7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Miglė Munderzbakaitė

Miglė Munderzbakaitė

Sąsiuvinis alaus skardinėje

„Niggaz“ Kauno miesto kameriniame teatre

Lietuvos mokytojų situaciją susieti su pabėgėliais Olandijos Oranjė miestelyje, atrodytų, – keistas žingsnis, bet Agnius Jankevičius spektaklyje „Niggaz“ siekia įrodyti savo pasirinkimą. Kūrinyje susipina tikra istorija apie nesėkmingą bandymą į mažo miestelio bendruomenę integruoti pabėgėlius, apgyvendintus vaikų pramogų parke, ir trijų Lietuvos mokytojų likimai. Jos dirba ne Lietuvos didmiesčio gimnazijoje, o Skapiškio mokykloje, kurioje mokinių vis mažėja, o statusas keičiasi, kol galiausiai ji uždaroma. Režisierius šią mokyklą pasirinko neatsitiktinai, jis pats kilęs iš Skapiškio miestelio Kupiškio rajone. Jungtis tarp dviejų, atrodytų, mažai ką bendra turinčių dalykų, jau tampa vienu iš Jankevičiaus kūrybos bruožų, tarkim, „Samurajaus knygoje“ (2017) ir „Šventėje“ (2018) taip pat esama netikėtų paralelių.

Severina Špakovska, Greta Šepliakovaitė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska, Greta Šepliakovaitė ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska ir Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė, Greta Šepliakovaitė ir Severina Špakovska spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Gabrielė Ladygaitė, Greta Šepliakovaitė ir Severina Špakovska spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Severina Špakovska, Gabrielė Ladygaitė ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Niggaz“. V. Lankauskaitės nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Vizitas į mūsų sąžinę

Aido Giniočio spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre

„Pasaulis iš manęs padarė kekšę, aš iš jo padarysiu viešnamį“, – tai tik viena iš aštrių, ryžtingų pagrindinės spektaklio „Senos damos vizitas“ veikėjos, kurią vaidina Jūratė Onaitytė, frazių. Su sudėtingais, dominuojančiais moterų personažais Nacionaliniame Kauno dramos teatre šį sezoną tenka susidurti nebe pirmą kartą – galima prisiminti kad ir neseniai Agniaus Jankevičiaus režisuotų „Pavojingų ryšių“ veikėją ponią Mertėj (Goda Piktytė). Nors spektakliai pasakoja skirtingas istorijas, abiejuose permąstomos mūsų susikurtos (ne)kintančios vertybės.

Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Liubomiras Laucevičius ir Jūratė Onaitytė spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Egidijus Stancikas spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Egidijus Stancikas spektaklyje „Senos damos vizitas“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Menininko Alvydo Urbiečio kūrybiniai radiniai

Tarpdisciplinio meno atstovas Alvydas Urbietis šiuo metu ruošiasi naujai solo parodai „Radiniai iš šešėlių slėnio“, kuri vyks „Ars et mundus“ galerijoje Kaune. Būsimi parodos kūriniai, kiek kitaip nei įprasta menininkui, pastaraisiais metais pristačiusiam konceptualias šiuolaikines skulptūras, instaliacijas, šįkart koncentruojasi į keramiką ir tapybą. Apie kūrybinius posūkius, būsimą parodą ir jos kūrinius kalbamės su menininku Alvydu Urbiečiu.

Alvydas Urbietis, „Kaukė“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Kaukė“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Kometų stebėtojas“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Kometų stebėtojas“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Tapatybės transformacija“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Tapatybės transformacija“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Where is My Mind“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Where is My Mind“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Triušis, ryjantis saulę“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, „Triušis, ryjantis saulę“, nuotr. iš autoriaus archyvo
Alvydas Urbietis, paroda „Permainų nuojauta“ galerijoje POST, nuotr. L. Pranaitytė, šaltinis: artnews.lt
Alvydas Urbietis, paroda „Permainų nuojauta“ galerijoje POST, nuotr. L. Pranaitytė, šaltinis: artnews.lt
Miglė Munderzbakaitė

Kai žaidimą pralaimi visi

„Pavojingi ryšiai“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre

Paskutinėmis kovo dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Agniaus Jankevičiaus režisuoto spektaklio „Pavojingi ryšiai“ premjera. Aiškią viziją turintis režisierius, kritiškai žvelgdamas į Christopherio Hamptono pjesę (1985), parašytą pagal Pierre’o Choderlos de Laclos romaną (1782), sukūrė savitą kūrinio versiją.

Goda Piktytė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Vaidas Maršalka spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė ir Daiva Rudokaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Goda Piktytė ir Daiva Rudokaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Gabrielė Ladygaitė spektaklyje „Pavojingi ryšiai“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kelionės, gamta ir technologijos

Nacionaliniame Kauno dramos teatre kovo 12–17 d. vyko tradicinis, šiemet tarptautiniu tapęs festivalis „Nerk į teatrą“, skirtas jaunimui ir vaikams. Festivalio programa plati, ją sudaro interaktyvios veiklos, dirbtuvės bei spektakliai – šis tekstas apie juos.

Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Kelionės, gamta ir technologijos

Festivalis „Nerk į teatrą 2019“

Nacionaliniame Kauno dramos teatre kovo 12–17 d. vyko tradicinis, šiemet tarptautiniu tapęs festivalis „Nerk į teatrą“, skirtas jaunimui ir vaikams. Festivalio programa plati, ją sudaro interaktyvios veiklos, dirbtuvės bei spektakliai – šis tekstas apie juos.

Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Plūduriuoki“. D. Stankevičiaus nuotr.
Agnė Sunklodaitė spektaklyje „Aplink pasaulį 2“. Organizatorių nuotr.
Agnė Sunklodaitė spektaklyje „Aplink pasaulį 2“. Organizatorių nuotr.
Agnė Sunklodaitė spektaklyje „Aplink pasaulį 2“. Organizatorių nuotr.
Agnė Sunklodaitė spektaklyje „Aplink pasaulį 2“. Organizatorių nuotr.
Scena iš spektaklio „Skrajojančios plunksnelės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Skrajojančios plunksnelės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Skrajojančios plunksnelės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Skrajojančios plunksnelės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Skrajojančios plunksnelės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Scena iš spektaklio „Skrajojančios plunksnelės“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Mindaugas – tai mes

Vokiečių režisierius Nikolas Darnstädtas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre aktualizavo Mindaugo mitą, arba, pasak jo, pačią karaliaus Mindaugo idėją. Kuriuo iš Justino Marcinkevičiaus sukurtų metraštininkų – Juoduoju ar Baltuoju – tapo režisierius, palikime spręsti kiekvienam žiūrovui. Praėjusių metų rudenį, tęsiantis valstybės šimtmečiui dedikuotų kūrinių maratonui, sukurtas spektaklis ne tik dekonstruoja Mindaugo mitą, bet ir skatina mąstyti, diskutuoti apie kitus lietuviškumo simbolius.

Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Mindaugas – tai mes

Nikolo Darnstädto spektaklis Šiaulių dramos teatre

Vokiečių režisierius Nikolas Darnstädtas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre aktualizavo Mindaugo mitą, arba, pasak jo, pačią karaliaus Mindaugo idėją. Kuriuo iš Justino Marcinkevičiaus sukurtų metraštininkų – Juoduoju ar Baltuoju – tapo režisierius, palikime spręsti kiekvienam žiūrovui. Praėjusių metų rudenį, tęsiantis valstybės šimtmečiui dedikuotų kūrinių maratonui, sukurtas spektaklis ne tik dekonstruoja Mindaugo mitą, bet ir skatina mąstyti, diskutuoti apie kitus lietuviškumo simbolius.

Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Scena iš spektaklio „Mindaugas“. S. Jankausko nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Nuo bjaurasties link... grožio?

Agniaus Jankevičiaus spektaklį „Šventė“ inspiravo Juozo Grušo „Trys paradoksinės novelės apie švarą“. Režisierius, rašydamas scenarijų, iš rašytojo novelių pasiskolino tik pagrindinę veikėją ir dalį temų, kurias papildė jam rūpimais kontekstais, aktualijomis ir dabarties simboliais.

„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
„Šventė“. D. Stankevičiaus nuotr.
Miglė Munderzbakaitė

Teatro kūrėja Jane Arnfield: Svarbu palaikyti dialogą tarp teatro ir mokslo

Šių metų pradžioje menininkė, teatro kūrėja Jane Arnfield lankėsi Kaune. Lietuvoje ji viešėjo nebe pirmą kartą – praėjusiais metais dalyvavo VDU vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Teatras ir atminties karai“, kurioje pristatė savo performansą „Alavinis žiedas“. Šį kartą menininkė atvyko su edukacine misija. Su J. Arnfield kalbamės apie jos performansą „Alavinis žiedas“, autentiškos, dokumentinės medžiagos adaptavimo scenai ypatumus, teatro menininkų ir teoretikų santykį.

Jane Arnfield, „performansas Alavanis žiedas“, nuotr. šaltinis thetinring.com
Jane Arnfield, „performansas Alavanis žiedas“, nuotr. šaltinis thetinring.com
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas