7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Viktorija Mištautaitė

Viktorija Mištautaitė

Įsivaizduokite

Įvietinta paroda „Lilith“ buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike

„Įsivaizduokite, kad jis stovi po kaštonu ir pasakoja apie sėklas, koks jausmas būti šaknimi ir kaip svarbu plaukti pasroviui“, – nurašau sakinį, rastą išnašoje atmintinės, skirtos pastatų ir instaliacijos lankytojui. Sakinys iš pažiūros atrodo niekaip nesusijęs su menininkės Biancos Bondi, gyvenančios ir kuriančios Paryžiuje, kartu su „Rupert“ pristatyta įvietinto meno paroda buvusioje siuvykloje „Lelija“ (angl. Lilith). 8–10 kvadratinių metrų plote (jį nustatau iš akies erdvės pojūčiui sukurti) fabriko buvusiame medicinos kabinete sukurta instaliacija atidengia papildomą (dažų) sluoksnį. Ne tokį, kaip atvertume Romoje, bet autentišką mūsų kultūrai.

Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, fragmentas. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Bianca Bondi, parodos „Lilith“, buvusiame „Lelijos“ siuvimo fabrike, atidarymo akimirka. E. Levin nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Prašau, neužmirškime

Ukrainiečių tapybos magistrantų Darios Antyp ir Antono Pedoso paroda galerijoje „Vartai“

Jau trečią savaitę su studijų kolegėmis lankome Vilniaus dailės akademijos magistrantų baigiamuosius darbus-parodas. Birželio 17 d. galerijoje „Vartai“ tapybos magistro laipsnį gynėsi bei meno projektus pristatė ukrainiečiai Daria Antyp ir Antonas Pedos. Abejingų, kaip galima suprasti, nebuvo. O aš, baimindamasi, kad mano gerklėje esantis gumulas nepradėtų rėkti erdvėje, nesąmoningai pasirinkau viską užsirašyti.

Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis, performanso fragmentas. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis, performanso fragmentas. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Daria Antyp, magistinio darbo „Memories of the past in a different configuration of the present“ dalis. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Anton Pedos, „Kaina“. 2022 m. Autorės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Puota

Rimanto Olšausko ir Marijos Olšauskaitės paroda „Laimingas atsitiktinumas“

Tamsiai mėlynai žaliais aksominiais bateliais įžengiu į Antano Mončio muziejaus pirmo aukšto ekspozicinę salę. Elegantiškas sustojimas. Ir balta medinė menė paklūsta mano fantazijai. Savąją prabangą demonstruoja ne puoštos kolonos, o natūralaus medžio balkiai, kukliais įaižėjimais sukurdami kurortinio pokylio jausmą. Vietoje vaišėmis nuklotų stalų, įmantriai išlankstytų servetėlių ar gėlių kupstų serviruojama labiau futuristinio pobūdžio (meno) puota. Prisimenu, kad futuristai rengdavo susibūrimus, į kuriuos įtraukdavo naujas patirtis. Pavyzdžiui, kurdavo mėsos ir maisto skulptūras.

Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. A. Kazlausko nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Aktualizuoti perlai

Šiuolaikinio dizaino paroda „Slapta meilė“ Vilniaus rotušėje

„Visos Vilniaus rotušės patalpų sienos yra išdažytos gelsvai, o viena salė – pilkai“, – tokie kūrėjos Julijos Janus žodžiai, pristatant savo ir bendraminčių kurtą šiuolaikinio dizaino parodą „Slapta meilė“, tapo intriguojančia preliudija į pasakojimą žiūrovams. Ir išties, pakilus mažiau pastebimais laiptais, esančiais rotušės pirmo aukšto menės dešinėje, pravėrus dideles medines duris atsiduriama netikėtai intymioje parodinėje erdvėje. Jos ašimi tampa architekto Gedimino Stoškaus sukurta stilizuota XVI a. karališkosios miegamojo erdvės scenografija

Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. G. Skaratienės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Gilus vanduo neteka srauniai

Personalinė tapytojos Auksės Miliukaitės paroda „upė tekanti gyslomis“

„Gilus vanduo neteka srauniai“ – mintis, perskaityta rašytojo Haruki Murakami romane „Mylimoji Sputnik“, neapleidžia per visą kelionę. Iš rytų į vakarus. Auksė Miliukaitė pasakoja, jog parodos „upė tekanti gyslomis“ idėja jai kilo 2021 metų vasarą, kai plaukiant baidarėmis Merkio upe (kuri prasideda Ašmenos aukštumoje, Baltarusijoje) tėkmėje ir atmosferoje buvo prasidėjusi artėjančios grėsmės ir didžiųjų nelaimių nuojauta. Tuomet autorė ir pradėjo savaisiais receptoriais tyrinėti skysčių atmintį.

Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Auksės Miliukaitės parodos „upė tekanti gyslomis“ fragmentas. Iš „The Rooster Gallery“ archyvo M. Žičiaus ir „Artland“ nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Nebuvimo pilnatvė

Remigijaus Treigio personalinė paroda Baroti galerijoje Klaipėdoje

„Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“ – taip vadinasi dvejus metus kurtas fotomenininko Remigijaus Treigio mistinis ciklas. Neapleidžia klausimas, kodėl kūryboje toks svarbus nebuvimas. Siekis priartėti prie lengvai neapčiuopiamos esmės mums jau pažįstamas iš Remigijaus Treigio su Benu Šarka dueto kūrybos. Jų vaizdiniame dialoge egzistuoja tik jiems žinoma erdvė, kurioje kažkur tarp ryto spindulių ir jų vidinio, tarpusavyje suderinto kompaso laiko nėra (#laikonėra).

Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Ekspozicijos fragmentas
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Remigijus Treigys, iš ciklo „Peizažo stebėjimas ir nieko čia daugiau nėra“. 2021 m.
Viktorija Mištautaitė

Laiko nėra

Pokalbis su aktoriumi, režisieriumi ir vizualiosios kalbos vedliu Benu Šarka

„Melas – pasaulio tvarkos principas, bet tai yra žodžių pagalba“, – taip prasideda pokalbis, kuriam išankstinis pasiruošimas negalioja. Patys dėliojasi sakiniai, pasakojimas, atrodo, buvo padiktuotas iš anksčiau ar net iš aukščiau. Kovo 11-ąją su menininku susitikome pasikalbėti apie jo socialiniuose tinkluose kuriamą Mėmelio fotografijų ciklą. Beno draugai Raimundas Urbonas ir Ovidijus Petkevičius tampa mūsų veiksmo ir pokalbio pradžia.

Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka, „Už laisvę! #laikonėra“
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Benas Šarka V. Mištautaitės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Potėpio malda

Andriaus Zakarausko personalinė paroda „Švenčiamo potėpio aidas“

Kūriniuose vienu metu žydi rozmarinų žiedai ir kvepia moterimis, vejasi praeities pilkai juodi šešėliai, purškiamų dažų paviršiais sklendžia pasiklydusios maldos, tvyro nebeidentifikuojamos, išbalintos nuodėmės, meteorologinės rodyklės prognozuoja atsigręžimą į gamtą, o dar yra daugybė pasiklydusių klaviatūros mygtukų-kvadratėlių jau be raidžių, nes sakiniai pranyksta, kai šaukia vaizdas.

Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Andriaus Zakarausko parodos „Švenčiamo potėpio aidas“ fragmentas. V. Nomado nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Santykiai su nuoboduliu

Dvi Prano Domšaičio galerijos ekspozicijos

Nuobodulys ir muziejininkystė jau senokai neturi tiesioginio ryšio ir tai labiausiai susiję, ko gero, su XX a. sustiprėjusiu parodų kuratoriaus vaidmeniu. Bet, pasirodo, jis vis dar įmanomas: kai nekyla jokių jausmų, išsijungia susidomėjimas, nors autorių biografijos ir užklijuotos ant sienų, o kiekvienoje erdvėje sėdi po darbuotoją su išmaniuoju telefonu. Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje eksponuojamos net keturios dėmesio vertos ekspozicijos per tris pastato aukštus, bet ir vienas didelis nuobodulys. Gairių ir istorijų nedaug, tad kelioms iš parodų – Tomo Daukšos instaliacijai „Laimės švieselės“ ir Vytauto Kašubos „Žmogus misterija“ – kviečiu pasiimti šį išgalvotą pasakojimą ir pasivaikščioti vaizduotės koridoriais, kuriems čia kaip niekada atsiveria daug erdvės.

Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Tomo Daukšos instaliacijos „Laimės švieselės“ fragmentas. Autorės nuotr.
Ekzpozicijos „Žmogus misterija“, skirtos Vytauto Kašubos kūrybai, fragmentas. Autorės nuotr.
Ekzpozicijos „Žmogus misterija“, skirtos Vytauto Kašubos kūrybai, fragmentas. Autorės nuotr.
Viktorija Mištautaitė

Elektros tinklais ateina Čiurlionis

Dovilės Bilkštienės tapybos paroda „Kasdienybė, tiesiog“ galerijoje „Meno niša“

Kasdienybė – vienas gražiausių, tiksliau, vienas kūrybiškiausių žodžių. Juk kūrybinis procesas vyksta ne tik tada, kai rankoje teptukas, molis, medis ar mikliai spaudžiami klaviatūros mygtukai, o, matyt, ir tada, kai mintys laisvai sau klajoja žiūrėdamos pro langą, nešdamos šiukšles į konteinerį, rašydamos natas ant elektros laidų penklinės ar skaičiuodamos kieme flamingus. Paraleliniuose pasauliuose žvilgsniai sugaudo skubančio miesto vizualinę taršą bei senamiesčio stogus, kurie reflektuoja visas saulės patekėjimo, nusileidimo fazes ir kaskart priverčia mus aikčioti. Viskas nusėda ant odos, apsigaubia sapnais ir kažkur tarp riebaluotų pirštų, valant ant švaraus kilimo išpiltą jogurtą, gimsta kūryba. Ir ji yra šventa.

Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. V. Nomado nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 2  >>> Archyvas