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Klāvs’as Kristaps’as Košins’as spektaklyje „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Klāvs’as Kristaps’as Košins’as spektaklyje „Conclave“. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Požiūrio taškas“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Scena iš spektaklio „Rašytojas ir gimdyvė“ eskizo. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nuo pokalbių iki pojūčių

„ConTempo“ festivalio įspūdžiai

Nuo 2019 m. rugpjūtį Kaune vykstantis tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ žiūrovams siūlo intensyvią ir įvairiapusę programą. Nuosekli festivalio komunikacija apie būsimus pasirodymus prasideda dar pavasarį: tada sužinai ir jau žinomų užsienio kūrėjų, ir intriguojančias dar nepažintų menininkų pavardes bei imi žymėtis, ką būtinai norėsi pamatyti. O ištikus vasarai supranti, kad pirminio plano laikytis nepavyks.

Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Instaliacija „Happiness“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Pasilik paskutinį šokį man“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Pasirodymas „Bal Trap“. M. Plepio nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Dabarties suvokimui būtina permąstyti praeitį

„Kauno pavasaris ’72“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Nuo 1972 m. įvykių Kaune šią gegužę sukanka penkiasdešimt metų. Šis nemažas skaičius apima kelis dešimtmečius rizikingų bandymų veikti ir įvairiomis priemonėmis kovoti už laisvę bei tris dešimtmečius, kai galime džiaugtis, vertinti, o kartais gal net pamiršti ir galiausiai karo Ukrainoje akivaizdoje vėl susimąstyti apie jos, laisvės, trapumą.

Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė ir Motiejus Ivanauskas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Saulė Sakalauskaitė ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno pavasaris ’72“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Dramaturgas vs dirbtinis intelektas

„Frankenšteino kompleksas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Metų pradžioje Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) repertuarą papildė spektaklis „Frankenšteino kompleksas“. Tiesa, jį galima pamatyti ne itin dažnai, nes šis eksperimentinis latvių režisieriaus Valterio Sīlio kūrinys rodomas ne tik NKDT, bet ir Rygos „Dirty Deal Teatro“ scenoje, o jame vaidina latvių (Inga Tropa, Kārlis Reijers) ir lietuvių (Vaidas Maršalka, Deividas Breivė) aktoriai.

Deividas Breivė, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Kārlis Reijers spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Kārlis Reijers spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers, Inga Tropa, Vaidas Maršalka ir Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Deividas Breivė spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Kārlis Reijers ir Inga Tropa spektaklyje „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Frankenšteino kompleksas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nepatogi menininko ir suvokėjo akistata su realybe

Spektaklis „Jaudulys“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Pjesės „Jaudulys“, kurios pagrindinė veikėja yra rašytoja Ulja Richtė, autorius Ivanas Vyrypajevas teigia: „Autorius atsakingas už tai, ką jis rašo, ir už tai, ką jis kalba. Tarkime, teatre autorius paima dvi valandas iš žmogaus gyvenimo ir kažką už tai jam siūlo.“ Artėjant Tarptautinei teatro dienai Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) šią pjesę režisavo jaunosios kartos režisierius Aleksandras Špilevojus.

Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gytis Ivanauskas, Indrė Patkauskaitė ir Nelė Savičenko spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Matas Dirginčius spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Nelė Savičenko ir Mantas Zemleckas spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Mantas Zemleckas ir Indrė Patkauskaitė spektaklyje „Jaudulys“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

(Su)valdyta diskusija

„Kauno asamblėja“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Vasario mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) ir Kanados teatras „Porte Parole“ pakvietė į Lietuvos scenoje vis dar ne itin dažną dokumentinės krypties spektaklį. Kūrybinis procesas prasidėjo praėjusių metų rugsėjį, kai keturi skirtingų pažiūrų žmonės buvo susodinti prie bendro stalo diskutuoti ir ginčytis daugumai lietuvių aktualiomis temomis. Skirtingiems požiūriams atstovaujančius pašnekovus pasiūlė dramos teatras, jų pokalbis buvo įrašytas ir iš to gimė sceninis tekstas.

Martyna Gedvilaitė, Vaidas Maršalka ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė, Vaidas Maršalka ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Tomas Erbrėderis ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė, Tomas Erbrėderis ir Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Martyna Gedvilaitė ir Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Petkutė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Tomas Erbrėderis spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Tomas Erbrėderis spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Marius Karolis Gotbergas spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Aistė Zabotkaitė spektaklyje „Kauno asamblėja“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kokio atstumo pakanka?

Šokio spektaklis Kauno miesto kameriniame teatre

Jau pats dviejų šokėjų ir choreografų Arūno Mozūraičio ir Adriano Carlo Bibiano Kauno miesto kameriniame teatre sukurto šokio spektaklio „Pakankamas atstumas“ pavadinimas kelia daugybę minčių. Apie jį, siedami su asmenine biografija, nemažai kalba ir patys kūrėjai, o kasdieniame mūsų žodyne pastaraisiais metais žodis „atstumas“ užima tvirtą poziciją. Bet viskas ne tik apie tai.

Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis ir Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis ir Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Adrianas Carlo Bibiano ir Arūnas Mozūraitis šokio spektaklyje „Pakankamas atstumas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Tarp globalių ir asmeninių klausimų

„Kvėpavimas“ Kauno miesto kameriniame teatre

Jaunosios kartos režisierė Agnija Leonova, pakeitusi britų dramaturgo Duncano Macmillano pjesės „Plaučiai“ pavadinimą į dinamiškesnį daiktavardį „Kvėpavimas“, kviečia žiūrovus intymioje Kauno miesto kamerinio teatro Mažojoje salėje pažvelgti į dviejų žmonių santykių kasdienybę, prisodrintą globalių problemų. Lietuvos teatro scenoje ši Macmillano pjesė statoma pirmą kartą, bet prieš keletą metų režisierius Kirilas Glušajevas ėmėsi šio dramaturgo pjesės „Nuostabūs dalykai“, analizuojančios ne mažiau nūdienai svarbias problemas – gyvenimo iššūkius, depresiją. Spektaklis interaktyvus, žiūrovas kviečiamas įsitraukti į aktoriaus Martyno Nedzinsko kuriamą ir improvizuojamą istoriją.

Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Šarūnas Zenkevičius ir Inga Šepetkaitė spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
Inga Šepetkaitė ir Šarūnas Zenkevičius spektaklyje „Kvėpavimas“. V. Lankauskaitės nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 7  >>> Archyvas