7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Tarp disciplinų

Agnė Narušytė

Su būgnais į juodąją skylę

Williamas Kentridge’as Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje

Williamo Kentridgeʼo parodą Kaune (kuratorė – Virginija Vitkienė) aplankiau dar prieš karą. Jau buvome pripratę prie grėsmės to, kas galbūt neįvyks. Todėl tik žiūrėjau, gilinausi, stengiausi suprasti, apie ką kalba šis menininkas, neturėdama pašalinių minčių. Pranešimų iššifravimą sunkino tai, kad jis nemėgsta planuoti, pasiduoda atsitiktinumui – sugretina du vaizdinius ir laukia, kokį trečią jie išsikvies. Kūrinių reikėjo ieškoti po visą muziejų (paroda sukomponuota kartu su scenografe Sabine Theunissen). Netoli įėjimo ant vidinio kiemo sienų nupieštų juodų figūrų procesija paskui atgijo ekranuose.

William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Kai esu miręs ir man reikia švelnumo. Muziejaus vidinis kiemas. 2021 m. Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). Ahoylt nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (instaliacijos fragmentas, 28 min.). 2012 m. M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas). M. Plepio nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Krikštopaitytės nuotr.
William Kentridge, Laiko atmetimas (2012 m., instaliacijos fragmentas, 28 min.). M. Krikštopaitytės nuotr.
Agnė Narušytė

Slava Ukraini!

Ir kartu su ukrainiečiais skanduojame: „Putin chuilo“!

Pasaulio miestai nusidažo geltona ir mėlyna spalvomis. Gatvėmis žygiuoja protestuotojai, nešini Ukrainos vėliavomis ir plakatais: „Stabdyk karą“, „Rusija, eik namo“, „Putin chuilo“. Žiniasklaidoje liejasi komentarai, prognozės, pasipiktinimas, desperacija, viltis, bet svarbiausia – susižavėjimas ukrainiečių drąsa ir pasiryžimu ginti savo tėvynę. O aš vis pradedu rašyti šį tekstą ir kasdien ištrinu, rašau iš naujo, nes viskas greitai keičiasi. Iš pradžių atrodė, kad mano misija – raginti institucijas siekti, kad Rusija būtų pašalinta iš „Eurovizijos“ ir Venecijos bienalės. Bet tai įvyko greičiau, nei spėjau paraginti.

Lietuvos grafičių piešėjai
Lietuvos grafičių piešėjai
Aistė Paulina Virbickaitė

Menas ir karas

Šiuo metu, kai rašau, vyksta šeštoji Rusijos agresijos prieš Ukrainą diena. Šeštą dieną seku naujienų srautą socialiniuose tinkluose. Informaciją apie karo veiksmus, prognozes, boikotus ir sankcijas iš valstybių, verslų, individų. Tarp skaudžių naujienų pasirodo atokvėpio blyksniai, tokie kaip Ukrainos vėliavos spalvomis vakarais nusidažantis Koliziejus Romoje, Davido Lyncho pranašystė ponui Putinui, kad geruoju jam tai nesibaigs, Margaret Atwood, mitinge laikanti mėlyną ir geltoną vėliavą, Stephenas Kingas, pasipuošęs Ukrainą palaikančiais marškinėliais. Tokios svarbios smulkmenos.

Karolis Strautniekas, „Gyvatės portretas“. 2022 m.
Karolis Strautniekas, „Gyvatės portretas“. 2022 m.
Lietuvos grafitų piešėjai
Lietuvos grafitų piešėjai
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos vitrina. V. Nomado nuotr.
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos vitrina. V. Nomado nuotr.
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos vitrina. V. Nomado nuotr.
Lietuvos dailininkų sąjungos galerijos vitrina. V. Nomado nuotr.
Marijos Primačenko kūrinys
Marijos Primačenko kūrinys
Marijos Primačenko kūrinys
Marijos Primačenko kūrinys
Marijos Primačenko kūrinys
Marijos Primačenko kūrinys
Algė Gudaitytė

Kas pagrobė Emiliją Gruodytę?

„Būtybių tyrėjos kabinetas“: rašytoja, paroda, vaikai 

Nors dauguma Lietuvos muziejų ir kuratorių vis dažniau pagalvoja apie mažuosius parodų lankytojus, aktualių, įdomių, informatyvių, kokybiškų į vaikus orientuotų parodų vis dar labai trūksta. O parodų, skirtų išimtinai vaikams, Lietuvoje nėra daug, todėl kiekviena jų – ypatingas įvykis, keliantis susidomėjimą.

Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Parodos „Būtybių tyrėjos kabinetas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.

Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojimai

Vasario 20 d. VDU Didžiojoje auloje Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ tradiciškai paskelbė 2021 m. Tolerancijos žmogų ir įteikė jau penktąją profesoriaus Leonido Donskio premiją.

Viktorija Voidogaitė CC. L. Brundzos nuotr.
Viktorija Voidogaitė CC. L. Brundzos nuotr.
Ramūnas Garbaravičius. L. Brundzos nuotr.
Ramūnas Garbaravičius. L. Brundzos nuotr.
Agnė Narušytė

Namas 22 / Kher 22

Andrew Miksio paroda „Baxt“ MO muziejuje

Vestuvinė Liubos suknelė užpildo erdvę tarp U forma sustatytų, vaišėmis apkrautų stalų. Gėlių puokštė jos rankose „kalbasi“ su tapetų, „auksinių“ ir tiulinių užuolaidų, suolus dengiančių raudonų užtiesalų gėlėmis. Visą tą margumyną „permuša“ balta suknelės piramidė. Ši 2001 m. užfiksuota Andrew Miksio fotografija jau tapo tarsi ikona.

Andrew Miksys, „Zarina“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“. 2001 m.
Andrew Miksys, „Zarina“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“. 2001 m.
Andrew Miksio parodos „Baxt“ atidarymo akimirka. MO muziejus. A. Papievytės nuotr.
Andrew Miksio parodos „Baxt“ atidarymo akimirka. MO muziejus. A. Papievytės nuotr.
Andrew Miksys, Sandus, Žagarė,  iš ciklo „Baxt“. 2019 m.
Andrew Miksys, Sandus, Žagarė, iš ciklo „Baxt“. 2019 m.
Andrew Miksys, Spartak, Pajuodupis,  iš ciklo „Baxt“. 2006 m.
Andrew Miksys, Spartak, Pajuodupis, iš ciklo „Baxt“. 2006 m.
Andrew Miksys, „Namas 22 #11“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2017 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Namas 22 #11“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2017 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Plastikinės gėlės ir kava“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Plastikinės gėlės ir kava“, Kirtimai (taboras), iš ciklo „Baxt“, 2005 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Radijo aparatas ir kolonėlė“, Seredžius, iš ciklo „Baxt“, 2001 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, „Radijo aparatas ir kolonėlė“, Seredžius, iš ciklo „Baxt“, 2001 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, parodos „Baxt“ vaizdas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Andrew Miksys, parodos „Baxt“ vaizdas, 2022 m. A. Narušytės nuotr.
Jolita Liškevičienė

Atrandant savo patirtis

Žilvino Landzbergo paroda „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje

Kauno paveikslų galerijoje atidaryta nauja personalinė Žilvino Landzbergo paroda „Maldos dūmas“, kurią organizavo galerija „Meno parkas“, mininti savo veiklos 25-metį. Ši paroda savo kokybe nenusileidžia ambicingiems Kauno Europos kultūros sostinės meno renginiams, o yra lygiavertis KEKS programos ir renginių dalyvis, nors ir nepažymėtas programoje. Vaikštant po parodą staiga galvoje nustoja suktis mintys, nes menininko perkurta erdvė užburia ir perkelia tave į pasaką (utopiją). Ekspozicijoje tarsi atsiskleidžia kelios menininko tapatybės, skirtingomis kryptimis pasklindančios šiuolaikinio meno erdvėje. Landzbergo kūrybai būdingas erdvės užvaldymas veikia kaip magija, „dūmas“ žiūrovui, jį užburia ir panardina į nerealią, erdvinės skulptūros ardomą, dalinamą ir naujas perspektyvas atveriančią erdvę.

Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Žilvino Landzbergo parodos „Maldos dūmas“ Kauno paveikslų galerijoje fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Santykiai su nuoboduliu

Dvi Prano Domšaičio galerijos ekspozicijos

Nuobodulys ir muziejininkystė jau senokai neturi tiesioginio ryšio ir tai labiausiai susiję, ko gero, su XX a. sustiprėjusiu parodų kuratoriaus vaidmeniu. Bet, pasirodo, jis vis dar įmanomas: kai nekyla jokių jausmų, išsijungia susidomėjimas, nors autorių biografijos ir užklijuotos ant sienų, o kiekvienoje erdvėje sėdi po darbuotoją su išmaniuoju telefonu. Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje eksponuojamos net keturios dėmesio vertos ekspozicijos per tris pastato aukštus, bet ir vienas didelis nuobodulys. Gairių ir istorijų nedaug, tad kelioms iš parodų – Tomo Daukšos instaliacijai „Laimės švieselės“ ir Vytauto Kašubos „Žmogus misterija“ – kviečiu pasiimti šį išgalvotą pasakojimą ir pasivaikščioti vaizduotės koridoriais, kuriems čia kaip niekada atsiveria daug erdvės.

Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Ekzpozicijos „Žmogus misterija“, skirtos Vytauto Kašubos kūrybai, fragmentas. Autorės nuotr.
Ekzpozicijos „Žmogus misterija“, skirtos Vytauto Kašubos kūrybai, fragmentas. Autorės nuotr.
Agnė Narušytė

Pas serbus

Novi Sado avangardo paroda „Nestabilios praktikos“ Kauno fotografijos galerijoje

Į Serbiją su Gintaru Zinkevičiumi skridome dar tik prasidedant omikrono bangai. Iš Belgrado Nikolos Teslos oro uosto į Novi Sadą važiavome per lygumas, artėdami pamatėme Fruškos kalną. Vėliau sužinosime, kad tai – tik kalva.

Katalin Ladik, „Šamano eilės“, performansas Zagrebe, 1974 m.
Katalin Ladik, „Šamano eilės“, performansas Zagrebe, 1974 m.
Grupė KÔD ir draugai dalyvauja Novi Sado universiteto Studentų kultūros centro renginyje „Vieša meno klasė“, 1970 m.
Grupė KÔD ir draugai dalyvauja Novi Sado universiteto Studentų kultūros centro renginyje „Vieša meno klasė“, 1970 m.
Slobodan Tišma, „Kubas“, 1970 m.
Slobodan Tišma, „Kubas“, 1970 m.
Judita Šalgo, „Mano N minutės“, grupiniai skaitymai UPIDIV galerijoje, Novi Sade, 1979 m.
Judita Šalgo, „Mano N minutės“, grupiniai skaitymai UPIDIV galerijoje, Novi Sade, 1979 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, paroda „Knyga kaip atradimų vieta“, dalyvauja Marina Abramović, Balintas Szombathy, Katalin Ladik, Slobodanas Tišma, Mirko Radojičićius, Dejanas Poznanovićius, 1974 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, paroda „Knyga kaip atradimų vieta“, dalyvauja Marina Abramović, Balintas Szombathy, Katalin Ladik, Slobodanas Tišma, Mirko Radojičićius, Dejanas Poznanovićius, 1974 m.
Bogdanka Poznanović, „Kasečių kūnai“, intermedijų performansas, 1973 m.
Bogdanka Poznanović, „Kasečių kūnai“, intermedijų performansas, 1973 m.
Aleksandar Davić, kadras iš filmo „Bausmė ir laisvė“, 1991 m.
Aleksandar Davić, kadras iš filmo „Bausmė ir laisvė“, 1991 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, „Balandžio susitikimai – išplėstinės medijos festivalis“, dalyvauja Josephas Beuysas, Dejanas Poznanovićius, László Kerekesas, Nuša Dragan, Bogdanka Poznanović, Goranas Đorđevićius, Studentų kultūros centras, Belgradas, 1974 m.
Bogdankos ir Dejano Poznanovićių studijos „Ateljė DT20“ archyvas, „Balandžio susitikimai – išplėstinės medijos festivalis“, dalyvauja Josephas Beuysas, Dejanas Poznanovićius, László Kerekesas, Nuša Dragan, Bogdanka Poznanović, Goranas Đorđevićius, Studentų kultūros centras, Belgradas, 1974 m.
Kristina Stančienė

Kūryba kaip gydymas

Arūnės Tornau paroda „Ligoninė“ VDA galerijoje „Artifex“

Arūnės Tornau naujausios parodos „Ligoninė“ tikslas tarsi memorialinis ir autobiografinis – nebesančiai ligoninei ir su ja susijusiems gyvenimo tarpsniams prisiminti. Tačiau juk ši menininkė ir pati visuomet buvo šiek tiek „gydytoja“, nes tapo ant senų audinių, neretai švelniai juos pataiso, susiuva, sulopo, prieš tapydama – skalbia, švarina... O jos objektai, susiję daugiausia su kaimo buitimi, gamtos aplinka, taip pat atsiranda dėl noro „pagydyti“ senus daiktus ar sunkiai atpažįstamas jų liekanas, o per šį procesą ir save.

Arūnė Tornau, „Šaritė“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Arūnė Tornau, „Šaritė“. 2022 m. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 68  >>> Archyvas