7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Viktorija Mištautaitė

Viktorija Mištautaitė

Išpažintys jūrai, arba trys skirtingos teksto pirmosios pastraipos

Apie grupinę parodą „Paskutinis paplūdimys“ Palangos gintaro muziejuje

Esu paplūdimio žmogus. Sakraliai išpažįstantis sumuštinių, smėliuotų, sūrių lūpų čepsėjimą ir nuobodaus tįsojimo tikėjimą. Vasaromis vaikystėje, paauglystėje su šeimos moterimis nuo ryto atsakingai ruošdavomės laikui prie jūros: kremai, rankšluosčiai, knygos, žaisliniai kastuvėliai, kibirėliai, paplūdimio skėtis, knygos ir ne viena dėžutė užkandžių (pietums, pavakariams ir gal net vakarienei).

„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
„Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Igoris Piekuras, „Sąvartynas“. 1976 m. „Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Igoris Piekuras, „Sąvartynas“. 1976 m. „Paskutinis paplūdimys“, parodos fragmentas. 2025 m. G. Grigėnaitės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Nešantys kūnai

Apie debiutinę Martyno Auž parodą „Klajonė“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“

Vieni kūnai išnyksta dar nė nepradėję jiems skirtos kelionės. Kiti – it tvirti dariniai-apvalkalai, nulieti bei iš žemės gelmių išdygę, deja, labiausiai su ja tą ryšį ir yra praradę. Dar kiti – giliai šaknis įleidę, bet štai paviršiuje paslankiai, aptakiai svirduliuojantys, žaidžiantys patį gyvenimą. Ir paskutiniai – suyrantys tam, kad pasaulio trapumą išvystų nauji daigai. Pastarieji labiausiai šiuo metu mintis ir sapnus yra apipynę. Čia aš – apie žmones, nešiojančius jiems dovanotus kūnus, jais pasakojančius-tapančius istorijas. Ir apie Martyno Auž debiutinės tapybos parodos „Klajonė“ vaizduotės plastiką, stipriai besipriešinančią kasdienybės tempo baciloms.

Martynas Auž, „Šaknys“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Šaknys“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Spalis“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Spalis“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Pasroviui“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Pasroviui“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Plaktukas“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Plaktukas“. 2024 m. „Klajonė“, parodos fragmentas. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Martynas Auž, „Klajonė“, parodos fragmentas. 2024 m. L. Skeisgielos nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Kuo minta vidinės šmėklės?

Apie jaunųjų menininkų grupinę tapybos parodą „Žarija“ Pamėnkalnio galerijoje

Beformis parodos kūnas susisuko į ratą. Baltoje klausykloje saugu nusirengti dienos triukšmą ir kažkuria prasme nusilenkti visoms čia esančioms ištapytoms formoms bei dėmėms. Iš kokių šaltinių ateina taip ilgai laukti žodžiai, kokiu sirenišku balsu prišaukiami vaizdiniai, kaip maitinamos bevaisės pauzės ir kokiu pavidalu pradeda egzistuoti kūriniai, gavę pirmąjį impulsą iš kūrėjo? Šeši jaunieji menininkai – Paulina Domašauskaitė, Kristijonas Gurčinas, Benas Matijošaitis, Jonas M. Meškauskas, Liucija Pačkauskaitė, Emilis B. Šeputis – kuria erdvę negimusių idėjų kapinynui.

Paulina Domašauskaitė, „Plazdesys“, fragmentas. 2023 m.  A. N. nuotr.
Paulina Domašauskaitė, „Plazdesys“, fragmentas. 2023 m. A. N. nuotr.
Jonas M. Meškauskas, „Nr. 162-27“, „Nr. 161-26“. 2024 m.  A. N. nuotr.
Jonas M. Meškauskas, „Nr. 162-27“, „Nr. 161-26“. 2024 m. A. N. nuotr.
Kristijonas Gurčinas, „Pušaloto Marija“. 2023 m.  A. N. nuotr.
Kristijonas Gurčinas, „Pušaloto Marija“. 2023 m. A. N. nuotr.
Paulina Domašauskaitė, „Jaunaties metu mėnuo būna mirusiųjų karalystėje“. 2024 m. A. N. nuotr.
Paulina Domašauskaitė, „Jaunaties metu mėnuo būna mirusiųjų karalystėje“. 2024 m. A. N. nuotr.
Emilis B. Šeputis,  „...“. A. N. nuotr.
Emilis B. Šeputis, „...“. A. N. nuotr.
Kristijonas Gurčinas, „Apie mirtį ir popsą“. 2023 m. A. N. nuotr.
Kristijonas Gurčinas, „Apie mirtį ir popsą“. 2023 m. A. N. nuotr.
Benas Matijošaitis, „Nulinė gravitacija“. 2024 m. A. N. nuotr.
Benas Matijošaitis, „Nulinė gravitacija“. 2024 m. A. N. nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Išsirietęs it mėnulis. Jis

Apie Agatos Orlovskos tapybos kūrinį-objektą „Jūros veidrodis“

Agatos Orlovskos įsipareigojimas sau tapyti stipresnis už pačią tapybą. Alkis kurti plotmę tylai. Globą išsekintoms spalvoms. Atliktame kūrėjos geste „širdis-galva-ranka“ ištinka tikrumas. Iš tirštų pieniškų vonių išniręs jis virsta kūnu. Jusliškieji pavidalai persidengia: dalis manęs tampa rėmo aptraukta paklode, kurioje telpa blizgūs sapnai. Kitoje – drėgmės garams prasisklaidžius – iš dubens ataidi pasaulio skausmas: nuo kertamų miškų iki karo apkasų raudų. Pasaulis plyšta per pusę, o jis – išsirietęs it mėnulis.

Agata Orlovska, „Jūros veidrodis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Agata Orlovska, „Jūros veidrodis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Agata Orlovska, „Jūros veidrodis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Agata Orlovska, „Jūros veidrodis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Agata Orlovska, „Jūros veidrodis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Agata Orlovska, „Jūros veidrodis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Bildukai

Apie aštuntąją „JCDecaux premiją 2023“ – pradedančiųjų menininkų parodą „Mainais į amžius“ Nacionalinėje dailės galerijoje

Reanimacijos patalpos sterilumas. Viename iš aparatų blyksintys dažniai vis dar užčiuopia gyvybės formą. Formą, kuri palaikoma įvairiais laidais, kameromis, mikroschemomis, veikiama html kodų, simuliacijų ir mitų. Formą, veikiamą nebūties žodyno. Fone dunksi įstatytos dirbtinės širdies dūžiai, pranašaujami pragiedruliai, bet mainais į ką?

Mečislo Ežerskio kūrinys. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Mečislo Ežerskio kūrinys. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Mykolo Valantino ekspozicija su Mečislovo Ežerskio dirbiniais. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Mykolo Valantino ekspozicija su Mečislovo Ežerskio dirbiniais. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Joelio Aškinio performanso akimirka. A. Vasilenko nuotr.
Joelio Aškinio performanso akimirka. A. Vasilenko nuotr.
Joelio Aškinio performanso akimirka. A. Vasilenko nuotr.
Joelio Aškinio performanso akimirka. A. Vasilenko nuotr.
Mečislovo Ežerskio ir Mykolo Valantino kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Mečislovo Ežerskio ir Mykolo Valantino kūriniai. A. Vasilenko nuotr.
Miglės Vyčinaitės kūrinys. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Miglės Vyčinaitės kūrinys. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Mykolo Valantino fotografijos ir Urtės Janus instaliacija. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Mykolo Valantino fotografijos ir Urtės Janus instaliacija. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Sandros Golubjevaitės kūrinys. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Sandros Golubjevaitės kūrinys. 2023 m. A. Vasilenko nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Žmogaus kūnas, gamtos kūnas. Įkapės

Pokalbis su menininke Egle Rakauskaite parodos „Polimerija. Miestui ir pasauliui“ LDS galerijoje proga

Parodą „Polimerija. Miestui ir pasauliui“ sudaro atnaujintas videoperformansas „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“ (1997 m.) ir Eglės Rakauskaitės sukurta trylikos tautinių drabužių kolekcija – savotiška tekstilės paveldo mumifikacja.

Eglė Rakauskaitė, „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. I. Maldaus nuotr.
Eglė Rakauskaitė, „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. I. Maldaus nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Kūrybingieji yra gentis

Apie Miesto sodų plenerą, vykusį rugpjūčio 5 d. Kaune, Šilainių kolektyviniuose soduose

Menininkai cirkuliuoja VIII Kauno forto gamtinėje aplinkoje. Pasiutusiai lyja. Žvilgsnio išklotinė apima visą virtinę neatpažintų, tiksliau būtų sakyti, nesusietinų vienoje horizontalioje visumoje dalykų. Automagistralės pakelių želdiniais apaugusios kalvos, vaistiniai, žoliniai, šakniavaisiai ir dar kitokie augalai, augantys pakeltose, medinėse sukaltose (dabar madingose) lysvėse ir tose tradicinėse vagose. Kolektyviniai sodai. Obelų, agurkų ir medetkų panoramoje kiūkso, kaip iš Imanto Selenio miesto dienoraščių-fotografijų ciklo, Šilainių mikrorajono išstypėliai daugiabučiai ir žemaūgės veislės gyvenamieji namai. Atrodo, kad atsiduriame rašytojo Charleso Dodgsono fantastinio romano „Alisa Stebuklų šalyje“ personažų vietose.

Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Augustas Serapinas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Augustas Serapinas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas ir Vytenis Burokas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Andrius Zakarauskas ir Vytenis Burokas Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Gintarės Kondės darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Gintarės Kondės darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Gintarė Kondė Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Gintarė Kondė Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Laura Stasiulytė ir Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Laura Stasiulytė ir Anastasia Sosunova Miesto sodų plenere. 2023 m. V. Paplausko nuotr.
Vytenio Buroko darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Vytenio Buroko darbo fragmentas. V. Paplausko nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Mėlynas tuštumos pilnumas, arba LifeIsbrutiful

Apie kūrybą – su Gyčiu Arošiumi

Gytis Arošius – jaunosios kartos tapytojas, menininkas. Galerijoje „Vartai“ (iki gegužės 26 d.) eksponuojama personalinė jo darbų paroda „Ateities praeitis. Ji veikia autonomiškai, bet kartu ir kaip praeitą rudenį Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre vykusios parodos „Praeities ateitis“ tęsinys, kur menininkas sukuria tarsi laiko kapsulę ne tik savo tapybos darbais, bet ir pasitelkdamas parodos architektūrą. Kartu su kuratoriumi (slapyvardžiu Bliss) išskiria dvi erdves. Vienoje jų – plastikiniai augalai, tamsa bei plastiko maišais ir lipniąja juosta apsukti-paslėpti anksčiau nutapyti kūriniai. Šios patalpos, skirtos praeičiai, akcentu tampa, o ir rožinį foną suteikia prie sienos pakabinta didelė, rausva spalva šviečianti kičinė flamingo figūra.

Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Gytis Arošius, „What would you say if you were alone“. 2021 m.
Gytis Arošius, „What would you say if you were alone“. 2021 m.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Gytis Arošius, „Hot things in a cold surrounding“. 2022 m.
Gytis Arošius, „Hot things in a cold surrounding“. 2022 m.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. L. Mykolaičio nuotr.
Gytis Arošius, „Looking forward to the future“. 2020 m.
Gytis Arošius, „Looking forward to the future“. 2020 m.
Viktorija Mištautaitė

Šviesėjimas

Grupinė paroda „Ruja“ VDA parodų salėje „Titanikas“

Vidurvasarį prasideda naktų šviesėjimas. Simboliška: būsimų bakalaurų darbai noksta tamsoje. Baltas kubas virto juodu. O daugybė kvadratinių metrų – erdviniu kūnu, apimančiu ir priimančiu visus galimus scenarijus. Septyniolika kūrėjo širdį saugančių Vilniaus dailės akademijos studentų susibūrė į gentį. Galbūt ne ginti savosios teritorijos, o smagiai joje pažaisti. Adomas Rybakovas, Arnas Bardauskas, Benas Lipavičius, Benas Matijošaitis, Benediktas Marija Žukas, Dominyka Kolėsova, Emilis Šeputis, Jonas Meškauskas, Kristijonas Gurcinas, Liepa Gaidauskaitė, Liucija Pačkauskaitė, Mantas Platūkis, Neda Naujokaitė, Nojus Juška, Paulina Domašauskaitė, Saulė Šmidtaitė, Tomas Obymacha – savais raiškos būdais įtraukia, skamba ir pulsuoja grupinėje parodoje-iniciatyvoje „Ruja“.

Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Parodos „Ruja“ fragmentas. R. Šimulynaitės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Ilgesys būti, arba išdžiuvusi būtis

Eglės Ulčickaitės tapybos paroda „Anekdota“ Pamėnkalnio galerijoje

Išdžiūvusios būties dykros: sustojęs laikas, kažkoks neatpažintas informacijos srautas, nuplautos spalvos ir it išsausėjusi oda šalti paveikslų paviršiai. Spalvų, gausaus dažų sluoksnio ir labiau akiai įprastų siužetų ilgesys ištinka tapytojos Eglės Ulčickaitės darbų parodoje „Anekdota“. Pamėnkalnio galerijos erdvė kovo mėnesiui tapo lyg saugia ola, pilna artefaktų: dėvimų baltinių fragmentas, papūgų formomis užpildytas tapetas, pusiau nugriuvęs pastatas, gėlėti ir religiniai ornamentai (o gal medalionai) bei kitos minties ištraukos. Šviesa iš užslėptų gelmių parodos idėjos (o ir kūriniuose) pradeda skverbtis radus autorės poetinį santykį su paroda.

Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Eglės Ulčickaitės parodos „Anekdota“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas